Nustatant vaiko kilmę siekiama įteisinti giminystės ryšius. Vaiko kilmė - tai vaiko gimimas iš konkrečių tėvų. Kiekvienu atveju pirminis vaiko kilmės patvirtinimo dokumentas yra gimimo įrašas, padarytas civilinės metrikacijos skyriuje. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme. Jau pats gimimo faktas sukuria vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Pavyzdžiui, vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, žinoti savo tėvus, gyventi su jais, tėvai turi užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą. Vaiko kilmė iš tėvų yra patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo jos atsiranda vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Šios taisyklės išimtis yra tik įvaikinimo atveju. Pagrindas įrodyti kilmę ne tik iš konkrečių tėvų yra gimimo liudijimas.
Yra du atvejai, kada motinystė nustatoma teismo tvarka. Pirmasis, kai vaikui gimus motina nebuvo nustatyta (pvz. vaikas rastas) arba vaiką pagimdžiusi moteris neturi aukščiau paminėtų dokumentų, ir vaiko gimimo įraše bei išduotame gimimo liudijime nėra duomenų apie motiną. Šiuo atveju civilinės metrikacijos skyriuje padarius vaiko gimimo įrašą iškart atsiranda galimybė kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti motinystę. Antrasis atvejis, kai motinystė nuginčyta ir gimimo įrašę motinos duomenys išbraukti remiantis teismo sprendimu (pvz., supainiojus vaiką gimdymo įstaigoje ir pan.), o išduotame gimimo liudijime žinių apie motiną nėra.
Vaiko, gimusios santuokoje, tėvas įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Pagrindas įrašyti vyrą kaip vaiko tėvą yra santuokos liudijimas. Taigi kaip vaiko, gimusio įregistravus santuoką, kad ir kiek laiko vaiko motina ir jos vyras yra susituokę, tėvas vaiko gimimo įraše nurodomas jo motinos vyras. Tuo atveju, kai vaikas gimė išsituokusiai motinai, bet po santuokos nutraukimo nepraėjus 300 dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu.
LR Civilinis kodeksas (CK) numato pagrindinę sąlygą, kad tėvystę galima nustatyti teismo tvarka. Tėvystę teismo tvarka galima nustatyti ir tada, kai vaikui gimus ir registruojant jo gimimą įstatyme nurodyta tvarka buvo nustatyta jo kilmė iš tėvo. Tuo tarpu jeigu vaikas yra miręs ir jo kilmė iš tėvo vaikui esant gyvam nebuvo nustatyta, tokio vaiko kilmė iš tėvo nustatoma tik jei vaikas yra susilaukęs palikuonių, t.y. LR CK yra išvardinti tėvystės nustatymo pagrindai.
Pirmiausia tai yra moksliniai įrodymai - ekspertizių, kurios atliekamos siekiant įrodyti giminystės ryšį, išvados. Reikia skirti atliktų ekspertizių įrodomąją galią: ekspertizės, atliktos asmenų prašymu, dėl skirtingos tyrimui pateiktos medžiagos ir konfidencialumo negali būti laikomos patikimais įrodymais.
Be šio, galimos ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės: liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai ir panašiai. LR CK yra numatyta tvarka, kuria vadovaujantis galima pripažinti, kad vaiko gimimo įraše nurodyti tėvų ar vieno iš jų duomenys įrašyti neteisingai, kad juos būtų galima išbraukti. Vaiko motinos ar tėvo duomenys iš vaiko gimimo įrašo gali būti išbraukti tik panaikinus teismo sprendimą dėl motinystės ar tėvystės nustatymo. Panaikinus tokį teismo sprendimą, iš naujo kelti bylos dėl motinystės ar tėvystės nuginčijimo nebereikia.
Tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindai ir terminai
LR CK yra nurodyti tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindai. Kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, tai tėvystę (motinystę) nuginčyti galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Tokiais įrodymais yra ne tik moksliniai tyrimai, bet ir įtikinami faktai, pvz. Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo suinteresuoti asmenys gali per vienerius metus. Yra du atskaitos taškai, nuo kurių galima skaičiuoti šį terminą: nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.
Tėvystės nustatymas po tėvo mirties
Kilus klausimui, ar yra galimybė nustatyti tėvystę vaikui, kai vaiko tėvas nusižudė dar vaikui negimus, o dabar vaikui jau 12 metų, ir vaiko tėvas tuo metu turėjo kitą šeimą, svarbu žinoti, kad tais atvejais, kai vaikas gimsta nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali pripažinti teismas (CK 3.146 str.1 d.). Mirusio asmens tėvystę galima nustatyti tik tuo atveju, jei jis susilaukė palikuonių (CK 3.146 str. 3 d.).
Jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (CPK 391 str. 1 d.), t. y. ypatingosios teisenos tvarka pagal bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimo taisykles (CPK 444-448 straipsniai). Jeigu spėjamas vaiko tėvas miršta, kai teisme buvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę kreiptis į teismą šio Kodekso V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (CPK 391 str. 2 d.).
CK 3.147 straipsnyje yra išvardinti asmenys, kurie gali kreiptis su pareiškimu dėl tėvystės nustatymo į teismą, o CK 3.148 straipsnyje yra nurodyti pagrindai tėvystei nustatyti. Kaip nurodyta CK 3.147 straipsnio 2 dalyje, dėl tėvystės nustatymo į teismą gali kreiptis vaiko motina, vaikas, įgijęs visišką veiksnumą (veiksnumas bendruoju atveju įgyjamas nuo 18 metų), vaiko globėjas (rūpintojas), valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija arba mirusio vaiko palikuonys.
CK 3.148 str. 1 d. nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų. Taigi pagrindine įrodinėjimo priemone tėvystės nustatymo bylose yra laikoma DNR ekspertizės išvada, kuri yra tiesioginis tėvystės įrodymas, o kitos įrodinėjimo priemonės reikšmingos tiek, kiek jos gali padėti susiformuoti teismo vidinį įsitikinimą dėl asmens buvimo vaiko tėvu.
Tačiau, kaip jau buvo minėta, pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšiai), bet ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2-3 dalys).
Jei šalys atsisako ekspertizės (pvz. mirusiojo artimieji nesutinka darytis DNR tyrimų ir pan.), tai pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Šiuo atveju skaitytojams patartina kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto - kad jos sūnus yra mirusiojo vaikas, nustatymo. Šią aplinkybę skaitytojai reikėtų įrodinėti atliktais DNR tyrimais (byloje paskirta ekspertize, kurios metu būtų atlikti tyrimai su vaiko ir mirusiojo artimųjų DNR) arba kitais galimais įrodymais (liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais ir pan., jog skaitytoja artimai bendravo su mirusiuoju, su juo galbūt net kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, ketino susituokti, turėjo susilaukusi ir daugiau vaikų ir pan.).
Kaip užpildyti ir pateikti Gyventojo nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją KIT715
tags: #tevystes #nustatymas #po #mirties
