Nėštumo metu įvairios infekcijos kelia pavojų tiek mamai, tiek jos vaisiui. Todėl svarbu atlikti infekcijų tyrimus nėščiosioms, kad būtų galima laiku nustatyti ir gydyti galimas problemas.
Stafilokokai: kas tai ir kaip jie veikia?
Stafilokokai yra įprastų bakterijų rūšis, paprastai randama ant odos paviršiaus ir nosies gleivinėje. Dauguma žmonių yra šios bakterijos nešiotojai ir nejaučia jokių simptomų. Tačiau pro odos paviršių (pavyzdžiui, per įdrėskimą ar žaizdą) prasiskverbę stafilokokai gali sukelti pavojingą infekciją.
Auksinis stafilokokas (Staphylococcus aureus) yra viena iš pavojingiausių bakterijų, galinti sukelti įvairias infekcijas. Nors daugelis žmonių yra šios bakterijos nešiotojai ir nejaučia jokių simptomų, tam tikromis sąlygomis ji gali tapti labai pavojinga. Stafilokokai yra natūralūs odos ir gleivinės gyventojai, tačiau tam tikromis sąlygomis jie gali tapti patogeniniais, sukeliant uždegimą ir infekciją.
Kaip užsikrečiama auksiniu stafilokoku?
Auksinio stafilokoko bakterija gali patekti į organizmą per:
- Tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu - bakterija dažnai plinta per rankas.
- Užterštus paviršius ir daiktus - rankšluosčiai, drabužiai, sporto salių įranga, durų rankenos.
- Maistą - blogai paruoštas maistas gali būti užkrėstas ir sukelti apsinuodijimą.
- Žaizdas ir odos pažeidimus - per įpjovimus, įbrėžimus ar nudegimus bakterija gali patekti į kraują.
- Ligoninėse ar klinikose - medicininiai prietaisai, kateteriai ir žaizdos gali tapti bakterijos plitimo vieta.
Naujagimiai ir kūdikiai gali susirgti, jei stafilokokų bakterijos patenka į kraują ar kvėpavimo takus. Auksiniu stafilokoku dažnai užsikrečiama dėl aplaidžios ligoninės personalo higienos. Kartais naujagimiai užkrečiami infekcija, jei gydytojai ar slaugytojai, pavyzdžiui, nemūvi medicininių pirštinių arba naudoja prastai dezinfekuotus instrumentus. Kūdikis užsikrečia nuo mamos. Kadangi 25-30 proc. žmonių yra šios bakterijos turėtojai, labai didelė tikimybė, kad patys ją ir perduoda savo vaikams. Kai naujagimis gimsta, yra paguldomas mamai ant krūtinės ir tuo metu jo kūną nusėja daugybė gerųjų ir blogųjų bakterijų, tarp jų gali būti ir auksinis stafilokokas. Naujagimį gali užkrėsti ir aplinkiniai, ligoninės personalas, jeigu apžiūrėjęs vieną ligonį prie kito prieina nenusiplovęs ir nedezinfekavęs rankų, broliai ir seserys, ypač jeigu sloguoja su žalios spalvos išskyromis.
Pagrindiniai auksinio stafilokoko simptomai
Stafilokokinės infekcijos simptomai priklauso nuo to, kur jūsų kūne infekcija išplito:
- Odos infekcijos: Pūlingi bėrimai, raudonos dėmės ir patinimai, furunkulai, pūliniai ar opelės, karščiavimas ir skausmingi odos pažeidimai.
- Kvėpavimo takų infekcijos: Kosulys, gerklės skausmas, karščiavimas, šaltkrėtis, dusulys ir krūtinės skausmas (jei išsivysto plaučių uždegimas).
- Maisto sukelti apsinuodijimai: Pykinimas, vėmimas, stiprus pilvo skausmas, viduriavimas.
- Sunkios infekcijos (sepsis): Aukšta temperatūra arba, priešingai, labai žema kūno temperatūra, greitas širdies plakimas, silpnumas, sąmonės sutrikimai, šaltos galūnės.
Jei pastebite šiuos simptomus, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją!
Stafilokokas nėštumo metu
Nėščiosioms stafilokokas gali sukelti įvairias komplikacijas. Nors daugelis stafilokoko atvejų yra lengvi odos uždegimai, sunkesniais atvejais bakterija gali patekti į kraują ir sukelti sepsį, plaučių uždegimą, meningitą ar net endokarditą (širdies vožtuvų uždegimą). Tai gali kelti pavojų tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatai.
Jei infekcija patenka į kūdikio kraują, gali prasidėti sepsis. Jis taip pat gydomas antibiotikais. Meningitas gali pažeisti smegenis, sukelti cerebrinį paralyžių, kurtumą, regėjimo ir raidos sutrikimus, priepuolius ir net būti mirties priežastis. Auksinis stafilokokas gali sukelti rimtus negalavimus ir net baigtis mirtimi.
Apie 30-50% naujagimių, kurių motinos turi negydomą Chlamydia trachomatis infekciją, išsivysto konjunktyvitas (akies junginės uždegimas), o 5-10% atvejų gali išsivystyti aspiracinė pneumonija. Plaučių uždegimas dažniausiai pasireiškia kūdikiams nuo 6 savaičių iki 6 mėnesių amžiaus.
Jei motina užsikrečia vėjaraupių infekcija ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu (nuo 8 iki 20 sav.), vaisiui gresia įgimto vėjaraupių sindromo išsivystymo rizika. Šiam sindromui būdingi odos, akių struktūriniai pažeidimai bei galūnių hipoplazija. Nėštumo metu motinos sergamumas vėjaraupiais taip pat yra susijęs su vėlesniu pūslelinės išsivystymu kūdikystėje.
Toxoplasma gondii IgG ir IgM. Pagrindiniai toksoplazmozės infekcijos šaltiniai yra užteršta toksoplazmų oocistomis aplinka ir infekuota toksoplazmų cistomis žalia ar nepakankamai termiškai apdorota mėsa. Taksoplazmozė itin pavojinga nėščiosioms - serganti motina parazitą gali perduoti per placentą vaisiui, neturinčiam imuniteto. Didžiausias infekcijos pavojus vaisiui yra nėštumo pradžioje - galimas savaiminis persileidimas, o gimusiam kūdikiui - smegenų vandenė, aklumas bei kurtumas.
Raudonukės viruso IgG tyrimas atliekamas imuniteto prieš raudonukę įvertinimui arba aktyvios ligos diagnozavimui. Susirgus raudonuke nėštumo metu, virusas infekuoja vaisių, o tai lemia didelę apsigimimų tikimybę: smegenų pažeidimus, širdies defektus, aklumą bei kurtumą. Raudonukės infekcija pirmosiomis 20 nėštumo savaičių gali padidinti persileidimo riziką.
CMV IgG ir IgM. Citomegaloviruso infekcija nėščioms moterims yra itin pavojinga, nes gali sukelti įvairių komplikacijų vaisiui, ypač jei užsikrėtimas įvyksta pirmosiomis nėštumo savaitėmis. Naujagimių CMV infekcija pasireiškia per kelias dienas nuo gimimo. Citomegaloviruso infekcijai būdingas kūno pageltimas, kepenų ir blužnies padidėjimas, bėrimas bei centrinės nervų sistemos pažeidimai.
B grupės beta hemolizinis streptokokas. Infekcija pasireiškia sepsiu, pneumonija ar meningitu. Nėščiosioms šie streptokokai gali sukelti jokiais simptomais nepasireiškiančią bakteriuriją arba cistitus, kurie vėliau gali sukelti inkstų uždegimus.
HBsAg. Virusinis hepatitas B - hepatito B viruso sukeltas ūminis arba lėtinis kepenų uždegimas. HBV perdavimo iš motinos vaikui rizika iš HBsAg (+) motinų jų kūdikiams, nenaudojant aktyviosios ir pasyviosios imunizacijos, siekia 90%. Perdavimas gali įvykti gimdoje, gimdymo metu arba po gimimo. Jei ūminis HBV yra simptominis, dėl geltos ir intoksikacijos gali prasidėti priešlaikinis gimdymas. Antroje nėštumo pusėje HBV gali komplikuotis: pasireiškia ūminis kepenų nepakankamumas, didelė kepenų nekrozė.
Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV 1/2 ir 0 tipo antikūnai). ŽIV yra retrovirusas, pažeidžiantis T limfocitus ir sukeliantis imuninės sistemos nepakankamumą. Perinatalinis ŽIV perdavimas iš motinos vaisiui priklauso nuo daugelio veiksnių. ŽIV užsikrėtusi nėščioji infekciją gali perduoti vaikui: 1) nėštumo metu (vaisiui esant gimdoje, prieš gimdymą); 2) gimdant 3) žindant kūdikį. Nustatyta, kad ŽIV perdavimo rizika iš motinos vaikui yra 25-30 proc. nemaitinant krūtimi ir 40 proc. žindant naujagimį. Didesnė ŽIV perdavimo rizika vaisiui yra kai moteris užsikrėtė ŽIV nėštumo metu.
RPR (kiekybinis tyrimas sifilio diagnostikai) ir TPHA (tyrimas sifilio diagnostikai). Sifilis - lytiniu keliu plintanti bakterinė infekcija, kurią sukelia bakterija Treponema pallidum. Nėščiosios, sergančios ankstyvuoju sifiliu ir negydomos, 70-100 % pagimdo sifiliu užkrėstą naujagimį. Sifiliu serganti nėščioji vaisių užkrečia per placentą nuo 12 nėštumo savaitės. Užkrėstas sifiliu naujagimis būna hipotrofiškas, gali turėti kvėpavimo sutrikimų, smegenų edemą, ascitą, padidėjusią blužnį. Naujagimiui įgimto sifilio požymiai atsiranda per pirmuosius 4-5 mėnesius - tai karščiavimas, makopapulinis bėrimas (dažnai ant delnų ir padų), limfadenopatija, gydymui atsparus enteritas, laringitas, hemolizinė anemija ir kt.
Kaip diagnozuojamas auksinis stafilokokas?
Norint tiksliai nustatyti infekciją, gydytojai gali atlikti šiuos tyrimus:
- Bakteriologinis pasėlis - imamas mėginys iš nosies, gerklės, žaizdos ar kraujo ir tiriama, ar jame yra auksinio stafilokoko.
- Kraujo tyrimas - padeda nustatyti infekcijos mastą organizme.
- Rentgenas ar ultragarsas - jei yra įtarimų dėl plaučių uždegimo ar vidaus organų infekcijos.
Nėščiai moteriai nėra atliekami auksinio stafilokoko tyrimai, nes net skyrus antibiotikų ir sunaikinus bakteriją tuoj pat vėl ją „pasigautų“. Yra žmonių, kuriems auksinis stafilokokas tiesiog „nelimpa“ ir jie niekada netaps šios bakterijos turėtojais. Tai, ar mes turime šią bakteriją ir galime ja apkrėsti savo vaikus, priklauso tik nuo to, ar atsparus mūsų organizmas, ir savybių, kurių pakeisti neįmanoma.
Ar auksinis stafilokokas gydomas antibiotikais?
Taip, tačiau ne visi antibiotikai veikia prieš šią bakteriją. Kai kurie auksinio stafilokoko štamai yra atsparūs dažniausiai vartojamiems antibiotikams, pvz., meticilinui. Auksinio stafilokoko sukeltos užkrečiamosios ligos gydomos antibiotikais. Kartais vaistų ir neprireikia, pavyzdžiui, jeigu atsiranda viena votis, dažnai pakanka ją prapjauti ir drenuoti. Jeigu votys kartojasi nuolatos, antibiotikus tenka gerti 4-6 savaites. Yra ligų, pavyzdžiui, osteomielitas (kaulų pūlinis uždegimas), kuriuo susirgus antibiotikus tenka gerti kelis mėnesius.
Nesunki infekcija paprastai praeina per 1-2 sav. Kraujo užkrėtimas. Jei infekcija patenka į kūdikio kraują, gali prasidėti sepsis. Jis taip pat gydomas antibiotikais penicilinu arba gentamicinu.
Gydymas priklauso nuo to, ar infekcija sergate, ar esate nešiotojas. Nesunkiose atvejais dažniausiai rekomenduojama visą kūną, plaukus išprausti antiseptine, medicinos specialisto skirta priemone, o nosies gleivinę tepti antibiotikų tepalu. Jeigu bakterija išplito gerklėje, rytais ir vakarais reikėtų paskalauti tam tikru burnos skalavimo skysčiu. Įprastai situacija pagerėja po 5-10 dienų.
Taip pat svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir baigti visą gydymo kursą, kad būtų išvengta ligos pasikartojimo ir atsparių bakterijų vystymosi. Naujoviški terapijos metodai, tokie kaip bakteriofagų terapija, taip pat yra tiriami kaip alternatyva tradiciniams antibiotikams, ypač esant atsparumui gydymui.
Kaip Staphylococcus aureus sukelia vyrų ir moterų nevaisingumą #stafilokokinėinfekcija #stafilokokas
Prevencinės priemonės
Taikant prevencines priemones siekiama kuo labiau sumažinti stafilokokų perdavimo riziką naujagimiams ir kūdikiams. Labai svarbu laikytis higienos, prižiūrėti savo kūną, atsižvelgti į emocinę būklę. Sveika mityba, buvimas gryname ore, teisingi miego įpročiai stiprina imuninę sistemą, kuri yra svarbi kovojant su šia bakterija.
Dauguma naujagimių gimsta ligoninėse, kur gausu bakterijų - ir gerųjų, ir blogųjų, įskaitant ir stafilokokus. Todėl ligoninių personalas imasi atsargumo priemonių, kad apsaugotų mažuosius pacientus. Kelią infekcijų plitimui gali užkirsti itin griežta higiena.
tags: #stafilokokas #nestumo #metu
