Kūdikio elgesys, ypač jo verksmas, gali kelti nerimą tėvams. Vienas iš tokių elgesio modelių - verksmas prieš pat šlapinantis. Nors tai gali pasireikšti ne visada, tačiau pastebima tendencija, kad 8 iš 10 kartų kūdikis verkia prieš šlapinimąsi. Šis verksmas nėra labai stiprus, bet atpažįstamas, o kūdikis atlieka tipinius kojyčių judesius. Kai kurie tėvai pastebi, kad jų 6 savaičių kūdikis šlapinasi net 20 kartų per parą, tačiau šlapimo tyrimas rodo, kad viskas yra tvarkoje.
Kartais šis elgesys gali būti susijęs su kitomis kūdikio sveikatos problemomis. Pavyzdžiui, jei kūdikis prastai auga svorio, pirmą mėnesį priaugo tik 560g, o tuštinasi visada vandeningai, nors spalva ir tvarkinga, tai gali reikšti, kad reikia atidžiau stebėti jo būklę. Taip pat gali kilti klausimas, ar tai susiję su pilvuko pūtimu, ar tikrai skauda šlapinantis. Kai kurie kūdikiai pradeda intensyviau verkti ir raitytis, ir sunku suprasti, ar tai dėl pilvuko, ar dėl skausmo šlapinantis.
Ypač pastebima, kad kūdikis šlapinasi labai dažnai, kartais net 20 minučių po valgymo pradžios pradeda verkti. Tai gali sukelti nerimą, todėl svarbu suprasti šio elgesio priežastis.
Galimos priežastys ir patarimai
Viena iš galimų priežasčių, kodėl kūdikis verkia prieš šlapinantis, yra ta, kad tai vienas iš būdų, kaip naujagimiai ar kūdikiai praneša apie norą šlapintis (arba tuštintis). Pagal natūralios kūdikių higienos teoriją, jie nenori apsisisioti, todėl praneša tėvams apie artėjantį „įvykį“. Vieni kūdikiai tai daro subtiliai, tik pasimuistydami, kiti - ryškiau, gali ir verkti.
Verksmo trukmė gali būti įvairi. Kartais kūdikis pasimuisto, o kartais atrodo, kad jam tikrai labai skauda, girdimas specifinis „oi oi, lia lia“ garsas kartu su tipiniu verksmu. Dažniausiai tai trunka 1-2 minutes, kol kūdikis pasišlapina. Kartais kūdikis gali žįsti tuo metu ir muistytis.
Rašoma, kad toks prieš pasišlapinimą kylantis verksmas ar signalas gali būti sąlygotas pilnos šlapimo pūslės spaudimo. Tai gali būti ženklas, kad šlapimo pūslė prisipildo ir spaudžia aplinkinius organus, sukeldama diskomfortą.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į galimas infekcijas. Jei tikrai skauda šlapinantis, gali prireikti specialisto, kuris echoskopu pažiūrėtų inkstus, šlapimo pūslę ir kitus organus. Dėl šlapinimosi neaiškumų rekomenduojama kreiptis į gydytoją, galbūt yra koks nors uždegimas. Nors gali būti kažkiek susiję su pilvuko pūtimu, tačiau specifinis verksmas gali rodyti ką nors rimtesnio.
Svarbus klausimas - ar buvo žiūrėta apyvarpė? Būna, kad ji susiaurėjusi ir po kiek laiko įsimeta uždegimas. Pediatrė apžiūrėjo, ar nėra paraudimų, ir jų nebuvo. Tačiau jei kūdikiui skauda šlapinantis, būtina atlikti išsamesnius tyrimus.
Apyvarpės susiaurėjimas (fimozė) gali sukelti skausmą šlapinantis, ypač berniukams. Tai gali lemti ne tik skausmą, bet ir pasikartojančias šlapimo takų infekcijas. Todėl urologinis patikrinimas, apžiūrint lytinius organus, yra svarbus.
Funkciniai šlapinimosi sutrikimai
Pediatrų gydomi vaikai dažnai patiria pasikartojančias šlapimo organų sistemos infekcijas ar naktinės enurezės (NE) simptomus dieną (seilėtekis, troškulys). Jeigu taip nutinka, svarbu apsvarstyti galimą funkcinį šlapinimosi sutrikimą ir ištirti pacientą. Ankstyvoji diagnostika gali užkirsti kelią inkstų pažeidimui, kuris kyla dėl didelio šlapimo pūslės spaudimo.
Funkciniai šlapinimosi sutrikimai vaikams pasireiškia, kai organizme nėra neurologinės patologijos bei įgimtųjų ar anatominių šlapimo organų sistemos sutrikimų. Šie sutrikimai sudaro beveik pusę apsilankymų pas vaikų urologus. Kai kurių pacientų funkciniai šlapinimosi sutrikimai yra glaudžiai susiję su šlapimo pūslės ir žarnyno funkcijos sutrikimais.
Normalaus šlapinimosi fiziologija apima šlapimo kaupimą ir pašalinimą, kuriuos kontroliuoja autonominė ir somatinė nervų sistemos. Koordinuotas ir visiškas šlapimo išsiskyrimas priklauso nuo nepažeistos inervacijos. Šlapimo pūslės raumenys ir jungiamasis audinys yra gausiai apraizgyti nervinių skaidulų. Kai šlapimo pūslė prisipildo šlapimo ir padidėja jos tūris, atsiranda noras pradėti šlapintis. Jeigu nėra patologinių organizmo pakitimų, šis atsakas gali būti sąmoningai pakeistas.
Nuo 1 iki 2 metų šlapimo pūslės pajėgumas palaipsniui didėja. Koordinuota veikla tarp galvos smegenų, požievio ir nugaros smegenų nervų centrų, dalyvaujančių reguliuojant šlapimo organų funkcijas, paprastai prasideda sveikiems 4-6 metų vaikams. Šio amžiaus vaikai jau turėtų normaliai šlapintis. Pradėjus valingai kontroliuoti šlapinimąsi, didėjant šlapimo pūslės tūriui, dalis vaikų pradeda šlapintis rečiau. Normaliai vyresni negu 3 metų vaikai šlapinasi 5-6 kartus per parą.
Diagnostika ir tyrimai
Svarbu šiuos šlapinimosi sutrikimus diagnozuoti laiku, nes tai susiję su pasikartojančiomis šlapimo organų sistemos infekcijomis. Prie funkcinių šlapinimosi sutrikimų priskiriama ir ureterinis refliuksas.
Viena svarbiausių diagnostikos dalių yra anamnezės rinkimas. Renkant anamnezę, svarbios šios dalys: šlapinimosi ypatumai (staigus noras šlapintis, skausmas, papildomos stangos, silpna srovė), tuštinimosi ypatumai (vidurių užkietėjimas, išmatų konsistencija, skausmas tuštinantis), šeiminė anamnezė (šlapimo organų sistemos sutrikimai), skysčių vartojimas, šlapimo organų sistemos ligų anamnezė, perinatalinė ir neonatalinė anamnezė, neurologinis ir psichologinis išsivystymas, nesutarimai šeimoje, stresas, mokymas šlapintis / tuštintis (sėdant ant puoduko).
Kita labai svarbi ištyrimo dalis - tai šlapinimosi dienoraštis. Būtina pildyti šlapinimosi dienoraštį ne trumpiau kaip 48 valandas ir įvertinti šlapinimosi dažnį, šlapimo kiekį, šlapinimosi, tuštinimosi ypatumus. Tai suteikia žinių apie funkcinį šlapimo pūslės pajėgumą, neįprastą skysčių vartojimą, poliuriją ir šlapinimosi problemų sunkumą.
Instrumentiniai tyrimai
- Tyrimas ultragarsu (UG): Reikėtų atlikti visiems vaikams, kuriems įtariama neurologinė ar anatominė patologija, šlapimo organų sistemos infekcija, ar yra stenozės simptomų. UG urogenitalinės sistemos tyrimas suteikia informacijos apie anatominius neatitikimus, liekamąjį šlapimą, šlapimo pūslės sienelės matmenis.
- Cistometrografija (cistometrija): Tai kontrastinis tyrimas, kuriuo vertinama šlapimo pūslės prisipildymo ir tuštinimosi fazės. Naudingas diagnozuojant vezikoureterinį refliuksą.
- Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT): Kiekvienam vaikui, kuriam įtariama neurologinė patologija, privalo būti atliktas MRT.
- Šlapimo srovės tyrimas (urofloumetrija): Atliekamas pacientams, galintiems savarankiškai pasišlapinti. Fiksuojami įvairūs šlapinimosi parametrai.
Jei įmanoma, reikėtų gyvai įvertinti šlapimo srovę. Nepamiršti įvertinti, ar nėra vaiko seksualinio išnaudojimo požymių.
TOP 5 dalykų, kuriuos darydami tapsite turtingesni: pagrindinės turtuolių taisyklės
Šlapimo takų infekcijos (ŠTI)
Šlapimo takų infekcija - tai mikrorganizmų sukeltas šlapimo organų sistemos uždegimas. Ji gali apimti vaiko šlaplę, šlapimo pūslę arba šlapimtakius; tai gali būti inkstų geldelių, t.y. pačių inkstų viduje, arba tik inkstų audinio uždegimas. Šiltas šlapimas - labai palanki terpė toliau daugintis virusams bei bakterijoms.
Šlapimo takų infekcija gana dažnai pasitaiko vaikams iki trejų metų amžiaus; mergaičių serga maždaug 5%, nes jų šlapimtakiai yra trumpesni, berniukų - 1%. Ūminis susirgimas prasideda deginančiu skausmu šlapinantis, dažnu noru šlapintis, temperatūra pakyla iki 38,5 °C, vaikas skundžiasi galvos skausmais. Vaikai, jau pripratę prie naktipuodžio, vėl ima šlapintis į kelnes.
Jei uždegimas persimeta ir į inkstus, temperatūra pakyla iki 39 °C, krečia šaltis ir prasideda inkstų uždegimas, kankina nuo pusiaujo kirkšnies link einantys stiprūs skausmai, kuriuos gali nusakyti tik didesni vaikai. Kai šlapimo takų infekcija kartojasi dažnai, reikia nuodugniai ištirti inkstus, nes gali būti įgimtas vystymosi trūkumas.
Gydymas ir profilaktika
Laiku nepastebėtos ir negydomos šlapimo takų infekcijos greit virsta lėtinėmis, o vėlesniais gyvenimo metais dažnai būna inkstų uždegimo bei jų nepakankamumo priežastis. Jei vaikas blogai jaučiasi, neturi apetito, jam skauda pilvą, viduriuoja, pakyla temperatūra, galima įtarti šlapimo takų uždegimą ir būtinai reikia pasikonsultuoti su gydytoju.
Šlapimo takų infekciją turi gydyti gydytojas. Pirmiausia jis atliks šlapimo tyrimą. Jei šlapime bus rasta bakterijų, paskirs antibiotikų ir po kiek laiko lieps tyrimą pakartoti. Kadangi šiam susirgimui būdingas polinkis virsti lėtiniu su dažnai pasikartojančiais ligos simptomais, lengvesniais susirgimo atvejais gydytojas patars vartoti antibiotikus ilgesnį laiką.
Po kiekvieno šlapimtakių uždegimo reguliariai kelis mėnesius, maždaug kas 2-4 savaites reikia daryti šlapimo tyrimus, norint išvengti pasikartojančios infekcijos, o ją suradus, laiku pradėti gydymą.
Kaip paimti šlapimą tyrimui: Jei tyrimui šlapimą imate namuose, svarbu žinoti kelis ypatumus. 10 min. pavirinkite uždaromą buteliuką, ryte vaiką gerai nuplaukite ir pasodinkite ant puoduko. Kai jis pradės šlapintis, pakiškite paruoštą buteliuką po srovele, tik ne iš karto, o nubėgus nedideliam šlapimo kiekiui ir pririnkite maždaug 10-15 ml šlapimo, vadinamojo vidurinio šlapimo. Šlapintis vaikas tegul pabaigia į puoduką. Uždarytas buteliukas su šlapimu gali iki 2 val. būti šaldytuve.
Padėkite savo vaikui: Jei gydytojas diagnozuoja ūminę arba sunkios formos šlapimo takų infekciją, vaikas turėtų gulėti lovoje, draudžiamas fizinis aktyvumas. Duokite jam kuo daugiau gerti, kad skalautųsi šlapimtakius. Žiūrėkite, kad vaiko kojos ir apatinė kūno dalis visada būtų šiltos. Antibiotikai ir kitos priemonės neišnaikina absoliučiai visų bakterijų šlapimo takuose, todėl peršalus ar nusilpus imunitetui, uždegimas gali pasikartoti. Kad taip nenutiktų, rekomenduojama naudoti spanguoles. Tyrimai įrodė, kad spanguolės kai kuriais atvejais pilnai apsaugo nuo šlapimo takų uždegimo pasikartojimo.
Labai gausus šlapinimasis gali būti diabeto simptomas. Vaiką nuolat troškina, jis daug daugiau negu įprastai geria, greitai pavargsta ir mažėja jo svoris. Gausus šlapinimasis gali būti ir peršalimas arba paprasčiausiai išgertas didelis kiekis skysčio. Beje, gausus skysčių vartojimas gali būti įprotis, kartais tai byloja apie emocines problemas.
Berniukams skausmą gali sukelti apyvarpės infekcija (fimozė), mergaitėms - vulvitas (makšties infekcija). Šlapimo takų infekcijos gali nesukelti daugelio požymių, tik vaikui gali šlapinantis skaudėti šlaplę ir išsiskirti nedideli šlapimo kiekiai. Mažesni vaikai gali nebesulaikyti šlapimo ir pradėti nevalingai šlapintis. Kartais esant šlapimo infekcijai nėra minėtų simptomų, išskyrus nuovargį, augimo sulėtėjimą ir svorio didėjimą. Šlapimo takų infekcijos pavojingos, nes gali pažeisti inkstus. Sergant šlapimo takų infekcija, kad ji nepatektų į inkstus, reikia gydymo antibiotikais.
