Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, kupinas pasikeitimų, džiaugsmo ir rūpesčio. Kūdikio laukimas yra svarbus periodas visai šeimai. Sužinojusi apie nėštumą, moteris pirmiausia turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją arba akušerį-ginekologą. Šie specialistai paskirs reikiamus tyrimus, o jų rezultatai bus aptariami antrojo vizito metu. Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Vos įtarus nėštumą, galima pradėti vartoti folio rūgštį. Po dviejų savaičių bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje gydytojas žymės visus svarbius nėštumo duomenis. Šį dokumentą būtina turėti rankinėje, kad, ištikus nelaimei, pagalbą teikiantys asmenys žinotų apie nėštumą. Specialistai vitaminus nėščiosioms rekomenduoja tik tada, jei ankstesnis nėštumas buvo komplikuotas arba mityba nesubalansuota. Nėščiosios turėtų maitintis pagal sveikos mitybos principus.
Trečiasis nėštumo mėnuo: vaisiaus vystymasis
Trečiasis nėštumo mėnuo apima laikotarpį nuo 8-tos iki 12-tos savaitės. Nors pilvuko dar nematyti, tačiau jame vyksta didelės permainos. Šiuo laikotarpiu vaisius tampa vis panašesnis į žmogutį: pagrindinės kūno dalys jau susiformavusios, raumenys ir nervai išsivystę, todėl vaisius puikiai juda vaisiaus vandenyse ir gali pajudinti visas savo galūnes. Visgi, būsima mamytė judesių dar nejaučia, nes jie yra labai švelnūs.
9-12 nėštumo savaitės:
- Vaisiaus svoris apie 3 g, o ilgis apie 4,2 cm, beveik kaip vynuogė!
- Baigiasi formuotis akies vyzdys, vokai beveik visiškai uždaro akis.
- Greitai auga galūnės, formuojasi plaštakos. Rankų pirštų galai paburksta: ten vystosi jautrios pagalvėlės.
- Vystosi kaklas, vidinės ausys ir burna, atsiranda nosis.
- Pradeda formuotis plaukų folikulai, burnoje, ant liežuvio, ima vystytis skonio svogūnėliai, o dantenose - pieninių dantų pumpurai.
10 nėštumo savaitė:
- Vaisiaus svoris apie 7 g, o ilgis apie 5,1 cm, beveik kaip braškė!
- Smegenų pusrutuliai auga į skirtingas puses ir sudaro kaktines, viršugalvines, pakaušines ir smilkinines dalis. Kakta laikinai išsipūtusi dėl smegenų didėjimo.
- Pradeda vystytis regos nervai, aiškiai matomi stuburo kontūrai.
- Matosi kulkšnys ir riešai, „veikia“ visi svarbieji sąnariai: pečių, alkūnių, riešų, klubų, kelių ir kulkšnių.
11 nėštumo savaitė:
- Vaisiaus svoris apie 14 g, ilgis apie 6,35 cm, beveik kaip slyva!
- Pilvo ertmėje jau atsirado kiaušinės ar sėklidės, pradeda formuotis išoriniai lytiniai organai.
- Šios savaitės pabaigoje jau susidaro visi gyvybiškai svarbūs organai ir jie, išskyrus plaučius, pradeda funkcionuoti.
- Rankų ir kojų pirštai dar sujungti plėvele, galūnės atrodo trumpos ir plonos, kadangi dar neišsivystę raumenys.
12 nėštumo savaitė:
- Vaisiaus svoris apie 28 g, ilgis apie 8 cm, beveik kaip žalioji citrina (laimas)!
- Vaisius po truputį pradeda ryti skystį, kurį jo miniatiūriniai inkstai perdirba ir išskiria atgal šlapimo pavidalu. Tai labai svarbu žarnyno vystymuisi, nes gemaliniame skystyje yra įvairių augimo veiksnių.
- Savaitės pabaigoje susiformuoja placenta, pro ją ir virkštelę vaisius gauna visų reikalingų maisto medžiagų ir deguonies.
- Sparčiausiai vystosi refleksai, susidarę ryšiai tarp raumenų ir nervų.
Jau galima pastebėti pirmuosius vaisiaus judesius! Atsiskiria pilvo ir krūtinės ertmės. Vystosi akies raumenys ir viršutinė lūpa. Formuojasi akies tinklainės nervinės ląstelės, ausų kanalai. Susidaro nervinis ryšys tarp akies tinklainės ir smegenų. Aiškiai atskiriamas kaklas jungia galvą ir kūną. Ant rankų ir kojų pasirodo visi pirštai. Galvos smegenyse formuojasi smegenėlės. Vaisius sveria 2 g, yra 3 cm ūgio. Galima pamatyti akis, jau susiformavusi vidinė ausies dalis, daug aiškesnis tampa veidas. Vietoje kremzlių pradeda vystytis kaulai. Mergaitėms susidaro klitoris, o berniukams pradeda nusileisti kiaušinėliai. Diafragma atsiskiria nuo širdies. Vaisius jau juda, su rankutėmis gali prisiliesti prie galvos, veido, burnos, atveria ir užčiaupia burną. Pastebimai padidėja galūnės, bet rankų ir kojų pirštai dar sujungti. Galva sudaro beveik pusę kūno. Akių vokai susijungia ir tokie jie išliks iki 24 savaitės. Atsiranda delnų odos jautrumas. Galima pamatyti čiuopimo reakciją. Vystosi uoslė. Vaisius jaučia motinos valgomo maisto kvapą. Baigia vystytis širdies ir kraujagyslių sistema. Pradeda veikti inkstai. Vaisius 6-7,5 cm ūgio ir sveria apie 16 g. Šiuo metu dauguma pagrindinių vaisiaus organų jau susiformavę ir jie pradeda veikti. Formuojasi skeletas. Tulžies pūslė pradeda išskirti tulžį. Visiškai susiformuoja plaučiai. Baigia vystytis skydliaukė ir kasa. Jau funkcionuoja kepenys, gaminančios kraujo ląsteles, susiformavusi skydliaukė. Vaisius tampa vis aktyvesnis: jis žagsi, lanksto rankutes ir kojytes. Mažylio kepenys pradeda gaminti tulžies skystį. Trečiojo mėnesio pabaigoje vaikutis jau gurkšnoja vaisiaus vandenis, o paskui juos šalina. Rijimo judesiai treniruoja plaučius ir inkstus. Pradeda formuotis ir didžiųjų smegenų pusrutulių žievė. Mažylis jau dalyvauja jūsų gyvenime - jis jaučia susijaudinimą, pasitenkinimą, stresą. Jums išsigandus kraujyje padaugėja adrenalino - dėl to greičiau ima plakti ir mažylio širdelė.
Jau nuo 10 nėštumo savaitės kiekviena nėščioji gali saugiai pasitikrinti dėl galimų kūdikio apsigimimų atliekant neinvazinį genetinį tyrimą (NIPT). Tai itin tikslus tyrimas (jautrumas 99,99%), kuriuo patikrinama, ar vaisius neturi Dauno sindromo ar kitų chromosominių sutrikimų bei tiksliai nustato lytį labai anksti.
11-13 nėštumo savaitė atliekamas detalus ultragarsinis tyrimas. Nustatoma preliminari gimdymo data. Apžiūrimos pagrindinės kūno dalys, smegenų struktūra, ieškoma chromosominėms genetinėms ligoms būdingų žymenų. Bene svarbiausias rodmuo - vadinamosios sprando raukšlės (kitaip - vaiskumo) matmuo.
Pokyčiai moters organizme trečiąjį nėštumo mėnesį
Trečiasis nėštumo mėnuo yra paskutinis I nėštumo trimestro mėnuo. Jus vis dar gali neraminti pykinimas su vėmimu, rėmuo, virškinimo trakto sutrikimai, pasibjaurėjimas maistu, dažnas šlapinimasis, nuovargis, mieguistumas. Be šių požymių, gali atsirasti ir kitų. Ant pilvo ir kojų padidėja venos, atsiranda galvos skausmų, krūtyse galite jausti dilgčiojimus ar sunkumą.
Gimda šiuo metu kiek didesnė nei greipfrutas. Dėl to, kad ji nuolat didėja, neretai pilvo apačioje atsiranda skausmo priepuolių. Nesistenkite skirstyti savo jausmų į gerus ir piktus. Jeigu jūs išmoksite taikiai sugyventi su visais savo jausmais, tai ir jūsų vaikas vėliau atvirai reikš išgyvenimus. Sunkiomis minutėmis tegul vaikas būna jūsų pašnekovu, padėjėju ir parama. Tai labai svarbu, jeigu jūs gimdote vaiką viena arba nesutariate su vyru, jums nepadeda giminaičiai ar draugai. Nuolat prisiminkite, kad jūs turėsite vaiką.
Rytinis pykinimas ar šleikštulys, vėmimas. Pykinimo ir vėmimo simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės. Priežastys iki šiol nėra tiksliai išaiškintos. Rytinį pykinimą bei vėmimą gali lemti padidėjusi hormonų koncentracija kraujyje, sulėtėję virškinamojo trakto judesiai.
Krūtų jautrumas. Dusulys, greitas nuovargis, mieguistumas. Nėra tiksliai aikšu kas sukelią šiuos pojūčius, tačiau galima sieti su padidėjusiu progesterone lygiu.
Nuotaikos pokyčiai. Dažnas šlapinimasis. Tirpstančios galūnės ir vidurių užkietėjimas.
Emociniai bangavimai vyksta tiek dėl besikeičiančių hormonų, tiek dėl psichikos bandymo išmokti gyventi su visais naujais patyrimais. Didelis įsitraukimas į nėštumą ir „užsimiršimas“, kad laukiatės, keičia vienas kitą. Gali būti nelengva, kai negali visko planuoti, ypač, jei gyvenime mėgote tai daryti. Miego sutrikimai gali sukelti „lunatikavimo“ būseną. Atrodo, kad sunku susikaupti, prisiminti, darotės išsiblaškiusi, pametate daiktus. „Išskydimo“ jausmas dėl padidėjusio jautrumo. Silpnumas ir reaguojate į jį lyg jaustumėte gėdą ar kaltę. Įsisamoninti, kad nesame kaltos, negalėdamos kontroliuoti emocijų. Svarbu įsisąmoninti, jog psichika ruošiasi dideliam pokyčiui ir keičiasi, kad galėtume sukurti itin jautrų ryšį su vaikeliu. Suprasti, kad padidėjęs jautrumas nėra mūsų „klaida“, tai kūnas dirba savo darbą. Psichikai ir kūnui nevadovaujame, bet galime jį matyti, pažinti ir padėti. Leisti kitiems pasirūpinti savimi.
Pirmas ir paskesni nėštumai
Kartais sakoma, kad antrą kartą pastojusios moters pilvukas išryškėja greičiau nei per pirmąjį nėštumą. Tai gali būti tiesa: moters, besilaukiančios ne pirmo vaikelio, pilvas labiau išryškėja, atsikiša, nes pilvo sienos raumenys labiau prasiskyrę, jie neturi iki pirmo nėštumo buvusios įtampos. Be to, artinantis gimdymui, kurį laiką vaisiaus padėtis dar nebūna pirmeigė. Dėl šių priežasčių moters pilvukas gali atrodyti didesnis, labiau atsikišęs.
Vienoms nėščioms moterims pilvas pasimato gana greitai, o kitoms - tik į nėštumo pabaigą. Kas tai lemia? Ogi pilvo dydis pirmiausia priklauso nuo nėštumo dydžio, taip pat nuo moters kūno sandaros, ūgio. Žemos moters nėščiosios pilvelis neretai atrodo didesnis, nei yra iš tiesų. Pilvo dydžiui įtakos daro taip pat būsimos mamytės apkūnumas. Aukšta ir apkūni moteris kartais net ir pati nepastebi savo nėštumo, ypač jei yra vyresnio amžiaus ir trinka mėnesinių ciklas. Ar pilvas didelis, taip pat lemia gimdos ypatumai. Pavyzdžiui, jeigu gimdoje yra miomų, jos didina gimdos apimtį. Tada nėštumas iš pažiūros gali atrodyti didesnis, nei yra iš tikrųjų. Pilvo dydžiui, be abejo, įtakos turi vaisių skaičius. Jei būsimoji mama nešioja du ar tris vaikučius, pilvas bus didesnis.
Dažnai kamuoja padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Nes dėl vaisiaus padėties ir spaudimo pakinta skrandžio padėtis. Iš nugaros į kojas ar pilvelį sklindantis skausmas gali suneraminti ar neleisti kokybiškai išsimiegoti, ypač nugaros skausmas būdingas, jeigu prieš tai turėjote nugaros problemų.
Ateina laikas užsirašyti į nėščiųjų mokyklą. Tai labai svarbu, kad geriau suprastumėte, kas vyksta su jūsų kūnu ir kaip pasiruošti gimdymui.
Ko tikėtis trečiąjį nėštumo trimestrą | Nėštumas savaitė po savaitės
Svorio prieaugis ir mityba
Vėliau reikėtų stebėti svorį: per savaitę jis turėtų padidėti vidutiniškai apie 400 g. Būtina valgyti maistą, turintį daugiau kalorijų, arba valgyti dažniau. Pakankamai dažna ir priešinga situacija, kai būsimieji tėvai mano, jog reikia valgyti „už du“. Reikėtų žinoti, kad vaiko vystymuisi reikia ne daug maisto, kuris tik apsunkins gimdymo eigą, o kokybiško maisto, būtinų maistingųjų medžiagų. Tik nėštumui artėjant į pabaigą vaikas reikalauja daugiau kalorijų ir maistingųjų medžiagų. Per didelis svoris ne tik sugadins jūsų išvaizdą: jums bus sunku jį numesti po gimdymo. Vidutiniškai per I trimestrą moteris gali priaugti iki 2 kg, II trimestrą - iki 6-7 kg, III - iki 4-5 kg.
Magnis - tai mikroelementas, itin svarbus tiek gerai fizinei savijautai, tiek emocinei sveikatai. Tam, kad gautumėte pakankamai magnio su maistu, rekomenduojama daugiau vartoti žalių lapinių daržovių (pvz., špinatų), vaisių ir daržovių (pvz., avokadų ar brokolių), lęšių, pupelių ir grūdinių kultūrų, riešutų ir sėklų bei žuvies produktų (pvz., lašišos ar menkės). Vitaminas B9 yra kiekvienam žmogui gyvybiškai svarbi maistinė medžiaga. Patys jos pasigaminti nesugebame, todėl būtina gauti su maistu. Didžiausia B9 gausa pasižymi tamsiai žalios lapinės daržovės. Iš lotynų kalbos žodžio folium (reiškiančio „lapas“) ir kilo šio vitamino pavadinimas - folio rūgštis. Reikėtų pažymėti, jog vitaminas B9, esantis maisto produktuose kaip natūrali jų sudedamoji dalis, vadinamas foline rūgštimi, o sintetinė jo forma - folio rūgštimi. Su papildais gaunama folio rūgštis organizme paverčiama foline rūgštimi. Vitaminas B9 atlieka daug gyvybiškai svarbių funkcijų. Visų pirma, jis itin reikalingas ląstelėms auginti (ypač raudoniesiems kraujo kūneliams) ir DNR sintezei. Vitamino B9 stoka nėštumo metu siejama su persileidimų, mažo gimimo svorio ir priešlaikinio gimdymo rizika, o stoka ankstyvuoju laikotarpiu - su didesne įgimtų sklaidos defektų rizika (nervinio vamzdelio ir burnos-veido srities skilimo defektais, įgimtomis širdies ydomis).
Sveikata ir gerovė
Prieš miegą gerai išvėdinkite kambarį. Pasirūpinkite, kad būtų patogu gulėti. Stebėkite savo mintis, pašalinkite visus rūpesčius iš galvos. Tai daugelio nėščių moterų problema. Visiškai atsipalaiduokite, pašalindamos nerimą (atsipalaidavimo pratimų mokoma Nėščiųjų sveikatingumo mokykloje). 10-15 minučių ramiai pagulėkite.
Vėdinkite kambarį, kuriame dirbate ar gyvenate. Kelis kartus per dieną (nuo 30 s iki 10 min.) galite naudoti šaltus ir karštus kompresus.
Nėštumo metu svarbu ne kontaktų kiekis, bet jų kokybė. Nėštumo pradžioje dėl nuovargio, pykinimo, skausmingų krūtų dažniausiai sumažėja susidomėjimas seksu. Kai kurioms moterims dėl padidėjusio lytinių organų jautrumo gali būti sustiprėjęs lytinis potraukis. Tai geras atpalaiduojantis veiksnys ne tik partneriams, bet ir vaikui. Į seksualinį tėvų gyvenimą vaisius reaguoja dvejopai: jis nusiramina arba jo aktyvumas padidėja. Nėra jokių fizinių kliūčių lytiškai santykiauti normalaus nėštumo metu, jei neturėjote persileidimų ar negresia šiam nėštumui persileidimas. Tačiau baimė pakenkti būsimajam kūdikiui kartais tiek vyrui, tiek moteriai neleidžia tinkamai atsipalaiduoti. Iš tikrųjų embrionas švelniai ir minkštai gaubiamas gimdos skysčių, o standžiai užsivėręs gimdos kaklelis sudaro patikimą barjerą nuo išorinio pasaulio. Todėl atsikratę baimių, lytinis gyvenimas gali būti dar įdomesnis. Tačiau pirmieji trys mėnesiai gali nuslopinti seksualinį potraukį, todėl vyrui gali tekti suprasti ir palaukti. Nes hormoniniai pokyčiai, kurie dažniausiai sukelia pykinimą, nuovargį, gali neigiamai veikti lytinį potraukį. Lygiai taip pat gali būti priešingai, besilaukianti moteris, kaip niekad gali to norėti.
Partneriai yra du skirtingi žmonės, turintys skirtingas vaikystės patirtis, augę skirtingose gyvenimiškose situacijose, susidūrę su skirtingais iššūkiais, turintys skirtingas vertybes bei žinias. Nauji santykių modeliai atsiranda tik per naujas patirtis, per naujus išgyvenimus jau trise. Visa, kas nauja, apskritai dažniausiai kelia daugiau streso ir įtampos, su tuo esate susidūrę, pvz., naujame darbe. Adaptuotis reikia laiko, tad turime sau jo duoti. Naujame darbe retai kada iš savęs reikalaujate viską žinoti iš karto ir nepatirti sunkumų. Taigi duoti sau laiko reikia ir tėvystėje, ir puoselėjant tarpusavio santykius. Nors dažnai kyla nesutarimų, nusivylimų vienas kitu, tikrai yra ir teigiamų dalykų, nuostabos, malonumų. Juk partneriai atranda save ir vienas kitą iš naujo.
Vienas iš randoms klausimų pas mano nėštukes, ar gerai, kad mano pilvas didelis, kodėl jis didelis, ar man negalima dabar kažkurių pratimų daryti?
- Pilvo dydis priklauso: nuo vandenų kiekio, apkūnumo lygis, kūno sudėjimo (žemesnėms merginoms pilvas atrodo didesnis), vaisiaus padėtis bei nėštumų skaičius turi įtakos.
- Pilvo dydis nenusako ar su nėštumu viskas yra gerai / blogai. Tai nustato akušeris - ginekologas apžiūros metu įvertindamas vaisiaus vandenis, placentą, vaisiaus padėtį ir jo būseną.
- Didelis pilvas yra gerokai nepatogesnis nei mažiukas, tačiau tiek mažas tiek didelis pilvas gali sukelti tiek pat nuovargio, skausmų ir dikomforto, nes moteris jaučia tuos pačius vystymosi periodus. Didelis pilvas gali sustabdyti nuo kai kurių pratimų, kurie reikalauja intensyvaus pilvo sienos darbo, pvz: ropojimas, pasilenkimas žemyn, didelio svorio kėlimas. Tokiu atveju jei jaučiate, kad pilvas sukelia diskomfortą judesiui - to pratimo atsisakyti ir ieškoti alternatyvaus tinkamo pratimo.
Dėl didelio pilvo sportuoti ir mankštintis nustoti nereikia. Reikia palaikyti sportą ir mankštas iki pat gimdymo, žinoma, jei nėra papildomų nėštumo komplikacijų apie kurias informuoja jūsų daktaras.
Žinutė visoms nėštukėms: nesvarbu kokio dydžio, kokios formos, sutrukinėjęs ar spalvotas tas jūsų pilvas. Svarbu, kad viduje sveikas vaisius. Svarbu, kad rastumėte ramybę ir džiaugsmą su savo pasikeitusiu kūnu ir gebėtumėt sau kasdieną pasakyti AČIŪ už tokį darbą su savo kūnu.
