Lietuvių literatūra vaikams per pastaruosius dešimtmečius išgyveno tikrą renesansą, tapdama įvairesnė, kokybiškesnė ir patrauklesnė jauniesiems skaitytojams. Nors pirmieji lietuvių rašytojų kūriniai vaikams pasirodė dar XIX a. viduryje, nuosekli vaikų literatūros raida prasidėjo tik XX amžiuje. Nepriklausomybės metai atvėrė duris saviraiškai, o šių laikų literatūra tęsia ir plėtoja geriausias tradicijas, drąsiai žvelgdama į ateitį.
Literatūros raidos etapai
Lietuvių literatūros vaikams istorija glaudžiai susijusi su šalies istorija. Draudžiamuoju laikotarpiu (1864-1904 m.), kai lietuvių kalba buvo draudžiama, literatūra vystėsi lėčiau. Pirmieji nepriklausomybės metai (1918-1940 m.) skatino visų meno rūšių plėtrą, o 1945 m. jau buvo susiformavę visi vaikų literatūros žanrai. Sovietmečiu (1940-1990 m.) literatūra buvo ideologizuota, tačiau apie 1975 metus pradėjo atsirasti autentiškesni kūriniai, atspindintys vaiko pasaulį. Nuo 1990 m., atgavus nepriklausomybę, vaikų literatūra natūraliai vystosi, nebūdama cenzūros ar ideologinio spaudimo, o pasaulinės literatūros klasika ir verstinė literatūra tapo svarbiu įkvėpimo šaltiniu.
Vaikų literatūros tyrinėtojas Kęstutis Urba pastebi, kad nepriklausomai nuo istorinio laikotarpio, vaikų literatūra visada rėmėsi tautosaka. Šiuolaikiniai autoriai, tokie kaip Martynas Vainilaitis, aktyviai naudojo lietuvių liaudies pasakų, sakmių ir padavimų motyvus, kurdami eiliuotas pasakas. Liaudies motyvų vaizdiniai atsiskleidžia ir Leonardo Gutausko, Selemono Paltanavičiaus kūriniuose, o mitologines būtybes vaikams pristato Gintaras Beresnevičius.
XXI amžiaus literatūrai būdingas nonsenso stilistikos atsiradimas, kurį įtvirtina jaunesniosios kartos rašytojai, pavyzdžiui, Vytautas V. Landsbergis. Jo knygos pasižymi netikėtomis žanrinėmis jungtimis, kuriose absurdas susipina su dvasinėmis temomis. Kiti svarbūs autoriai, prisidedantys prie šiuolaikinės vaikų literatūros, yra Nijolė Kepenienė, Sigitas Poškus, eksperimentuojantis su kalba ir garsais, bei Renata Šerelytė, plėtojanti postmodernius literatūrinius pasaulius.
Realistinės prozos srityje išsiskiria Bitė Vilimaitė, nagrinėjanti šiuolaikinės šeimos problemas, vienatvę ir nykstančius meilės jausmus. Kazys Saja savo kūriniuose, tokiuose kaip „…kurio niekas nemylėjo“, atskleidžia blogio pasaulį, tačiau pabrėžia meilės svarbą. Vytautas Račickas, vienas populiariausių vaikų rašytojų, kuria realistinės prozos pavyzdžius paaugliams. Gendrutis Morkūnas, nors ir trumpai kūręs vaikams, paliko ryškų pėdsaką savo knygomis, kuriose realizmas susipina su nonsensu.
Gintarė Adomaitytė apysakoje „Laumžirgio namai“ vaizduoja moterų likimus naujoje socialinėje realybėje. Vilė Vėl knygoje „Parašyk man iš Afrikos“ pristato diplomato sūnaus istoriją. Ona Jautakė sėkmingai sukūrė šiuolaikinį teigiamą herojų - paauglį.
Šiuolaikinės tendencijos ir naujovės
Pastarąjį dešimtmetį lietuvių vaikų literatūra sparčiai tobulėja, tampa vizualiai patrauklesnė, įdomesnė ir įvairesnė. Autoriai vis dažniau semiasi įkvėpimo iš istorijos, kuria patrauklias pažintines knygas, o kai kurie net pristato interaktyvias virtualias knygas.
Viena iš ryškiausių tendencijų - knygų vizualinės pusės tobulėjimas. Iliustracijos, maketo sprendimai ir knygos menas tampa vis svarbesni. Kęstutis Kasparavičius, ne tik rašytojas, bet ir iliustruotojas, įsitikinęs, kad meilė knygoms prasideda nuo paveikslėlių. Jo kūryba, kaip ir daugelio kitų autorių, verčiama į užsienio kalbas, pelno tarptautinį pripažinimą.
Nors poezija vaikams turi ilgametes tradicijas Lietuvoje, pastebimas jos kiekis mažėja. Tačiau Ramutė Skučaitė, vyresniosios kartos poetė, pasiekė ypatingą kūrybinę vertę ir yra vienintelė poetė, apdovanota nacionaline kultūros ir meno premija būtent už kūrybą vaikams. Džiugu, kad atsiranda naujų vardų vaikų poezijoje.
XXI amžiaus literatūroje ypatingai išsiskiria knygos, nagrinėjančios aktualias socialines temas ir vaiko patirtis. Evelinos Daciūtės eilėraščiai, skirti 3-8 metų vaikams, lengvi, žaismingi ir šilti, atspindi vaikų kasdienybę, svajones ir meilę mamai. Vytautė Žilinskaitė savo apysakoje-pasakoje „Kelionė į Tandadriką“ nagrinėja vaikų išmestų žaislų likimą, tačiau kartu kalba ir apie rimtesnes temas, nebijodama atvirai kalbėti apie aštrius kampus.
Knygos, tokios kaip „Miego“ knyga, sklandžiai veda mažuosius skaitytojus į miego karalystę su šviesiu ir lengvu tekstu. Tomas Dirgėla yra vienas populiariausių lietuvių vaikų rašytojų, kurio detektyvinė serija „Domas ir Tomas“ sulaukia didelio vaikų susidomėjimo.
Indrė Zalieckienė pati rašo ir iliustruoja savo knygas. Jos knyga su trimis spalvotais langeliais leidžia pažvelgti į skirtingas tikrovybes, padėdama suprasti kito žmogaus jausmus ir vidinį pasaulį. Knyga „Ar sapnas ateis?“ paremta ukrainiečių liaudies lopšine, atspindi vaikų svajones ir košmarus, o knygos pabaigoje pateikiami dainos žodžiai ir QR kodas leidžia pasiklausyti jos variantų.
Vija ir Meška miestinėja - tai pažintinė knyga, skirta 7-12 m. vaikams ir visai šeimai, vedanti smagią kelionę po Vilnių. Knygos autorė Rūta Norkūnė, kūrybinga gidė ir edukatorė, dalijasi savo meile miestui.
Dominykas - knyga apie laukinį arklį, ieškantį stebuklingo karšto brangakmenio visatoje. Knygos autorė Danguolė Kandrotienė, rašytoja ir leidėja, nuo mažens mėgo skaityti.
Knyga, įkvėpta paskutinio pasaulyje baltojo raganosio istorijos, pasakoja apie vienatvę, draugystę, praradimą ir viltį. Ji kelia svarbius klausimus apie baltųjų raganosių išnykimą ir galimus pokyčius.
„Mažas kaip vabalėlis” - trumpa istorija apie pasaulį atrandantį vabalėlį, turinti skirtingus skaitymo lygius skirtingoms amžiaus grupėms. Knygos autorė Kotryna Zylė yra pelniusi ne vieną apdovanojimą už savo kūrybą.
Dvidešimt septynios istorijos apie Juzulius iš įvairių Lietuvos etnografinių regionų sudaro knygą, kuri atskleidžia ne tik dabarties, bet ir istorinių įvykių liudininkų patirtis. Marius Marcinkevičius, knygų vaikams rašytojas, poetas ir gydytojas, yra apdovanotas už savo kūrybą, kuri verčiama į daugelį kalbų.
Violetos Palčinskaitės eilėraščių knyga vaikams su Marijos Smirnovaitės iliustracijomis kviečia įsivaizduoti gatvių pokalbius Vilniuje, atskleidžiant miesto paslaptis. Knygos autorės - sesės Agnė ir Monika - kviečia kartu tyrinėti Vilniaus gatvių žemėlapį.
Ignė Zarambaitė, įvertinta už vaikams ir paaugliams skirtas knygas, pristato naują „Emilio laiško“ leidimą su Gretos Alice iliustracijomis. Viena iš populiariausių lietuvių autorių vaikams, Lina Žutautė, sukūrė heroję Kakę Makę, kurios nuotykiai patinka vaikams dėl paprastų tekstų ir piešinių.
Kristina Gudonytė parašė romaną „Blogos mergaitės dienoraštis“, nagrinėjantį maištaujančios paauglės Kotrynos patirtis ir apnuoginantį suaugusiųjų „ego“. „Trise prieš mafiją“ - tai pirmoji lietuvių detektyvinė apysaka, nagrinėjanti vaikų globos namų auklėtinių gyvenimo meilę, išdavystę ir nuoširdumą.
Rūta Šepetys, sulaukusi pasaulinio pripažinimo, savo romane „Druska jūrai“ grįžta prie Antrojo pasaulinio karo temos, pasakodama apie jaunų žmonių pabėgimą ir likimus. Ji nagrinėja „vilko vaikų“ situaciją, meilę ir užuojautą.
Vytautas V. Landsbergis, knygų vaikams autorius ir režisierius, pabrėžia knygų svarbą neramiais laikais, jų dvejopą paskirtį. Kęstutis Kasparavičius, rašytojas ir iliustruotojas, įsitikinęs, kad pasakų skaitymas su vaikais kuria saugumo jausmą ir padeda jiems atsiverti.
Literatūrinis kanonas ir skaitomumas
Kiekviena tauta turi savo literatūros kanoną - klasikines knygas, kurios išlieka vertingos šimtmečius. Lietuviams K. Donelaičio „Metai“ yra atraminis taškas, pirmasis lietuviškas grožinis kūrinys, būtinas pažinti. Dabartinis skaitytojas mėgsta intriguojančius siužetus, atspindinčius šiuolaikines realijas, bei žaismingas, linksmas istorijas.
2016 metų vasarą buvo sudarytas 500 vaikų, paauglių ir jaunimo knygų, išleistų nuo XIX a. vidurio iki šių dienų, sąrašas. Balsuojant už vertingiausias knygas, paaiškėjo, kad pirmajame dešimtuke dominuoja poezija. Net 65 sąrašo knygos išleistos sovietmečiu, o 14 - jau XXI a. Seniausia sąrašo knyga - Motiejaus Valančiaus „Vaikų knygelė“ (1868).
Kataloge „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“ kiekviena sąrašo knyga pristatyta trumpa apžvalga. Projektą sumanė ir įgyvendino Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka.
Anot Kęstučio Urbos, vaikų literatūra turi išlaikyti tam tikrą kokybės egzaminą. Yra autorių, kurie kuria ir tekstą, ir patys iliustruoja savo knygas, pavyzdžiui, Kęstutis Kasparavičius.
Šiuo metu vykdomos įvairios skaitymo skatinimo programos. Populiariausių autorių ir knygų bibliotekose dešimtukai atspindi skaitytojų pomėgius. Tarp vaikų ir jaunimo literatūros autorių populiarumu išsiskiria Vytautas Račickas, Lina Žutautė, Kęstutis Kasparavičius, Vytautas V. Landsbergis.
Kompensacinis atlyginimas už knygų panaudą bibliotekose užtikrina autorių pajamas. 2017 m. už vieną knygos išdavimą vaikų ir jaunimo autoriams teko po 0,16 Eur.
Tradicinis vaikų ir jaunimo literatūros festivalis „Vaikų knygų sala“ vyksta virtualioje platformoje, kviesdamas į susitikimus su autoriais ir iliustruotojais.
Skaitymas kartu yra svarbus tėvų ir vaikų bendravimo būdas, formuojantis artimesnį ryšį. Pasak Evelinos Daciūtės, svarbi pasakų žinia yra ta, kad blogis yra nugalimas, o stipriausias nebūtinai tas, kuris toks atrodo. Knygos vaikams padeda jiems suprasti pasaulį, atrasti save ir ugdytis vertybes.
Net ir neramiais laikas knygos gelbėja vaikus, padeda atitrūkti nuo aplinkinio nerimo ir ugdyti empatiją. Knygos vaikams visuomet buvo svarbios ne tik dėl istorijų, bet ir dėl skaitymo, kuris tampa tėvų ir vaikų bendravimo priemone.
Svarbu parinkti tinkamas knygas vaikams - ne lėkštas, su stipria istorija ir akį traukiančiomis iliustracijomis. Knygos vaikams turi atspindėti jų pasaulį, suteikti džiaugsmo ir ugdyti vertybes.
Lietuvių autorių kūryba vis dažniau išeina už Lietuvos ribų, verčiama į užsienio kalbas ir sulaukia tarptautinio pripažinimo. Tai rodo lietuvių vaikų literatūros brandą ir potencialą.
Kaip persipina kūryba ir meilė vaikams? Pokalbis su Tomu Dirgėla | AUDIOLENTYNA
Šiame Lapės Mėlynakės užrašų įraše minima tik maža dalis lietuvių autorių, kurių kūrinius verta perskaityti kiekvienam. Jų įvairovė ir kokybė leidžia tikėtis, kad lietuvių vaikų literatūra ir toliau klestės.
tags: #dabartiniai #kelmes #rasytojai #vaikams
