Pirmieji vaiko gyvenimo metai yra ypatingai svarbūs kalbos vystymuisi, taip pat fizinei raidai. Mažieji atlieka pirmuosius judesius, mokosi pirmuosius veiksmus. Vaikų kalbą tyrinėjantys mokslininkai pabrėžia, kad pirmojo pusmečio pabaigoje kūdikiai pradeda vapėti ir čiauškėti.
Naujagimiai gimsta mokėdami tik verkti. Tačiau jau po kelių mėnesių jie pradeda vienaip verkti, kai nori valgyti, ir kitaip, kai nori būti paimti ant rankų. Verkimo etapas trunka nuo gimimo iki 1 metų. Pirmosiomis gyvenimo dienomis ir savaitėmis kūdikis tik rėkia. Suaugusieji į vaiko verkimą reaguoja kaip į pagalbos šauksmą. Iš rėkimo intonacijos mamos supranta, kas nutiko: vaikas alkanas, šlapias ar tiesiog nori bendrauti. Labai svarbu pirmaisiais gyvenimo mėnesiais vaiką kalbinti, jam deklamuoti eilėraščius, dainuoti lopšines. Svarbu, kad vaikas girdėtų taisyklingą, įvairiausių intonacijų kalbą. Kūdikis dar nesupranta, kas jam kalbama, bet jau įsiklauso į kalbą ir pradeda vograuti. Nuo gimimo iki apytiksliai vieno mėnesio amžiaus apie visus savo poreikius kūdikis praneš verkdamas - tai bus pagrindinis jo bendravimo būdas. Bet ilgainiui suprasite, kad verkimas verkimui nelygus: jei nori miego, kūdikis verkia vienaip, o jei yra alkanas arba jei jam ką nors skauda - kiek kitaip.
Vos gimęs mažylis reaguoja į garsus - pavyzdžiui, nurimsta, kai jį kalbinate. Išgirdęs naują garsą - suklūsta. Staigesnis, čaižesnis balsas jautresnius kūdikius gali išgąsdinti, jie gali pradėti verkti. Kiek paaugęs mažylis ims kreipti žvilgsnį garso link. Vos gimęs, jis atpažįsta mamos, tėčio balsą, kuriuos jau girdėjo būdamas pilvelyje (štai kodėl reikia kalbėtis su „pilvuku“!). Pakalbintas, jis ims šypsotis arba, jei verkė, nurims. Naujagimio verksmą galima vadinti pirmu bandymu „kalbėti“. Pirmais mėnesiais mažylis gali dažnai verkti: kai išalksta, nori miego ar tiesiog prašosi ant rankų. Naujagimio verksmas turi būti stiprus, jei rėkia garsiai, su „pratęsimais“, tai geras ženklas. Negerai, jei balso negirdėti, o tai, kad vaikas verkia, galima pamatyti tik iš veido išraiškos. Pirmą mėnesį vaiko balsas yra be intonacijų. Jų atsiranda nuo antro mėnesio. Tada jau galime iš verksmo atspalvių atpažinti, kada mažylis verkia iš alkio, o kada jam skauda. Kada sunerimti? Jei vaikas neieško krūties, nemoka čiulpti, valgydamas springsta, o pienas dažnai išteka pro nosytę, reikėtų kreiptis į specialistus ir išsakyti nuogąstavimus.
Kai mažyliui sukaks 4-8 savaitės, jo veiduką papuoš pirma tikra šypsena - šypsodamasis jums jis sakys, kad jam labai smagu jus matyti. Nors šypsosi ir vos gimę mažyliai, ekspertų teigimu, tai tėra nesąlyginis refleksas ir dar nėra mums įprastas bendravimo su kitais būdais - t.y. kūdikis ja dar nieko nesako. Apie 2 mėnesį dauguma kūdikių pradeda guguoti ir dažniausiai tai daro, kai jaučiasi patenkinti. Pradžioje gugavimas bus daugiau balsiai (a, e , i, o, u), vėliau jie pereis į dvibalsius, o galiausiai, apie 4-7 mėnesį „kalboje“ atsiras ir priebalsiai m, b, t, g, p. Svarbu: guguoja ir visiškai kurti kūdikiai. 1-3 mėnesiai: Tokio amžiaus mažylis pašnekintas aiškiai pagyvėja - mostaguoja rankomis, „mala“ kojomis. Kalbos raidos specialistai teigia, kad kaip tik dabar vaikas pradeda emociškai bendrauti. Be to, kūdikis pradeda fiksuoti žvilgsnį ir mokosi tiksliau nustatyti, iš kur sklinda garsas. Pabarškinus barškučiu mažylis suklūsta, atsisuka kalbinamas į vieną ar kitą pusę. Iki trijų mėnesių atsiranda pirminio gugavimo požymių, garsiukų, panašių į tuos, kuriuos išgauna čiulpdamas ir rydamas: „a“, „e“, „g“, „h“, „kch“, o nuo 3 mėn. - „ei-ei“, „ei-gi“, „ė-vė“. Kada sunerimti? Jei mažylio verksmas vienodas, be įvairesnių intonacijų ir spalvų, taip pat, jei verkia trumpai, verksmas „trūkinėja“. Jei nėra „socialinės“ šypsenos - švelniai kalbinant ir žiūrint į akis vaikas nereaguoja, nenusišypso, nepagyvėja.
Pirmieji trys mėnesiai vaiko ikikalbiniame periode yra pagrindas visai tolesnei bendravimo raidai. Verkimas kaip komunikacijos priemonė: Kūdikis naudoja skirtingus verkimo tipus, kad praneštų apie savo poreikius - alkį, diskomfortą, nuovargį ar norą būti paimtam ant rankų. Garsų atpažinimas ir reagavimas: Kūdikiai reaguoja į tėvų balsus, ypač mamos, gali nusiraminti juos išgirdę. Akių kontaktas ir šypsena: Apie 6-8 savaites kūdikiai pradeda palaikyti akių kontaktą ir sąmoningai šypsotis, ypač reaguodami į tėvų veidus. Gugavimas ir burbuliavimas: Kūdikiai pradeda leisti įvairius garsus - gugavimą, burbuliavimą, garsinį džiaugsmą. Tai dažniausiai yra balsių garsai, pavyzdžiui, „aaaa“, „oooo“. Kūno kalba ir judesiai: Kūdikiai naudoja savo kūną, kad parodytų jausmus. Nuo keturių iki šešių mėnesių amžiaus kūdikio ikikalbinė raida pasiekia naują lygį, praturtėdama įvairesniais garsais ir labiau apgalvotais veiksmais. Balsių ir priebalsių junginiai: Kūdikis pradeda eksperimentuoti su garsais, bandydamas derinti balsius ir priebalsius. Pavyzdžiui, gali pasigirsti pasikartojantys garsai, tokie kaip „ma-ma“, „ba-ba“ ar „da-da“. Intonacijos ir garso variacijos: Kūdikis pradeda keisti savo balselio aukštį ir intonaciją, bandydamas imituoti suaugusiųjų kalbėjimo ritmą. Reagavimas į vardą: Šiame etape kūdikis dažnai pradeda atpažinti savo vardą ir atsisukti, kai jį pašaukiate. Didesnis atsidavimas bendravimui: Kūdikis aktyviau ieško akių kontakto, šypsosi, juokiasi ir atlieka įvairius garsus, kad atkreiptų suaugusiųjų dėmesį ir įsitrauktų į „pokalbį“. Objektų ir garsų susiejimas: Kūdikis pradeda geriau suprasti, kad tam tikri garsai ar žodžiai yra susiję su konkrečiais objektais ar veiksmais, nors pats dar jų nevartoja. Šiame etape ypač svarbu kalbėti su kūdikiu, dainuoti, skaityti knygeles, įvardinti objektus ir veiksmus.
4-6 mėnesiai: Mažylis išmoksta tarti ilgus garsus - „aaa“, „eee“. Be to, šiuo laiku stipriau „dirba“ lūpos, todėl atsiranda garsų, panašių į „f“, „p“. Pakalbintas vaikas pradeda aktyviai guguoti, jau galime išgirsti priebalsių ir balsių derinių, pavyzdžiui, „gu“, „kch“, kartais taria „ei“, „eu“, „au“. Nuo 3 iki 6 mėnesių vaikas čiauška dainingai - „kalba“ ne tik tada, kai mato mamos veidą prieš save, bet ir pakalbintas iš tolėliau. Be to, akivaizdu, kad mėgaujasi savo paties tariamais garsais. Kada sunerimti? Jei balso intonacija skurdi arba jos išvis nėra, jei garsai tariami pernelyg tyliai. Pasitarti su specialistu verta ir tada, jei mažylio tariami garsai turi „nosinį atspalvį“, t. y. daug oro srovės išeina per nosį, o ne burną (girdėti lyg knarkimas ar niurnėjimas). Toks „nosinis“ garsų tarimas yra būdingas, tarkim, Dauno sindromą turintiems vaikučiams dėl jų plačios nosiaryklės. Jeigu 4 mėn. sulaukęs neieško žvilgsniu į kambarį įėjusi mamos, kuri kalbina, reikėtų patikrinti mažylio klausą. Kurčias vaikas, kaip ir girdintis, gali tarti balses, guguoti, čiauškėti. Tačiau netrukus jo kalbos raida sustoja. Tad kuo anksčiau pastebimi klausos sutrikimai, tuo geriau galima padėti mažyliui.
Nuo gimimo iki maždaug vieno mėnesio amžiaus apie visus savo poreikius kūdikis praneš verkdamas - tai bus pagrindinis jo bendravimo būdas. Tačiau ilgainiui suprasite, kad verkimas verkimui nelygus: jei nori miego, kūdikis verkia vienaip, o jei yra alkanas arba jei jam ką nors skauda - kiek kitaip. Nuo apytiksliai 3-4 mėn. Nuo gimimo iki apytiksliai vieno mėnesio amžiaus apie visus savo poreikius kūdikis praneš verkdamas - tai bus pagrindinis jo bendravimo būdas. Bet ilgainiui suprasite, kad verkimas verkimui nelygus: jei nori miego, kūdikis verkia vienaip, o jei yra alkanas arba jei jam ką nors skauda - kiek kitaip. Kai mažyliui sukaks 4-8 savaitės, jo veiduką papuoš pirma tikra šypsena - šypsodamasis jums jis sakys, kad jam labai smagu jūs matyti. Nors šypsosi ir vos gimę mažyliai, ekspertų teigimu, tai tėra nesąlyginis refleksas ir dar nėra mums įprastas bendravimo su kitais būdais - t.y. kūdikis ja dar nieko nesako. Apie 2 mėnesį dauguma kūdikių pradeda guguoti ir dažniausiai tai daro, kai jaučiasi patenkinti. Pradžioje gugavimas bus daugiau balsiai (a, e , i, o, u), vėliau jie pereis į dvibalsius, o galiausiai, apie 4-7 mėnesį „kalboje“ atsiras ir priebalsiai m, b, t, g, p. Svarbu: guguoja ir visiškai kurti kūdikiai. Naujagimiui dar sunku atskirti atskirus garsus ir garsų junginius, tačiau jis jau gerai jaučia intonacijų pasikeitimus. Todėl, kalbėdami su kūdikiu, kaitaliokite balso aukštį, nuotaiką. Po poros mėnesių kūdikis pradeda tarti gomurinius garsus: kh, ag, gh, ch. Nuo ketvirtojo mėnesio garsus išmoksta tęsti (a-a-a, e-e-e). Įdomu tai, kad viso pasaulio vaikai iš pradžių taria tuos pačius garsus: a, e, o, vėliau - m, d, b, n, v ir t. Šeštąjį mėnesį kūdikio burna pilna garsų: a-ba-ga-ba, ba-ga-ja, tei-di-di, a-va-ba. Tai jau vadinamasis čiauškėjimas. Kartu su čiauškėjimu atsiranda vaiko sugebėjimas mėgdžioti garsus. Kad pradėtų mėgdžioti, jis turi gerai girdėti mėgdžiotinus garsus, gerai įsiklausyti į jų tarimą. Pasistenkite rengiant, migdant, valgydinant mažylį tarti tuos pačius žodžius - aiškiai ir lėtai. Dažnai girdimus žodžius, kūdikis pradeda sieti su jam rodomu daiktu ar veiksmu. Labai svarbu, kad kūdikis galėtų stebėti suaugusiojo lūpų judesius. Mėgdžiojimas paįvairina vaiko kalbinę patirtį.
6-10 mėnesiai: Paprastai tokiu metu dygsta pirmieji dantys. Kūdikis jaučia kažką keisto savo dantenose, pučia seiles, „eksperimentuoja“ lūpomis, atranda sau naujų garsų. Štai papūtė lūpomis ir pasigirdo kažkas panašaus į „pa-pa“. Mama sukluso ir nusišypsojo? Puiku! Vaikui kyla noras toliau eksperimentuoti. 6-10 mėnesiai - pats aktyviausias čiauškėjimo metas, kai vaikas taria suporintus skiemenis „ba-ba“„va-va“, „te-te“, „ma-ma“. Deja, šis dar nėra sąmoningas kreipimasis „mama“, kad ir kaip to norėtųsi. Įdomu, kad mažyliui visai nereikia pašnekovo, jis ima čiauškėti, nors niekas neklauso, tada paklauso pats savęs ir toliau „kalba“. Būna, mamos pastebi, kad jų vaikas mėgsta „kalbėti“ su lempa ar kokiu kitu jam patikusiu daiktu. Nuo 9 mėnesio prasideda smagusis mėgdžiojimo laikotarpis. Nepraleiskite progos „pabeždžioniauti“ kartu su mažyliu: jeigu sako „ma-ma“, žiūrėdami jam į akis kartokite: „Ma-ma“. Aišku, tai nereiškia, kad visą dieną reikia kalbėti jo kalba, bet skatinti mažiuką pakartoti išmoktus čiauškėjimo skiemenis labai gerai. Taip pat žrKada sunerimti? Svarbu atminti, kad vaiko kalba neatsiejama nuo pažintinių įgūdžių. Ar yra akių kontaktas, ar šypsosi, juokiasi, ar siekia žaislo, perima jį iš rankos į ranką, ar deda į burną - visa tai rūpi kūdikio kalbą vertinančiam logopedui. Jei mažylis nenori bendrauti, jau galima įtarti ką nors negera. Jeigu 8-9 mėnesių kūdikis dar nečiauška, netaria skiemenų, verta apsilankyti pas logopedą ar neurologą.
Nuo septinto iki devinto mėnesio kūdikių kalbos raida įgauna naują pagreitį, pereidama nuo atsitiktinių garsų prie sąmoningesnių bandymų bendrauti. Šiuo laikotarpiu kūdikiai pradeda aktyviai tyrinėti aplinką ir reaguoja į tėvų balsus bei intonacijas, išmokdami sieti tam tikrus garsus su konkrečiais objektais ar veiksmais. Nors dar netaria pirmųjų prasmingų žodžių, jų gugavimas, burbuliavimas ir intonacijos tampa vis sudėtingesnės, atspindinčios platų emocijų spektrą - nuo džiaugsmo ir susidomėjimo iki nepasitenkinimo. Čiauškėjimas (gugavimas ir burbuliavimas). Kūdikiai pradeda aktyviau leisti garsus, kartoti skiemenis, pvz., „ma-ma-ma”, „da-da-da”, „ba-ba-ba”. Garsų mėgdžiojimas. Mažyliai stengiasi mėgdžioti tėvų ar kitų aplinkinių tariamus garsus ir intonacijas. Emocijų išreiškimas garsais. Reagavimas į vardą. Paprastų nurodymų supratimas. Daiktų ir asmenų atpažinimas. Vaikas pradeda atpažinti dažnai girdimų daiktų (pvz., „lempa”, „kamuolys”) ir artimųjų (pvz., „mama”, „tėtė”) pavadinimus. Reagavimas į intonacijas. Kūdikis vis geriau atskiria balso intonacijas ir supranta, kada jam kalbama draugiškai, griežtai, ar klausiant. Gestų naudojimas. Veido išraiškos. Dėmesio ieškojimas. Gimtosios kalbos fonemos. Sąlygos garsų tarimui. Apie 6-7 mėnesį kūdikiai pradeda tarti vis daugiau gimtosios kalbos garsų ir jų junginių, kurie vis labiau primena tikrus žodžius. Maždaug 7 mėnesį jie jau kartos aplinkoje dažnai girdimus, nesudėtingos artikuliacijos garsus ir jų junginius. Tai reiškia, kad jie ne tik imituoja, bet ir pradeda sąmoningiau susieti garsus su aplinkos elementais. Šiuo metu aktyviai plečiasi kalbos supratimas - jūsų mažylis vis geriau supranta, ką jam sakote, nors dar negali pats atsakyti žodžiais.
10-12 mėnesiai: Tylos laikotarpis. Tėvai išsigąsta, kai čiauškutis staiga nei iš šio, nei iš to nutyla arba jei kalba labai mažai. Tai neturėtų stebinti. Vaikas ruošiasi prasmingų garsažodžių ar žodžių periodui, tad tylėdamas labiau klausosi aplinkos garsų. Be to, panašiu metu atsiranda svetimų žmonių baimė. Kai mama išeina iš kambario, vaikui kyla noras ją prisišaukti. Kaip? Vienas verkia, kitas kosčioja, trečias sako „ma-ma“. Jei mama atsiliepia, vaikas supranta, kad taip galima ją prisikviesti, ir pradeda garsus vartoti prasmingai. Svarbu tai pastebėti ir pasidžiaugti kartu su vaiku. Kada sunerimti? Jei vaikas nečiauška, netaria pirmųjų skiemenų. Taip pat, jei nekanda ir nekramto kieto bei minkšto maisto, dažnai žiaukčioja ar vemia valgydamas rupesnę košę ir maistą su gabaliukais. Vis dėlto tėvai šiandien tampa vis sąmoningesni ir pas logopedą ateina su metukų neturinčiais kūdikiais. Skundžiasi, kad vaikas nežiūri į akis, neguguoja, nekrykštauja, nečiauška, nemėgdžioja.
Sulaukus 10-12 mėnesių, kūdikių kalbos raida pasiekia vieną svarbiausių etapų - pamažu pereinama nuo gausaus gugavimo ir garsų mėgdžiojimo prie pirmųjų prasmingų žodžių tarimo. Šiuo laikotarpiu mažyliai tampa vis sąmoningesni kalbos vartotojai, aktyviai mėgdžioja aplinkinius, atidžiau klauso, stengiasi suprasti ir atkartoti girdimus žodžius. Nors žodynas dar labai ribotas, dažniausiai apsiribojantis tokiais žodžiais kaip „mama“, „tėtė“ ar paprastais daiktavardžiais, šie pirmieji ištarti žodžiai žymi didelį šuolį bendravimo ir kognityvinėje raidoje. Pirmieji žodžiai: Daugelis kūdikių iki 12 mėnesių ištaria savo pirmuosius prasmingus žodžius. Dažniausiai tai būna „mama”, „tėtė” arba paprasti, dažnai girdimi daiktavardžiai („au-au”, „miau”, „acha”). Gestų ir žodžių derinimas: Kūdikiai pradeda derinti gestus su garsais ar žodžiais. Pasyviojo žodyno gausėjimas: Kūdikių pasyvusis žodynas (žodžiai, kuriuos jie supranta, bet dar nepasako) sparčiai didėja. Reagavimas į sudėtingesnius nurodymus: Vaikai vis geriau supranta paprastus nurodymus be gestų pagalbos, pavyzdžiui, „duok man kamuolį” ar „ateik čia”. Dėmesio dalijimasis: Mažyliai pradeda rodyti į objektus, siekdami pasidalinti dėmesiu su tėvais (pvz., rodo pirštu į skrendantį paukštį ir pažiūri į tėvus, laukdami reakcijos). Šiuo etapu ypač svarbus yra aktyvus tėvų įsitraukimas: kalbėjimas su vaiku apie tai, kas vyksta aplinkui, daiktų įvardijimas, knygelių skaitymas, dainavimas ir skatinimas atkartoti garsus.
1 metai: Vienų metukų pipiras taria 3-5 prasmingus žodžius („mama“, „tėtė“) ar garsažodžius („au“, „miau“). Taip pat jis žino apie 50 artimos aplinkos daiktų (mama, tėtė, stalas, lempa, batai, mašina, lėlė, brolis, sesė ir pan.) Nebūtinai juos įvardija, bet žino. Kai pagalvojame apie vaiko kalbos raidą, dažnai pirmiausia į galvą ateina ištarti žodžiai: „mama“, „tėtė“ ar „ačiū“. Tačiau tiesa yra ta, kad mažyliai bendrauti pradeda gerokai anksčiau nei ištaria savo pirmuosius, aiškiai suprantamus žodžius. Nuo pirmojo gimtadienio iki pusantrų metų žodžių skaičius vaiko žodyne išauga nuo 3-6, iki 10-20. Tačiau žodyne yra ne tik jie: žodžiais „dar“, „opa“ ir panašiais vaikas jau bando pasakyti, ko jis nori. Be to, vaikas pradeda naudoti įvardžius „aš“, „tu“, „mano“. Tokie sakinukai paprastai atsiranda 1,5-2 metų. Vaiko kalba tampa vis aiškesnė, žodžiai, ypač prasidedantys priebalsėmis, tariami vis geriau, šio amžiaus vaikai gali kalbėti nebenukąsdami žodžių galūnių ar pradžios, jau gali mokėti ištarti garsą „s“. Kalbėkite paprastai, trumpai ir aiškiai tarkite žodžius. Sakinių struktūra turi būti paprasta - kad vaikui būtų lengva ją atkartoti. Neverskite vaiko pakartoti žodžio ar sakinio taisyklingai - tai gali būti dar ne jo jėgoms. Tiesiog „patikslinkite“ tai, ką jis pasakė. Pavyzdžiui, jei vaikas sako „Noju daj“, parodykykite, kad supratote ir pakartokite tą frazę taisyklingai: „Nori dar? Tuoj duosiu tau dar vandenuko“. Pasistenkite daugiau naudoti įvardžių: „Aš noriu gerti. Kai vaikas jau atpažįsta kokį objektą (tarkime, katę), apibūdinkite jį išsamiau: „Katytė yra juoda“, „Katytė yra maža“, „Ką daro katytė? Katytė miega“ ir pan. Taip vaiko žodyną papildysite pirmaisiais būdvardžiais, veiksmažodžiais. Kartu su vaiku vartykite knygeles ir prašykite parodyti paveikslėliuose esančius daiktus, gyvūnėlius arba klauskite jo „Kas čia?“. Šiuo raidos tarpsniu taip pat pravartu pradėti „treniruotis“ tarti sudėtingus garsus - šššššš, rrrrr. Vienas kūdikis dar metukų nesulaukęs aiškiai taria pirmus žodelius, o kitas būdamas trejų tebešneka „paukščių“ kalba. Pasidomėkime, kaip vystosi vaiko kalba. Konsultuoja logopedė Renata Žaliaduonienė.
Pirmieji mažylio ištarti žodžiai paprastai yra sudaryti čiauškant iš dažniausiai kartojamų garsų. Žodžius kūdikis gali pradėti tarti 10 - 11 mėnesį, nors kai kurie jau taria ir 8 - 10 mėn. Čiauškėdamas vaikas gali kreiptis į artimuosius (“mama”, “tete”), išreikšti savo norus (“do” - duok, “nio” - noriu, “ate”) ir poreikius (“am am” - valgyti ) ir t.t. Daugėja suprantamų žodžių ir vaikas jau gali parodyti šeimos narius, kūno ir veido dalis (kur akys? kur kojytė?), kasdieninės aplinkos daiktus (lempa, kėdė, batai). Baigdamas pirmuosius metus vaikas žino apie 30 (ir daugiau), dažniausiai girdimų žodžių, pažįsta paveikslėlyje nupieštus daiktus. Kai kurie vienerių metų amžiaus vaikai dar visiškai nekalba, o kiti savo žodyne turi gana daug žodžių, tačiau žodyno dydis nėra svarbiausias kalbos mokymosi rodiklis. Esmė yra gebėjimas bendrauti. Nuo 12 iki 18 mėnesių vaikai dažniausiai visą prasmę išsako vienu vieninteliu žodžiu: „Pienas?“ Suprask: „Kur mano buteliukas su pienu?“ Arba „Pienas!” Suprask: “Aš tuoj pat noriu gauti savo buteliuką su pienu!” Taigi suaugusiesiems reikia nemažai pastangų, kad suprastų, ko vaikas nori konkrečiu atveju. Nuo 18 iki 24 mėnesių paprastai įvyksta sprogimas - kai kurie mokslininkai teigia, kad šio piko metu vaikai gali išmokti po žodį kas dvi valandas!!! Šiuo metu bene populiariausias klausimas yra: „Kas čia?“ - atrodo, kad vaikas nori surūšiuoti ir įvardyti viską, ką mato, girdi, liečia, uosto ir ragauja. Artėjant antrajam gimtadieniui, vaikai kalba „telegramomis“, t.y. Vaikas supranta paprastus klausimus (pavyzdžiui, „Kur tavo batukai?“) ir paliepimus („Atnešk man knygelę“). Paprašytas, jis jau gali parodyti knygelėje jam žinomus gyvūnėlius, daiktus, taip pat kai kurias kūno dalis - akytę, nosytę, ausytę. Žino, ką reiškia veiksmažodžiai „valgyti“, „gerti“. Nuo pirmojo gimtadienio iki pusantrų metų žodžių skaičius vaiko žodyne išauga nuo 3-6, iki 10-20. Tačiau žodyne yra ne tik jie: žodžiais „dar“, „opa“ ir panašiais vaikas jau bando pasakyti, ko jis nori. Be to, vaikas pradeda naudoti įvardius „aš“, „tu“, „mano“. Tokie sakinukai paprastai atsiranda 1,5-2 metų. Vaiko kalba tampa vis aiškesnė, žodžiai, ypač prasidedantys priebalsėmis, tariami vis geriau, šio amžiaus vaikai gali kalbėti nebenukąsdami žodžių galūnių ar pradžios, jau gali mokėti ištarti garsą „s“. Kalbėkite paprastai, trumpai ir aiškiai tarkite žodžius. Sakinių struktūra turi būti paprasta - kad vaikui būtų lengva ją atkartoti. Neverskite vaiko pakartoti žodžio ar sakinio taisyklingai - tai gali būti dar ne jo jėgoms. Tiesiog „patikslinkite“ tai, ką jis pasakė. Pavyzdžiui, jei vaikas sako „Noju daj“, parodykykite, kad supratote ir pakartokite tą frazę taisyklingai: „Nori dar? Tuoj duosiu tau dar vandenuko“. Pasistenkite daugiau naudoti įvardžių: „Aš noriu gerti. Kai vaikas jau atpažįsta kokį objektą (tarkime, katę), apibūdinkite jį išsamiau: „Katytė yra juoda“, „Katytė yra maža“, „Ką daro katytė? Katytė miega“ ir pan. Taip vaiko žodyną papildysite pirmaisiais būdvardžiais, veiksmažodžiais. Kartu su vaiku vartykite knygeles ir prašykite parodyti paveikslėliuose esančius daiktus, gyvūnėlius arba klauskite jo „Kas čia?“. Šiuo raidos tarpsniu taip pat pravartu pradėti „treniruotis“ tarti sudėtingus garsus - šššššš, rrrrr. Vienas kūdikis dar metukų nesulaukęs aiškiai taria pirmus žodelius, o kitas būdamas trejų tebešneka „paukščių“ kalba. Pasidomėkime, kaip vystosi vaiko kalba. Konsultuoja logopedė Renata Žaliaduonienė.
12-15 mėnesių amžiaus vaikams pradeda patikti kalbos žaidimai, todėl galite jų klausinėti „Kur yra tavo ausytė?“, „Kur mama?“. Vaiko žodynas greitai plėsis, tačiau tarimas kis lėčiau. Šio amžiaus vaikai jau dabar gali geriau suprasti, kas jiems sakoma ir išreikšti, ko jie nori. Jie džiaugiasi, kai gali suprasti sudėtingesnius nurodymus, ir nesivaržo patys nurodinėti. Kartais gali būti sunku pasiekti, kad vaikas darytų tai, ko jūs reikalaujate. Vaikai gali tiesiog ignoruoti tai, ką jūs sakote, ar rėkti protestuodami. Šio amžiaus vaikai yra linkę išbandyti, kur yra ribos - kiek jie gali kontroliuoti situaciją, o kiek tai priklauso nuo jūsų. Tokio amžiaus mažylio klausa išlavėjusi tiek, kad jis jau atpažįsta nesudėtingą melodiją ar ritmą. Turintys gerą klausą, muzikai gabūs vaikai gali bandyti kartu paniūniuoti melodiją ar atkartoti ritmą.
Šiame etape keičiasi vaiko žaidimas. Kol buvo kūdikis, žaisdamas vaikas daiktus kratydavo, daužydavo, mėtydavo, o dabar jis jau supranta daiktų paskirtį, jis pradeda statyti iš kaladėlių, kalbėti žaisliniu telefonu, stumdyti mašinėles. Tokio amžiaus vaikai jau pradeda žaisti įsivaizdavimo žaidimus - jūsų mažylis gali vaizduoti, kad geria iš tuščio puodelio, bananą naudoti kaip telefoną, kaladėlę - kaip mašiną. Šio amžiaus vaikai džiaugiasi žaisdami su kitais vaikais, tačiau jie dar nemoka žaisti bendrų žaidimų ar dalintis žaislais. Būkite pasiruošę, kad visiems turi užtekti žaislų, ir nenustebkite, jei teks įsikišti, kai vaikai jais nepasidalins. Vaikams patinka žaisti slėpynes, gaudynes, „kepti bandutes“, „joti į turgų“. Taip pat, jiems patinka mėgdžioti suaugusiuosius ir užsiimti buities darbais. Svarbu, kad jūs irgi dalyvautumėte vaiko žaidimuose, tokiu būdu jis galės mokytis iš jūsų laimėjimo ir pralaimėjimo, sąžiningumo, taisyklių laikymosi, konkuravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių.
Pirmojo pusmečio pabaigoje kūdikiai pradeda vapėti ir čiauškėti. Kūdikiai atpažįsta girdimus garsus ir į juos atsako. Išgirdę artimųjų balsus, jie pradeda guviau čiauškėti, judina rankas ir kojas, nori atkreipti į save dėmesį. Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai gali būti labai užsispyrę, nori, kad viskas būtų pagal juos. Tokio amžiaus vaikai supranta ir veiksmu atsako į savo vardą, vykdo paprastus nurodymus, tačiau reikalauja ir daug dėmesio.
Amžius | Kalbos raidos etapai------- | --------------------2 - 3 mėn. | Vogravimas, gugavimas, garsai iš balsių4 - 6 mėn. | Čiauškėjimas/gugavimas, priebalsiai/balsiai9-10 mėn. | Čiauškėjimas, gimtosios kalbos garsai12 mėn. | Taria pavienius žodžius12-18 mėn. | Vartoja žodžių, gestų derinius ir įvairias intonacijas18-24 mėn. | Vartoja 2 žodžių sakinukus. Plečiasi žodynas
Kaip padėti kūdikiui? Kai kalbate su kūdikiu, žiūrėkite jam į veidą; kalbėkite nuolat - būdami su kūdikiu, įpraskite mąstyti balsu. Net su mažu kūdikiu kalbėkite tarsi jis jus suprastų. Įsisąmoninkite, kad kalbame dažniausia dialogo forma. Taigi ir vaiką reikia mokyti tokio „pasikalbėjimo“. Jei pasakote kažką kūdikiui, palaukite, tarsi tikėdamiesi atsakymo. Žiūrėkite kūdikiui į akis ir atsisukite į jį, kai norite kažką pasakyti konkrečiai jam. Džiaukitės pirmaisiais vaiko išleidžiamais garsais. Galite įsivaizduoti, kad vaikas jums atsako (manau, visiems smagu turėti tokį pašnekovą, kuris beveik visada pritaria, padrąsina mus, išklauso!) arba kartoja tai, ką jūs jau pasakėte. Bet kuriuo atveju reaguokite į kūdikio „kalbėjimą“, nepamirškite kūno kalbos bei intonacijų. Taip kūdikis supranta, kad kalba padeda žmonėms suprasti vienam kitą. Įsivaizduokite, kad jūsų darbas būnant su kūdikiu - komentuoti viską, kas vyksta aplink. Net nepajausite, kaip dažniausiai vartojami žodžiai bus pirmieji, kuriuos ištars jūsų kūdikis. Dažni tėvai, žinodami, kad su kūdikiu kalbant nereikia švepluoti ar lementi, ima su jais kalbėti taip, kaip su suaugusiais. Nei viena, nei kita nėra gerai. Su kūdikiais reikia kalbėti paprastais sakiniais, juos pakartoti, dažnai parodyti tai, apie ką kalbate. Toks kalbėjimas leidžia kūdikiui sukaupti dėmesį į sakomus žodžius. (pavyzdžiui, „Pažiūrėk, koks didelis, DIDELIS šuniukas!” arba „Kur Mortos undinėlė? Čia undinėlė, taip? Kuo daugiau dainuokite, skaičiuokite, deklamuokite, žaiskite pirštukų žaidimus su savo kūdikiu.Kai žodžiai siejami su judesiu ir/ar veiksmu, kūdikio supratimas plečiasi.“Katu, katu katutes“, „Josim, josim į turgelį“, „Myliu, myliu, spust!” ir daugybė kitų yra puikūs žaidimai, kurie lavina jūsų kūdikio kalbinius gebėjimus. Lopšinių svarbą sunku pervertinti: visai neseniai JAV atliktas tyrimas įrodė, kad vaikams, kuriems buvo dainuotos lopšinės, mokykloje sekėsi dar geriau nei tiems, kurių tėvai nuolat klausėsi…Mocarto. Skaitykite. Galite skaityti nuo tos akimirkos, kai parsivežate kūdikį namo, tačiau kasdieniniu užsiėmimu tai turi tapti nuo 6 mėnesių. Kalba išmokstama kontekste. Taigi jei vaikas rodo pirštu į zuikutį, išnaudokite tai naujam žodžiui išmokti: „Nori zuikučio? To zuikučio? Gražus zuikutis, ar ne? Kalbos mokymasis bus spartesnis, jei jūs kalbėsite apie tai, kas vaikui įdomu. T.y., pamatę, kad kūdikis rodo susidomėjimą, pakalbėkite apie tai.
Visiškai susitelkite į vaiką: nuleiskite telefoną, išjunkite televizorių. Žaisdami su juo, palaikykite akių kontaktą, šypsokitės ir kalbėkite ramiu, džiaugsmingu tonu. Atkartokite garsus: Kai vaikas skleidžia kokį nors garsą ar skiemenį, tarkite tą patį garsą atgal. Tai ne tik skatins jį „šnekėtis“, bet ir parodys, kad atkreipiate dėmesį į tai, ką jis sako. Įvardykite pojūčius: Žaidžiant su skirtingomis tekstūromis ar daiktais, įvardykite tai, ką vaikas jaučia. Pavyzdžiui, duodami jam paliesti vėsų šaukštą, sakykite: „Štai šalta“. Liesdami švelnų šaliką, sakykite: „Štai minkšta“. Žaiskite „Kū-kū“: Tai paprastas, bet labai svarbus žaidimas, padedantis vaikui suprasti, kad daiktai ir žmonės nedingsta, net jei jų nematyti. Švelniai uždenkite savo veidą rankomis ir po akimirkos atidenkite sakydami „Kū-kū!“. Atkreipkite dėmesį į vaiko nuotaiką: Stebėkite vaiko signalus. Jei jis atrodo pervargęs, dirglus ar atsitraukia, nutraukite žaidimą ir duokite jam pailsėti.
Vaikų kalbos raida neatskiriama nuo jo pažintinių gebėjimų raidos.
