Ko gero, dažna šeima svajoja tapti tėvais. Bet ar tikrai verta pulti į neviltį? Ką turi žinoti šeima, nepavykstant pastoti? Mokslui sparčiai žengiant pirmyn, išeitis, atrodo, yra, tiesiog reikia įvertinti aplinkybes.
Nevaisingumo statistika ir priežastys
Nevaisingumas paliečia apie 10-15 proc. porų. Remiantis tarptautine statistika, moterų sveikatos problemos lemia 20-35 proc., abiejų partnerių - 25-40 proc. visų vaisingumo sutrikimų atvejų.
Didžiausia tikimybė pastoti yra tada, kai pora nenaudoja jokių kontracepcijos metodų ir turi reguliarius lytinius santykius kas 2-3 dienas. Susilaikymas nuo lytinių santykių ir pastangos planuoti lytinius santykius tik per vaisingas mėnesinių ciklo dienas gali sumažinti pastojimo tikimybę.
Pagrindinės moters nevaisingumo priežastys ir didžiausi nevaisingumą lemiantys veiksniai yra įvairūs. Nuo ko prasideda nevaisingos moters kelionė link pagrindinio tikslo - motinystės?
Ar tikrai vieni metai - tas laiko rodiklis, po kurio, nepavykstant pastoti, būtina kreiptis į specialistus? Išimtys: jeigu moteris yra 35 metų amžiaus arba vyresnė, arba yra kokia nors aiški nevaisingumą galinti lemti priežastis, pvz., mėnesinių ciklo sutrikimai, galaktorėja, anksčiau buvę lyties organų uždegimai, traumos, operacijos, taikytas spindulinis arba chemoterapinis gydymas, tyrimą dėl nevaisingumo rekomenduojama pradėti anksčiau.
Vaisingumo statistika pagal amžių
Kaip vaisingumui turi įtakos moters amžius? Ar šis veiksnys yra lemiamas? Deja, bet moters biologinis laikrodis yra negailestingas reprodukcinei funkcijai. Nustatyta tiesioginė moters vaisingumo priklausomybė nuo amžiaus, ypač tarp negimdžiusių moterų.
Bendras pastojimo dažnis po 6 mėnesinių ciklų svyruoja nuo 62 proc. (28-30 metų moterų) iki 27,6 proc. (40-45 metų moterų), po 12 mėnesinių ciklų - nuo 79,3 proc. (25-27 metų moterų) iki 55,5 proc. Su amžiumi kinta ir kiaušialąsčių kokybė.
Nustatyta beveik tiesinė amžiaus ir vaisingumo priklausomybė - didėjant amžiui, vaisingumas mažėja, tik 28-33 metų moterų vaisingumas išlieka nekintamas.
Kokio amžiaus moterys dažniausiai kreipiasi į specialistus dėl nevaisingumo ir dirbtinio apvaisinimo?
Motinystės statistika Lietuvoje
Bene didžiausias pokytis, kurį mini demografai, kad Lietuvos moterys vis dažniau gimdyti renkasi vėliau. Kaip rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys, pirmą kartą gimdančių moterų amžius kasmet didėja.
Kita akivaizdi tendencija, kad vis daugiau vaikų gimsta nesusituokusiems tėvams. Statistikos departamento duomenimis, 2016 m. santuokos neįregistravusiems tėvams gimė 8,4 tūkst. kūdikių, tai 27,4 proc. Dauguma santuokos neįregistravusiems tėvams gimusių kūdikių įregistruojami pagal abiejų tėvų pareiškimą. 2015 metais abu tėvai įregistravo 83,6 proc.
2016 metais jaunesnės nei 16 metų amžiaus moksleivės pagimdė 35 vaikus, šešiolikmetės - 67 vaikus, 17-metės - 186 vaikus, vos sulaukusios pilnametystės - 298 vaikus.
Pagal amžiaus grupes daugiausia ne santuokoje gimdžiusių mamų 2016 m. buvo 25-29 metų grupėje. 16-19 metų amžiaus mamos 2016 metais ne santuokoje susilaukė 743 vaikų, 20-24 metų amžiaus - 2141 vaiką, 30-34 metų amžiaus - 1757 vaikus, 35-39 metų amžiaus - 698 vaikus.
Iš viso 2018 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 504 126 vaikai iki 18 metų.
Ypatingos ir ekstremalios situacijos
Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Naujagimių skyriaus Intensyviosios terapijos poste šiuo metu yra aštuoni neišnešioti naujagimiai. Vienas iš jų - 43 metų Ados sūnus Tadas, kuris gimė 34 nėštumo savaitę. Tai jau penktas jos vaikas.
Prieš šešerius metus šioje šeimoje jau buvo vienas ankstukas. Visi Ados vaikai pasaulį išvydo natūraliai, nėra buvę jokių komplikacijų.
Šeima gyvena rajone. Šeimoje auga 5 mergaitės ir 8 berniukai. Iš Žemaitijos kilusi mama sako, kad jos močiutė turėjo net 18 vaikų. Pirmą mažylį ji pagimdė būdama aštuoniolikos.
Bene didžiausias pokytis, kurį mini demografai, kad Lietuvos moterys vis dažniau gimdyti renkasi vėliau. Kaip rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys, pirmą kartą gimdančių moterų amžius kasmet didėja.
Jauniausia pasaulio mama
Ši istorija Lietuvos spaudoje ir televizijoje plačiai nuskambėjo 1999-ųjų pabaigoje. Tada visi kalbėjo apie Santariškių ligoninėje pagimdžiusią 12-metę iš Šalčininkų. Tuo metu tai buvo jauniausia gimdyvė Lietuvoje. Kūdikis gimė sveikas, jauna mama žadėjo jį auginti pati, net atsiliepė vaiko tėvas, bet iškart atsirado vienas „bet“...
Lietuvoje panašus atvejis buvo nutikęs Radviliškio rajone, tada pagimdžius 13-metei prokurorai iškėlė baudžiamąją bylą, o vėliau ir nuteisė jau vesti spėjusį vyrą.
Tačiau ne visa motinystės statistika tokia džiugi. Štai jauniausiai pasaulio mama laikomai Peru gyvenusiai Linai Medinai gimdymo dieną 1939 gegužę pačiai tebuvo penkeri metai, 7 mėnesiai ir 21 diena. Jai buvo atliktas Cezario pjūvis, nes mergaitė nebūtų sugebėjusi pagimdyti pati. L. Medina susilaukė sūnaus.
Baudžiamoji atsakomybė
Baudžiamajame kodekse numatyta, kad santykiavimas su lytiškai nesubrendusiu asmeniu yra baudžiamas laisvės atėmimu iki 5 metų. Ir jokių išimčių įstatyme nenumatyta. Net jei niekas nesiskundžia, prokuratūra privalo iškelti baudžiamąją bylą.
Atvejis Šalčininkų rajone nuskambėjo itin plačiai. Tik pagimdžiusi mergaitė pažadėjo, kad neišsižadės vaiko. Kol jį reikės maitinti, tol ji į mokyklą negrįš. Beje, 12-metė itin kruopščiai slėpė (o gal ir pati nesuvokė) nėštumą. Apie tai sužinota tik 5-6 nėštumo mėnesį. To nepastebėjo, net jos motina.
Paaiškėjo, kad vaiko tėvas - gretimame name, taip pat asocialioje šeimoje, gyvenantis 18-metis. Gresia bausmė. Apie tai, kad gresia baudžiamoji atsakomybė tiek 18-mečio šeima, tiek 12-metės artimieji sužinojo iš žurnalistų. Iškart kilo pasipiktinimas, už ką čia bausti.
Mergaitės mama suskubo užstoti „žentą“, teigdama, kad šis myli jos 12-metę dukrą. Moteris prasitarė, kad žinojusi apie jos vyriausios dukros ir 18-mečio draugystę. Ji teigė nematanti tame nieko blogo. Tiesa, paklausta, ar kalbėjosi su dukra dėl apsisaugojimo nuo neplanuota nėštumo, tik nudelbė akis žemyn.
Visos pusės pažadėjo mūru stoti už tai, kad 18-metis išvengtų bausmės. Jie juk myli vienas kitą. Tokie motinos žodžiai nuteikia dviprasmiškai. Tiesa, rasti informacijos, kokia šios istorijos atomazga nepavyko. Tad tikėtina, kad 18-metis išvengė rimtesnių nemalonumų.
Patarimai moterims, susidūrusioms su sunkumais
Paklausta, kokį patarimą turėtų moterims, kurios susiduria su tokia dilema, Gabrielė sakė, kad vienareikšmiškai eiti ieškoti pagalbos. Tos problemos visada atrodo didesnės, kai laikaisi jas sau, o pasidalinus su kitu - ima mažėti. Apskritai vien tai, kad tave kažkas paima už rankos, jau palengvina buvimą. Tad tikrai skatinu ieškoti žmonių, su kuriais galėtumėte pasikalbėti. Nes tikrai yra tų, kurie atsilieps ir padės, jei tik jiems leisite.
VšĮ „Krizinio nėštumo centras“ teikia pagalbą išgyvenančioms neplanuotą, krizinį nėštumą, kūdikio netektį dėl persileidimo, priešlaikinio gimdymo ar aborto. Taip pat organizuoja savipagalbos grupes krizinio nėštumo metu bei netekus naujagimio.
Rekordininkė Valentina Vasiljeva
Guinnesso pasaulio rekordų knygoje teigiama, kad daugiausia vaikų pagimdė XVIII amžiuje Rusijoje gyvenusi moteris. Jos vardas nėra aiškus, žinoma tik tiek, kad ji buvo valstiečio Fiodoro Vasiljevo žmona. Kai kurių šaltinių duomenimis, galimai tos moters vardas buvo Valentina. Taigi, jeigu sunkiai tikėtini to meto įrašai yra tikslūs, Valentina Vasiljeva gimdė 27 kartus. Šešiolika kartų jai gimė dvyniai, septynis - trynukai, keturis - ketvertas vaikų. Tad iš viso gaunasi 69 kūdikiai, iš kurių 67 išgyveno ankstyvą vaikystę, kas savaime skamba įtartinai, mat kūdikių mirtingumas senovėje buvo labai didelis.
Tiesa, daugiavaikė mama prisimena, kad jos močiutė turėjusi net 18 vaikų. Pirmąjį mažylį ji pagimdžiusi 18 ir sako, jog motinystė su kiekvienu vaiku nekito, tik meilės daugėjo.
Istoriją dar labiau komplikuoja tai, kad Valentinos sutuoktinis galiausiai paliko ją ir vedė antrą kartą. Jo seksualinis potraukis vis dar buvo neišblėsęs, kaip ir prokreacijos noras, tad Fiodoras su antrąja žmona susilaukė dar aštuoniolikos atžalų. Pasak vienuolyno įrašų, 1782 metais F. Vasiljevas iš viso turėjo 87 vaikus.
Tačiau ar gali būti, jog V. Vasiljeva turėjo 69 vaikus? Net XVIII ir XIX amžiuose žmonės sunkiai tikėjo šia istorija. Tad ar gali moteris gimdyti 27 kartus, ir per savo gyvenimą susilaukit tiek daug vaikų? Guinnesso pasaulio rekordų interneto svetainėje V. Vasiljeva pristatoma kaip visų laikų „vaisingiausia motina“, tačiau patariama šį atvejį vertinti „skeptiškai“.
V. Vasiljeva galėjo turėti „genetinį polinkį į hiperovuliaciją (vieno ciklo metu suformuoja daugiau nei viena kiaušinėlis), kas reikšmingai padidina tikimybę susilaukti dvynių ar kelių vaikų“. Tačiau visai kitas dalykas yra gimdymai. Ar gali būti, kad moteris net 27 kartus ištvėrė ir išgyveno šį skausmingą procesą?
Nors atrodo keistai, kad net 67 iš 69 vaikų liko gyvi didelio kūdikių mirtingumo laikais, ne mažiau keista ir tai, kad pati motina pakėlė tiek daug gimdymų tais laikais, kai gimdyvių mirtingumas buvo kur kas didesnis nei šiandien.
| Faktas | Duomenys |
|---|---|
| Gimdė | 27 kartus |
| Dvynukų poros | 16 |
| Trinukai | 7 |
| Ketvertukai | 4 |
| Iš viso vaikų | 69 |
| Išgyveno vaikystę | 67 |
Vyriausia pasaulio motina laikoma Indijoje gyvenanti Omkari Panwar. Kai 2008 - aisiais ji pagimdė dvynius, moteriai buvo 72 metai, o jos vyrui 75 metai. Pastoti indei pavyko pasinaudojant pagalbiniu apvaisinimu.
Transseksualas Thomas Beatie vadinamas pirmuoju vyru pasaulyje, kuriam neva pavyko pastoti ir pagimdyti. Oregone gyvenantis T. Beatie gerai žinomas Amerikos transseksualų teisių gynėjas, pats gimęs moterimi, bet lytį pakeitęs. Savo tinklalapyje jis tikina jau turintis tris vaikus.
Kentukyje gyvenanti Stacey Herald pati yra vos 71 cm. ūgio, tačiau sugebėjo pagimdyti tris vaikus.
Lytinis švietimas ir nepilnamečių nėštumas
Kaip per vieną ekskursiją pastojo net septynios paauglės? Neseniai užsienio žiniasklaidoje nuvilnijo žinia, kad Bosnijoje ir Hercegovinoje po mokyklos surengtos kelių dienų ekskursijos pastojo septynios 13-14 metų moksleivės iš 28. Šis atvejis sukėlė audringą reakciją, imta diskutuoti, kodėl Bosnijoje ir Hercegovinoje, šalyje, kur 13-15 metų mergaitės jau pradeda aktyvų lytinį gyvenimą, deramai nesirūpinama lytiniu švietimu.
Mergaičių tėvai kaltina mokytojus, kurie nepasirūpino jų saugumu, tačiau specialistai teigia, kad vaikams tiesiog trūksta žinių apie sveikatą ir lytinius santykius, todėl jie imasi veiksmų, nenumanydami apie galimas pasekmes.
Tiesa, jaunos Bosnijos ir Hercegovinos gyventojos pagalbos ir patarimų lytinio gyvenimo klausimais iš specialistų gali sulaukti ir internete. Į specialistus iš tiesų anonimiškai kreipiasi 13-14 metų paauglės, teigdamos, kad norėtų pasimylėti su savo vaikinu, tačiau bijančios reakcijos ir vertinimų. Pernai vien Sarajeve pastojo 31 nepilnametė, tačiau septynios mergaitės iš 28 vos per penkias dienas - šiurpus rekordas.
Lytiniai santykiai jaunėja visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje. „Didėja jaunimo emancipacija, požiūris į lytinį gyvenimą tampa daug paprastesnis, pastebėjau, kad šiuolaikinis jaunimas pakankamai išprusęs kontracepcijos klausimais, turi daug žinių. Tik gaila, kad neturime konsultavimo kabinetų kontracepcijos klausimais. Šiemet poliklinikoje bandysime įgyvendinti tokį projektą. Pasižiūrėsime koks bus poreikis. Merginos ir moterys pasikonsultuoti su specialistu kontracepcijos klausimais galės be ginekologinės apžiūros, kuri neretai gąsdina merginas ir kuri būtina, jei užsirašai ginekologinei konsultacijai. Kita vertus, abortų skaičius šiame amžiuje labai didelis. Kartais kalbama, kad nepilnamečių abortai sudaro iki 60 proc. visų abortų. Kodėl taip yra, suprantama - tai susiję su visuomenės ir tėvų spaudimu, socialinėmis aplinkybėmis“, - pasakojo Vilniaus Antakalnio poliklinikos Moterų konsultacijos skyriaus vedėja Regina Giliasevičienė.
Medikės teigimu, šiandieninėms mergaitėms mėnesinės gali prasidėti net nuo 9 metų, o paprastai jos prasideda nuo 11-13 metų. Tokiame amžiuje jau ir galima pastoti. Beje, tai nutikti gali ir dar neprasidėjus mėnesinėms, nes fiziologiškai pirmiausiai įvyksta ovuliacija ir tik tuomet prasideda mėnesinės.
„Fiziologiškai normalu lytinius santykius pradėti nuo 16 metų. Gal su manimi daug kas nesutiks, bet toks dabar gyvenimas. Aš nesakau, kad rekomenduoju pradėti lytinius santykius nuo 16 metų, sakau, kad jie gali nuo tokio amžiaus prasidėti. Svarbiausia, kad jauni žmonės turėtų pakankamai informacijos - apie lytiškai plintančias ligas, kontracepcijos priemones, šeimos planavimą, kad tai nebūtų pirmi pasitaikę santykiai dėl įdomumo, kad jie turėtų emocinį foną ir tarpusavio pasitikėjimą. Kad partneris nebūtų, pavyzdžiui, 20 metų vyresnis vyras, kuris tiesiog pasinaudojo mergaite. Tačiau jeigu pradėsime draudimų kampaniją, nieko gera nebus. Tai tik dar labiau kurstys paauglių aistras. Žinoma, būtų gražu lytinį gyvenimą pradėti po santuokos, kita vertus, gal geriau pagyventi kartu ir pasitikrinti. Lytinis gyvenimas - svarbi šeimos gyvenimo dalis, ir jei tik po santuokos sužinai, kad tas žmogus tau netinka, lieka arba skyrybos, arba visą likusį gyvenimą kentėti“, - svarstė pašnekovė.
Paauglių nėštumo statistika ir prevencija
Pasak jos, fiziologiškai nėštumas daug pavojingesnis moteriai, kuriai per 40 metų, negu paauglei. Vyresnės moterys turi kur kas daugiau lėtinių susirgimų, kurie apsunkina ir nėštumą, o nėštumas savo ruožtu išprovokuoja jų paūmėjimą. Vienintelis pavojus, kad 9-12 metų mergaitėms dar nepasibaigęs genitalijų formavimasis, labai maži gimdos matmenys. Kita vertus, gamtoje taip viskas sutvarkyta, kad organizmas prisitaiko - juk prieš keletą šimtmečių gimdyti tokiame amžiuje būdavo visiškai normalu, o 27 metų moterys reprodukcine prasme jau būdavo nurašytos. Tiesa, vidutinė gyvenimo trukmė tuo metu taip pat buvo trumpesnė.
„Vienu metu dirbau su „Caritas“ organizacija - turėjau 13-15 metų mergaites, kurios buvo apsisprendusios gimdyti ir pačios susirado organizaciją, kad priglaustų po gimdymo. Dabar jų vaikučiai jau užauginti, jos susitvarkiusios gyvenimus, sukūrusios šeimas, planuoja naujus nėštumus. Esu pastebėjusi, kad šiandien apie nėštumą mergaitės sužino anksti ir net labai anksti. Nemažai jų ateina po nesaugių lytinių santykių, nes nori sužinoti, ar nepastojo. Blogiausia, kad sužinojusi esanti nėščia, mergaitė neturi su kuo pasikalbėti. Jeigu nėra ryšio su tėvais, jeigu prieš tai buvę gąsdinimai, mergaitė su ta baime gyvena ir tyli. Esu mačiusi įvairių kuriozų. Viena mama savo paauglę dukrą atvedė, kurios nėštumas buvo jau 30 savaičių. Iki tol šeimoje niekas nepastebėjo“, - teigė pašnekovė.
Pasak jos, jauni žmonės labai daug klausinėja apie medikamentinį abortą, bet Lietuvoje jis kol kas neprieinamas. „Mes, medikai, visada už gyvybės išsaugojimą, tačiau kiekvienu atveju reikia vertinti realią situaciją. Tačiau tikrai neteisinga gąsdinti, kad jeigu jos nutrauks pirmą nėštumą, vėliau negalės susilaukti vaikų. Pasaulinė vaisingumo asociacija nėra įtraukusi nėštumo nutraukimo į galimų nevaisingumo priežasčių sąrašą. Taigi mes neturime jokios teisės gąsdinti, nes tokie gąsdinimai neparemti moksliniais tyrimais“, - sakė R. Giliasevičienė.
Pasak statistikos, kasmet nėštumą nutraukia apie 900 paauglių, o apie tūkstantį pagimdo, tačiau ginekologė teigia, kad paauglių nėštumų skaičius kasmet po truputį mažėja.
Europos vaikų ir paauglių ginekologijos asociacijos valdybos narės Žana Bumbulienės domenimis, Lietuvoje pirmosios mėnesinės prasideda maždaug 13-13,5 metų amžiaus mergaitėms. Tai atitinka Šiaurės Europos brendimo amžių. Panašios tendencijos laikosi jau apie 10 metų, nors jei lygintume tėvų ir vaikų kartą, vaikai pradeda bręsti anksčiau. Toks brandos šuoliukas siejamas su pagerėjusia gyvenimo kokybe - geresnėmis gyvenimo sąlygomis, mityba ir pan. Dauguma pastojusių nepilnamečių - 16-17-metės.
Pasaulinės literatūros duomenimis, paaugliai per pirmuosius lytinius santykius nesisaugo - praeina net metai, kol jie pradeda reguliariai naudoti kokią nors kontracepciją, todėl teigiama, kad apie 50 proc. nepilnamečių pastoja per pirmąjį lytinio gyvenimo pusmetį.
Seksualinis švietimas nuo vaikystės
Psichologės Karolinos Bajoriūnienės manymu, kalbėdami apie intymius santykius mes dažnai pamirštame, kad tai vienas iš natūralių žmogaus poreikių, kurių nepatenkinus kyla psichologinių problemų. „Konsultacijų metu dažnai pastebiu, kad mano klientės drovisi apie tai kalbėti. Kai sakau, kad tai natūralus žmogaus poreikis, į kurį būtina atsižvelgti lygiai taip pat, kaip į valgymą, miegą, meilės ir prieraišumo jausmus, jos labai sutrinka, nes nežino, kaip apie tai kalbėti. Tikrai nemažas procentas moterų intymius santykius laiko ne poreikiu, o savo pareiga vyrui. Ką tokia moteris gali papasakoti savo dukrai?
Pasak psichologės, lytinis vaikų švietimas turi prasidėti nuo pat kūdikystės - nėra tokio skambučio, kuris praneštų, kad vaikui suėjo 15 metų, todėl dabar reikia jį supažindinti su lytinio gyvenimo subtilybėmis. „Ne viena klientė yra pasakojusi apie kuriozines situacijas, kai susidūrusios su pirmosiomis mėnesinėmis jos nesuprato, kas vyksta. Ir iš dabarties turiu pavyzdį, kai mergaitei prasidėjo mėnesinės, o ji pagalvojo, kad miršta, ir su visais atsisveikino, niekam neprasitardama apie savo bėdą. Taigi su lytiniu švietimu nuo 15 metų galima jau ir pavėluoti“, - pasakojo K. Bajoriūnienė.
Anot jos, nesąmoningai tėvai ir pradeda lytinį švietimą jau nuo kūdikystės, mergaitėms pirkdami rožinius drabužėlius, berniukams - mėlynus, mergaitėms - lėles, berniukams - mašinytes. Taip vaikai pradeda ugdytis lyties tapatumą. Nuo pusantrų metų jau turėtų būti sprendžiamas intymumo klausimas - vaikas neturėtų matyti priešingos lyties tėvo visiškai nuogo ir pan. Taip pat šiame amžiuje berniukai pamato, kad jie turi kažką daugiau, ko neturi mergaitės, taip pat pastebi, kad ir tėvelis tą patį turi.
„Nuo trejų metų galima tikėtis klausimo: iš kur aš atsiradau? Jokio melo čia neturėtų būti, nes kai po septynerių metų vaikas sužinos, kad dėl jo atsiradimo nekaltas nei gandras, nei kopūstas, tėvai taps melagiais. Žinoma, reikia kalbėti vaikams suprantama kalba. Turiu pavyzdžių, kai žmonės skundžiasi, kad papasakojo, kaip ateis į pasaulį sesė ar brolis, tačiau rezultatas ne toks, kokio tikėjosi. Paaiškėjo, kad jie pasakojo taip, kad net ir man žiauroka klausytis. Kartais vaikui užtenka išgirsti, kad tai vyksta iš mamytės ir tėvelio meilės. Jeigu vaikui kyla kitas klausimas - tik tuomet reikia į jį atsakyti“, - patarė psichologė.
K. Bajoriūnienės manymu, tėvai neturėtų vaidinti visažinių, tačiau turėtų stengtis vaikus pripratinti prie atviros diskusijos intymiais klausimais, paruošti juos, kad šie nebijotų klausti specialistų. „Apie kontracepciją kalbėti būtina, tačiau ši neturėtų būti atskirta nuo meilės sąvokos. Šiandieniniai vaikai išeina iš mokyklos puikiai mokėdami matematiką, bet neturėdami žalio supratimo, kaip kurti santykius“, - įsitikinusi pašnekovė.
tags: #susilaukti #vaiko #tik #10 #tikimybe
