Akušerijos ir ginekologijos sritis reikalauja ne tik gilių medicininių žinių, bet ir ypatingo atsidavimo, empatijos bei gebėjimo greitai reaguoti į nenumatytas situacijas. Gydytojas Tomas Lūža, pasirinkęs šį sudėtingą, tačiau itin svarbų kelią, dalijasi savo patirtimi, iššūkiais ir džiaugsmais.
Kelias į mediciną ir ginekologiją
Dar mokyklos suole Tomas Lūža žinojo, kad nori studijuoti mediciną ir tikslingai to siekė. Nors apie akušeriją-ginekologiją iš pradžių nebuvo linkęs svarstyti, metai praktikos vienoje iš geriausių Čekijos klinikų paliko didelį įspūdį. Ten sutikti gydytojai akušeriai-ginekologai - asmenybės, autoritetai, kurie įdomiai pateikdavo teorines žinias ir sudarė galimybes jas įtvirtinti praktikoje. Po studijų užsienyje aktyviai dalyvavo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Studentų mokslinės draugijos Akušerijos ir ginekologijos būrelio veikloje, vienus metus buvo jo pirmininku. Galutinai apsispręsti padėjo Medicinos fakulteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos vedėjos profesorės Gražinos Drąsutienės paskatinimas.
Gydytojas pabrėžia, kad manantys, jog ginekologo specialybė - moteriška ir lengva, greitai pakeistų savo nuomonę, jei pamatytų operacinę po 8 valandų darbo. Sudėtingesnė operacija gali trukti net ir pusę paros.
Šiuo metu Tomas Lūža dirba Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, konsultuoja ir gydo sostinės Antakalnio poliklinikos pacientes, o prieš porą metų gavo kvietimą prisidėti prie vienos iš vaisingumo klinikų komandos.
Pirmosios operacijos ir ryškūs prisiminimai
Reikšmingiausia operacija ginekologo karjeros pradžioje - cezario pjūvis, pirmą kartą atliktas rezidentūros studijų metu. Taip pat labai ryškiai gydytojas prisimena pakylėtas emocijas ir entuziazmą, kai pirmą kartą savarankiškai budėjo ligoninėje. Kaip nuotraukos atmintyje išlikę ir pirmieji priimti gimdymai.
Chirurginės intervencijos ir jų sudėtingumas
Kasmet gydytojas atlieka daugiau nei 500 įvairių ginekologinių operacijų. Dažniausios - laparoskopija ir histeroskopija. Per laparoskopiją, padarę kelis nedidelius pjūvelius pilvo sienoje, diagnozuojami ir gydomi gimdos, kiaušidžių gerybiniai ir piktybiniai augliai, pilvaplėvės sąaugos, endometriozė, kiaušintakių ligos. Kai pacientei įtariamas nevaisingumas, galima įvertinti kiaušintakių pratakumą. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Ginekologijos skyriaus šūkis - stengtis atlikti kuo daugiau minimaliai invazinių operacijų, tausojant moterų sveikatą ir grožį.
Kalbant apie operacijų sudėtingumą, Tomas Lūža išskiria ne fizinį, o psichologinį aspektą. Atliekant, rodos, elementarią diagnostinę procedūrą, tenka pranešti pacientei žinią, kad jos kiaušintakiai nepratakūs ir niekuo nebeįmanoma padėti - susilaukti atžalų jai galbūt pavyks tik po pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Šie momentai sunkiausi psichologiškai.
Iššūkiai ir džiaugsmai akušerio-ginekologo darbe
Akušerio-ginekologo darbe kiekviena diena yra dinamiška, nes susiduriama su skirtingomis pacientėmis, įvairiomis sveikatos problemomis ir kartais kyla nemažas iššūkis surasti tinkamiausią gydymo būdą. Gydytojas labai džiaugiasi, kai pavyksta padėti poroms įveikti nevaisingumą ir susilaukti vaikų. Gimdymas - pats intymiausias ir natūraliausias procesas žmogaus gyvenime, o padėti naujai gyvybei ateiti į šį pasaulį yra didžiulė garbė ir džiaugsmas.
Nepaisant gimdymo fiziologinės prigimties, jis gali būti ir vienas nenuspėjamiausių procesų medicinoje. Vieną akimirką viskas gerai, o po minutės jau tenka bėgti į operacinę. Tai daug žinių ir psichologinio pasirengimo reikalaujantis darbas.
Gydytojas mano, kad dirbant šį darbą reikėtų nepamiršti nuolat ugdyti empatiją ir vidinę nuojautą. Jam labai svarbu užmegzti ryšį su paciente, įgyti jos pasitikėjimą. Stengiasi pajusti, kas moteriai neduoda ramybės, psichologiškai paruošti ją prieš gydymą, operaciją ar gimdymą.
Kova su perdegimu ir bendravimas su pacientėmis
Susimąstydamas, kaip apsisaugoti nuo perdegimo darbe ir netapti cinišku bei bejėgiu gydytoju, Tomas Lūža kasdienybėje, pagavęs save per greitai bėgantį, stengiasi sulėtinti tempą ir pabandyti pažiūrėti į gyvenimą iš šono. Bendraudamas su pacientėmis, visada stengiasi pažvelgti į situaciją jų akimis. Pranešdamas blogą žinią apie nesivystantį vaisių ar aptiktą piktybinį gimdos auglį, įvertina, kokiu tonu turėtų kalbėti. Sėkmingas bendravimas, jo supratimu, labai priklauso ir nuo pagarbos - tiek gydytojo, tiek pacientės.
Kasdienis darbas su įvairaus amžiaus moterimis, jų sveikatos problemomis ir išgyvenimais, nors ir padeda jas geriau suprasti, šeimoje būti pareigingam ir supratingam yra sudėtingiau nei darbe.
Profesionalus tobulėjimas ir dalijimasis žiniomis
Sukaupta patirtimi Tomas Lūža dalijasi feisbuke sukūręs profesinę paskyrą. Joje stengiasi diskutuoti visais aktualiais su moters sveikata susijusiais klausimais. Pastarieji patarimai buvo apie tai, kada moterims negalima ignoruoti pilvo skausmo, ką žinoti nėštumo metu susiruošus keliauti lėktuvu ar kitomis transporto priemonėmis.
Kasdien sulaukia daugybės įvairiausių klausimų - nuo simptomų ir diagnozių paaiškinimo iki to, kaip užsiregistruoti į konsultaciją. Beje, klausia ir vyrai, susirūpinę mylimųjų sveikata.
Gyvenimo pokyčiai ir grįžimas į Žemaitiją
Gydytojas Tomas Lūža, aktyviai dirbęs ir bendravęs socialiniuose tinkluose Vilniuje, priėmė netikėtą sprendimą persikelti į Telšius. Nuo gimimo esu žemaitis, tad grįžau į Žemaitiją. Šis gyvenimo pokytis buvo netikėtas ne tik aplinkiniams, bet ir jam pačiam. Laukė ilgi pokalbiai su šeima, tai nebuvo vienos dienos ar savaitės apsisprendimas.
Dabar Tomas Lūža gyvena Klaipėdoje, tai yra kompromisas su šeima, nes namiškiai pasiūlė pradžiai persikelti į Klaipėdą, o vėliau spręsti, kur galutinai apsistoti. Į Telšius važinėja iš Klaipėdos, kelionės laiką skiria įvairių podcastų, paskaitų klausymuisi arba kalbų mokymuisi.
Įsitvirtinimas Telšiuose ir konsultacijos Klaipėdoje
Telšių ligoninės administracija labai palaiko, skatina naujoves. Gydytojas nori išmokyti operuoti jaunus kolegas, atskleisti jiems įvairias gydymo subtilybes, supažindinti su naujais gydymo būdais. Geriau, kai nesi vienintelis galintis operuoti gydytojas - konkurencija ir patį skatina tobulėti.
Sulaukęs pasiūlymo prisijungti Klaipėdoje prie „Northway“ medicinos ekspertų komandos, apsidžiaugė, kad turės kur panaudoti savo įgūdžius nevaisingumo gydyme. Socialinėje paskyroje pasidalinus žinia, kad jis konsultuos ir Klaipėdoje, sulaukė komentarų: „Kaip pasisekė klaipėdietėms!“
Ginekologijos specifika ir mitų laužymas
Ginekologija nėra sritis, kur galima konsultuoti nuotoliniu būdu, tačiau įvertinus situaciją galima nukreipti tinkama linkme, patarti, kur ieškoti pagalbos. Informacijos šiais laikais yra daug, bet moterys labiau linkusios pasitikėti draugės, kaimynės ar mamos patarimais bei patirtimi. Gydytojas nori, kad moterys turėtų patikimesnės informacijos šaltinį. Pacientės turi susikūrusios daugybę mitų, kuriuos norisi laužyti. Pastebi, kad neturėdamos su kuo pasitarti, moterys net gali sau pakenkti.
Dažnai klaidingai manoma, kad dėl nevaisingumo kalta tik moteris, nors vėliau paaiškėja, kad problemų turi abi pusės. Nė vienas iš jų nėra „kaltas“, tai yra bendra poros liga. Daug mitų yra susiję su kontracepcija. Juokingiausia, kai socialinėje erdvėje bando paneigti kokį mitą, o kitą dieną atėjusi pacientė klausia to paties.
Specializacija ir darbo pobūdis
Nuo darbo pradžios gydytojas stengiasi išlaikyti visą specialybės plotį, kiek tai įmanoma, pradedant nuo ambulatorinių konsultacijų, vėžio profilaktikos, nėštumo priežiūros iki operacijų, nevaisingumo gydymo technologijų. Pirmenybę teikia nevaisingumo gydymui ir chirurginei ginekologijai. Vilniuje kiek atitrūko nuo akušerijos, nes didžiąją darbo laiko dalį atimdavo įvairios ginekologinės operacijos, nevaisingumo gydymas ir diagnostika, bet dabar teko prie jos sugrįžti, nes Telšių regioninėje ligoninėje yra bendras Akušerijos-ginekologijos skyrius, kuriame gydomos pacientės dėl ginekologinių susirgimų, nėštumo patologijos ir priimami gimdymai.
Bendravimas su pacientėmis ir sunkumai darbe
Pacientės negaili gydytojui gerų bei šiltų atsiliepimų ne tik už profesionalumą, bet ir bendravimą. Tomas Lūža neturi recepto, kaip bendrauti, tai natūraliai gaunasi. Ne visada būna lengva. Kartais net diagnozę reikia mokėti tinkamai pasakyti.
Sunkiausia pasakyti, kad nesivysto nėštumas. Pacientėms visada sako, kad kol nepagimdysite, rizika visada išlieka. Akušerija - sunkiai prognozuojamas dalykas. Grėsmingi pokyčiai gali nutikti per akimirką. Arba, kai įvertinus visus tyrimus, matai, kad ir pagalbinis apvaisinimas nepadės susilaukti savo genetinių vaikų: būna išsekęs kiaušidžių rezervas arba nepavykusios kelios pagalbinio apvaisinimo procedūros. Medicina nėra visagalė.
Pomėgiai, laisvalaikis ir įvairiapusė asmenybė
Grįžęs po paros budėjimo ligoninėje, gydytojas labiausiai vertina pasyvų poilsį - kokybišką miegą. Nuo mokyklos laikų jį lydi sportas ir muzika. Yra baigęs muzikos mokyklą, groja trombonu. Koncertai, bendravimas su kitais muzikantais puikiai padeda atsitraukti nuo darbų ir atsipalaiduoti. Nors pastaruosius kelerius metus dėl laiko trūkumo į repeticijas nespėja.
Persikrausčius į Klaipėdą, su šeima mėgsta pabūti gamtoje. Vakare, po darbų kone kasdien važiuoja prie jūros. Juokaudamas sako - jaučiasi, kaip per atostogas. Prieš išsikraustant iš Vilniaus daugelis teiravosi, kaip gali iškeisti sostinę su savo senamiesčiu, renginiais į regioną? Tačiau dėl darbų gausos nebūdavo kada ten lankytis.
Tomas Lūža yra gana įvairiapusė asmenybė. Domisi robotika ir elektronika, intensyviau pradėjo domėtis per karantiną. Mėgstamiausia veikla - kalbų mokymasis. Dėl laiko stokos buvo ją apleidęs, bet dabar važiuodamas į darbą Telšiuose klausosi muzikos arba mokosi japonų kalbos. Turi draugų japonų, jam įdomi ta tolima šalis, o jos kalba atrodo labai egzotiška. Turi svajonę išmokti ir arabų, kinų kalbas, tik vis trūksta laiko. Pirmoji kalba, kurios pradėjo mokytis savarankiškai, buvo ispanų. Mokyklos bibliotekoje rado rusų - ispanų kalbos žodyną, taip ir susidomėjo. Čekijoje studijavo pagal Erasmus programą, tad šiek tiek pramoko čekiškai.
Laiko planavimas ir darbo krūvis
Gydytojui dažnai pritrūksta laiko. Kasdien stengiasi viską suderinti. Neperdegti padeda kokybiškas darbo ir miego režimas, laiko planavimo įgūdžiai.
Gal žmonėms atrodo, kad gydytojai po kelis darbus dirba iš malonumo, tačiau taip nėra. Pirmiausiai gydytojas labai ilgai mokosi - iki 30 ar daugiau metų, kai kiti bendraamžiai jau ir karjerą būna padarę. O atlyginimai medicinoje, ypač didžiuosiuose miestuose, nėra dideli, nes ir norinčiųjų dirbti čia daugiau. Todėl, norint susikurti normalią gyvenimo aplinką - ir paskolą būstui pasiimti, ir automobilį įsigyti, tenka dirbti per keletą darbų. Kurį laiką atrodo, kad viskas normalu: nors namo grįžti tik pamiegoti ir nematai šeimos, darbas sekasi, pacientų daugėja, kvietimų dirbti įstaigose - taip pat. Tačiau įsisukus į šią rutiną anksčiau ar vėliau užklumpa perdegimo sindromas.
Jaunam gydytojui naudinga dirbti didelėje didmiesčio ligoninėje - jeigu patenka į gerą skyrių, turintį didelius pacientų srautus, jam leidžia operuoti, mokytis, tai padeda prikaupti daug patirties. Tačiau ateina momentas, kai atsistoja ant savo kojų ir pradeda dėlioti savo gyvenimą šiek tiek kitaip. Tuomet galima pagalvoti apie gyvenimo kokybės gerinimą ir tuo pačiu pagalbą regionų pacientams.
Atlyginimų skirtumai regionuose ir ligoninių nykimas
Natūralu, kad didžiuosiuose miestuose specialistų pasiūla yra daug didesnė ir tuo naudojamasi. Esą į tavo vietą yra dešimt norinčiųjų - arba dirbk už siūlomą atlyginimą, arba už jį dirbs kitas. O rajonai priversti ieškoti galimybių, kaip prisikviesti specialistus, suteikti jiems viliojančius pasiūlymus.
Priverstinius ligoninių uždarymus gydytojas vertina neigiamai. Pavyzdžiui, jeigu įstaigoje vyksta pakankamas skaičius operacijų, specialistai tobulinasi, važiuoja į konferencijas, nuolat pritraukiama naujų specialistų, jose gydytis gali būti netgi saugiau nei didžiosiose klinikose. Tačiau laikyti skyrių, kuris nepritraukia nei specialistų, nei pacientų, nėra prasmės.
Kita vertus, regionų įstaigos kartais susiduria ir įstatyminiais apribojimais, kurie draudžia jose atlikti tam tikras operacijas ar procedūras. Gaunasi užburtas ratas: medikams neleidžiama teikti tam tikrų paslaugų, todėl jie ilgainiui praranda kvalifikaciją ir jau nebenori jų teikti. O jauni specialistai nerimauja, kad uždarinėjamos rajoninės ligoninės ir nežinia, kada gali jų darbo vietos nebelikti, bijo vykti į regionus. Gydytojas mano, kad regionuose visgi turėtų išlikti stiprios ligoninės.
Šiuolaikinė gimdyvė ir jos poreikiai
Pastaruoju metu moterims vis daugiau norisi natūralumo - tiek nėštumo, tiek gimdymo metu. Tačiau gimdoma vyresniame amžiuje, todėl jos turi daugiau fiziologinių, sveikatos problemų ir kartais natūralumo belieka labai mažai. Su amžiumi, ypač po 35 metų, didėja ir persileidimų dažnis, nustatoma daugiau įvairių kitų nėštumo patologijų, tokių kaip cukrinis diabetas, padidėjęs kraujospūdis ir pan.
Būna atvejų, kai pora kreipiasi dėl pagalbinio apvaisinimo, kai moteriai per 40 metų. Jos kiaušidžių rezervas tokiame amžiuje jau dažniausiai būna išsekęs, todėl dažnai jau niekuo negalima padėti. Visuomenėje vyrauja mitas, kad pagalbinėmis priemonėmis galima pastoti bet kokiame amžiuje. Tačiau tam reikalingos sveikos, gyvybingos moters kiaušialąstės. Kuo vyresnė moteris, tuo tikimybė, kad jos kiaušialąstę pavyks apvaisinti, mažėja.
Panaši situacija ir su gimdymu. Su amžiumi gimdymas yra sudėtingesnis, prireikia daugiau intervencijų, daugiau konsultacijų, tyrimų, dažniau prireikia Cezario pjūvio, medikamentinės pagalbos gimdymo metu. Kita vertus, švedų atlikti tyrimai rodo, kad vyresnių mamų vaikai auga protingesni, baigia geresnes mokyklas, gauna geresnį išsilavinimą, nes moterys jau pasiekusios karjerą, gali daugiau leisti sau ir vaikams. Taigi yra ir privalumų.
Natūralumas, žindymas ir vyrų dalyvavimas gimdyme
Į madą vėl sugrįžęs žindymas. Moterys jau suvokia, koks jis svarbus kūdikiui, o įstaigos siekia palankios naujagimiams ligoninės statuso, jose moterys skatinamos ir mokomos žindyti kūdikį.
Gimdymo metu moterys vis dažniau stengiasi vengti bet kokių medikamentų, atsisako nuskausminimo, taiko įvairius natūralius metodus, pavyzdžiui, kvėpavimo pratimus, renkasi įvairias pozas gimdymui, masažus, eterinius aliejus, meditaciją, muziką ir pan. Šiuo atveju ypač palanku gimdyti rajono ligoninėse, kuriose paprastai ir vyksta normalūs fiziologiniai gimdymai be didelių komplikacijų, todėl medikai patys skatina, kad procesas vyktų kuo natūraliau, kad ligoninė primintų namus ir tiek moteris, tiek jos vyras jaustųsi komfortiškai.
Visada skatinamas ir vyrų dalyvavimas gimdyme. Pastebėta, kad ir gimdymas vyksta daug lengviau, ir moteris jaučiasi saugiau, jeigu kartu dalyvauja vyras. Gydytojas mano, kad netrukus iš užsienio ateis tendencija, kad vyras galės dalyvauti ir Cezaro pjūvio operacijos metu.
Tinkamiausias amžius gimdymui: medicininiai ir socialiniai aspektai
Atsižvelgiant į šiuolaikinį gyvenimą, tinkamiausias amžius moteriai gimdyti būtų iki 30 metų. Aišku, kiekviena moteris ir situacija yra individuali. Yra situacijų, kai sėkmingai pagimdo ir 35-40 metų moterys, o yra atvejų, kai jau 30 metų moteriai diagnozuojamas kiaušidžių išsekimas ir priešlaikinė menopauzė.
Tikrai nesakoma, kad reikia gimdyti 18-20 metų, nes motina turi būti ir psichologiškai subrendusi, ir turėti sąlygas auginti vaiką. Būtent todėl ta tendencija ir yra, kad gimdo vis vyresnės moterys, tačiau kuo jaunesnė moteris, tuo mažiau rizikų.
Mano praktikoje vyriausia nėščioji buvo 55 metų. Nėštumas buvo labai sudėtingas, jo metu paūmėjo ir atsirado įvairiausių ligų, gimdymas buvo apsunkintas, bet ji pagimdė sveiką ir guvų kūdikį. Gydytojas kviečia visas Žemaitijos ir Lietuvos moteris atvykti gydytis ir gimdyti į Telšius.
Yra keletas aspektų, kai kalbama apie vyresnę, vaikų norinčią susilaukti porą. 35-eri parinktas neatsitiktinai, kadangi nuo šio amžiaus gerokai padaugėja genetinių ligų rizika. Geriausias amžius gimdyti - iki 35-erių, tačiau žvelgiant iš praktinės pusės, nebūtinai suėjus šiam amžiui jūs nepastosite ir turėsite sveikatos ir kitų problemų. Sveikos moterys pastoja ir vyresnės nei 35-erių, tačiau reikalinga genetiko konsultacija, kitų rizikos veiksnių įvertinimas, įvairūs papildomi tyrimai ir pan.
Kiaušidžių rezervas ir moters amžius
Kiaušidžių rezervas - tai kiaušialąsčių kiekis kiaušidėse, kurios gali užtikrinti ovuliaciją ir pastojimą. Maksimalus kiaušialąsčių kiekis moters organizme būna dar esant mamos įsčiose. Kiekvieną mėnesį kiaušialąsčių palaipsniui vis mažėja, o jų kokybė prastėja. Kiekvieną mėnesį sunyksta ne viena, o dešimtys ar net šimtai kiaušialąsčių. Kai kiaušialąsčių skaičius pasiekia mažiau nei 10 tūkstančių, tai yra kritinė riba, ir prasideda menopauzė.
