Peteris Paulius Rubensas (ol. Peter Paul Rubens) - vienas žymiausių baroko epochos flamandų dailininkų ir diplomatas.
Gimęs 1577 m. birželio 28 d. Siegene, Šiaurės Reine-Vestfalijoje (Vokietija), ir miręs 1640 m. gegužės 30 d. Antverpene, Rubensas paliko neišdildomą įspūdį Vakarų Europos menui.
Jo kūryba pasižymi dinamizmu, spalvingumu, jausmingumu ir įvairiapusiškumu - nuo religinių scenų ir mitologinių kompozicijų iki portretų ir peizažų.
Rubenso tėvas Janas Rubensas buvo teisininkas, Antverpeno miesto oldermenas, kuris su žmona Marija ir keturiais vaikais 1568 m. pasitraukė į Kelną iš katalikiškos Flandrijos nuo persekiojimo dėl jo kalvinistinių pažiūrų.
Janas Rubensas praleido kalėjime 2 metus ir 1573 m. jam skirtas namų areštas.
Peteris Paulius Rubensas gimė 1577 m. birželio 28 d. Zygeno mieste Vestfalijoje. Jis buvo šeštas iš 7 šeimos vaikų (trys neišgyveno vaikystės).
Tėvas Janas Rubensas mirė 1587 m. Kelne ir motina 1589 m. Antverpene Peteris Paulius Rubensas mokėsi lotynų gramatikos ir pradėjo pažo tarnybą pas grafienę de Ligne.
Ši tarnyba padėjo jam susipažinti su aukštuomenės etiketu, išlavinti kalbos kultūrą.
Maždaug šiam laikotarpiui, kai Rubensui buvo 12 ar 13 metų, priklauso anksčiausiai išlikę P. Rubenso kūriniai - eskizai knygutėje pagal Hanso Holbeino graviūrų seriją „Numirėlių šokis“.
1591 m. Rubensas pradėjo mokytis pas tapytoją Tobias Verhaecht, po metų perėjo pas Adam van Noort, su kuriuo dirbo 4 metus.
Po to 1594−1595 m. reikšmingiausiu jo mokytoju buvo Otto van Veen, tuo metu Antverpeno tapytojų gildijos vyresnysis.
1597 m. datuotas anksčiausias išlikęs Rubenso paveikslas „Jauno vyro portretas“.
1598 m. Rubensas įstojo į Antverpeno Šv. Luko gildiją.
1600 m. gegužės 9 d. Rubensas su broliu Filypu ir mokiniu išvyko į Italiją, kurioje praleido 8 metus, susipažino su antikiniu ir to laikmečio Italijos menu.
Jis buvo pasamdytas Mantujos hercogo Vinčenco I Gonzagos.
Vėliau jis buvo išsiųstas studijuoti į Romą.
Čia Rubensas kopijavo Correggio, Caravaggio, Annibaleʼs Carracci, Leonardo da Vinci, Michelangelo ir Rafaelio paveikslus.
P. P. Rubensas užmezgė ryšius su jėzuitais, nutapė altorių paveikslų bažnyčioms (Mantujoje, Genujoje, Romoje).
Kaip flamandų diplomatas, Rubensas lankėsi Ispanijoje (1603-1604 m., 1628-1629 m.), Olandijoje (1627 m.) ir Anglijoje (1629-1630 m.).
1609-1621 m. dirbdamas Nyderlandų valdytojo Alberto ir jo žmonos Izabelės rūmų dailininku, jis sukūrė dvariškių ir karališkosios šeimos portretų, pavyzdžiui, "Infantė Isabella Clara Eugenia" (1615 m.).
Rubenso kūrybai įtakos turėjo realistiniai flamandų (P. Bruegelio vyresniojo) ir Renesanso epochos Romos bei Venecijos dailininkų kūriniai, ypač Tiziano ir Tintoretto.
Jis sukūrė pirmuosius stambius barokinius religinės tematikos kūrinius, tokius kaip Antverpeno katedros altoriniai paveikslai "Kryžiaus pakėlimas" (1610 m.) ir "Nuėmimas nuo kryžiaus" (1611 m.).
Rubensas greitai išgarsėjo didelių formatų paveikslais, sukurtais religine, mitologine, istorine ir medžioklės tematika.
Jų siužetai kupini aktyvaus dinamiško veiksmo ir įtempto judesio.
Figūros komponuotos didelėje erdvėje, gyvybingai nutapyti raiškūs nuogų moterų kūnai, naudojamas kontrastingas apšvietimas.
Dažnos Nukryžiavimo, Paskutinio teismo ir dramatiškos kovos temos, pavyzdžiui, "Begemoto ir krokodilo medžioklė" (apie 1616 m.), "Didysis Paskutinis teismas" (1617 m.), "Leukipo dukterų pagrobimas" ir "Amazonių mūis" (abu apie 1618 m.).
1611 m. Rubensas suprojektavo ir 1618 m. pasistatydino puošnius namus Antverpene (nuo 1947 m. čia įsikūręs P. P. Rubenso muziejus) su parku.
Jis surinko didelę paveikslų, antikinio meno, medalių ir gemų kolekciją.
Rubensas gaudavo karalių ir aukštuomenės užsakymų iš visos Europos.
Dėl užsakymų gausos didelių formatų teminių kompozicijų atskirus motyvus (žmones, gamtovaizdžius, gyvūniją) atlikti paveduodavo kitiems meistrams, tarp jų - J. Jordaensui, J. Wildensui (1586-1653), F. Snydersui ir J. Bruegeliui.
1617 m. Antverpene jis įkūrė dailės dirbtuvę, kuriai vadovavo ir turėjo daug mokinių, tarp jų - A. van Dycką ir F. Woutersą (1612-1659).
Manoma, kad pats Rubensas nutapė apie 500 paveikslų.
Maždaug iki 1620 m. susiformavo būdingas Rubenso stilius, kurio požymiai - gyvybe trykštančios figūrų formos, aistringi judesiai ir vaiskios spalvos.
Vėlesnė Rubenso tapyba tapo jausmingesnė ir spalvingesnė, būdinga ramesnis, nekontrastingas apšvietimas ir mažiau dramatiški judesiai.
Pavyzdžiui, "Karo ir Taikos alegorija" (apie 1630 m.), triptikas "Šv. Ildefonsas" (1630-1632 m.) ir "Išminčių pagarbinimas" (1634 m.).
Rubensas nutapė intymių šeimos portretų, pavyzdžiui, "Autoportretas" (1623 m.), "Isabella Brant" (1626 m.) ir "Albertas ir Nikolas Rubensai" (apie 1627 m.), taip pat antrosios žmonos (nuo 1630 m.) portretų, pavyzdžiui, "Helena Fourment su vaikais" (1636 m.) ir "Helena Fourment su karieta" (apie 1639 m.).
Vėlyvuoju kūrybos laikotarpiu Rubensas gyveno Steeno pilyje netoli Antverpeno, nedalyvavo visuomeniniame gyvenime ir daugiausia tapė peizažus, pavyzdžiui, "Peizažas su vaivorykšte" (1636 m.) ir "Steeno pilis" (1637 m.), kartais su teatrališkai pavaizduotomis figūromis, pavyzdžiui, "Parkas prie Steeno" (1635-1640 m.), ir buitinėmis scenomis, pavyzdžiui, "Mugė" (apie 1636 m.).
Rubensas sukūrė piešinių (pvz., „Sūnaus Nikolo portretas“, apie 1620 m.), raižinių garsiai Antverpeno spaustuvei Officina Plantiniana Baltasaris Moreti, gobelenų kartonų (pagal P. P. Rubenso paveikslus Briuselyje, Antverpene ir Briugėje austi špaleriai), skulptūrų, teatro dekoracijų ir iškilmingų švenčių projektų.
Jis parengė vario raižytojų, kurie jo kūrinių grafines kopijas platino visoje Europoje; raižinių pagal P. P. Rubenso paveikslus sukūrė grafikai L. Vostermanas (1595-1675) ir Chr. Jegheris (1596-1652).
P. P. Rubensas savo kūryboje derino italų ir Nyderlandų dailės tradicijas, įtvirtino naujus moterų ir vaikų, vešlios floros ir faunos, bakchanalijų motyvus, alegorinius įvaizdžius.
P. P. Rubenso kūryba turėjo didelę įtaką daugeliui vėlesnių Vakarų Europos dailininkų, daugiausia 18 a. Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos dailės raidai.
Peteris Paulius Rubensas mirė 1640 m. gegužės 30 d., palaidotas birželio 2 d. Šv. Jokūbo bažnyčioje Antverpene.
Po mirties Rubenso dailė neprarado savo populiarumo ir išliko gerai žinoma iki šių laikų.
5 paskaita. Prieš gamtą: Peterio Paulo Rubenso „Herojus ir Leandras“
| Įvykis | Data | Vieta |
|---|---|---|
| Gimimas | 1577 m. birželio 28 d. | Zygene, Vokietija |
| Mirtis | 1640 m. gegužės 30 d. | Antverpenas, Belgija |
