Kęstutis Budrys gimė 1980 m. spalio 2 d. Jis yra Lietuvos politikas, žvalgybos pareigūnas, diplomatas, nacionalinio saugumo ekspertas ir ilgametis valstybės tarnybos atstovas.
K. Budrio karjera prasidėjo Valstybės saugumo departamente (VSD) 2002 metais, kur jis pradėjo dirbti inspektoriumi. Vėliau jis ėjo vyresniojo inspektoriaus, skyriaus viršininko ir valdybos viršininko pavaduotojo pareigas.
2004 m. Kęstutis Budrys baigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą, įgydamas politikos mokslų magistro laipsnį.
Nuo 2009 iki 2015 m. K. Budrys ėjo Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjo žvalgybos ir gynybos politikos klausimais pareigas. 2014 m., atsistatydinus Jonui Markevičiui, jis buvo laikinai paskirtas Prezidento vyriausiuoju patarėju nacionalinio saugumo klausimais.
2015 m. Kęstutis Budrys buvo paskirtas Lietuvos Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotoju, o 2020 m. jis buvo pakartotinai paskirtas dar vienai penkerių metų kadencijai. 2022 m. jis buvo paskirtas Prezidento vyriausiuoju patarėju nacionalinio saugumo klausimais.
2024 m. gruodžio 12 d. K. Budrys buvo paskirtas Lietuvos užsienio reikalų ministru Gintauto Palucko vadovaujamoje Vyriausybėje. Šias pareigas patvirtino prezidentas Gitanas Nausėda. Po G. Palucko atsistatydinimo iš premjero pareigų 2025 m. rugpjūtį, K. Budrys tęsė vadovavimą Užsienio reikalų ministerijai Rimanto Šadžiaus vadovaujamoje laikinojoje vyriausybėje. 2025 m. rugsėjo 25 d. jis buvo paskirtas užsienio reikalų ministru I. Ruginienės ministrų kabinete.
2025 m. vasarą K. Budrys aktyviai reiškėsi tarptautinėje arenoje. Jis dalyvavo NATO viršūnių susitikimuose, pabrėžė būtinybę stiprinti Lietuvos oro erdvės apsaugą, bei siekė glaudesnio bendradarbiavimo su ES partnerėmis. Reaguodamas į Rusijos veiksmus, K. Budrys teigė, kad Europos Sąjungai būtina tęsti sankcijų politiką ir didinti tarptautinį spaudimą Maskvai.
Kęstutis Budrys laikomas vienu įtakingiausių Lietuvos politikos veikėjų, turinčiu stiprų nacionalinio saugumo ir užsienio politikos kompetencijų pagrindą.
Ministras Kęstutis Budrys yra kilęs iš tremtinių šeimos. Jis dalijosi asmenine istorija apie savo šeimos patirtį: „Sovietų represinės struktūros priėmė sprendimą, kad mano proseneliai, seneliai ir jų artimieji buvo grėsmė okupaciniam režimui, todėl juos ištrėmė į Sibirą. Prosenelius net du kartus.“ Pasak K. Budrio, jo seneliai Marijonas ir Janina Nugarai buvo jauni mokytojai. „Marijonas, baigęs mokytojų seminariją, vadovavo pradinei mokyklai, kur sutiko mano būsimą močiutę Janiną. Sovietams to pakako įvykdyti karo nusikaltimą ir perkelti juos iš neteisėtai okupuotos Lietuvos teritorijos į kitą valstybę - Rusijos Krasnojarsko kraštą, Tomsko sritį, Beregajevsko rajoną, Severnyj kaimą. Su savimi jie atsivežė bulvinį maišą knygų. Ten gimė mano mama Saulutė“, - rašė K. Budrys.
Ministras atkreipė dėmesį, kad tai - sausi faktai, kurie galėjo būti tarptautinio tribunolo tirti Sovietų sąjungos nusikaltimus bylos medžiaga, tačiau tokio tribunolo niekada nebuvo. „Kaltininkai nebuvo patraukti atsakomybėn. Todėl dabar Rusija gali sau leisti pasakoti „teisingą“ istoriją. Istorinei propagandai negaili šimtų milijonų, nes supranta, kad tiesa jiems yra žalingesnė. Dar daugiau, Rusija ir toliau vėl vykdo žmonių trėmimą, tik šįsyk - iš okupuotų Ukrainos teritorijų. Tarp jų ir 20 tūkstančių pagrobtų vaikų“, - rašo K. Budrys.
Pasak ministro, šiandien svarbu ne tik atminti, bet ir veikti, kaip mus išmokė šios pamokos. Jis pabrėžia, kad Lietuva siekia sovietų nusikaltimų įtvirtinimo Europos ir pasaulio istorinėje atmintyje. Tam bus skiriama daug dėmesio ir pirmininkavimo ES Tarybai metu 2027 metais. „Rusija nepasikeis, o mes keičiamės, todėl istorija nei pasikartos, nei pasirimuos“, - teigia K. Budrys. Be to, Lietuva dalyvauja Specialaus tribunolo steigime, kuris tirs Rusijos prieš Ukrainą įvykdytą agresijos nusikaltimą ir patrauks atsakomybėn konkrečius asmenis. Taip pat remia Tarptautinio baudžiamojo teismo tyrimus dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui, įvykdytų Ukrainoje. „Trečia, giliname įsipareigojimus su sąjungininkais ir drauge dirbame ties gynyba nuo pirmo centimetro. Lietuvos okupacijos nėra mūsų scenarijuose. Rusija nepasikeis, o mes keičiamės, todėl istorija nei pasikartos, nei pasirimuos“, - įrašą baigia ministras.
| Pareigos | Laikotarpis |
|---|---|
| Inspektorius Valstybės saugumo departamente | Nuo 2002 m. |
| Vyresnysis inspektorius, skyriaus viršininkas, valdybos viršininko pavaduotojas VSD | Po 2002 m. |
| Prezidento patarėjas žvalgybos ir gynybos politikos klausimais | 2009-2015 m. |
| Laikinasis Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais | 2014 m. |
| Lietuvos Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotojas | 2015 m. |
| Lietuvos Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotojas (antroji kadencija) | 2020 m. |
| Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais | 2022 m. |
| Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras | Nuo 2024 m. gruodžio 12 d. |
