Klubo artrozė, dar vadinama klubo sąnario osteoartritu, yra lėtinė degeneracinė liga, pažeidžianti klubo sąnario kremzlę ir aplinkinius audinius. Sąnario kremzlė, veikianti kaip amortizatorius tarp kaulų, laikui bėgant dėvisi, tampa plonesnė ir praranda elastingumą. Dėl to kaulai pradeda trintis vienas į kitą, sukeldami skausmą, uždegimą ir judėjimo apribojimus. Ši liga dažniausiai pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau gali paveikti ir jaunesnius asmenis, ypač turinčius tam tikrus rizikos veiksnius. Klubas yra vienas iš didžiausių sąnarių žmogaus kūne ir atlaiko didelius krūvius, todėl yra ypač pažeidžiamas.
Artroze vadinama sąnarių liga, pasireiškianti degeneraciniais kremzlės pokyčiais bei progresuojančiu kremzlinio audinio nykimu. Artrozė pirmauja tarp dažniausių sąnarių ligų bei dažnai tampa neįgalumo priežastimi. Klubo ir kelio sąnarių artrozė yra dažniausiai pasitaikanti iš visų sąnarių artrozių. Kritiniu atveju negydoma artrozė gali pasibaigti neįgalumu ir sąnarių protezavimu.
Klubo artrozės simptomai
Nepriklausomai nuo to, ar pacientui vystosi kelio artrozė, ar klubo artrozė, apie ligą praneša sąnarių braškėjimas, skausmas, dažnu atveju pacientai juntamą diskomfortą apibūdina kaip sąnario užsikirtimą, sąnarių nejudrumą. Neretas artroze sergantis pacientas teigia, jog ligai būdingas trumpalaikis sąnarių sustingimas. Sąnarių artrozė - tai lėtinė degeneracinė liga, apimanti visą sąnarį, dėl kurios nusilpsta, plonėja ir susidėvi kremzlė, yra pažeidžiama sąnario kapsulė, raiščiai, aplinkiniai audiniai bei kaulai. Taip pat ties sąnario kraštais formuojasi kaulinės išaugos - osteofitai, o šiai ligai pažengus, gali atsirasti įvairios deformacijos. Pirmiausia sąnario artrozę galima įtarti iš tokių nemalonių simptomų kaip atsiradęs skausmas ar diskomfortas, ypač paūmėjantis fizinio krūvio metu arba po jo. Taip pat sergantieji šia liga neretai susiduria su sąnarių braškėjimu. Pažengus ligai sąnariai sustingsta, tampa nejudrūs, dingsta mobilumas - taip organizmas saugo sąnarį nuo didesnio žalojimo.
Kai pažeidžiamas klubo sąnarys, atsiranda skausmas kirkšnių arba sėdmenų srityje, kartais vidinėje kelio ar šlaunies dalyje. Esant kelio sąnario pažeidimams, jaučiamas „krepitacijos“ jausmas lankstant kelius. Artrozei pažeidus piršto sąnarį, jo krašte atsiradusios kaulinės ataugos sukelia piršto patinimą, jautrumą ir paraudimą. Šios ligos požymiai ir simptomai skiriasi, priklausomai nuo to, kurį sąnarį ji pažeidžia. Prasidėjęs skausmas užklumpa rytais arba po ilgesnio sėdėjimo, gulėjimo. Ligai progresuojant, skausmas lydi ištisą dieną, net ir ramybės būsenoje. Vėlesniame artrozės etape skausmas persiduoda į aplinkines zonas: kirkšnį, sėdmenis, šlaunis. Negydant ligos, mažėja mobilumas, judesių amplitudė, žmogus ima šlubuoti.
Klubo artrozės priežastys
Kelio, klubo ar kitų sąnarių artrozės išsivystymo priežasčių yra nemažai. Riziką susirgti artroze didina per didelis sąnariams tenkantis krūvis (pavyzdžiui, dėl tam tikrų darbo ypatumų ar antsvorio), taip pat intensyvus sportas, monotoniški, nuolat atliekami judesiai, didelis fizinis krūvis. Be minėtų aspektų, artrozės priežastimi gali tapti ir patirtos traumos, buvę uždegimai. Šios ligos priežastimi gali tapti ir patirtos traumos, buvę uždegimai bei genetinis paveldėjimas. Skausmą ar judrumo sutrikimus, susijusius su klubo sąnariu, gali lemti patirtos įvairios traumos, lūžiai ar kaulų infarktai - nekrozės. Taip pat klubo ir kelio sąnariai gali sudilti anksčiau laiko dėl tokių sisteminių uždegiminių ligų kaip reumatoidinis artritas. Riziką susirgti šia liga didina per didelis sąnariams tenkantis krūvis, pavyzdžiui, tam tikri darbo ypatumai ar antsvoris.
Medikai išskiria idiopatinę (pirminę) ir antrinę artrozę. Pirminė pastebima dažniausiai 50-60-aisiais gyvenimo metais. Antrinė - vidutiniškai 20 metų anksčiau. Konkrečią idiopatinės artrozės priežastį sunku nustatyti arba šiuo atveju reikšmę turi įvairūs veiksniai, kaip antai amžius ir lytis. Moterys po menopauzės, sutrikus hormonų gamybai, dažniau pažeidžiamos pirminės artrozės. Bendraamžiai vyrai - labiau dėl daugelio metų fizinio darbo krūvio poveikio. Žinomiausias - klubo sąnario displazija (įgimtas klubo sąnario panirimas dėl netaisyklingos sąnario anatominės struktūros). Tai dažniausia naujagimių yda, kurios laiku negydant pasekmės juntamos ir jiems suaugus. Mergaitėms klubo sąnario displazija diagnozuojama 4-8 kartus dažniau nei berniukams. Jei šią patologiją turėjo naujagimių tėvai, broliai ar seserys, naujagimiui 1,6 karto didesnė antrinės artrozės tikimybė. Kita dažna antrinės artrozės priežastis - vadinamasis susidūrimas, kai šlaunikaulio kaklas ar klubo galva skausmingai trinasi į sąnario duobę. Kitos, retesnės, artrozės priežastys - uždegiminės reumatinės ligos, klubo galvos kraujotakos sutrikimai ar kitos sąnarių ligos. Tokios sporto šakos kaip futbolas, ledo ritulys, rankinis ar kovinis sportas sukelia pirmalaikį sąnarių nusidėvėjimą. Su klubo sąnario problemomis dažnai susiduria ir profesionaliame sporte rungtyniaujantys paaugliai.
Klubo artrozės gydymas
Gydytojas, atsižvelgdamas į tai, kiek liga yra pažengusi, rekomenduos kompleksinį artrozės gydymą, kurį gali sudaryti: nemedikamentinis gydymas, medikamentinis ir chirurginis. Nemedikamentinis gydymas (krūvio sąnariams mažinimas, specialios mankštos) yra daugiau pagalbinė priemonė taikant kitus gydymo būdus. Remiantis medikamentiniu gydymu pacientui skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, taip pat raumenis atpalaiduojantys vaistai, apsaugantys kremzlę preparatai ir pan. Ligai pažengus ar konservatyviems gydymo metodams neduodant norimų rezultatų, paprastai skiriamas chirurginis gydymas.
Artrozės gydymas skirstomas į nechirurginį (konservatyvų) ir chirurginį. Diagnozavus ligą, pacientui iš pradžių skiriamas konservatyvus gydymas, kuris gali būti medikamentinis, kai siekiama priešuždegiminio bei skausmą malšinančio efekto, arba nemedikamentinis. Sąnario endoprotezavimas atliekamas taikant bendrinę arba regioninę nejautrą. Operacijos metu atliekamas pjūvis ir susidėvėję sąnario paviršiai pakeičiami dirbtiniu implantu - endoprotezu.
Jei Jums diagnozuota kelio artrozė ar klubo artrozė, įsigykite specialų įtvarą šiems sąnariams. Kelio įtvaras stabilizuos sąnarį, stimuliuos kraujotaką, efektyviai mažins tinimą bei skausmą, dėl ko jausitės kur kas komfortiškiau, bus patogiau judėti. Klubo įtvaras naudingas taikant konservatyvų gydymą, taip pat po protezavimo.
Kaip bebūtų, artrozės padaryta žala negrįžtama, todėl vaistai neatstatys pažeistų sąnarių, nepagydys ligos. Simptomams (skausmui, tinimui) mažinti gali būti naudojamas natūralus gydymas - žolelių nuoviro vonios. Liaudies medicinoje patariama naudoti kadagių, ramunėlių, takažolių, šalavijų lapų ar smulkintų avižų vonelės. Vonios, kaip ir vaistai, neišgydys ir neatstatys pažeistų sąnarių, tačiau gali padėti sumažinti varginančius ligos simptomus.
Tiek pirminei, tiek pažengusiai artrozės formai gydyti taikoma kineziterapija, manualinė terapija, elektrostimuliacija, fizioterapija. Terapijos tikslas - padidinti judesių amplitudę ir sąnarinio skysčio kiekį, pagerinti audinių maitinimą, sumažinti skausmą. Tokiu būdu dalinai arba visiškai atstatomas sąnarių funkcionalumas, stabdomas kremzlinio audinio nykimas, grąžinamas mobilumas.
Kaip gydyti artrozę, jeigu konservatyvusis gydymas nėra veiksmingas? Tokiais atvejais taikoma chirurginė intervencija. Ankstyvoje kelio sąnario artrozės stadijoje gali užtekti minimalios chirurginės intervencijos - artroskopijos. Jos metu kelio srityje padaromi kelis maži pjūviai, leidžiantys į sąnarį patekti specialiai optinei sistemai. Tokiu būdu sąnarys apžiūrimas be didelių pjūvių, procedūros metu atliekami reikalingi gydymo veiksmai, o pacientas grįžti namo gali tą pačią dieną.
Naujausi artrozės gydymo metodai siūlo ir gydymą kamieninėmis ląstelėmis. Operacijos metu iš paciento audinių paruošiamas kamieninių ląstelių mišinys ir leidžiamas į pažeistą sąnarį. Kelio ar klubo artrozei pažengus, kuomet kremzlė yra visiškai sunykusi ir kaulai sąnaryje turi tiesioginį sąlytį, gydytojas gali skirti endoprotezavimą - operaciją, kurios metu sąnarys keičiamas dirbtiniu.
Sąnario endoprotezavimas yra invazinė procedūra, kurios metu susidėvėjusios sąnario dalys pakeičiamos implantais. Kelių valandų trukmės operacijos metu padaromas keliasdešimties centimetrų pjūvis, pro kurį pasiekiamas sąnarys. Pažeistos kaulų vietos pašalinamos, likęs kaulas formuojamas iš naujo. Endoprotezai (implantai) tvirtinami mechaniškai, o nusidėvėjusį kremzlinį audinį pakeičia speciali plokštelė, kuri naujajam sąnariui leidžia judėti be trukdžių. Prigijęs implantas atlieka visas tikro sąnario funkcijas.
Klubo sąnario keitimo arba endoprotezavimo operacija - ne tik šiuolaikiškas, bet ir saugus, veiksmingas gydymo metodas. Svarbiausia - pacientas išvaduojamas iš skausmo, gali laisvai judėti, jam sugrąžinamas pajėgumas našiai dirbti ir visaverčio gyvenimo džiaugsmas. Klubo sąnario keitimo operacijos vis sėkmingesnės. Pacientui įsodinami implantai - endoprotezai. Jie gaminami iš vis labiau tobulėjančių šiuolaikinių medžiagų ir dėl to nusidėvi minimaliai. Ir po dešimties metų 97 pacientams iš 100 nebereikia pakartotinės operacijos. Kai vėl gali grįžti prie mėgstamo darbo, bėgioti ristele, plaukioti ar minti dviračio pedalus ir nejausti, kad turi svetimkūnį, - argi tai nėra stebuklas?
Klubo sąnario endoprotezas. 1 dalis. Diagnozė, pasiruošimas, operacija
Prevencija ir gyvenimo kokybė
Siekiant išvengti artrozės, rekomenduojama skirti laiko fiziškai aktyviam laisvalaikiui. Geriausia ligos profilaktika - reguliarus sportas (nebūtinai intensyvus). Vyresnio amžiaus žmonėms kritiškai svarbu išlikti judriems: išeiti pasivaikščioti, pasinaudoti lauko treniruokliais, išmėginti šiaurietišką ėjimą. Kasdien skiriant 30 minučių aktyviai fizinei veiklai, ne tik padėsite sąnariams, bet ir gerinsite širdies, plaucos darbą. Ne ką mažiau svarbi mityba. Su maistu gaunami vitaminai ir mineralai padeda organizmui tinkamai funkcionuoti.
Svarbu pastebėti, kad paskirti vaistai nebūtinai tiks konkrečiam pacientui. Kai kuriais atvejais prireikia išbandyti kelis medikamentus, kol atrandamas veiksmingiausias. Labai svarbu, kad pacientas saugotų sąnarius - nesėdėtų ir negulėtų padėtyje, kuri yra nepatogi. Taip pat, jei yra galimybė, reikėtų vengti monotoniškų judesių. Sergant osteoartritu, svarbu reguliariai (kelis kartus per dieną) mankštintis, atlikti specialius sąnarius ir raumenis stiprinančius pratimus. Tai teigiamai veikia kraujotaką ir padeda išvengti sąnarių sustingimo. Mankšta turėtų trukti apie pusvalandį. Siekiant geriausio rezultato, verta apsilankyti pas kineziterapeutą. Osteoartrito paveiktus sąnarius reikia apsaugoti nuo šalčio, vėjo. Sumažinti artrozės simptomus gali padėti masažai, vandens, šilumos ir šalčio procedūros.
Klubo osteoartritas gali reikšmingai paveikti fizinę, emocinę ir socialinę žmogaus būklę. Lėtinis skausmas ir judėjimo apribojimai trukdo vaikščioti, dirbti ar užsiimti mėgstama veikla, pvz., sportu ar kelionėmis. Dėl šlubavimo ar sąnario standumo gali būti sunku atlikti paprastas užduotis, tokias kaip apsirengimas ar lipimas laiptais. Emociškai liga gali sukelti frustraciją, nerimą ar depresiją, ypač jei žmogus jaučiasi priklausomas nuo kitų. Norint valdyti klubo osteoartritą, būtina bendradarbiauti su gydytojais, kineziterapeutais ir kitais specialistais. Reguliarus fizinis aktyvumas, svorio kontrolė ir tinkamas gydymas padeda išlaikyti sąnario funkciją ir gerina gyvenimo kokybę. Psichologinė parama ar artimųjų palaikymas taip pat svarbūs įveikiant emocinius iššūkius.
Jeigu Jums diagnozuota artrozė, pasikonsultuokite su mūsų specialistais dėl gydymo galimybių. Jei jaučiate klubo skausmą, sustingimą ar judėjimo apribojimus, nedelsdami kreipkitės į gydytoją ortopedą ar reumatologą, kad būtų atlikti reikiami tyrimai ir nustatyta tiksli diagnozė. Ypatingai skubiai kreipkitės, jei simptomai stiprėja, trukdo kasdienei veiklai ar yra lydimi šlubavimo. Venkite savarankiško gydymo, pvz., nekontroliuojamo vaistų vartojimo ar intensyvaus fizinio krūvio, nes tai gali pabloginti būklę. Jei svarstote prevencines priemones, tokias kaip svorio mažinimas, kineziterapija ar mitybos pokyčiai, aptarkite jas su specialistu, kad jos būtų tinkamos jūsų situacijai.
