Socializacija yra itin svarbi ugdant visavertę asmenybę. Pirminė socializacija vaikystėje turi didelę reikšmę ontogenezei ir jos specifikai. Ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinė ir emocinė raida atspindi socializaciją - procesą, kurio metu vaikai susipažįsta su vertybėmis ir visuomenei priimtinu elgesiu. Ji apima vaiko tapsmą kompetentinga ir savimi pasitikinčia asmenybe. Vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių socializacijos procesus ikimokykliniame amžiuje, yra žaidimas - pagrindinė vaiko veikla.
Ikimokykliniame amžiuje žaidimas yra glaudžiai susijęs su vaiko asmenybės visapusišku ugdymu: jo fizinių ir psichinių galių lavinimu, naujų žinių ir įgūdžių įgijimu bei plėtojimu, elgesio korekcija, vertybių įsisavinimu, gyvenimiškos patirties, įsijaučiant į skirtingus žaidėjų socialinius vaidmenis, įgijimu. Tinkamai parinktu ar spontanišku žaidimu jau nuo ankstyvojo amžiaus yra ugdomi vaiko socialiniai gebėjimai, įgyjama ankstyvosios socialinės patirties, nuo kurios ateityje priklausys vaiko sėkmė mokykloje, bendravimas su kitais žmonėmis. Šiame kontekste žaidimą galima laikyti pagrindiniu vaiko ankstyvosios socializacijos veiksniu.
Remiantis XIX ir XX amžiaus žaidimo teorijomis ir šiuolaikinių tyrimų duomenimis, holistiniu požiūriu aptariama žaidimo samprata ir funkcijos, ryškinančios realias žaidimo galimybes visavertei vaiko socializacijai. Žaidimas apibrėžiamas kaip pagrindinė vaiko veikla: laisva, asmeninė, tarpasmeninė, kūrybinė, terapinė, ypatinga, parengiamoji ir kt. Aptarus žaidimo tikslą ir reikšmę kaip žaidimo funkcijų išraišką iš holistinės perspektyvos, atskleidžiama įvairi žaidimo įtaka vaiko socializacijai. Vertinant šį poveikį vaiko socialinės saviugdos požiūriu, teigiama, kad per natūraliai susiklostančias situacijas žaidimo metu vaikas susiduria su realiomis galimybėmis išmokti atlikti įvairius socialinius vaidmenis, išbandyti naujus elgesio ir bendravimo modelius, kurie padeda jam geriau prisitaikyti prie bendraamžių, įsitraukti į grupės gyvenimą ir pasiekti palankų statusą. Kalbant apie vaiko individualybės ugdymą, vaikas gali įgyti naujų gebėjimų, įgūdžių, individualios patirties, normų ir taisyklių, patirti džiaugsmą ir malonumą.
Žaidimo įtaka vaiko gebėjimams
Tyrimai rodo, kad žaidimas yra svarbus vaikų gebėjimams ugdyti, tačiau ryškiausiai pedagogių nuomonės išsiskyrė dėl socialinių ir pažintinių gebėjimų ugdymo galimybių žaidimais. Žaidimą sėkmingai galima taikyti vaikų tarpusavio santykių plėtotei, bendravimui su suaugusiaisiais skatinti. Žaidimas padeda stiprinti vaikų savireguliacijos ir savikontrolės įgūdžius, yra svarbus emocijų suvokimui ir raiškai. Mažiausiai, pedagogių nuomone, žaidimas tinka vaiko savivokos ir savigarbos gebėjimams ugdyti.
Socialinių gebėjimų ugdymas per žaidimą
Žaidimai, kuriuose vaikai imituoja suaugusiųjų vaidmenis, pavyzdžiui, „šeimą“, „parduotuvę“ ar „ligoninę“, leidžia jiems suprasti skirtingus socialinius vaidmenis ir išmokti bendrauti bei bendradarbiauti. Šių žaidimų metu vaikai mokosi spręsti konfliktus, derėtis ir dalintis, o tai yra esminiai socialiniai įgūdžiai. Be to, žaidimai su taisyklėmis, tokie kaip „slėpynės“ ar „gaudynės“, moko vaikus laikytis taisyklių, būti sąžiningais ir gerbti kitų žaidėjų teises.
Pažintinių gebėjimų ugdymas per žaidimą
Žaidimai taip pat yra puiki priemonė ugdyti vaikų pažintinius gebėjimus. Pavyzdžiui, dėlionės, kaladėlės ir konstruktoriai lavina loginį mąstymą, problemų sprendimo įgūdžius ir erdvinį suvokimą. Žaidimai, kuriuose reikia atsiminti taisykles ar sekti instrukcijas, stiprina atmintį ir dėmesį.
Emocijų suvokimas ir raiška per žaidimą
Žaidimai suteikia vaikams galimybę išreikšti savo emocijas ir išmokti jas valdyti. Pavyzdžiui, žaisdami vaidmenų žaidimus, vaikai gali išreikšti savo baimes, džiaugsmus ir pyktį saugioje aplinkoje. Žaidimai taip pat moko vaikus atpažinti ir suprasti kitų žmonių emocijas, o tai yra svarbu kuriant empatiją ir užmezgant stiprius socialinius ryšius.
Savireguliacijos ir savikontrolės ugdymas per žaidimą
Žaidimai, ypač tie, kurie turi taisykles, moko vaikus savireguliacijos ir savikontrolės. Vaikai mokosi atidėti pasitenkinimą, laikytis taisyklių ir kontroliuoti savo impulsus. Šie įgūdžiai yra būtini sėkmingam mokymuisi ir socialinei adaptacijai.
Žaidimo įtaka tarpusavio santykiams
Žaidimai yra puiki priemonė plėtoti vaikų tarpusavio santykius. Žaisdami kartu, vaikai mokosi bendradarbiauti, dalintis, spręsti konfliktus ir derėtis. Jie taip pat mokosi gerbti kitų žmonių nuomones ir jausmus. Be to, žaidimai padeda vaikams susirasti draugų ir jaustis priklausomiems grupei.
Žaidimo vaidmuo skirtinguose ikimokyklinio amžiaus tarpsniuose
Žaidimo pobūdis ir jo įtaka vaiko socializacijai skiriasi priklausomai nuo amžiaus tarpsnio.
Ankstyvasis amžius (1-3 metai)
Šiame amžiuje vyrauja manipuliaciniai žaidimai, kuriuose vaikai tyrinėja aplinką per daiktus ir jų savybes. Jie mokosi skirti spalvas, formas, dydžius ir tekstūras. Socialiniai žaidimai dar tik pradeda formuotis, vaikai mokosi būti šalia kitų vaikų ir stebėti jų veiklą.
Jaunesnysis ikimokyklinis amžius (3-5 metai)
Šiame amžiuje vaikai pradeda žaisti vaidmenų žaidimus, kuriuose imituoja suaugusiųjų veiklą. Jie mokosi bendrauti, bendradarbiauti ir spręsti konfliktus. Taip pat svarbu skatinti vaikus žaisti žaidimus su taisyklėmis, kurie moko laikytis taisyklių ir gerbti kitų žaidėjų teises.
Vyresnysis ikimokyklinis amžius (5-7 metai)
Šiame amžiuje vaikai tampa labiau savarankiški ir kūrybingi. Jie žaidžia sudėtingesnius vaidmenų žaidimus ir žaidimus su taisyklėmis. Taip pat svarbu skatinti vaikus žaisti žaidimus, kurie lavina loginį mąstymą, problemų sprendimo įgūdžius ir kūrybiškumą.
Tėvų ir pedagogų vaidmuo skatinant žaidimą
Tėvai ir pedagogai turi svarbų vaidmenį skatinant žaidimą ir užtikrinant, kad jis būtų naudingas vaiko socializacijai.
Tėvų vaidmuo
Tėvai turėtų skirti laiko žaisti su savo vaikais ir kurti jiems palankią aplinką žaidimams. Jie turėtų skatinti vaikus žaisti įvairius žaidimus, kurie lavina skirtingus gebėjimus. Taip pat svarbu, kad tėvai būtų pavyzdys vaikams, kaip bendrauti, bendradarbiauti ir spręsti konfliktus. Vaikai turi girdėti, kaip emocijas reiškiate Jūs. Garsiai įvardinkite, lyg tarp kitko, savo ir aplinkinių emocijas bei galimas jų priežastis (man liūdna, kai nežinau, kodėl tu verki; kaip gera man tave matyti; aš dabar pykstu, nes tu nesilaikei susitarimo ir pan.). Įvardinkite ką darote susidūrus su tam tikra emocija (dabar aš supykusi, todėl einu į lauką pasivaikščioti ir nuleisti garą; esu pavargusi, todėl einu paskaityti knygą; man labai liūdna, einu išsiverksiu ir pan.). Pastebėkite ir įvardinkite vaiko patiriamus jausmus. Tokiu būdu vaikas išmoks pats įvardinti ir atpažinti kokie jausmai jį aplankė (man atrodo, tu dabar pyksti, nes sesė atėmė tavo žaislą; aš manau, kad ši dovana tave labai pradžiugino; tau liūdna, nes išvažiavo močiutė ir pan.).
Pedagogų vaidmuo
Pedagogai turėtų naudoti žaidimus kaip priemonę ugdyti vaikų socialinius, pažintinius, emocinius ir fizinius gebėjimus. Jie turėtų kurti žaidimus, kurie atitinka vaikų amžių ir interesus. Mokykloje būna situacijų, kuriose būtų naudinga iš anksto aptarti vaiko pageidaujamą elgesį, pasikartoti žinomus susitarimus ar įtvirtinti naujus įgūdžius, todėl knyga „Socialinės istorijos. Naudojantis šia knyga, bus lengviau vaikui paaiškinti, kokie jausmai gali kilti skirtingose situacijose, padėti suprasti kaip vaikas jaučiasi ir kaip jo patiriamos emocijos skatina jį elgtis, skirti laiko pokalbiui apie tai, kokio elgesio tikimės iš vaiko.
Socialinio pedagogo, dirbančio ikimokyklinėje įstaigoje veiklos turinys yra specifinis ir skiriasi nuo socialinio pedagogo dirbančio mokykloje veiklos turinio. Ugdytiniai dar negeba suformuluoti problemą ar ją įvardinti, todėl veikla susideda iš stebėjimo, žaidybinių ugdomųjų veiklų ir darbo su visa bendruomene. Trūksta specializuotų ir tikslinių mokymų ir profesionalios gerosios darbo patirties sklaidos, skirtos šių grupių (ikimokyklinis, priešmokyklinis ir pradinis amžius) socialiniams pedagogams.
Tarptautiniai projektai ir žaidimai
Balandžio-birželio mėnesiais Kauno lopšelio-darželio „Pelėdžiukas“ grupės „Strazdelio“ vaikai aktyviai įsitraukė į tarptautinį eTwinning projektą „Old Games, New Friends - Game Between Cultures“. Projekto iniciatorės - Tuğba Tok iš Turkijos ir Stefania Untaru iš Rumunijos - subūrė pedagogus ir vaikus iš keturių šalių: Turkijos, Rumunijos, Italijos ir Lietuvos. Projektas kvietė vaikus į kultūrinę kelionę per žaidimą - pažinti, išbandyti, dalintis ir kurti. Vaikai susipažino su skirtingų šalių tradiciniais žaidimais bei turėjo galimybę pristatyti savo šalies žaidimų paveldą.
Lietuvos atstovai - „Strazdelio“ grupės vaikai - pristatė žaidimą „Akla višta“, kuris daugelį metų yra gyvas mūsų tautos vaikų žaidimų tradicijoje. Jis žaistas kiemuose, kaimo sodybose, mokyklose - be specialių priemonių, tik pasitelkiant kūrybiškumą ir bendrystę. Šį žaidimą pasirinkome norėdami perteikti lietuviškos žaidimų kultūros paprastumą, artumą žmogui ir stiprią bendruomeninę dvasią. „Akloje vištoje“ svarbiausia - pasitikėjimas kitais, erdvinis orientavimasis, jautrumas aplinkai ir kūno pojūčiams. Tai universalus žaidimas, kalbantis be žodžių - judesio, klausos ir pasitikėjimo kalba, todėl puikiai tiko tarptautinei auditorijai.
Tuo tarpu Turkijos partnerių pasiūlytas žaidimas „Corner Snatch“ („Užimk kampą“) tapo vienu iš įsimintiniausių projekto žaidimu. Tai judrus žaidimas, kuriame keturi žaidėjai stovi aikštelės kampuose, o vienas („ebe“) - centre. Kampų žaidėjai keičiasi vietomis, o „ebe“ bando greičiau už juos užimti laisvą kampą. Projekto metu vaikai piešė žaistus žaidimus, kūrė logotipus, plakatus, dalyvavo jų vertinime, kūrė avatarus, juos prakalbino, prisidėjo prie bendros elektroninės knygos kūrimo, dalyvavo kūrybinėse veiklose su seneliais, mokėsi saugaus elgesio internete.
Projektas tapo puikia proga ne tik pristatyti savo kultūrą, bet ir susipažinti su partnerių - Turkijos, Rumunijos ir Italijos - vaikystės žaidimų tradicijomis. Vaikai sužinojo apie tokius žaidimus kaip: „Hopscotch“ (klasės) - klasikinis šokinėjimo žaidimas, lavinantis koordinaciją ir skaičiavimo įgūdžius „The Cat and the Mouse“ (Katinas ir pelė) - komandinis gaudynių žaidimas, skatinantis greitą reakciją „The City of Joy“ (Džiaugsmo miestas) - porinis šokio žaidimas, ugdantis ritmo pojūtį ir bendradarbiavimą „Country, Country We Want Soldiers“ (Šalis, šalis - norim kareivių) - strateginis judrus žaidimas, reikalaujantis susikaupimo ir komandos veiksmų „The Bear Is Sleeping“ (Meškutis miega) - teatrališkas žaidimas su dainavimu ir vaidybos elementais „Full Bag and Empty Bag“ (Pilnas ir tuščias maišas) - aktyvus žaidimas, lavinantis reakciją ir judesių koordinaciją.
Neigiami technologijų padariniai vaikų socializacijai
Kiekvieną dieną galima pamatyti mirgančius straipsnius ar tiesiog išgirsti apie visuomenės bei technologijų pokyčius, tobulėjimą. Tačiau kyla dvejonių, ar visada tie pokyčiai būna tik naudingi? Manau, kad ne. Intensyviausiai pokyčiai paliečia vaikus, kadangi jie neturi kitokio pavyzdžio, yra daug imlesni už suaugusiuosius, kurie gali remtis savo išmintimi, patyrimais, palyginti juos. O vaiką kiekviena nauja diena, naujas įvykis ar atradimas paveikia skirtingai ir formuoja jau kitokį supratimą apie jį supančią aplinką.
Bene didžiausią įtaką vaiko raidai daro komunikacija. Nuo pat mažens šių dienų vaiką supa daugybė techonoliginių naujovių: tėvai būdami su savo vaiku naudojasi mobiliuoju telefonu, dažnai jį tapatina su žaislu ir duoda žaidimams, bendrauja virtualime pasaulyje, dirba darbus kompiuterio pagalba, vaiką nuo mažens skatina žiūrėti animacinius filmus, vietoj pasakos skaitymo, taip apribodami vaiko vaizduotę. Tokie reiškiniai mūsų aplinkoje yra dažni ir suprantami kaip visiems įprastais. Mažai jau kas stebisi, kai vaikas vos pradėjęs vaikščioti, pats susiranda mobilųjį telefoną, paliktą mamos ar tėčio, ir žaidžia su juo, ar kompiuterinius žaidimus, o ne domisi kaladėlėmis ar įprastais jo amžiaus vaikams žaislais.
Ypač vaikystėje vaikui svarbu išmokti bendravimo įgūdžių, kurių jam prireiks gyvenime. Šeima, darželis vėliau mokykla ir bendruomenė yra pagrindiniai vaiko ugdytojai ir socializacijos šaltiniai, vertybių diegimo šaltiniai. Tai plečia socialinį vaiko patyrimą, padeda vaikui perimti tradicines vietinės bendruomenės vertybes bei padeda vaikui atskleisti save ir gebėjimus bei juos ugdyti.
Augant ir bręstant tai gali turėti dar daugiau neigiamų padarinių. Vis dažniau tokie vaikai praleidinėja pamokas, nes jiems sunku bendrauti realybėje, jie mieliau renkasi virtualų gyvenimą ir iškreiptą supratimą apie jį, jam sunku prisitaikyti natūralioje aplinkoje. Tačiau tai kenkia ne tik psichinei būklei, tačiau ir fizinei. Nors visi gerai žino apie technologijų skleidžiamą elektromagnetines bangas, dėl kurios onkologinėmis ligomis vis dažniau serga ir vaikai, tačiau tai nėra stabdoma ar draudžiama. O kur dar prieinama ir pateikiama informacija. Šiais laikais per televiziją galima pamatyti visko - nuo žiauraus smurto iki atvirų lytinių santykių, taipogi taip yra ir internete. Netgi vaikų animaciniai filmai persunkti smurtu, todėl vaikai jau nuo mažens atsineša agresyvumą, ypač jei dar jį mato ir šeimoje. Nuolat matydami, kad jų mylimas herojus pasiekia tikslą smurtu, gali iškreiptai suprasti, jog tai yra vienintelė priemonė patenkinti savo norus.
Dėl didėjančios televizijos daromos įtakos mažėja tokių institutų kaip šeima ir mokykla, bendruomenė, bažnyčia įtaka asmenybės socializacijai. Vaikai neturi supratimo apie žmogiškąsias vertybes (nuolankumą, pagarbą, meilę, supratingumą ir kt.), jiems tampa svarbūs materialūs dalykai, nunyksta realaus bendravimo poreikis. Todėl vaikai tampa uždaresni, nelinkę išsipasakoti, parodyti jausmų, sumažėja jautrumas, gailestis. O spaudoje mirga pranešimai apie žiaurų elgesį su gyvūnais ar vaikų nesuvokiamą žiaurumą. Matydami, jog televizijoje, virtualiuose žaidimuose ir aplinkoje tiek daug smurto, patys tai naudoja kaip priemonę tapti lyderiais, užsitikrinti pagarbą, sulaukti dėmesio. Spauda ir televizija dažnai kalbėdama apie nusikaltimus ir pabrėždama jų žiaurumą, siekia tik pritraukti dėmesį, o apie poveikį asmenims, nepagalvojama.
tags: #zaidimo #svarba #ikimokyklinio #amziaus #vaiko #socializacijai
