Kūdikio gimimas - tai ypatingas įvykis, atnešantis daugybę pokyčių į šeimos gyvenimą. Parsivežus naujagimį namo kyla daug baimių, ypač jeigu tai pirmagimis. Tinkama kūdikio higiena yra vienas iš svarbiausių dalykų, užtikrinant mažylio sveikatą ir komfortą. Kūdikio priežiūrai pasirengti tiesiog būtina. Žinojimas ir įvairios gudrybės jums padės įveikti įvairias bėdas, leis suprasti, kodėl mažylis neramus bei verkia, ir jam suteikti pagalbą.
Naujagimio priežiūra gimdymo namuose
Tik ką gimęs naujagimis yra nušluostomas ir guldomas nuogas ant apnuogintos mamos krūtinės. Naujagimio būklė (raumenų tonusas, kvėpavimas ir spalva) įvertinama per pirmąsias 30 sek. ir sprendžiama, ar reikia gaivinti. Pagal Apgar skalę naujagimis vertinamas po 1 min. ir 5 min., bet gali būti vertinamas dar ir po 10 min. Naujagimis ir mama susiglaudę oda turi būti ne trumpiau kaip 1 val., geriausia 2 val. Per šį laiką sveikas naujagimis, mamos ar akušerės padedamas, susiranda krūties spenelį ir pradeda žįsti. Vienas pirmųjų klausimų - kaip teisingai prižiūrėti bambutę su dar nenukritusia virkštele? Naujagimio virkštelės tvarkymas, svėrimas ir matavimas (matuojamas ūgis ir galvos apimtis) turėtų įvykti po poros valandų, kai jis baigs žįsti. Virkštelė perkerpama ir tvarkoma steriliais instrumentais, dezinfekuojančių tirpalų naudoti nebūtina, uždėjus spaustuką virkštelės bigė paliekama atvira.
Gimdyvės priežiūrą palatoje po gimdymo sudaro bendroji ir akušerinė apžiūra. Priklauso nuo kiekvienos ligoninės tvarkos, bet dažniausiai būna 2-3 vizitacijos: ryte ir vakare. Kitu paros metu visada galite kreiptis į budintį personalą. Į bendrąją apžiūrą įeina moters nusiskundimai, kūno apžiūra, odos, gleivinių, bėrimo elementai, pulsas, kraujo spaudimas, kvėpavimo dažnio įvertinimas. Pirmąsias 24 val. po gimdymo gali padidėti moters kūno temperatūra. Ją sukelia staigus kraujagyslių ir limfagyslių prisipildymas. Moterį gali varginti silpnumas. Tai yra normalu, nes ji atliko didžiulį darbą, neteko organizmo skysčių, gal nemiegojo visą naktį, ją išvargino sąrėmių skausmai. Akušerinė apžiūra įvertina moters krūtų būklę: ar jos minkštos, ar yra priešpienio, pieno, ar nėra sukietėjimų, krūtų odos spalva, spenelių forma, įtrūkimai. Taip pat svarbu įvertinti gimdos involiuciją. Gimdos dugno aukštis mažėja apie 2 cm per parą. Nepakankamas gimdos traukimasis yra gimdos subinvoliucija. Vertinant svarbu gimdos dugno aukštis (šlapimo pūslė turėtų būti tuščia), tonusas, skausmingumas. Taip pat svarbu lochijų kiekis, spalva, kvapas. Jei išskyros kaupiasi gimdos ertmėje (lochiometra), tai gimdos dugnas bus aukštai, o išskyrų mažai. Įtakos tam gali turėti kraujo krešulys gimdoje, gimdos kaklelio spazmas, silpni gimdos susitraukimai. Tarpvietės apžiūrą apima paraudimo, patinimo ir skausmingumo vertinimas. Plyšusi ar kirpta ir po to siūta tarpvietė sugyja per 10-12 parų po gimdymo. Gali būti sutrikusi šlapimo pūslės funkcija - tada skausminga šlapintis arba apskritai neišeina. Žarnyno funkcija. Dažnai moteris vargina obstipacijos. Po gimdymo moteris gali jausti nereguliarius gimdos susitraukimus, panašius į menstruacinį skausmą. Jei buvo siūta tarpvietė, bus jaučiamas tos srities skausmingumas. Nereikia kentėti, o geriau pasisakyti akušerei, gausite vaistų nuo skausmo. Svarbu per pirmas 3 paras pasituštinti. Svarbu fizinis aktyvumas, pakankamas kiekis skysčių (2,5 l per dieną). Varginant vidurių pūtimui, užkietėjimui, nepavykus pasituštinti, pasisakykite personalui. Glauskite naujagimį prie krūties ir žindykite pagal poreikį. Išskyroms po gimdymo sugerti pirmomis paromis naudokite suaugusiųjų sauskelnes, vėliau higieninius paketus. Juos keiskite reguliariai, maždaug kas 4 val. Nenaudokite tamponų ir nesimaudykite vonioje. Labai staigiai keliantis iš lovos gali apsvaigti galva, todėl kelkitės iš lėto. Esant reikalui galima dėvėti specialų diržą. Po gimdymo gali tinti kojos, nes vis dar veikia kraujagysles atpalaiduojantys hormonai. Dažnai moterys daugiau gulinėja, mažai juda. Taip pat tinimas gali kankinti dėl gimdymo metu sulašintų skysčių kiekio (pvz., jeigu buvo taikytas epidūrinis skausmo malšinimo būdas, atlikta cezario pjūvio operacija). Maitinant naujagimį iš krūties, mėnesinių gali nebūti, bet vis tiek išlieka galimybė pastoti. Lytiniais santykiais rekomenduojama užsiimti po 6-8 savaičių (kai nebebus kraujingų lochijų ir bus sugijusios tarpvietės žaizdos). Prieš tai geriausia apsilankyti pas ginekologą. Po 6 savaičių svarbu apsilankyti pas gydytoją.
Pirmosios naujagimio dienos ir jo priežiūra
Svarbiausia taisyklė - nepersistengti. Nepamirškite, kad organizmas - taip pat ir kūdikio - sugeba apsivalyti pats, jam tereikia šiek tiek padėti. Naujagimius miega didžiąją paros dalį - 6-18 valandų per parą. Bendrą naujagimio miegą sudaro 6-7 trumpi vienodi miego tarpsniai, kurie tolygiai pasiskirstę per parą. Svarbu, naujagimį migdyti paguldytą ant nugaros, ant kietesnio čiužinuko, kūdikio lovelėje neturėtų būti pagalvių, minkštų žaislų ir pan., kambaryje neturėtų būti per karšta, į jį neturėtų patekti tabako dūmai. Naujagimiai kvėpuoja labai tankiai, nes jų medžiagų apykaita labai greita ir jiems reikia daug deguonies. Kita vertus, naujagimiams yra būdingi miegojimo metu pasikartojantys, trumpi, 10-20 sekundžių trunkantys kvėpavimo sustojimai, vadinami miego apnėja. Miego apnėja yra siejama su smegenyse esančio kvėpavimo centro nebrandumu, todėl ji dažniau pasitaiko neišnešiotiems naujagimiams. Vos gimę naujagimiai yra gan ramūs, mieguisti, jie niurzga ar skleidžia kitus, kiek prislopintus garsus, o vis dažniau verkti ima tik po poros dienų. Normalu, jeigu 2 savaičių naujagimis verkia apie 2 valandas per dieną. Verkimas neturėtų gąsdinti, jį reikėtų vertinti kaip (kol kas) vienintelę kūdikio bendravimo formą. Ilgainiui pagal verkimo garsumą, toną, laiką ir kt. tėvai išmoksta suprasti, ko nori kūdikis. Naujagimiai gimsta turėdami daug nesąlyginių refleksų, kurie padeda jiems prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų. Pavyzdžiui, jeigu pirštu paliesite naujagimio skruostą, jis pasuks galvą ir ims pūsti lūpas, iškiš liežuvį, tarsi ieškodamas spenelio, pasiruošęs žįsti.
Pirmosios naujagimio išmatos, vadinamos mekonijumi, dažnai išgąsdina nepatyrusius tėvus. Jos yra tamsiai žalios arba juodos spalvos, lipnios, tąsios, beveik bekvapės. Pirmosiomis gyvenimo dienomis naujagimiai šlapinasi retai. Normalu, jeigu pirmą kartą naujagimis pasišlapina per 12-24 val. Pirmasis naujagimio šlapimas dažniausiai yra tamsus, gelsvai rausvas, drumstas, ant vystyklo lieka oranžinių nuosėdų - šlapimo rūgšties kristalų (kartais galima supainioti su krauju). Atsirūgimas (natūralus arba padedant tėvams) ir atpylimas yra būdingas daugeliui naujagimių ir kūdikių iki 6 mėn. Žagsulys yra normalus procesas ir būdingas dar gimdoje besivystančiam vaisiui. Žagsulį lemia spazmiški diafragmos susitraukimai, kuriuos, manoma, sukelia diafragmos sudirginimas arba stimuliacija žindymo ar maitinimo metu. Žagsulys naujagimiui nėra pavojingas ar žalingas ir praeina savaime. Norint, kad žagsulys pasitaikytų rečiau reikėtų stengtis naujagimį maitinti taisyklingai, stebėti, kad maitinimo metu jis neprisirytų oro, po maitinimo padėti atsirūgti.
Berniuko lytinių organų priežiūra
Jei turite berniuką, galite pastebėti patinimus vienoje ar abiejose kapšelio pusėse. Jums gali atrodyti, kad ten yra skysčio. Ne visų naujagimių sėklidės nusileidžia iš karto. Tačiau tokius dalykus, kaip ir šlaplės problemas, apžiūrų metu pastebi ir įvertina gydytojas. Jei jis nieko nesako - greičiausiai viskas yra gerai. Maudant berniuką, atsmaukti apyvarpės nereikia. Tačiau vaikai skirtingi - vienam berniukui apyvarpė atsismaukia nuo gimimo, o kitiems, pavyzdžiui, tik nuo paauglystės, kai ėmus keistis hormonams šie suminkštins jos odelę. Jeigu pastebėjote, kad kūdikis pradėjo dažniau šlapintis, arba šlapinasi verkdamas, akivaizdu, kad tai jam skausminga, būtinai pasitarkite su gydytoju. Tai gali būti nereta berniukų liga - varpos uždegimas. Kiti uždegimo požymiai - padidėjusi (patinusi) ir raudona apyvarpė. Nenustebkite, jei mažylio "kranelis" pakilo - tai visiškai normalu.
Kada turi nusileisti sėklidės? Kodėl dauguma berniukų gimsta su nusileidusiais kiaušinėliais, bet dalis - su nenusileidusiais? Nuo ko tai priklauso? Sėklidės nenusileidimas - kriptorchizmas - yra sutrikusio sėklidės nusileidimo į kapšelį rezultatas. Veiksniai, sukeliantys sėklidžių nenusileidimą, nėra pakankamai aiškūs. Tyrimai rodo, kad tam būtinas reikiamas vyriško hormono testosterono kiekis. Aukščiausias vyriškų hormonų kiekis motinos cirkuliuojančiame kraujyje aptinkamas 28 nėštumo savaitę. Todėl manoma, kad sėklidės nusileidimo procesas gali sutrikti esant nepakankamam šio hormono kiekiui arba dėl neadekvačios organo reakcijos į šių hormonų poveikį. Kriptorchizmas nustatomas 1-4 proc. berniukų. 15-20 proc. jis būna abipusis. Normalu, kad gimus naujagimiui, sėklidė turi būti kapšelyje. Nenusileidusias sėklides dažniausiai nustato gydytojas pirmos apžiūros metu arba patys tėvai. Esant nenusileidusiai sėklidei, ta kapšelio pusė būna mažesnė, jame neapčiuopiama sėklidė. Kai yra kirkšnies kriptorchizmas, sėklidė čiuopiama kirkšnyje, kai pilvinė - sėklidės neapčiuopiama. Anomalinės sėklidės padėtis sudaro palankias sąlygas įvairioms komplikacijoms: nevaisingumui, sėklidės užsisukimui ir nekrozei, supiktybėjimui. Sėklidės degeneracija prasideda jau antraisiais gyvenimo metais. Kūdikiams sėklidė dar gali savaime nusileisti į kapšelį, todėl jie neoperuojami. Dėl greitai progresuojančios sėklidės degeneracijos ir kitų komplikacijų chirurginė korekcija turi būti atlikta iki 2 metų. Nustačius kriptorchizmą, vaikus operuoja urologai, vaikų chirurgai. Operacija atliekama tik su bendrąja nejautra. Su paruošimu ir pabudimu užtrunkama apie 1 val. Prieš operaciją gydytojai papasakoja tėvams apie galimas komplikacijas, tačiau jos nėra dažnos. Po operacijos vaikutį slaugyti nėra sudėtinga. Po 5 parų, sugijus žaizdai, vaikas išleidžiamas namo.
Apyvarpės uždegimas (balanopostitas). Vaikas pradeda skųstis skausmais, skausmingu šlapinimusi, apyvarpė parausta, iš jos skiriasi pūlingos išskyros. Apyvarpės susiaurėjimas. Kartojantis apyvarpės uždegimams, gali išsivystyti randinis apyvarpės susiaurėjimas. Vaikas šlapinasi plona srovele arba lašais, apyvarpė išsipučia lyg balionėlis. Sėklidės užsisukimas. Tai ūminė kapšelio organų liga, pasireiškianti staigiais, labai intensyviais skausmais, vienos kapšelio pusės pabrinkimu ir paraudimu. Užsisukus sėklidei, sutrinka jos kraujotaka ir gali greitai prasidėti jos nekrozė. Būtina skubiai operuoti.
WET sauskelnės palaiko šilumą, tai lyg kompresas sėklidėms. Aukštesnėje temperatūroje yra sunkesnės sąlygos sėklidėms bręsti ir geresnės sąlygos degeneraciniams pokyčiams. Berniukus reikia saugoti ne tik nuo šutimo sauskelnėse, bet ir nuo sėdėjimo ant smėlio ar žolės, kad nesušaltų lytinių organų, kad nemirkytų nešvariame ežero vandenyje. Ypač berniukų lytinius organus reikia saugoti nuo traumų. Berniukus reikėtų saugoti nuo peršalimo, infekcijų, o ypač nuo infekcinio parotito (kiaulytės).
Odos priežiūra ir užpakaliuko problemos
Tik gimusių vaikų oda labiau pažeidžiama dėl to, kad jos epidermis, kuris ir saugo tikrąją odą nuo kenksmingo aplinkos poveikio, yra daug plonesnis nei suaugusiųjų. Jeigu nuo pat pirmų dienų mažylių odelė nebus tinkamai prižiūrima, turėsite daug bėdų dėl jos išsausėjimo, pleiskanojimo ir bėrimo. Po vonios procedūrų visada kuo greičiau įmasažuokite odą drėkinančiomis priemonėmis. Tai turite spėti padaryti per kelias minutes. Odos netrinkite stipriai rankšluosčiu, o tiesiog švelniais spaudžiančiais judesiais sugerkite drėgmės perteklių (geriausia naudoti ne rankšluostį, o medvilninės medžiagos skiautę) ir dar ant šiek tiek drėgnos odos tepkite kokybišką drėkinimo priemonę. Jei oda itin sausa, paraudusi, niežtinti, nepamirškite tepti jos drėkinančiomis priemonėmis dar kelis kartus per dieną.
Sauskelnių dermatitas - tokia kūdikio odelės bėda, kuriai būdingi net keli požymiai (užpakaliuko srityje peršti, kūdikis jaučiasi nepatogiai, jam degina odelę, oda parausta, ją išberia). Šie nemalonūs pojūčiai sukelia vaiko neramumą, jis blogai miega. Pagrindinė šios bėdos priežastis - mažylio oda liečiasi su šlapimu ar išmatomis sauskelnėse. Kūdikiui veiksmingai padėti gali kokybiškas kremas ar tepalas nuo iššutimų. Tokią priemonę labai pravartu visada turėti šeimos vaistinėlėje, nes kūdikio užpakaliuko sudirgimai - labai dažna bėda, kurią reikia spręsti nedelsiant. Jei vaiko odelė dažnai parausta, stenkitės kuo dažniau daryti „oro vonias“. Šeimos gydytojai taip pat rekomenduoja naudoti lakišiaus žolės arba ramunėlių nuovirus. Juos pasigaminti labai paprasta - tereikia paruošti stiprią arbata, ją atvėsinti ir supilti į vonelę, kur bus maudomas kūdikis.
Ar tepti kremą nuo iššutimų? Kai kurie gydytojai rekomenduoja keičiant sauskelnes patepti kūdikio užpakaliuką kremu nuo iššutimų (jis sukuria apsauginį sluoksnį). Kitų nuomone, šis sluoksnis trukdo odai kvėpuoti (netgi jei naudojamos aukštos kokybės orui laidžios sauskelnės). Rekomenduojame situaciją vertinti individualiai.
Kiekvieną kartą keičiant sauskelnes nuplaukite kūdikio odą po švariu, tekančiu vandeniu. Tačiau svarbu iš anksto sureguliuoti vandens temperatūrą, kad išvengtumėte diskomforto. Optimalus variantas yra 36-37 laipsniai. Prieš procedūrą būtinai nusiplaukite rankas su muilu. Taip pat paruoškite reikiamas priemones: minkštą rankšluostį, prausiklį, jei tokio reikia, naujas sauskelnes, pudrą ar kremą nuo iššutimų. Pasiruošti iš anksto yra išties geras pasirinkimas, todėl kad su šlapiu kūdikiu ant rankų sunku greitai surasti reikiamus daiktus ir paruošti pervystymo stalą. Po prausimo švelniai nusausinkite kūdikio odą minkštu rankšluosčiu, venkite trinamųjų judesių. Be to, svarbu naudoti tik natūralius audinius. Tada leiskite kūnui visiškai išdžiūti (leiskite kūdikiui šiek tiek pabūti be sauskelnių). Tuomet švelniai patepkite kūdikio odelę specialiu kremu ar aliejumi, paskirstydami produktą lengvais masažuojamaisiais judesiais. Šias priemones geriausia tepti reguliariai, nelaukiant kol atsiras odos paraudimas ar sudirgimas. Sauskelnių zonai geriau naudoti specialų kremą ar pudrą nuo iššutimų. Na ir svarbiausia: kūdikių priežiūrai nenaudokite suaugusiųjų kosmetikos, kad išvengtumėte alergijos ir kitų neigiamų reakcijų. Mažylių odos priežiūrai turėtų būti naudojama speciali kosmetika vaikams.
Pasituštinus jo užpakaliuką reikia tuoj pat kruopščiai nuprausti šiltu tekančiu vandeniu, kad išmatų nepatektų ant lytinių organų. Jeigu užpakaliuką nuplauti neturite sąlygų, nušluostykite drėgna servetėle - nuo priekio nugarytės link.
Kūdikių prausimas ir higiena
Ar naudoti prausiklį? Vieningos nuomonės nėra: vieni sako, kad pirmaisiais gyvenimo mėnesiais prausiklio reiktų vengti (taip pat ir maudynėms). Kiti teigia, kad jį reikėtų naudoti, bet tik apsiprausiant po rimto reikalo. SVARBU: nenaudokite suaugusiems skirtų prausiklių: dauguma jų yra per „stiprūs“ plonai kūdikio odelei. Be to, jų sudėtyje paprastai yra sintetinių kvapiklių ir dažiklių, kurie gali sudirginti mažylio šlaplės išorinę angą ir sukelti šlapimtakio infekciją. Kūdikius iki 3 metų geriausia prausti tik vandeniu ir specialiai vaikams ar kūdikiams skirtais prausikliais (jie yra švelnesni, be sintetinių dažiklių, kvapiklių).
Pirmosios maudynės. Norėdami būti ramūs ir padėti mažyliui atsipalaiduoti, tinkamai pasiruoškite maudynėms - vonioje pasidėkite visus daiktus, kurių jums prireiks. Jei blaškysitės, jausite didelį stresą, visaip kitaip mažyliui rodysite, kad jums baisu - jis tai irgi jaus ir darysį neramus. Visai nebūtina pirmus kartus kūdikį prausti vienai mamai ar tėčiui, tai darykite kartu. Nepamirškite, kad prieš maudynes būtina pamatuoti vandens temperatūrą ir naudoti priemones, skirtas užtikrinti saugumui (vonelės įdėklas). Naujagimį užtenka maudyti 5-7 minutes, o jei verkia - vos kelias. Po vandens procedūrų būtina gerai iššluostyti visas raukšleles, kad vaikutis nešustų ir nesušaltų.
Kūdikio lytinių organų sritis turi būti švari, o sauskelnės keičiamos pakankamai dažnai. Kūdikio sauskelnių ar vystyklų keitimas yra neišvengiama jo auginimo dalis. Drėgnos servetėlės yra puiki šiuolaikinių tėvelių, auginančių mažylį, pagalbinė priemonė. Prausimas drėgnomis servetėlėmis. Servetėlės pravers pasivaikščiojimų metu, keliaujant ar staiga dingus vandeniui namuose. Tačiau negalite reguliariai naudoti drėgnų servetėlių vietoje prausimo vandeniu.
Dažnos klaidos, kurias daro tėvai:
- Per daug kruopštus prausimas. Turite suprasti, kad persistengti su higienos procedūromis taip pat yra pakankamai pavojinga. Nereikia kiekvieną kartą naudoti muilo ar prausiklio, jei nereikia nuplauti išmatų ar kitų nešvarumų - taip galite išsausinti odą ir “nuplauti” natūralią jos apsaugą.
- Kūdikių priežiūrai naudoja higienos priemones skirtas suaugusiems. Suaugusiems skirti produktai yra pernelyg šiurkštūs gležnai kūdikių odai. Po tokių priemonių naudojimo mažylio oda gali parausti ar atsirasti bėrimai.
Pilvo diegliai
Tikriausiai didelė dalis tėvų pripažins, kad tai vienas didžiausių pirmųjų kūdikio mėnesių išbandymų. Ko griebtis, kai mažylis visą naktį graudžiai verkia, ir jokios priemonės nepadeda jo nuraminti ilgiau nei kelioms minutėms? Dažniausia tokio neramumo priežastis - pilvo pūtimas arba diegliai. Jie prasideda tada, kai kūdikiui sueina 2 savaitės. Jus gali paguosti žinojimas, kad ši nemaloni vaikui stadija daugiausiai trunka 2-3 mėnesius.
Kaip galite mažyliui padėti ir sumažinti pilvuko skausmus? Savo pienu naujagimius maitinančioms mamoms pirmiausia reikia pakeisti savo mitybą ir atsisakyti nemažai produktų. Jei kūdikis maitinamas mišinuku, gali tekti jį pakeisti kitu, kurio pagrindas yra ne karvės pienas. Taip pat svarbu, kaip vaiką maitinate (jei įtariate, kad jis prisiryja oro, reikėtų jam duoti kuo dažniau atsirūgti) ir kaip dažnai tai darote (alkani kūdikiai valgydami skuba ir taip prisigaudo oro). Daugelis tėvelių išbando įvairias atpalaiduojančias, raminančias metodikas. Pamasažuokite kūdikio pilvuką ir nugarėlę (pilvuką reikia masažuoti pagal laikrodžio rodyklę sukamaisiais judesiais, pradedant nuo bambos). Galite išbandyti kojyčių mankštą (lengvai prispauskite sulenktas kojytes prie pilvuko). Panešiokite ir pasūpuokite kūdikį pozoje, kuri padeda prasidėjus diegliams: ant savo rankos dilbio kūdikį paguldykite pilvuku žemyn taip, kad delnas prilaikytų kūdikio galvelę, o kojytės iš abiejų pusių apžergtų alkūnės sritį. Kasvakar mažylį maudykite - vanduo labai atpalaiduoja ir nuramina prieš miegą. Padėti gali ir lašiukai nuo pilvo pūtimo, tačiau juos reikia naudoti ne diegliukams prasidėjus, o prevenciškai kiekvieno maitinimo metu. Nevartokite vaistų, maisto papildų ar gerųjų bakterijų nepasitarę su gydytoju, nes kūdikiams ne viskas tinka.
Neuždengtos bambos priežiūra
Daugelis tikriausiai žino, kad likusi virkštelės dalis nukrenta per maždaug savaitę laiko nuo mažylio gimimo. Kai kurie kūdikiai netenka jos jau po dviejų ar trijų dienų. Būna atveju, kad ši bambagyslės dalis, likusi pas vaiką, nukrenta tik po dviejų savaičių. Svarbiausia atsiminti, kad bambos zona turi būti sausa, švari, o jei iš jos išsiskiria kraujas ar žaizdos sekretas, gali kilti uždegimas, todėl reikia kreiptis į gydytojus. Taip pat svarbu saugoti, kad į neužgijusią bambutę nepatektų šlapimo (per labai permirkusias sauskelnes). Saugodamiesi šios bėdos, pirmąjį naujagimio mėnesį rinkitės sauskelnes su atlenkiamu viršumi. Dar visai neseniai medikai rekomenduodavo kūdikio bambą tepti spiritu, tačiau dabar sakoma, kad užtenka ją kasdien kelis kartus valyti distiliuotu vandeniu su švarios vatos tamponėliu.
Kūdikio akių, nosies ir ausų priežiūra
Jeigu akys traiškanoja ar po miego sulipę, paimkite vatos ar marlės tamponėlį, sudrėkinkite virintu bei atvėsintu vandeniu ir valykite iš išorės vidaus link. Kiekvienai akiai - naujas tamponėlis. Jei traiškanų labai daug, akys sunkiai „atlimpa“ - pasikonsultuokite su šeimos gydytoju. Nosį valyti reikia tik tada, kai ji užsikemša. Tai atlikti taip pat labai paprasta - susukite vatos tamponėlį, sudrėkinkite virintu vandeniu ir sukamaisiais judesiais išvalykite vieną, paskui kitą nosies angą. Jei mažylį kamuoja sloga, jums prireiks specialaus prietaiso, skirto nosytei valyti.
Pirmasis gydytojo vizitas
Svarbu žinoti, kad per pirmąsias tris dienas nuo kūdikio gimimo namuose šeimą turėtų aplankyti šeimos gydytojas. Jis apžiūrės ir įvertins naujagimio sveikatą, pamokys įvairių priežiūros gudrybių, paaiškins, kaip elgtis vienu ar kitu atveju, atsakys į visus tėvų klausimus. Neaiškumų pirmosiomis dienomis ar net mėnesiais gali būti labai daug, tačiau, vaikui paaugus, daugelis mamų ir tėčių sutinka, kad nebuvo viskas taip sudėtinga, kaip atrodė tik gimus mažyliui. Pirmąjį vaiko gyvenimo pusmetį pas šeimos gydytoją reikia lankytis kas mėnesį. Tai būtina dėl kūdikio svorio, ūgio, galvos apimčių matavimo, jo raidos vertinimo ir skiepų.
Kaip elgtis gimus kūdikiui?
tags: #naujagimio #berniuko #prieziura
