Sveikata - didžiausias žmogaus turtas, tai fizinė, dvasinė, socialinė gerovė. Vaikystėje reikia saugoti bei stiprinti sveikatą, o ne susirgus gydyti ligas. Grūdinimas, visų pirma, yra gyvenimo būdas. Lygiai taip pat, kaip ir sveika mityba. Nėra dietų, yra tik įpročiai, kaip tu valgai. Vienkartinės procedūros čia nepadės. Vaikams reikia labai aiškaus pavyzdžio šeimoje. Pagrindiniai grūdinimosi akcentai yra oras, saulė, vanduo. Šio sveikatos trikampio kampai yra vienodai svarbūs vaiko gyvenime.
Viena iš kasmet didėjantį vaikų sergamumą lemiančių priežasčių - vaikai yra fiziškai silpni ir neužsigrūdinę. Jei grūdinimui būtų skiriama daugiau dėmesio, neabejoja profesorė, sergančių vaikų būtų mažiau. "Grūdinimu reikia pradėti rūpintis vos vaikui gimus. Tiksliau, kūdikiui dar būnant įsčiose, pati mama turėtų susimąstyti apie grūdinimąsi, fizinį aktyvumą, mitybą ir kitus sveikos gyvensenos komponentus", - sako E. Adaškevičienė, universitete vadovaujanti Kūno kultūros katedrai. Tačiau E. Adaškevičienė pasigenda dėmesio grūdinimui tiek šeimose, tiek ugdymo įstaigose.
Grūdinami vaikai rečiau serga, o susirgę lengviau ir greičiau pasveiksta. Šiltnamio sąlygomis auginami mažieji bijo net mažiausio vėjelio, bet koks susidūrimas su infekcija baigiasi liga, nes organizmas nepasiruošęs su ja kovoti. Įvairūs tyrimai rodo, kad sveikesni ir aktyvesni yra žmonės, kurie, būdami vaikai, gyveno sveikai ir buvo fiziškai aktyvūs. Tad grūdinimo procesą tikslinga pradėti dar vaikystėje. Gydytojai pataria pradėti grūdinti kūdikį jau nuo gimimo. Tačiau tai galima pradėti daryti ir vėlesniame amžiuje.
Grūdinimo tikslai ir uždaviniai
Grūdinimo pagrindinis tikslas - sustiprinti vaiko organizmą, padidinti jo atsparumą neigiamiems aplinkos veiksniams, sumažinti sergamumą ir pagerinti bendrą savijautą. Grūdinimo uždaviniai apima:
- Skatinti fizinį aktyvumą ir jo naudą.
- Didinti organizmo atsparumą peršalimo ligoms.
- Gerinti kvėpavimo sistemos veiklą.
- Stiprinti nervų sistemą ir gerinti jos funkcionavimą.
- Formuoti sveikos gyvensenos įpročius nuo mažens.
- Ugdyti valią, ištvermę ir pasitikėjimą savimi.

Grūdinimo būdai vaikų darželyje
Grūdinimosi būdų yra įvairių. Grūdinimas oru ir saule - tai prieinamiausias, paprasčiausias ir efektyviausias grūdinimo būdas, nes visus metus vaikai būna gryname ore. Pasivaikščiojimo metu darželinukai daug juda, todėl pagerėja jų kvėpavimas. Vasaros metu vaikščiojant lauke vaikus džiugina saulės spinduliai, kurie naudingi vaikų organizmui.
Štai keletas metodų, taikomų darželiuose:
- Oro vonios: Kambarys, kuriame būna vaikas, žiemą turėtų būti vėdinamas bent 3-4 kartus, taip pat prieš miegą. Vaikų oro vonioms reikėtų skirti 10-15 minučių. Pradėti grūdinti kūdikį šiltame ore galima nuo gimimo, t.y. kūdikį paprasčiaussiai nurenkite ir leiskite pabūti kambaryje, kurio temperatūra turėtų būti ne mažesnė nei 22 °C. Šilto oro vonios kartojamos kelis kartus per dieną, jų trukmę palaipsniui ilginant. 5-6 mėnesių kūdikiams, jau apsipratusiems su šiltomis oro voniomis, temperatūra palaipsniui mažinama iki 18-20 °C, o vyresniems nei metų vaikams - iki 15 °C.
- Saulės vonios: Vaikams iki vienerių metų atlikti saulės vonių nepatariama, nes jų itin jautri odelė gali nudegti saulėje. Pirmąsias minutes leidžiama pabūti saulės atokaitoje. Saikingas buvimas saulėje gerina nuotaiką, organizme sparčiau sintetinamas vitaminas D.
- Vandens procedūros: Grūdinti vaiką vandeniu reikia labai atsargiai. Kūdikiams iki vienerių metų šaltuoju periodu vandens temperatūra turėtų būti ne žemesnė nei 35-36 °C, o vasarą - iki 33 °C. Maždaug kas savaitę vandens temperatūrą reikėtų mažinti 1 laipsniu. Jei vaiko organizmas labai silpnas, temperatūra mažinama kas 10 dienų. Tam, kad mažylio kūnas priprastų prie šaltesnio nei įprasta vandens, pradėti reikėtų nuo paprasčiausių aptrynimų, kurių metu dirginamos nervų galūnėlės ir masažuojami raumenys. Pratinti prie vandens aptrynimų galima jau nuo 2 mėnesių. Pirmąsias dvi savaites sausa minkšta skiaute aptrinami norimi odos ploteliai, kol odelė lengvai parausta. Vėliau skiautė sudrėkinama ir atliekama tokia pati procedūra. Aptrynimas turi trukti ne ilgiau nei 5 minutes. Pirmiausia aptrinamos rankos ir kojos, vėliau krūtinė ir pilvas, o galiausiai - nugara. Po procedūros svarbu sausai nušluostyti visą kūną. Po įprastų maudynių apipilkite kūdikį 1-2 laipsniais šaltesniu vandeniu. Vyresniems nei 1 metų vaikams patariama maudytis duše. Geriausia dušo procedūras pradėti vasarą, kai namuose pakankamai šilta. Iš pradžių vandens temperatūra turi būti 35 °C, o vėliau, per kelias savaites ji palaipsniui mažinama iki 28 °C. Dušo bei apipylimų trukmė turėtų būti ne ilgesnė nei 2 minutes. Geriausia šias procedūras atlikti rytais prieš pusryčius arba po pietų miego. Kontrastinis dušas yra lyg imuniteto žadinimo priemonė ir kosuliui ir slogai gydyti naudojamas metodas. Kontrastinį dušą daryti nugaros ir krūtinės sričiai, 1-2 kartus, kol yra kosulys ir sloga, tokiu būdu: šaltas (2-3 sek.) - šiltas (5-6 sek.) - šaltas (2-3 sek.) - šiltas (5-6 sek.) - šaltas (2-3 sek.) - šiltas (5-6 sek.).
- Vaikščiojimas basomis: Esant palankioms oro sąlygoms, vykdome vaikų grūdinimą braidant vandenyje (vandens pripiltuose baseinuose) ir vaikštant po žolę basomis. Šis metodas ypač patinka vaikams. Vaikščiojimas basomis teigiamai veikia visą žmogaus organizmą, pėdose esantys taškai yra aktyvinami, o tai yra daugelio ligų profilaktinė priemonė. Pagrindas grūdinimui - tai kojų paduose esantys receptoriai. Vaikštant ar bėgiojant basomis, dirginami receptoriai, kurie stimuliuoja vidaus organų veiklą. Nustatyta, kad tarp padų receptorių ir nosiaryklės gleivinės yra refleksinis ryšys - grūdindami padus, mes apsaugosim vaikus nuo peršalimų ligų, pilnapadystės.
- Fizinis aktyvumas ir žygiai: Buvimas lauke bet kokiu oru ir ištvermės reikalaujantys žygiai. Būti lauke yra svarbu ne tik dėl deguonies kupino oro. Laipynės, judėjimas, ištvermės reikalaujantys žygiai natūraliais gamtiniais paviršiais (o ne tik parkų takais) užgrūdina vaikus fiziškai, ugdo jų valią, ištvermę, jie mokosi įveikti bet kokias kliūtis. Lauke jie įgauna drąsos ropštis, kristi, atsikelti ir vėl bandyti. Lauke stiprėja ne tik kūnas, bet ir charakteris.

Svarbūs principai grūdinant vaikus
Norint, kad vaikelis būtų sveikas, jo organizmą reikėtų grūdinti nuo pat pirmųjų dienų. Išgirdę žodį „grūdinimas“, dažniausiai įsivaizduojame žmones „ruonius“, drąsiai neriančius į ledinį vandenį. Vaikams tokių ekstremalių išbandymų tikrai nesiūlome. Mažieji gali būti grūdinami įvairiais būdais, tačiau būtina atsižvelgti į jų amžių, sveikatos būklę, atsparumą ir t.t.
Grūdinimo principai:
- Sistemingumas: Grūdinimosi įprotis susiformuoja per keletą mėnesių, o nutraukus procedūras poveikio netenkama per 2-3 savaites.
- Nuoseklumas: Didinti procedūrų intensyvumą geriau pamažu, kasdien.
- Individualumas: Atsižvelgti į individualias vaiko savybes. Galbūt vieniems vaikams labiau tiks apliejimas duše +18º C vandeniu, galbūt apsitrynimas ar apsiprausimas iki pusės vėsiu vandeniu, o galbūt maloniausiai vaikas jausis lengvai apsirengęs ir keletą minučių pasimankštinęs lauke ar balkone.
- Malonumas: Grūdinimas turi būti malonumas. Jokios prievartos! Jeigu mažylis blogos nuotaikos, nenori ar bijo, neverskite jo.

Kitos svarbios sveikatinimo priemonės
Be tiesioginio grūdinimo, vaikų sveikatai stiprinti darželiuose ir namuose taikomos ir kitos priemonės:
- Sveika mityba: Prisiminkime ne tik mitybos piramidę, bet ir galvokime, iš kur atkeliauja maistas ant vaikų stalo, kas ir su kokia energija jį augina, gamina. Ir nepamirškime apie visa tai kalbėtis su vaikais. Pavyzdžiui, apie tai, kaip kūną veikia cukrus, kodėl saldėsių norisi dar ir dar. Koks maistas šildo ar šaldo kūną. Žiemą vaiko mityboje turi dominuoti šiltas maistas - košės, troškiniai, bet ne jogurtai ir varškytė. Verta pasidomėti ir energetiškai šildančiu/šaldančiu maistu (Rytų medicina). Netinkama žiemai mityba gali būti pagrindine nuolatinių slogų ar ligų priežastimi.
- Judėjimas, sportas, koordinuota fizinė veikla: Daryti tam tikrus pratimus sportinės įrangos pagalba yra labai svarbu. Tai vysto fizines kūno savybes - jėgą, ištvermę, lankstumą.
- Gera psichologinė savijauta ir meilė: Vaikas nori būti pastebėtas, puoselėjamas, myluojamas. Taigi, jei vaikai jaučiasi gerai, laimingi, eina pas draugus į darželį, jie nenorės sirgti. Tiek tėvų, tiek auklėtojų. Jam būtina turėti kupiną meilės širdelę, o meilę reikėtų suprasti kaip naudojamą resursą, o ne konstantą, kuri, atrodytų, visada yra. Tėvai sako: “Aš tikrai myliu savo vaiką”. O sakyti, rodyti, reikia pačiam vaikui, nuolat ir kasdien.
- Realizuotas poreikis tobulėti, mokytis: Bet prisiminkime, kad vaiko dvasiniai poreikiai mokytis, tobulėti yra labai stiprūs. Leisdami jiems realizuotis, stipriname ir kūną. Ir atvirkščiai - jei vaikas ilgai netobulėja - gali ilgainiui ir apsirgti.
- Erdvė ir laikas laisvam žaidimui: Išties laisvas žaidimas yra vienas iš bazinių vaiko poreikių ir jo netenkinimas gali sargdinti.
- Tiesioginis grūdinimas: Tiesioginis grūdinimas yra lyg vyšnaitė ant torto. Grūdinimas gali būti atliekamas oru, vandeniu ir/ar žeme. Pas mus darželyje jis vyksta nuo rudens iki pavasario ir jame dalyvauja tik tos šeimos, kurios duoda sutikimą. Nusipilama šaltu vandeniu (visą kūną ar tik kojytes) arba esant sniegui lakstoma lauke. Ypač trumpos sesijos. Namie taip pat skatiname imtis šios iniciatyvos - atidarę duris leiskite vaikui akimirkai išeiti (tik jei nori!) ant sniego, ar tiesiog į vėsų orą balkone.

„WonderGrove“ vaikų treniruotė | Stuburo ir nugaros tempimo pratimai
J. Motiejūnienės teigimu, vaikams pagal jų amžiaus raidą būdingi negalavimai, susiję su skysčiais, t.y., slogos, kosuliai, žarnyno negalavimai ir pan. Sirgti yra normalus fiziologinis procesas. Bet! Sirgti galima lengviau, trumpiau ir rečiau.
Septynios dažniausiai tėvelių daromos klaidos, kurias reikėtų vengti:
- Maistas: Netinkama mityba, ypač žiemos metu.
- Apranga: Netinkama apranga pagal sezoną.
- Laikas lauke: Per mažai laiko praleidžiama lauke.
- Šilumos ir šalčio balansas: Nesusireguliuotas šilumos ir šalčio balansas.
- Profilaktika: Nesusilaikymas nuo profilaktinių priemonių.
- Darymas už vaiką: Polinkis daryti viską už vaiką, kas gali silpninti jo sveikatą.
- Pieno produktai: Pernelyg didelis pieno produktų vartojimas, kurie skatina gleivių gamybą.
Septynios priemonės sveikatai stiprinti, jei vaiko sveikata ima silpnėti:
- Poilsis, ramybė: Svarbu laiku perėjus į ramų režimą, sumažinti ekranų, triukšmo kiekį, daugiau laisvo žaidimo ir pasakų skaitymo su tėvais.
- Šiluma: Židinys, pirtis ar pan., ir pritrynimas šildančiais tepalais.
- Inhaliacijos: Su lupenomis virtų bulvių inhaliacija.
- Aromaterapija: Eterinių aliejų naudojimas patalpų orui valyti ar miegui gerinti.
- Kontrastinis dušas: Imuniteto žadinimo priemonė.
- Dieta: Sumažinti maisto kiekį, atsisakyti saldumynų.
- Sveikatinti iš anksto: Vadovautis šūkiu: “Nebėkime nuo problemos, o užsiauginkime imunitetą joms įveikti”.
Tokios praktikos, kaip sako darželio vadovė, edukologė Renata Lazdin - jau duoda rezultatų: mažesni vaikai serga įprastai, vyresni rečiau, o vyriausieji visai retai, gal tik kartą per metus.

