Blakutės - tai smulkūs, kraują siurbiantys vabzdžiai, linkę slėptis čiužiniuose, kilimuose ar balduose. Dažnai jos patenka į namus su daiktais, kelioniniais krepšiais ar lagaminais. Patalinės blakės - žmonių krauju mintantis, daugiausia naktį ir dažniausiai miegamojo lovose aptinkamas mažas kenkėjas. Patalinės blakės iš vienos vietos į kitą perneša žmonės ant drabužių, daiktų, po kambarius ir butus jos lengvai plinta per įvairius plyšius, ventiliacijos angas. Dėl ypatingo imuniteto pesticidams jų populiacija stipriai daugėja visuose pasaulio miestuose. Kiekvienoje knygoje apie daržo kenkėjus bus pamintėta bent keletas blakių. Blakutės (Psyllidae) - lygiasparnių (Sternorrhyncha) pobūrio vabzdžių šeima. Turi dvi poras plėviškų sparnų, kurie yra ilgesni už kūną. Pilvelis segmentuotas. Užpakalinės kojos šokamosios. Blakutės vikriai skraido ir šokinėja.
Vieni gyvena jaukių švenčių laukimu, kiti - kovoja su siaubą keliančiais kenkėjais. Kaip pastebi kenkėjų kontrolės ekspertai UAB „Dezinfa“, kasmet daugėja nusiskundimų dėl patalinių blakių, dažnai problema apima ne vieną ar keletą butų, o net visą daugiabutį. Prasidėjus naujiems metams kenkėjų kontrolės ekspertai reitinguoja praėjusių metų kenkėjus. Suskaičiavus iš gyventojų gautus skundus, užklausas ir atliktus naikinimo bei prevencijos darbus, paaiškėjo, kad daugiausia rūpesčių 2018 metais kėlė blakės, jau kelerius metus neužleidžiančios „lyderių“ pozicijos. 2018 m. buvo gauta kone dvigubai daugiau nusiskundimų dėl šių kenkėjų nei per 2017 m. Tūkstančiai namų ūkių ieškojo pagalbos kovoje su patalinėmis blakėmis, o kenkėjų kontrolės įmonės teigia, kad jas „užplūdo“ skambučiai. Naujoje ataskaitoje teigiama, kad praėjusių metų rugsėjo-gruodžio mėnesiais incidentų, susijusių su patalinėmis blakėmis, Jungtinėje Karalystėje padaugėjo 122 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Kaip pastebėti blakes
„Patalinės blakės - nedideli rudos spalvos vabzdžiai, naktimis mintantys žmonių arba kitų šiltakraujų gyvūnų krauju. Pastebėjome, kad gyventojai apie blakes savo namuose dažnai sužino tik tada, kai pastebi įkandimo žymes ant odos, kraujo dėmeles ant patalynės, kai ima kamuoti niežulys ar pasireiškia alerginė reakcija. Paprastosios blakės jau seniai žinomas kenkėjas - minta krauju, sukelia niežėjimą ir didžiulius nepatogumus savo šeimininkams. Tai maži, ovalūs, rusvi maždaug obuolio sėklos dydžio vabzdžiai“. Suaugusios patalinės blakės paprastai būna maždaug 4-5 mm ilgio, panašaus dydžio kaip maža obuolio sėkla. Po valgio blakės gali dar labiau padidėti, todėl jas lengviau pastebėti gyvas. Apie jų buvimą dažnai praneša įspėjamieji požymiai, pavyzdžiui, mažos tamsios kraujo dėmės, primenančios pelėsį, ant čiužinio kraštų, tamsios išmatų granulės, nusilupusi odelė ir specifinis saldus, liguistas kvapas. Patalinių blakių įkandimai dažniausiai būna ant atvirų odos vietų, pavyzdžiui, rankų, kojų, veido ir kaklo, ir kartais sukelia odos reakcijas, pavyzdžiui, skausmingus bėrimus ir alergines reakcijas. Jei žmogus pabudo niežtinčia oda, nors einant miegoti jautėsi gerai, gali reikšti, jog atsirado blakių, ypač jei įsigijote naudotą lovą ar kitus naudotus baldus. Kiti požymiai - tamsios ar rūdžių spalvos išmatų dėmės ant paklodžių ar pagalvių užvalkalų, čiužinių ir sienų, blakių kiaušinių lukštai ar tarsi nulakuotas paviršius tose vietose, kur blakės slepiasi, bei nemalonus kvapas, kurį skleidžia vabzdžių kvapo liaukos.
Patalinės blakės gali patekti į namus su bagažu, drabužiais, naudotomis lovomis ir sofomis bei kitais daiktais. Šie kenkėjai gali tilpti itin mažose erdvėse, todėl jų neįmanoma rasti. Blakės yra aktyvios daugiausia naktį ir kanda miegančius žmones. Jos maitinasi pradurdamos odą ir ištraukdamos kraują per pailgą straubliuką. Iš pradžių įkandimai būna neskausmingi, tačiau vėliau odą ima niežėti. Priešingai nei sako jų pavadinimas, patalinės blakės aptinkamos ne tik miegamuosiuose. Jos yra daugintojos ir slepiasi sunkiai prieinamose vietose, pavyzdžiui, mažuose plyšiuose ir įtrūkimuose, už tapetų ir po grindjuostėmis. Be to, jos gali ieškoti prieglobsčio sofų, užuolaidų ir kėdžių apmušaluose, taip pat netikėtose vietose, pavyzdžiui, lėktuvų, traukinių ir autobusų sėdynėse. Šie gudrūs kenkėjai yra įgudę „autostopininkai“ - kadangi blakes traukia kūno šiluma, CO2 ir nepasotinamas poreikis gauti kito kraujo, jos dažnai prisikabina prie žmonių - ir taip būna pervežamos iš vienos vietos į kitą.
Kaip atsikratyti blakių
Jei įtariate, kad atsirado šių kenkėjų, turite nuimti visą patalynę ir labai atidžiai patikrinti, ar nėra vabzdžių ar jų išmatų požymių. Nuimkite spyruoklių apačioje esančius dulkių dangčius ir patikrinkite medinio rėmo siūles. Nulupkite audinį ten, kur jis prisegtas prie medinio rėmo. Taip pat reikia patikrinti lovą, kilimo kraštus, stalo pakraščius ir net elektros lizdus. Jei neabejojate, kad užsikrėtėte blakėmis, visą patalynę, užuolaidas ir drabužius būtina skalbti karštame vandenyje ir išdžiovinti džiovyklėje aukščiausioje temperatūroje. Kietu šepetėliu nušveiskite čiužinio siūles, kad pašalintumėte blakes ir jų kiaušinėlius. Lovą ir visą miegamąjį išsiurbite dulkių siurbliu, o vakuuminį maišelį įdėkite į plastikinį maišelį ir išmeskite į lauke esančią šiukšlių dėžę. Kai visa tai atliksite, sutvarkytoje patalpoje greičiau pastebėsite blakes ir jas lengviau išnaikinsite.
Nors „pasidaryk pats“ naikinimo būdai gali laikinai sumažinti jų skaičių, mažai tikėtina, kad jie visiškai išnaikins užkratą. Viena suaugusi patelė per dieną gali sudėti 1-10 kiaušinėlių, o per savo gyvenimą - 200-500 kiaušinėlių. Priemonės „pasidaryk pats“ apima patalpos apžiūrą, ar nėra gyvų vabzdžių, užkrėstų tekstilės gaminių skalbimą aukštoje temperatūroje, jų veikimą dideliu karščiu džiovyklėje ir vietos siurbimą. Tačiau vakuumavimas gali pašalinti tik nedidelį kiekį atskirų kenkėjų ir neužtikrina visiško jų pašalinimo. Be to, suradus ir sunaikinus vieną ar net kelis lovos vabalus, negarantuojama, kad užkrato problema visiškai išspręsta. Jei jums nepasisekė ir įsiveisė patalinių blakių antplūdis, profesionalūs kenkėjų kontrolieriai gali pasiūlyti daugybę netoksiškų ir veiksmingių sprendimų, įskaitant apdorojimą garais ir karščiu.
Diatomitas - natūralus mineralas, susidaręs iš smulkių, suakmenėjusių jūrinių organizmų likučių, kurie randami po žeme įvairiose pasaulio vietose. Diatomitas dažniausiai būna birios, miltelių pavidalo tekstūros, kuri primena talką. Kad priemonė pradėtų veikti, blakės turi perbristi per diatomitą. Rezultatų galima tikėtis per 2-10 dienų, todėl reikia kantrybės ir nuoseklumo. Nors efektas pasireiškia ne iš karto, diatomitas gali būti efektyvesnis už kai kuriuos kitus įprastus blakių naikinimo būdus. Geriausia rezultatų pasieksite, jei diatomitą derinsite su garų valymu, čiužinio apsauga specialiais užvalkalais ir reguliariu dulkių siurbimu. Po diatomito paskleidimo ant čiužinio ar patalų geriausia viską aprengti specialiu, sandariu apvalkalu su užtrauktuku.
Kenkėjų kontrolės profesionalai taip pat primena apie prevencijos svarbą. „Nuo pelių ir kitų graužikų apsisaugoti galima užsandarinus plyšius sienose, grindyse, vandentiekio šachtose ir pan., užblokavus kitus įėjimo taškus ar išvalius vietas, kuriose kenkėjai jau susisuko lizdus. Trumpai tariant, svarbu neapsileisti ir nenusileisti kenkėjams. Jei visgi nepavykvyko išvengti susidūrimo su pelėmis ar žiurkėmis, rekomenduojama pasitarti su tais, kurie ne tik išmano kenkėjų elgseną, bet ir gali garantuoti, kad kova su graužiančiais ir žmonių sveikatai pavojingais gyviais būtų efektyvi“. Žiurkės yra labai atsargios, vengia jų gyvenamojoje aplinkoje atsiradusių naujų daiktų, todėl gaudant jas spąstais, pirmiausia reikėtų juos dėti neužtaisytus, kad žiurkės priprastų prie stovinčio daikto ir prarastų budrumą. Pelės, priešingai, pasižymi išskirtiniu smalsumu, todėl užtaisytus spąstus reikėtų dėti ten, kur jos dažniausiai šmirinėja.
Blakutės darže
Agurkinė blakė (Halticus saltator) Dažniausiai pažeidžia šiltadaržiuose auginamus agurkus, nors gali maitintis ir salierais, dilgėlėmis, balandomis bei kitokiais augalais. Gyvena ant lapų apatinės pusės, siurbia audinių sultis. Ant iščiulptų lapų pirmiausia atsiranda smulkių gelsvų dėmelių, vėliau jie susiraito ir nudžiūsta. Tose vietose, kur agurkinių blakių būna daug, matomos juodų blizgančių dėmelių pavidalo jų išmatos ir lervų išnaros. Smarkiai kenkėjų apnikti agurkai nemezga vaisių, o jeigu ir užmezga, tai jie būna maži, deformuoti. Kenkia suaugėliai ir lervos. Suaugusi blakė 3,1-3,5 mm ilgio, trumpa, išgaubta, juoda, blizganti. Jos galva rausvai ruda, beveik vienodo aukščio ir pločio. Viršutinė lūpa maža. Priešnugarėlė juoda, antsparniai apaugę aukso spalvos plaukeliais, antenos ir kojos šviesios, akys smarkiai iššokusios, antenos ilgesnės už kūną, užpakalinės kojos šokamosios. Agurkinės blakės biologija mažai ištirta. Literatūriniais duomenimis, Peržiemojusios blakės pasirodo balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje. Patelės kiaušinius deda nedidelėmis grupėmis (po 3-7) į augalų stiebų audinius. Gegužės mėn. iš kiaušinių išsirita lervos. Ypač daug jų būna birželio mėn. Rugpjūčio pabaigoje pasirodo naujos generacijos suaugusios blakės. Duomenų apie agurkinės blakės paplitimą Lietuvoje nėra.
Suaugusios blakutės čiulpia sultis iš obelų, rečiau iš kriaušių lapų, o lervos bei nimfos - iš besiskleidžiančių pumpurų, žiedpumpurių, žiedų ir vaisių užuomazgų. Ant plonų vaismedžių šakučių, dažniausiai vaisinių, žiemoja kiaušiniai. Dedami po vieną arba krūvelėmis į žievės įdubas. Vėliau išsirita plokščios oranžinės, vėliau gelsvėjančios lervos. Pažeisti lapeliai nebeauga, susisuka, išblykšta ir nudžiūsta, žiedpumpuriai, žiedai ar obuolių užuomazgos nubyra. Prieš žydėjimą lervos virsta dar žalingesnėmis nimfomis. Obelims žydint, pasirodo suaugusios 3,4-3,7 mm blakutės. Galva ir krūtinėlė gelsvai žalios. Patelių pilvelis pirmoje vasaros pusėje gelsvas ar žalsvas, o rudenį - rausvas, tamsesnėmis juostelėmis. Patinai gelsvi, su oranžinėmis išilginėmis juostelėmis. Sparnai suskliaudžiami stogeliu, permatomi, daug ilgesni už kūną. Gali šokinėti ir skraidyti. Obelims peržydėjus, išsiskirsto ant žolių. Į obelis grįžta rugpjūčio mėnesį.
Apsaugos priemonės
Nukritus lapams arba iki pumpurų išbrinkimo, sodus purkšti ovicidais. Nuo pumpurų išsiskleidimo iki žydėjimo pradžios lervos ir nimfos naikinamos insekticidais. Šis kenkėjas gali maitintis ir piktžolėmis, todėl šiltadaržių teritorijoje reikia naikinti piktžoles. Agurkinei blakei naikinti turėtų tikti tokie pat insekticidai kaip ir kitų rūšių blakėms.
Kasdienę tvarką paverčia paprasta, aiškia ir tvaria rutina. Dėmesys skiriamas ekologiškoms priemonėms, medžiagų sudėčiai ir buitinės chemijos alternatyvoms, kurios saugo sveikatą ir paviršius. Dalijamasi valymo planų šablonais pagal zonas ir dažnį, drėgmės bei kvapų kontrole, tekstilės priežiūra, kalkių ir riebalų šalinimu be agresyvių tirpiklių. Pabrėžiama prevencija: smulkūs įpročiai, kurie sumažina generalinio tvarkymosi poreikį.
