Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos yra nacionalinio lygmens teisės aktas, reglamentuojantis ugdymo turinį ir padedantis siekti Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme apibrėžtų švietimo tikslų. Bendrųjų programų paskirtis - sukurti ugdymo pamatą, sudarantį galimybes mokiniams siekti pradinio, pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo. Jos apibrėžia mokymosi turinį, kuriuo remdamiesi mokytojai padeda mokiniams siekti mokymosi tikslų. Šios programos padeda pamatus asmens ir valstybės savikūrai, suteikia asmeniui visaverčiam ir prasmingam gyvenimui reikalingas kompetencijas.
Priešmokyklinis, pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas padeda nuolat tobulinti savo kognityvinius, fizinius, socialinius ir emocinius gebėjimus, atskleisti bei plėtoti gabumus, formuotis moralinių ir pilietinių vertybių sistemą, laisvo ir atsakingo asmens savimonę. Bendrosiomis programomis siekiama stiprinti asmens vertybinių nuostatų, pasitikėjimo savo galiomis, atsparumo, kūrybiškumo ir pilietiškumo ugdymą ir sukurti sąlygas kiekvienam mokiniui įgyti aukštesnius pasiekimus, suteikiant tvirtą žinių pagrindą. Bendrosios programos nuosekliai plėtoja ankstesnių metų bendrosiose programose įvardytą vertybėmis ir kompetencijomis grįsto ugdymo turinio kryptį. Ugdymo turinys grindžiamas nuosekliu ir sistemingu bendražmogiškųjų vertybių ir kompetencijų ugdymu, siekiant asmens gerovės ir visuomenės pažangos.
Kompetencijų ir Verčių Ugdymas
Bendrosiose programose siektini ugdymo rezultatai aprašyti kaip mokinių kompetencijų ugdymo pasiekimai. Pasiekimų sritys ir pasiekimai bendrosiose programose išskirti, remiantis Kompetencijų raidos aprašu. Pasiekimai siejami su išskirtais kompetencijų sandais ir jų raiška. Mokymosi turinys susietas su kompetencijoms ugdyti aktualiais kontekstais.
Įgyvendinant bendrąsias programas, ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Visos kompetencijos yra vienodai svarbios ir ugdomos įgyvendinant visas bendrąsias programas. Kiekvienos kompetencijos ugdymo intensyvumas priklauso nuo konkrečios bendrosios programos.
Vertybių ugdymas yra vienas esminių ugdymo tikslų, nes vertybės sudaro asmens tapatybės branduolį. Bendrosiose programose daug dėmesio skiriama demokratijos, empatijos, orumo, atsakomybės ugdymui. Vertybės bendrosiose programose ugdomos įgyvendinant mokymosi turinį. Vienas iš kompetencijos dėmenų yra vertybinės nuostatos. Vertybes geriausiai atskleidžia mokinio pasirinkimai ir veikla.
Pažinimo Kompetencija ir Mokymosi Turinys
Pažinimo kompetencija - tai motyvacija ir gebėjimas pažinti save ir pasaulį, įgyjami suvokiant (perimant) žmonijos kultūrinę patirtį. Ši kompetencija apima dalyko žinias ir gebėjimus, kritinio mąstymo, problemų sprendimo, mokėjimo mokytis gebėjimus.
Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje pateikiamos mokymosi turinio gairės. Mokymosi turinys, priklausomai nuo dalyko, pateikiamas metams arba dvejiems. Daug dėmesio skirta mokymosi turinio vertikaliai ir horizontaliai dermei - užtikrinta mokymosi turinio dermė, pereinant iš vienos ugdymo programos į kitą, ir pagal galimybes užtikrinta dermė tarp dalykų konkrečioje klasėje. Vyresnėse klasėse anksčiau nagrinėtos temos plėtojamos ir gilinamos.
Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose mokymosi turinys pateikiamas, išskiriant privalomąjį dalyko turinį (ne mažiau kaip 70 proc.) ir pasirenkamąjį turinį (ne daugiau kaip 30 proc.). Pasirenkamąjį turinį renkasi mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių galimybes, mokinių pažangą ir pasiekimus, polinkius ir derindamas su kitais mokytojais. Pasirenkamasis turinys gali būti skiriamas: žinioms ir gebėjimams įtvirtinti ar gilinti, sudėtingesnėms temoms, kurioms įprasto laiko nepakanka, nagrinėti, mokinių žinių ir gebėjimų spragoms šalinti, tarpdalykinėms temoms plėtoti, projektinėms ir kitoms pažintinėms kūrybinėms veikloms organizuoti. Siūlymai pasirenkamajam mokymosi turiniui pateikiami Nacionalinės švietimo agentūros parengtose bendrųjų programų įgyvendinimo rekomendacijose, kurios skelbiamos švietimo portale „Švietimo portalas | Pradinis“.
Tarpdalykinė Integracija ir Mokinių Pasiekimų Vertinimas
Siekiant ugdyti kompetencijas, ugdymo procese svarbu tarp įvairių dalykų užtikrinti daugialypius ryšius. Susiformuoti visapusišką nagrinėjamų reiškinių vaizdą mokiniui padeda tarpdalykinė integracija temos, problemos, metodo pagrindu, ugdant tam tikrus gebėjimus ar kompetencijas, organizuojant individualias ir bendras veiklas.
Bendrosios programos sukuria prielaidas įgyvendinti tarpdalykinę integraciją, nes, siekiant užtikrinti įvairių dalykų sąsajas, tos pačios tarpdalykinės temos, problemos skirtingais aspektais analizuojamos iš skirtingų mokslų perspektyvos. Tarpdalykinės temos bendrosiose programose parinktos, atsižvelgiant į jaunam žmogui aktualius klausimus ir šiandienos aktualijas artimiausioje aplinkoje, valstybėje ir pasaulyje: santykis su pačiu savimi, prasmės siekis, tautos ir valstybės praeitis, dabartis ir ateitis, globalaus pasaulio keliami geopolitiniai, ekologiniai, socialiniai ir ekonominiai iššūkiai.
Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas yra svarbi ugdymo proceso dalis visais mokymosi etapais. Mokytojas, planuodamas bendrosios programos įgyvendinimą, pirmiausia numato, kokių ugdymo rezultatų siekia, kokių pasiekimų įrodymų reikės, norint įsitikinti, jog ugdymo tikslai yra pasiekti, kokiais metodais bus renkami įrodymai, kaip jie padės įvertinti mokinių pasiekimų lygį.
Mokiniai mokosi skirtingu tempu, skiriasi ir jų išmokimo kokybė. Priešmokyklinio amžiaus mokinių pasiekimų lygiai: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose išskirti slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis ir aukštesnysis lygiai.
Vertinimo Tipai ir Lygiai
Formuojamasis vertinimas: mokinio pažangos skatinimui, stebėjimui ir vertinimui ugdymo procese teikiamas grįžtamasis ryšys, padedantis mokiniui gerinti mokymąsi, nukreipiantis, ką dar reikia išmokti, leidžiantis mokytojui pasirinkti veiksmingiausius ugdymo metodus, siekiant kuo geresnių rezultatų.
Apibendrinamasis vertinimas: juo patvirtinami mokinio pasiekimai, baigus temą, skyrių, kursą, modulį, programą. Išorinis apibendrinamasis vertinimas apima pradinio ugdymo nacionalinį pasiekimų patikrinimą (toliau - NMPP), pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (toliau - PUPP), valstybinius brandos egzaminus (toliau - VBE). NMPP, PUPP ir VBE organizuojami švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
Pradinio ugdymo programoje mokinių pažangai ir pasiekimams fiksuoti ir vertinimo informacijai pateikti naudojami pasiekimų lygiai, vertinimo aplankai. Šiuos aplankus, mokytojo padedami, mokosi sudaryti patys mokiniai; taip jie kartu mokosi įsivertinti pasiekimus. Mokinių pasiekimai pažymiais nevertinami.
Vertinant mokinių pasiekimus, kaupiami mokinio pasiekimų įrodymai. Suplanuoto mokymosi etapo pabaigoje įrodymai apibendrinami, priešmokykliniame ugdyme parengiant aprašą, pradiniame - nustatant pasiekimų lygį, o pagrindiniame ir viduriniame - parašant pažymį. Vertinimas leidžia pastebėti, kuomet mokiniui reikalinga trumpalaikė ar tęstinė mokymosi pagalba.
Priešmokyklinio Ugdymo Bendroji Programa ir Kompetencijų Ugdymas Kasdienėse Situacijose
Priešmokyklinio ugdymo programa siekia atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Programoje kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir visose veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę. Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas.
Remiantis kompetencijų raidos aprašu, yra išskirtos pasiekimų sritys. Jos yra sugrupuotos pagal ugdymosi sritis. Pasiekimai aprašomi 3 pasiekimų lygiais: iki pagrindinio, pagrindinis ir virš pagrindinio. Pasiekimų lygiai skirti formuojamajam vertinimui.
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos:
- Komunikavimo kompetencija: Kasdienėse situacijose (grupėje, namie, išvykose ir kt.), naudodami verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones (žodžius, garsus, vaizdus, skaitmenines priemones ir kt.), vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją.
- Kultūrinė kompetencija: Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtinumą, šiais atradimais pasinaudoja žaidimo, mokymosi situacijose ar atlikdami projektines veiklas.
- Kūrybiškumo kompetencija: Dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Klausinėdami, dalindamiesi savo sumanymais, žinojimu, talentais įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas, siužetus ar pasakojimus.
- Pažinimo kompetencija: Natūraliai smalsaudami, dalyvaudami organizuotose veiklose, vaikai tiesiogiai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, kartu su kitais skiria, lygina, grupuoja, analizuoja gamtamokslinio ugdymo, kalbinio ugdymo, matematinio ugdymo, meninio ugdymo, visuomeninio ugdymo, sveikatos ir fizinio ugdymo daiktus ir reiškinius pagal jiems būdingus lengvai pastebimus požymius, mokosi juos apibūdinti.
- Pilietiškumo kompetencija: Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi. Bendradarbiauja su kitais bendrose veiklose, paiso savo ir kitų poreikių, stengiasi gerbti kito nuomonę, ieško visiems tinkamo sprendimo, puoselėja vertybes (pagarbą, draugystę ir pan.).
- Skaitmeninė kompetencija: Žaisdami, dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje.
- Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija: Žaisdami, tyrinėdami aplinką, aptardami įvairias situacijas, vaikai plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, į jas reaguoja, apmąsto ir nusako savo jausmus, emocijas. Reflektuoja savo pomėgius, nusakydami, ką daryti patinka, o ko - nepatinka, suvokia savo augimą bei vietą šeimoje, ugdymo įstaigos bendruomenėje, pasaulyje.
Nors bendrojo ugdymo turinys programose pateikiamas gana reglamentuotai ir išlaikoma tradicinė dalykinė sistema, akivaizdu, kad pats dalykų turinys nėra savitikslis, kad jis turi padėti mokiniams ugdytis bendrąsias kompetencijas. Tikslaus, apibrėžto kompetencijų sąrašo nėra. Netgi tarptautiniu mastu kiekviena šalis sudaro kiek kitokį bendrųjų kompetencijų sąrašą, o mokyklos jį interpretuoja ir pritaiko savo mokiniams. Išlaikoma tik pagrindinė idėja - padėti mokiniams išmokti mokytis, įgyti asmeninę, socialinę, kultūrinę ir kitas kompetencijas, o kompetencijų pavadinimai ir jas sudarantys elementai - gebėjimai, nuostatos - išskiriami pagal tai, kas yra aktualu, svarbu mokiniams.
Visos bendrosios kompetencijos nėra izoliuotos, jos susijusios. Bendrosios kompetencijos ugdomos drauge su esminėmis dalykinėmis kompetencijomis: komunikavimo gimtąja ir užsienio kalbomis, matematikos, gamtos mokslų ir technologijų, socialinių mokslų, kultūrine ir menine. Pavyzdžiui, komunikavimo žinios ir gebėjimai plėtojami mokantis gamtos mokslų (tinkamas sąvokų vartojimas, gebėjimas dalykų ryšius vaizduoti formulėmis, simboliais ir pan.), o bendroji komunikavimo kompetencija padeda ugdytis gamtamokslinę kompetenciją (rasti ir apdoroti informaciją, pateikti duomenis kitiems, pritaikant adresatui ir t. t.). Iš esmės nė viena asmens bendroji kompetencija nėra atskirta nuo dalykinių kompetencijų.
tags: #bedrosios #kompetencijos #vaiku
