Nėštumas - ypatingas laikotarpis, kai moters organizmas išgyvena daugybę fiziologinių pokyčių. Šiuo metu imuninė sistema natūraliai silpnėja, kad organizmas neatsimestų besivystančio vaisiaus. Dėl šios priežasties nėščiosios tampa jautresnės įvairioms infekcijoms, ypač kvėpavimo takų virusams, tokiems kaip gripas. Nors daugeliui žmonių gripas pasireiškia kaip sezoninė liga, nėštumo metu jis kelia kur kas didesnę riziką. Padidėjusi kūno temperatūra, stiprus kosulys ar dehidratacija gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi, o kai kuriais atvejais net išprovokuoti priešlaikinį gimdymą.
Gripas - tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia A, B arba C tipo gripo virusai, priklausantys Orthomyxoviridae šeimai. Ši liga plinta oro lašeliniu būdu - kai sergantis asmuo čiaudi, kosėja ar net kalba, viruso dalelės gali išlikti ore ar ant paviršių kelias valandas. Kai gripo virusas patenka į organizmą, jis prisitvirtina prie kvėpavimo takų gleivinės ląstelių ir pradeda greitai daugintis. Organizmas į tai reaguoja karščiavimu, raumenų skausmais ir silpnumu - tai natūrali imuninės sistemos gynybinė reakcija.
Be to, gripo virusas gali paveikti kraujotakos ir kvėpavimo sistemą. Padidėjęs širdies darbas ir sumažėjusi plaučių talpa nėštumo metu reiškia, kad organizmas sunkiau kovoja su deguonies trūkumu, o tai gali turėti įtakos tiek motinai, tiek vaisiui. Gripas nėštumo metu gali komplikuotis plaučių uždegimu, sinusitu, ausų infekcijomis ar net širdies veiklos sutrikimais. Rimtesniais atvejais liga gali sukelti ankstyvą gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą arba net persileidimą.
Svarbu pažymėti, kad didžiausia komplikacijų rizika kyla antrame ir trečiame nėštumo trimestre, kai širdies ir plaučių veikla yra maksimaliai apkrauta, o diafragma spaudžiama augančio vaisiaus.
Gripo Tipai ir Nėštumo Metu
Gripas yra ūminė kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia A arba B gripo virusai. Ji pasireiškia protrūkiais ir epidemijomis visame pasaulyje, dažniausiai žiemos sezono metu. Nėščiųjų ir neseniai pagimdžiusių moterų (2 sav. po gimdymo ar nėštumo netekimo) sergamumas ir mirtingumas nuo gripo yra didesnis nei bendroje populiacijoje.
Gripo virusai skirstomi į A, B ir C tipus, tačiau būtent A tipo gripas dažniausiai sukelia didžiausias sezonines epidemijas ir pandemijas. Jis pasižymi gebėjimu greitai mutuoti, todėl kasmet atsiranda naujų viruso padermių. Dėl šios priežasties imuninė sistema ne visada turi pakankamą apsaugą, net jei žmogus anksčiau jau sirgo gripu.
A tipo gripas dažnai prasideda staiga - moteris gali jaustis gerai ryte, o vakare jau karščiuoti ir jausti stiprų silpnumą. Tai vienas pagrindinių skirtumų nuo paprasto peršalimo, kuris vystosi palaipsniui. Dažniausiai pasireiškia aukšta temperatūra, šaltkrėtis, ryškus raumenų skausmas, sausas kosulys ir bendras išsekimas. Nėštumo metu šie simptomai gali būti juntami intensyviau dėl organizmo fiziologinių pokyčių.
Skirtumas tarp A ir B tipo gripo dažnai nepastebimas kasdienėje praktikoje, tačiau epidemiologiškai A tipas laikomas agresyvesniu ir labiau linkusiu sukelti komplikacijas. Būtent todėl A tipo gripas nėštumo metu vertinamas atsargiau.
Simptomai ir Pavojingiausi Požymiai
Gripas paprastai prasideda staiga prasidėjusiu karščiavimu, neproduktyviu kosuliu ir mialgija. Karščiavimas paprastai svyruoja nuo 37,8 iki 40,0 °C. Kiti nespecifiniai simptomai: bloga savijauta, gerklės skausmas, pykinimas, nosies užgulimas ir galvos skausmas. Šie klinikiniai požymiai iš esmės sutampa su kitų virusinių kvėpavimo takų infekcijų, todėl, nesant diagnostinių tyrimų, jų tiksliai atskirti neįmanoma.
Nors A tipo gripo simptomai dažnai primena įprastą gripą, nėštumo metu svarbiausia atkreipti dėmesį į tuos požymius, kurie gali signalizuoti apie sunkesnę eigą ar komplikacijas. Didžiausią nerimą kelia aukšta ir sunkiai mažinama temperatūra, stiprus bendras silpnumas bei kvėpavimo sutrikimai. Dusulys, spaudimas krūtinėje ar padažnėjęs kvėpavimas gali rodyti plaučių uždegimo pradžią - tai viena pavojingiausių komplikacijų.
| Simptomas | Ką jis gali reikšti? | Kada būtina kreiptis į gydytoją? |
|---|---|---|
| Aukšta temperatūra | Aktyvi virusinė infekcija | Jei viršija 38,5 °C ir neslūgsta |
| Dusulys | Galima plaučių komplikacija | Nedelsiant |
| Stiprus silpnumas | Bendras organizmo išsekimas | Jei blogėja bendra būklė |
| Krūtinės skausmas | Galimas plaučių ar širdies apkrovimas | Nedelsiant |
Rizika Mamai ir Vaisiui
Praėjusio šimtmečio gripo pandemijų (1918-1919, 1957-1958 ir 2009-2010 m.) duomenys rodo, kad nėščiosios, palyginti su bendra populiacija, dažniau serga sunkesne ligos forma, yra hospitalizuojamos ir gydomos intensyviosios terapijos skyriuje bei miršta. Nėščiosioms, sergančioms gretutinėmis ligomis (pvz., lėtinėmis širdies ar plaučių ligomis, cukriniu diabetu, lėtinėmis inkstų ligomis, piktybiniais navikais, imunosupresija), kyla dar didesnė gripo komplikacijų rizika nei ne nėščiosioms.
Taip, A tipo gripas nėštumo metu gali būti pavojingesnis nei bendroje populiacijoje. Dėl sumažėjusios plaučių talpos, pakitusios imuninės reakcijos ir padidėjusio organizmo deguonies poreikio virusas gali sukelti sunkesnę infekciją. Dažniausios komplikacijos yra plaučių uždegimas ir kvėpavimo nepakankamumas. Kai kuriais atvejais prireikia hospitalizacijos ar net intensyvios terapijos. Rizika ypač padidėja, jei gydymas pradedamas pavėluotai arba moteris turi papildomų sveikatos sutrikimų.
Daugeliu atvejų pats virusas tiesiogiai vaisiaus nepažeidžia. Tačiau pavojų gali kelti motinos būklė - ypač ilgai trunkanti aukšta temperatūra ir kvėpavimo sutrikimai. Aukšta temperatūra pirmosiomis nėštumo savaitėmis teoriškai gali padidinti tam tikrų komplikacijų riziką, todėl karščiavimą svarbu mažinti saugiais vaistais. Jei infekcija komplikuojasi plaučių uždegimu ir sumažėja deguonies kiekis kraujyje, gali sutrikti deguonies tiekimas vaisiui. Tokiais atvejais padidėja priešlaikinio gimdymo ar vaisiaus distreso rizika.
Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad tinkamai gydomas gripas A nėštumo metu dažniausiai nesukelia ilgalaikių pasekmių kūdikiui. Laiku pradėtas gydymas ženkliai sumažina galimų komplikacijų tikimybę.
Gripo virusas per placentą perduodamas retai, tačiau gripas nėštumo metu gali turėti neigiamą poveikį vaisiui net ir nesant transplacentinio perdavimo. Nėščiosios gripo infekcija gali būti susijusi su vaisiaus įgimtomis anomalijomis (nervinio vamzdelio defektai, hidrocefalija, įgimtos širdies ydos). Hipertermija, dažna klinikinė gripo apraiška, taip pat yra tam tikrų įgimtų anomalijų rizikos veiksnys, šią riziką sumažina antipiretikų vartojimas.
Gripo infekcija didina savaiminio persileidimo, priešlaikinio gimdymo, vaisiaus augimo sulėtėjimo ir intrauterinės vaisiaus mirties riziką. Diskutuojama, kas sukelia to priežastis - gripo sukeliama anoreksija, stiprus kosulys, o gal gydymas.
Saugus Gydymas Nėštumo Metu
Gydymo tikslas - sumažinti komplikacijų riziką ir kontroliuoti simptomus. Nėštumo metu ne visi vaistai yra tinkami, todėl savarankiškas gydymas nerekomenduojamas. Karščiavimui ir skausmui malšinti dažniausiai rekomenduojamas paracetamolis, kuris laikomas saugiausiu pasirinkimu nėštumo metu. Antivirusiniai vaistai, tokie kaip oseltamiviras, gali būti skiriami gydytojo sprendimu, ypač jei įtariamas ar patvirtintas A tipo gripas ir yra didesnė komplikacijų rizika. Ankstyvas jų paskyrimas gali sutrumpinti ligos trukmę ir sumažinti sunkių pasekmių tikimybę.
Tuo tarpu nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, ypač trečiąjį trimestrą, turėtų būti vartojami atsargiai arba visai vengiami be gydytojo rekomendacijos.
| Gydymo priemonė | Ar saugu nėštumo metu? | Pastabos |
|---|---|---|
| Paracetamolis | Taip | Temperatūrai ir skausmui mažinti |
| Oseltamiviras (Tamiflu) | Skiriamas gydytojo | Veiksmingiausias pradėjus vartoti per pirmas 48 val. |
| Ibuprofenas | Ribotai | Vengti III trimestre |
Nėščiosioms ir gimdyvėms (iki 2 sav. po gimdymo), kurioms įtariamas arba patvirtintas gripas, rekomenduojama antivirusinį gydymą skirti kuo anksčiau, neatsižvelgiant į skiepijimo būklę. Nors antivirusinio gydymo nauda didžiausia, kai jis pradedamas per pirmąsias 48 valandas nuo simptomų atsiradimo, antivirusinis gydymas taip pat pateisinamas ir pacientams, kuriems gripas pasireiškia praėjus >48 valandoms nuo simptomų atsiradimo, ypač jei jų klinikinė būklė nepradėjo gerėti.
Oseltamiviras yra tinkamiausias antivirusinis vaistas nėščiosioms, sergančioms gripu, gydyti. Kiti neuraminidazės inhibitoriai (zanamiviras, peramiviras) yra priimtini alternatyvūs preparatai nėščiosioms gydyti, tačiau zanamiviras yra santykinai kontraindikuotinas pacientams, sergantiems astma ar lėtinėmis obstrukcinėmis plaučių ligomis, o peramivirą galima vartoti tik į veną. Antivirusinių vaistų dozavimas gripui gydyti nėštumo metu yra toks pat kaip ir kitiems suaugusiesiems. Pirmojo pasirinkimo preparatas Oseltamiviras vartojamas po 75 mg du kartus per parą 5 dienas. Didinti oseltamiviro dozę nėra tikslinga, nes didesnės naudos vartojant didesnes dozes nenustatyta.
Karščiavimui gydyti vartojamas acetaminofenas, nes hipertermija pirmojo trimestro metu siejama su nervinio vamzdelio defektais ir galbūt kitomis įgimtomis anomalijomis. Karščiavimas gimdymo metu gali būti naujagimių traukulių, encefalopatijos, cerebrinio paralyžiaus ir naujagimių mirties rizikos veiksnys.
Simptominis gydymas yra panašus į nėščiųjų, sergančių peršalimo ligomis, gydymą. Empirinis antibakterinis gydymas nuo gretutinės bakterinės pneumonijos (kartu su antivirusiniu gydymu nuo gripo) yra pagrįstas tuomet, kai yra kvėpavimo nepakankamumas ir (arba) hemodinaminis nestabilumas, arba po 3-5 dienų antivirusinio gydymo ir palaikomojo gydymo būklė nepagerėja, arba pradeda karščiuoti po atsistatymo.
Nors dauguma A tipo gripo atvejų nėštumo metu gali būti kontroliuojami ambulatoriškai, tam tikri simptomai reikalauja skubaus įvertinimo. Nedelsiant kreiptis į gydytoją būtina, jei atsiranda dusulys, pasunkėjęs kvėpavimas ar spaudimas krūtinėje. Pavojingu ženklu laikoma ir aukšta temperatūra, kuri nesumažėja vartojant paracetamolį, taip pat stiprus bendras silpnumas ar sąmonės sutrikimai. Ypač svarbu stebėti vaisiaus judesius - jei jie tampa retesni ar silpnesni nei įprastai, reikia nedelsiant medicininės apžiūros.
Sprendimas dėl gydymo vietos priklauso nuo ligos sunkumo. Lengvos eigos atvejais pakanka poilsio, skysčių vartojimo ir temperatūros kontrolės namuose, tačiau būklė turi būti stebima atidžiai. Jei atsiranda kvėpavimo sutrikimų, reikšmingas silpnumas ar laboratoriniai rodikliai rodo komplikacijas, rekomenduojama hospitalizacija.
Saugus vaistų vartojimas nėštumo metu
Profilaktika: Skiepai ir Kitos Priemonės
Gripo sezono metu rekomenduojama skiepyti nuo gripo visas moteris, kurios yra nėščios ar gali būti nėščios arba gali gimdyti. Nėščiosios gali būti skiepijamos bet kuria licencijuota inaktyvuota arba rekombinantine gripo vakcina. Nėščiosios neturėtų būti skiepijamos gyva susilpninta gripo vakcina.
Skiepijimas nuo gripo yra labai svarbus mažinant motinos susirgimo gripu ir hospitalizavimo riziką, gerinant nėštumo rezultatus ir apsaugant kūdikį kelis mėnesius po gimdymo. Nėščios pacientės pasiekia panašų seroprotekcijos lygį kaip ir negimdžiusios pacientės. Skiepijimas nuo gripo taip pat sumažina su gripu susijusių hospitalizacijų riziką.
Paskiepijus nėščiąją susidaro didelis serumo IgG kiekis, IgG klasės antikūniai per placentą aktyviai perduodami vaisiui. Didelis kiekis prieš gripą nukreiptų IgA klasės antikūnų susidaro motinos piene, antikūniai perduodami kūdikiui žindymo metu. Taigi motinos skiepijimas prieš gimdymą yra veiksminga strategija siekiant sumažinti su gripu susijusį sergamumą ir mirštamumą tarp kūdikių, kuriems gresia didesnė rizika susirgti sunkia gripo forma ir kurie negali būti skiepijami iki šešių mėnesių amžiaus, nes nespėja sukurti tinkamo imuninio atsako. Pasyvi apsauga, kurią suteikia motinos skiepijimas nuo gripo, gerokai sumažėja, kol kūdikis tampa tinkamas skiepyti nuo gripo viruso.
Nors nėščiosios dažnai nerimauja dėl vakcinų saugumo jų vaisiui, daugybė tyrimų neparodė, kad būtų padidėjusi komplikacijų, susijusių su gripo vakcinos vartojimu nėščiosioms, rizika, palyginti su bendra populiacija. Taip pat nepastebėta jokių reikšmingų nepageidaujamų nėštumo ar vaisiaus būklės padarinių tarp nėščiųjų paskiepytų nuo gripo.
Nors gripo vakcinos, kurių sudėtyje yra adjuvantų (medžiagų, stiprinančių imuninį atsaką ir galinčių užtikrinti ilgesnę ir platesnę apsaugą nuo antigeniškai pakitusių virusų), JAV yra patvirtintos naudoti tik ≥65 metų amžiaus asmenims, Europos patirtis pateikia ribotus, bet užtikrinančius duomenis apie nėščiosioms skirtų gripo vakcinų, kurių sudėtyje yra adjuvantų, saugumą. Nėra įrodymų, kad vakcinos, kurių sudėtyje yra tiomerozalio, kenkia pacientų, kurie nėštumo metu gavo vakcinų, kurių sudėtyje yra tiomerozalio, vaikams.
Visos nėščiosios, nepriklausomai nuo nėštumo laiko, iki gripo sezono pradžios valstybės lėšomis turėtų pasiskiepyti inaktyvinta sezonine gripo vakcina. Svarbu, kad motinos imunizacija suteikia pasyvų imunitetą kūdikiui pirmaisiais jo gyvenimo mėnesiais - taigi apsaugoma ne tik motina, bet ir vaisius bei gimęs kūdikis pirmaisiais gyvenimo mėnesiais.
Besiskiepijančių nėščiųjų Lietuvoje kasmet daugėja. Štai 2013 ir 2014 metais nuo gripo pasiskiepijo tik 73 nėščiosios. O 2015 ir 2016 metais šis skaičius išaugo iki 268. Tačiau tai tesudaro vos 0,28 proc. visų besilaukiančių moterų mūsų šalyje! Taigi nors padėtis ir keičiasi, bet labai lėtai. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje nuo gripo skiepijasi apie 60 proc. nėščių moterų. Faktai kalba patys už save.
Ligų sezono metu būsimoms mamoms reiktų stengtis kuo labiau sumažinti riziką susirgti vadinamosiomis peršalimo ligomis - nepabijoti nešioti apsaugines kaukes, dažnai plauti rankas, vėdinti patalpas, mažiau kontaktuoti su galimai sergančiais žmonėmis, sveikai maitintis, sportuoti ir nepamiršti pasiskiepyti nuo gripo.
Skiepyti sezonine gripo vakcina rekomenduojama iki gripo sezono pradžios, nepriklausomai nuo nėštumo. Kitais atvejais skiepijimą galima atidėti iki antrojo nėštumo trimestro ir vakcinuoti nuo 28 iki 32 nėštumo savaitės. Tuo metu vaisiui perduodamas didžiausias apsauginių antikūnų kiekis.
