Šiandien Neonatologijos klinikos Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje neeilinė diena - švenčiamas 30 metų jubiliejus.
Skyriaus sėkmė skaičiuojama ne metais, ne brangia ir modernia aparatūra, kurios skyriuje apstu, o išgelbėtomis gyvybėmis, šypsenomis, kurias savo artimiesiems pasveikę dovanoja ypatingai sunkios būklės buvę naujagimiai.
Kaip teigia Neonatologijos klinikos vadovė prof. Rasa Tamelienė, Lietuva neonatologijos srityje yra pasiekusi aukštus rezultatus bei rodiklius - vis daugiau mažiausių pacientų galima išgelbėti ir suteikti visą reikalingą pagalbą.
„Pačioje neonatologijos gyvavimo pradžioje gydytojams neonatologams buvo svarbu išgelbėti gyvybes. Mes daug mokėmės, o mūsų kolegų šveicarų dėka, vykdant bendrus projektus, įgijome daug naujos ir modernios aparatūros“, - kalbėjo profesorė.
„Dabar mūsų rūpestis yra, kad naujagimis būtų išgelbėtas ir augtų sveikas, visavertis visuomenės narys.“
Prisimindamas Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus per 30 metų nueitą kelią, ilgametis skyriaus vadovas Antanas Pužas teigia, kad pradžia nebuvo lengva.
„Prieš 30 metų dirbome du gydytojai neonatologai ir 6 slaugytojos. Iki šios dienos mūsų skyriuje gydyta apie 13 tūkstančių naujagimių. 3,5 tūkstančio iš jų gimė labai mažo svorio - iki 1,5 kilogramo. Mūsų skyriaus operacinėje išoperuota apie 2 tūkstančius naujagimių“, - teigia A. Pužas.
Mažiausia pacientė, gimusi ir gydyta Kauno klinikose, svėrė vos 462 gramus. Dabar ji - sveika ir guvi septynerių metų, žygiuojanti į priešmokyklinę klasę.
Džiugina ir neišnešiotų naujagimių išgyvenamumo rodikliai.
„Mirštamumas per 30 metų sumažėjo 10 kartų. Kalbant apie labai mažo svorio naujagimius, sveriančius apie pusantro kilogramo, jų mirštamumas siekia 20 proc., kai prieš kelis dešimtmečius jis buvo 95 procentai. Tai svarbus laimėjimas neonatologijos srityje“, - kalbėjo gydytojas neonatologas A. Pužas.
Neonatologijos komandoje dirba ne tik gydytojai neonatologai ir specializuotos slaugytojos. Tam, kad būtų pasiekti geriausi rezultatai ir suteikta visa reikalinga pagalba mažiesiems pacientams, dirba daugiadalykė komanda, kurią sudaro vaikų ligų gydytojai, gydytojai akušeriai ginekologai, chirurgai, neurochirurgai, akių ligų gydytojai ir kiti specialistai.
„Labai didžiuojamės visu personalu, kolegomis, kurie savo rankomis daro stebuklus“, - džiaugėsi prof. R. Tamelienė.
Kauno klinikų Neonatologijos klinika yra Kauno Perinatologijos centro sudėtinė dalis. Klinikoje teikiamos į šeimą orientuotos tretinio lygio neonatologijos paslaugos sergantiems bei neišnešiotiems naujagimiams iš trijų penktadalių Lietuvos teritorijos.
Keli trumpi pasimatymai per dieną ir ilgos valandos laukiant žinių iš gydytojų - taip dar neseniai atrodydavo dienos tėvų, kurių naujagimiams nuo pirmųjų gyvenimo minučių prireikdavo priežiūros intensyviosios terapijos skyriuje.
Šiandien situacija keičiasi. Vis daugiau medicinos įstaigų pereina prie šeimai atviros naujagimių intensyviosios terapijos modelio, kuriame tėvai laikomi svarbia priežiūros komandos dalimi ir net skatinami būti šalia savo mažylių sudėtinguoju laikotarpiu suteikiant jiems galimybę leisti kartu ir dieną, ir naktį.
Būtent šiam tikslui skirta LSMU ligoninės Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje šiemet įdiegta technologija - centrinė naujagimių būklės monitoravimo sistema.
Ji leidžia medikams sekti mažylių sveikatos rodiklius per nuotolį, šiems gulint skyriaus palatose drauge su tėvais.
Kauno klinikoms Neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“, iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ ir bendrovės „Cencora“ padovanotos įrangos naudingumu jau įsitikino ne vieno prieš laiką gimusio naujagimio tėvai.
Tai patvirtina ir 37 savaičių amžiaus Vėjos mamos Agnės Rutkauskienės patirtis. Jos motinystės pradžia - ne „kaip iš vadovėlio“.
„Viskas prasidėjo visiškai netikėtai, namuose, 24-ą nėštumo savaitę. Kai Marijampolės ligoninėje akušerė pamatė, jog gimdos kaklelis jau veriasi, greitoji pagalba mane išvežė į Kauno klinikas“, - prisimena moteris.
Tada dar vieną, būsimai mamai emociškai ir fiziškai sunkią savaitę nėštumą pavyko išlaikyti, jai pačiai galvojant tik viena - kaip ištempti dar bent truputį ilgiau, kol gydytojams pavyks vaistais subrandinti mažylės plaučius.
Dukrelei gimus 25-ą nėštumo savaitę, vos 842 gramų svorio, Kauno klinikose šalia jos praleido tris savaites.
Pirmąją savaitę gydytojai rimtesnių mažylės sveikatos problemų nematė. Nors teko sulašinti kraujo komponentų, prijungti prie CPAP - kvėpavimą per nosies kaukę palaikančio aparato, tai buvo naujagimės stabilus laikas.
Betdar po savaitės Vėjai pakilo temperatūra ir buvo nustatyta bambos infekcija, dėl kurios teko grįžti į intensyviosios terapijos skyrių.
Mama pripažįsta - pirmoji naktis ten buvo bemiegė, nes buvo labai nedrąsu.
„Iš pradžių tikriausiai kaip ir visoms mamoms buvo sunku pasitikėti“, - šypsosi A. Rutkauskienė.
„Galvojau, o jeigu slaugytoja bus kur nors nuėjusi tuo metu, gal nepamatys, kad mano mergytei reikia daugiau deguonies.
Netrukus ji jau džiaugėsi, kad galėjo ir šiuo periodu rūpintis per anksti gimusia naujagime - taip sukaupė daug teigiamos patirties.
Mažylės sveikatos rodiklius ji matydavo kaip ir medicinos komanda, kuriai centrinė stebėjimo sistema leidžia netrikdyti ramaus šeimų buvimo privačiose palatose, tiesiog sekti rodiklius per nuotolį.
Ekrane matomi vaiko gyvybiniai parametrai Vėjos mamai padėjo įsitikinti, koks svarbus naujagimiui yra tėvų buvimas šalia, jų balsai ir prisilietimai.
„Pati galėjau sekti dukrytės būklę, rūpinausi, maitinau, prižiūrėjau, žinojau, kuriuo metu jai reikia daugiau deguonies.
Žinoma, slaugytojos visada ateidavo reikalui esant.
Bet sakyčiau, kad tai buvo pati geriausia mokykla, labai geras startas man kaip mamai.
Net ir paprastas buvimas šalia inkubatoriaus, palaikymas už mažo pirštuko ar kalbėjimas mažylę labai ramindavo.
Pastebėdavau, kad kengūravimo metu dukrytei reikėdavo mažiau deguonies - ji atsipalaiduodavo, nurimdavo“, - pasakoja A.
Ji linki ir kitoms mamoms prireikus neabejoti ir nebijoti - tiesiog likti su savo vaiku puikiai technologiškai aprūpintoje palatoje ir pasitikėti tiek gydytojais, tiek visu kitu personalu.
Taip jaučiasi ir Jurgita, kurios sūnelis Faustas gimė 30-ą nėštumo savaitę, vos 1586 g svorio.
Apie galimą priešlaikinį gimdymą šeima sužinojo dar 24-ą savaitę, kai buvo pastebėtas trumpėjantis gimdos kaklelis.
Faustui rimtų sveikatos problemų pavyko išvengti, tačiau pirmosios savaitės intensyviosios terapijos skyriuje vis tiek buvo kupinos nerimo.
„Galimybė būti šalia vaiko man reiškė labai daug.
Mačiau, kaip jis stiprėja, kaip auga.
Man pačiai buvo daug ramiau“, - patikina mama.
Pasitikėjimo Jurgitai teikė ir supratimas, kad naujagimio gyvybiniai rodikliai stebimi 24 valandas per parą, medikams net nebūnant šalia: „Buvo ramiau žinant, kad medikai gali sureaguoti bet kurią akimirką.
Kauno klinikų Perinatologijos centre kasmet gydoma apie 450-500 sunkiai sergančių naujagimių. Apie 60 proc. jų yra gimę anksčiau laiko, o 90-110 gimsta itin maži - sverdami mažiau nei 1500 gramų.
Intensyviosios terapijos prireikia maždaug 10 proc. visų Kauno klinikose prižiūrimų kūdikių.
Prieš 25-erius metus įkurtas Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Naujagimių ir naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus Naujagimių intensyviosios terapijos poskyris žengė labai spartaus modernėjimo keliu.
Nuo vedėjos ir vienos slaugytojos posto įkurtame skyriuje suburtas darnus kolektyvas, aprūpintas moderniausia įranga, įsisavinti šiuolaikiški, visame pasaulyje taikomi naujagimių intensyviosios terapijos metodai.
Naujagimių intensyviosios terapijos poskyryje kasmet gydoma apie 300 naujagimių.
Sparčiai keitėsi ne tik galimybės, keitėsi ir tvarka.
Naujagimių ir naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus vedėja Virginija Gedvilienė puikiai prisimena situaciją, buvusią prieš 25-erius metus, kai ji dirbo Naujagimių skyriuje.
Keitėsi naujagimių registravimo tvarka - iki 1991 metų gimdymas, kuris įvykdavo iki 28 savaičių nėštumo, buvo laikomas persileidimu.
Jei vaikelis sverdavo mažiau nei 1 kg, jo negaivindavo.
Jei išgyvendavo mažiau nei savaitę, jo nežymėdavo dokumentuose.
Nuo 1991 metų Lietuvoje gimdymu laikomas 22 savaičių nutrūkęs nėštumas, o naujagimiais vadinami ir 500 g sveriantys neišnešiotukai.
1992 metais visoje šalyje padidėjo valdžios dėmesys nėščiųjų ir naujagimių priežiūrai.
Buvo gauta Šveicarijos vyriausybės finansinė pagalba vystyti perinatologinei programai Lietuvoje.
Buvo įkurti Naujagimių intensyviosios terapijos skyriai regionuose.
Įkurtas skyrius ir Šiaulių ligoninėje.
Naujagimių ir naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus vedėja V. Gedvilienė pastebi, jog dažniausiai intensyviosios terapijos pacientai yra neišnešiotukai.
Nors pradžioje daugiausia finansinės paramos sulaukė didžiųjų miestų perinataliniai centrai, pokyčiai skverbėsi ir į Šiaulius.
Pradžia buvo be galo sunki-trūko personalo, gebančio gydyti pačius mažiausius, trūko įrangos ir priemonių, bet labiausiai trūko žinių ir įgūdžių.
Nežiūrint visų sunkumų, pirmoji skyriaus vedėja gydytoja Gintarė Žydrūnė Mikelienė, skyriui vadovavusi 14 metų, sugebėjo sukurti darnų ir mylintį savo darbą kolektyvą, kuris mažai pakitęs išliko ir iki šiandienos.
Mokėmės iš kolegų, dirbančių perinataliniuose centruose, be galo jiems dėkingi už perteiktas žinias.
Naujagimių gydymo galimybės Šiauliuose ypač pasikeitė 2009 metų gruodį, kai Akušerijos ir ginekologijos klinika persikėlė į modernias Moters ir vaiko klinikos patalpas, kur Naujagimių ir Naujagimių intensyviosios terapijos skyrius buvo įrengtas pagal moderniausias galimybes, aprūpintas šiuolaikiškiausia naujagimių gaivinimo ir gydymo įranga.
Europos Sąjungos šalyse priimti gydymo standartai taikomi ir šioje klinikoje, tad naujagimiai gauna visą priežiūrą, kuri teikiama Europos Sąjungos klinikose.
Pirmiausia buvo įgyvendinta programa „Energiją tausojančių priemonių įdiegimas Lietuvos ligoninėse, teikiančiose sveikatos priežiūros paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams“.
Moters ir vaiko klinikoje projekto lėšomis įrengtas modernus apšvietimas su LED šviestuvais bei saulės kolektorių ir šilumos siurblių sistema.
Dalis lėšų skirta ir medicinos įrangai.
Nupirktas naujas ultragarso aparatas , kuriuo galima naujagimiams atlikti širdies, pilvo organų ir smegenų echoskopijas.
Taip pat gautas naujas transportinis inkubatorius su dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatu.
Naujagimių gydymo galimybės sparčiai pasikeitė.
Šiandien Naujagimių intensyviosios terapijos poskyris aprūpintas pačia moderniausia įranga naujagimiams gydyti.
Tik baigusi rezidentūrą skyriuje pradėjo dirbti jauna gydytoja Vaida Aleksandravičienė, kuri įnešė daug jaunatviško entuziazmo ir idėjų.
Moters ir vaiko klinikos Akušerijos skyriuje kasmet gimsta per 2000 naujagimių.
Sveikus naujagimius slaugo ir prižiūri akušerės.
Tuos naujagimius, kurie turi rizikos veiksnių sirgti, kurie gimė su patologija ar turi adaptacijos sutrikimų, kuriuos reikia atidžiau stebėti ar gydyti, prižiūri naujagimių slaugytojos.
Apie 15 proc. naujagimių gimsta sergantys arba neišnešioti ir yra gydomi Naujagimių intensyviosios terapijos poskyryje.
Kasmet čia gydoma apie 300 naujagimių.
Vedėja V. Gedvilienė pastebi, jog dažniausiai intensyviosios terapijos pacientai yra neišnešiotukai, turintys kvėpavimo problemų, gimę su infekcija, mažo svorio, gaivinti naujagimiai, naujagimiai su vystymosi defektais.
Būklei pagerėjus, perkeliami į Naujagimių poskyrį, kur slaugomi ir gydomi palatoje kartu su mama.
Visus naujagimius kasdien apžiūri gydytojas neonatologas.
Du gydytojai neonatologai budi visą parą.
Vienas gydytojas dirba Intensyviosios terapijos poskyryje, kitas - gimdykloje ir Naujagimių poskyryje.
„Daug reikia kantrybės, kol neišnešiotas naujagimis išmoksta valgyti, prireikia ir logopedo pagalbos, kai vargina rijimo, žindymo problemos.
„Negalima skubinti augančio sodo....kiekvienas jo želmenėlis stiebiasi savo ritmu, taigi ir naujagimio nepaskubinsi, nors mums ir labai norėtųsi.
Kiekvienas kabinasi į gyvenimą savo ritmu“, - sako patyrusi neonatologė V.
Kvalifikuotas ir patyręs personalas, aukštos kokybės modernios medicinos technologijos užtikrina mažą naujagimių mirtingumą, išvengiama komplikacijų.
Skyriaus vedėja V. džiaugiasi puikiais skyriaus darbo rezultatais.
Per 25 metus ryškiai sumažėjo naujagimių mirtingumas.
Visas personalas, dirbantis Naujagimių intensyviosios terapijos poskyryje, sukaupęs daug patirties, dirba nuo 10 iki 25 metų.
Skyriaus medikų pagalbos sulaukia ir namo jau grįžę ir susirgę naujagimiai.
Visi naujagimiai iki 28 parų, gimę neišnešioti iki koreguoto 28 parų amžiaus, susirgę namuose tirti bei gydyti guldomi į Naujagimių ir naujagimių intensyviosios terapijos skyrių.
Sunkiai sergantys naujagimiai iš Mažeikių ligoninės atsivežami šiuolaikiniu reanimobiliu, kuriame galima suteikti visą reikiamą pagalbą: dirbtinę plaučių ventiliaciją, infuzinę terapiją, gyvybinių funkcijų monitoravimą.
Kai reikia išsamesnio tyrimo ir ilgalaikio gydymo, sunkiai sergantys naujagimiai tuo pačiu reanimobiliu pervežami į Perinatalinį centrą.
Su kritinėmis įgimtomis širdies ydomis naujagimiai pervežami į Kardiochirurgijos reanimaciją Vilniuje, kur taikomas chirurginis gydymas.
Esant sudėtingai nėštumo patologijai ar prasidėjus priešlaikiniam gimdymui, stengiamasi mamą pervežti į Perinatalinį centrą Kaune.
Čia prižiūrimi neišnešioti, sunkiai sirgę naujagimiai, stebima jų vystymosi raida, atliekami reikalingi tyrimai, pakartotinis klausos tikrinimas.
Vedėja V. Gedvilienė sako, jog džiugu medikams, kai dirbti gali moderniose patalpose, kai gali diagnozuoti ir gydyti šiuolaikinėmis medicinos priemonėmis.
Savo šypsenomis mamą Rositą džiugina ir devynerių metų Juozapas bei aštuonerių Karimas. Abu broliai gimė neišnešioti.
„Pirmasis gimdymas buvo visiškai netikėtas, sąrėmiai prasidėjo staiga. Vyresnis sūnus gimė 23 savaičių gestacinio amžiaus ir svėrė tik 710 gramų. Turėdama tokią patirtį, antrojo nėštumo metu save saugojau dar labiau, tačiau įvyko tai, kas turėjo įvykti. Antrasis sūnus gimė 25 savaičių ir svėrė 1100 gramų“, - pasakoja Rosita.
Dviejų sūnų mama abu priešlaikinius gimdymus prisimena tarsi tai būtų įvykę visai neseniai: „Laikas bėga labai greitai. Mūsų istorijos pradžia dabar galbūt jau neatrodo taip baisiai, kaip buvo tada. Berniukai guvūs, linksmi, ūgiu ir svoriu lenkia savo bendraamžius. Tikriausiai tik dvi dienos metuose - berniukų gimtadieniai - yra tas laikas, kai atsiminimai sugrįžta visu ryškumu. Tuomet dar kartą suprantu, kokia dėkinga esu gydytojams ir slaugytojoms. Jų atsidavimas, rūpestis ir profesionalumas lėmė tai, kad savo gyvenime turiu du stebuklus.“
Naujagimiams sveikti padeda ne tik profesionalūs gydytojai, slaugytojai ir moderni medicininė įranga, bet ir šeimos dalyvavimas naujagimio sveikimo procese.
„Į Naujagimių intensyviosios terapijos skyrių ateina tėvai, jie gali paimti mažylius ant rankų, prisiglausti prie savęs ir perduoti meilę bei šilumą. Tai lemia greitesnį naujagimių sveikimą, geresnę visos šeimos psichologinę būklę“, - pasakoja klinikos vadovė.
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Iš viso gydytų naujagimių per 30 metų | ~13 000 |
| Naujagimiai, gimę labai mažo svorio (iki 1,5 kg) | ~3 500 |
| Operuotų naujagimių skyriaus operacinėje | ~2 000 |
| Mažiausia pacientė (svoris) | 462 g |
| Mirštamumo sumažėjimas per 30 metų | 10 kartų |
| Mirštamumas tarp labai mažo svorio naujagimių | 20% (anksčiau 95%) |
Kauno klinikų Perinatologijos centre kasmet gydoma apie 450-500 sunkiai sergančių naujagimių. Apie 60 proc. jų yra gimę anksčiau laiko, o 90-110 gimsta itin maži - sverdami mažiau nei 1500 gramų.
Intensyviosios terapijos prireikia maždaug 10 proc. visų Kauno klinikose prižiūrimų kūdikių.
