Sukurti šeimą ir susilaukti vaikelio siekia daugelis porų, tačiau šis kelias ne visada būna toks lengvas ir paprastas, kaip gali atrodyti. Kai kurioms moterims pastoti pavyksta greitai, o kitoms gali prireikti daugiau laiko, pastangų, gyvenimo būdo pokyčių ar net pagalbinių priemonių. Tad svarbu suprasti, kaip veikia moters ir vyro kūnas, kokie veiksniai turi įtakos galimybei pastoti ir ką galite padaryti, kad padidintumėte šansus.
Dažniausios nevaisingumo priežastys
Nevaisingumas mediciniškai apibūdinamas kaip negalėjimas turėti palikuonių ir pastoti per vienerius reguliarius lytinio gyvenimo metus. Pasaulinės sveikatos organizacija nevaisingumą laiko liga, kuri gali būti dviejų formų - pirminis nevaisingumas, kai moteris niekada nebuvo pastojusi ir antrinis nevaisingumas, kai nėštumas buvo patirtas, neatsižvelgiant į jo baigtį. Manoma, kad nevaisingumas šiuo metu paliečia 10-15 proc. šeimų. Nevaisinga pora pradedama tirti bei gydyti, jeigu nevartodama jokių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių, moteris negali pastoti per vienerius metus. Abiejų partnerių tyrimas pradedamas vienu metu.
Nepavykti pastoti gali dėl daugybės veiksnių, kurie gali būti susiję tiek su moters, tiek su vyro sveikata ar gyvenimo būdu. Viena pagrindinių priežasčių - hormoniniai sutrikimai, tokie kaip policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), kuris turi įtakos moters kiaušidžių veiklai. Be to, endometriozė - liga, kai gimdos gleivinė auga už gimdos ribų - gali sukelti sutrikdyti kiaušintakių pratekamumą arba apsunkinti kiaušialąstės įsitvirtinimą gimdoje. Kitas svarbus veiksnys - amžius: moterų vaisingumas pradeda mažėti po 30 metų, o po 35 metų kiaušialąsčių kokybė ir kiekis smarkiai prastėja. Žinoma, problemų gali sukelti ir kitos lytinės sveikatos problemos, pavyzdžiui, makšties sausumas, infekcijos ir kt., kurioms spręsti gali prireikti specialių priežiūros priemonių.
Vyrų nevaisingumo problemos sudaro apie 30 proc. bendrų nevaisingumo priežasčių ir yra susijusios su spermos kiekio ir kokybės pakitimais. Daugeliu atveju galima taikyti gydymą, kuris pagerina spermos kokybę. Spermos kokybė gali būti netinkama apvaisinimui dėl nenusileidusių sėklidžių, nevykstančios spermatozoidų gamybos sėklidėse, kai kurių anksčiau persirgtų infekcinių ligų, sėklidžių vėžio ir kitų priežasčių. Taip pat reikšmingos yra vyrų vaisingumo problemos, tokios kaip mažas spermatozoidų kiekis, jų prastas judrumas ar nenormali forma, kurios gali kilti dėl hormonų disbalanso, infekcijų ar netinkamo gyvenimo būdo.
Gyvenimo būdas ir tam tikri įpročiai taip pat gali stipriai apsunkinti pastojimo procesą. Lėtinis stresas, prastas miegas, netinkama mityba ir žalingi įpročiai, pavyzdžiui, rūkymas ar per didelis alkoholio vartojimas, gali sutrikdyti hormonų pusinvyrą ir sumažinti organizmo gebėjimą palaikyti reprodukcines funkcijas. Kofeino perteklius ar netgi antsvoris ir nepakankamas svoris taip pat gali neigiamai paveikti vaisingumą. Be to, įvairios lėtinės ligos, kaip skydliaukės veiklos sutrikimai ar diabetas, gali turėti įtakos tiek ovuliacijai, tiek bendrai organizmo sveikatai. Kita dažna problema - poros netiksliai nustato ovuliacijos laiką arba per retai mylisi vaisingumo lango metu. Galiausiai, vaisingumo problemas gali lemti ir išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, vaistai, turintys įtakos hormonų veiklai. Taigi, kaip supratote, yra daugybė veiksnių, kurie gali apsunkinti pastojimo procesą, todėl svarbu pasirūpinti ne tik savo seksualine sveikata, bet ir gyvenimo būdu.
Hormonų vaidmuo nevaisingumo gydyme
Hormonų pusiausvyros sutrikimai yra viena dažniausių nevaisingumo priežasčių. Jie gali paveikti ovuliaciją, kiaušialąsčių kokybę ir gimdos paruošimą apvaisinimui.
Ovuliacijos stimuliacija
Ovuliacijos stimuliacija - tai vaistų, skatinančių ovuliaciją, vartojimas. Šie medikamentai skiriami moterims, kurių ovuliacija vyksta nereguliariai arba apskritai nevyksta. Įvairių šalių nacionalinių sveikatos institutų duomenimis, su ovuliacija susijusių problemų turi 25-30 proc. moterų. Įprastai ovuliacija įvyksta, kai subrendusi kiaušialąstė išsiveržia iš kiaušidės, kad spermatozoidai galėtų ją apvaisinti. Tiesa, kiekvienos moters ciklo trukmė yra skirtinga, tad visiškai normaliu laikomas ir 21-35 d. Ovuliaciją galima nustatyti naudojant ovuliacijos testus, o taip pat stebint vaisingas dienas išduodančius kūno signalus: pakilusią bazinę kūno temperatūrą, kiaušinio baltymą primenančias gimdos kaklelio gleives, pakilusį ir suminkštėjusį gimdos kaklelį.
Kai ovuliacija yra visiškai nenuspėjama nei pagal intervalą, nei pagal trukmę, šis sutrikimas dar vadinamas oligoovuliacija. Ovuliacijos stimuliacijos tikslas - padidinti moters tikimybę susilaukti kūdikio įprastu lytinių santykių būdu, pasitelkiant pagalbinį apvaisinimą ar kitą nevaisingumo gydymo būdą. Moterims, kurioms po ovuliacijos stimuliacijos ir toliau tęsiasi ovuliacijos sutrikimai, gydytojai gali rekomenduoti superovuliaciją.
Hormoniniai vaistai ovuliacijos stimuliacijai
- Klomifeno citratas. Tai kiaušinėlio atsipalaidavimą iš kiaušidės stimuliuojanti veiklioji vaistų medžiaga. Dažniausiai vaistas skiriamas moterims, kurių hipofizės (smegenų liaukos) hormonų patologijų nėra, tačiau nevyksta tipiniai mėnesinių šių hormonų pokyčiai. Vaistas įprastai pradedamas vartoti 3-5 ciklo dieną, o jei mėnesinių nėra, gydymas pradedamas bet kuriuo metu.
- Gonadotropinai. Jie sudaryti iš dviejų hormonų - liuteinizuojančio ir stimuliuojančio folikulus. Pastarieji skatina kiaušinėlių vystymąsi, o juos įprastai gamina hipofizė. Dėl gonadotropinų kartais per intensyvaus kiaušinėlių stimuliavimo juos reikia atidžiau stebėti.
- Aromatozės inhibitoriai. Šio tipo vaistai yra labai veiksmingi pacientėms, sergančioms policistinių kiaušidžių sindromu. Vaisto indikacijos - panašios kaip klomifeno citrato.
- Vaistai, mažinantys gliukozės kiekį kraujyje. Ovuliaciją skatinantys vaistai kartais gali sukelti kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromą.
Chorioninis gonadotropinas stimuliuoja androgenų sintezę folikulų apvalkalų ląstelėse. Jeigu chorioninis gonadotropinas (ovidrel, ovitrelle, pregnyl ir pan.) paskiriamas kol preovuliacinis folikulas dar pakankamai nesubrendęs, folikuluose ima vyrauti androgeninė terpė, sutrinka estrogenų gamyba bei FSH ir LH receptorių gamyba. Tai blokuoja ovuliaciją ir sukelia folikulų atreziją. Ovuliacijos stimuliacijai chorioninio gonadotropino skyrimas pateisinamas tik tada, kai kiaušidėse yra preovuliacinis folikulas. Jį galima diagnozuoti echoskopiškai. Tokiu atveju chorioninis gonadotropinas skiriamas vienkartine didele doze, o ovuliacija įvyksta po 12-38 val.
Vartojant kiaušidžių funkcijos stimuliacijai vaistus nevaisingumui gydyti, yra būtina sekti: ar įvyksta ovuliacija, ar susidaro pilnavertis ir pakankamai ilgai funkcionuojantis geltonasis kūnas, ar gimdos kaklelio gleivės yra „geros“ kokybės.
Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) ir jo gydymas
Štein-Leventalio sindromas, taip pat dar vadinamas policistinių kiaušidžių sindromu, policistine kiaušidžių liga, lėtinės anovuliacijos sindromu. Ultragarsiniai tyrimai parodė, kad policistiniai kiaušidžių pakitimai randami 75% moterų su bet kurios kilmės ovuliacijos sutrikimais, taip pat 25% sveikų vaisingų moterų su normaliais ovuliaciniais ciklais. Todėl ultragarsinio tyrimo metu matomi policistiniai kiaušidžių pokyčiai toli gražu ne visada yra ligos požymis.
Anovuliaciją nutukusioms moterims sukelia laisvų lytinių hormonų kiekio padidėjimas dėl nutukimo bei insulino sutrikimų sukeltas lytinius hormonus surišančio globulino kiekio sumažėjimo, taip pat poodiniuose audiniuose pagamintų estrogenų kiekio padidėjimas ir kt. Kiaušidžių operacinė trauma nereikalingai didina pooperacinių sąaugų ir jų sukeliamo nevaisingumo galimybę. Šiuolaikiniai tyrimai įrodė, kad moterims, sergančioms policistinių kiaušidžių liga, ovuliacija nevyksta ne dėl sustorėjusios kiaušidės kapsulės, kaip buvo manoma prieš 20-30 m. Operaciniai veiksmai turėtų būti nukreipti į kiaušidės vidų, stengiantis sumažinti androgenų bei, galbūt, kitų biologiškai aktyvių medžiagų gamybą, kartu siekiant kaip įmanoma mažiau traumuoti kiaušidės paviršių, kad nesusidarytų pooperacinės sąaugos.
Logiška manyti, kad operaciniai lazeriai blogiau tinka šiam tikslui, negu kiaušidžių diatermokoaguliacija įduriamu elektrodu, kadangi lazerių, ypač argono, neodimio, poveikis koncentruojasi garinamo objekto paviršiuje ar labai arti jo, taigi labiau pažeidžiama kiaušidės kapsulė, bet mažiau veikiami audiniai kiaušidės viduje.
Kitos nevaisingumo gydymo priemonės
Tiek nevaisingumas, tiek jį lydintys įvairūs sutrikimai ar patiriamos neigiamos emocijos itin trukdo šeimos (ar poros) gyvenimo kokybei ir yra itin skaudžios, tad išbandyti nevaisingumo gydymą Vilniuje, taikant akupunktūros procedūras, išties verta.
Medicinos tyrimais įrodyta, kad vyrų ir moterų nevaisingumo priežastys būna skirtingos. Pasaulio sveikatos organizacija (1979 m.) yra sudariusi ligų ir sutrikimų, kuriuos sėkmingai gydo akupunktūra, sąrašą. Akupunktūros metu su adatomis stimuliuojami tam tikri žmogaus kūno taškai. Dažniausiai procedūra trunka iki 30 minučių ir yra taikoma 1-2 kartus per savaitę. Nevaisingumo gydymas Vilniuje, pasitelkiant akupunktūros metodą, yra ne tik veiksmingas, bet ir duodantis puikių rezultatų. Pirmiausia, vos pabaigus procedūrą, pacientas pajunta atsipalaidavimą ir ramybę. Po kurio laiko jaučiamas ir fizinis pagerėjimas - nuslopintas skausmas, priešuždegiminiai simptomai, pagerėjusi kraujotaka, atsipalaidavęs raumenų tonusas.
Pagalbinio apvaisinimo metodai
Vyrų ir moterų vaisingumas taip pat gali būti gydomas pasitelkus pagalbines reprodukcines technologijas. Pagalbiniai apvaisinimo būdai skirstomi į apvaisinimą moters kūne ir mėgintuvėlyje. Gydymo metodas dažniausiai parenkamas pagal spermos kokybę. Jei spermos kokybė prasta, taikomas apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF), mikroinseminacija arba spermos injekcija į kiaušialąstės citoplazmą. Jei partnerio sperma geresnės kokybės, tuomet gali būti taikoma intrauterinė inseminacijos procedūra (IUI).
- In vitro fertilizacija (IVF), arba pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje: spermatozoidai ir kiaušialąstė surenkami ir sujungiami laboratorijoje.
- Intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ISCI): kiaušialąstės per ovuliaciją išimamos iš kiaušintakio ir mėgintuvėlyje spermatozoidas įleidžiamas tiesiai į kiaušialąstės citoplazmą.
- Gimdos apvaisinimas, arba intrauterinė inseminacija (IUI), - tai procesas, kai iš vyro paimta sperma specialiu būdu paruošiama ir sušvirkščiama į gimdos ertmę per ovuliaciją, aplenkiant gimdos kaklelį. Taip kiaušintakį ir subrendusį kiaušinėlį pasiekia didesnė spermos koncentracija.
Apvaisinimas mėgintuvėlyje (in vitro) reiškia „už kūno ribų“. Tai procesas, kurio metu kiaušialąstės apvaisinamos spermatozoidais embriologijos laboratorijoje. IVF procesas pradedamas gonodotropino injekcijomis. Šis preparatas skatina kiaušides gaminti daugiau folikulų. Kai folikulai pasiekia brandų dydį, taikomos vaisto HCG injekcijos, kurios lemia kiaušinėlių vystymąsi ir brendimą. Prieš pat ovuliaciją šie subrendę kiaušinėliai išgaunami per operaciją, naudojant silpną anesteziją. Procedūra atliekama ultragarso būdu, kiaušinėliai paimami per makšties sieną. Paimti kiaušinėliai sudedami į petri lėkštelę, embriologai juos apvaisina mėgintuvėlyje. Spermatozoidai sumaišomi su kiaušinėliais (įprastinis apvaisinimas) arba įleidžiami tiesiogiai (ICSI). Sukurtos zigotos paliekamos vystytis vidutiniškai 3-5 dienas. Tuomet paprastai vienas arba du embrionai, kurie vystosi geriausiai, švelniai perkeliami į gimdos ertmę kateteriu. Dažnai dėl didesnės vaisingumo tikimybės embrionai auginami ir ilgiau - iki 6 parų. Tuomet jie pasiekia aukštesnę fiziologinio vystymosi stadiją ir tampa blastocistomis. Tai leidžia atrinkti fiziologiškai geresnės kokybės embrionus.
Intrauterininė inseminacija atliekama natūraliame cikle ovuliacijos metu arba stimuliuojant vaistais, kuomet specialiai paruošta vyro sperma plonu kateteriu sušvirkščiama į gimdą. Po šio apvaisinimo 10-15 proc. moterų pavyksta pastoti. Procedūrą rekomenduojama kartoti 4-6 ciklus. Naudojant intrauterininę inseminaciją, nereikia chirurginės invazijos ir nejautros.
Pagalbinis apvaisinimas: IUI, IVF, ICSI ir kiti neaiškūs trumpiniai | Vaisingumo Šaknys #7
Mitybos ir gyvenimo būdo vaidmuo vaisingumui
Mityba ir gyvenimo būdas vaidina itin svarbų vaidmenį tiek moters, tiek vyro vaisingumui, nes jie tiesiogiai veikia hormonų pusiausvyrą, kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybę bei bendrą organizmo sveikatą. Subalansuota mityba užtikrina, kad organizmas gautų reikiamų maistinių medžiagų, būtinų reprodukcinei sistemai. Tuo tarpu žalingi įpročiai, kaip rūkymas, alkoholio vartojimas ar per didelis kofeino kiekis, neigiamai veikia vaisingumą: jie gali sumažinti spermatozoidų kiekį ir judrumą bei pažeisti kiaušialąstes.
Be mitybos, svarbus ir gyvenimo būdas. Reguliarus fizinis aktyvumas, toks kaip vaikščiojimas, joga ar plaukimas, gerina kraujotaką ir hormonų reguliavimą, tačiau per intensyvus sportas gali sukelti priešingą poveikį ir sutrikdyti ovuliaciją. Lėtinis stresas, kuris dažnai kyla dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo, gali paveikti reprodukcinės sistemos hormonus ir netgi sutrikdyti menstruacijų ciklą. Taip pat svarbu pasirūpinti miego kokybe - miego trūkumas gali sutrikdyti hormonų, tokių kaip melatoninas ir kortizolis, kurie taip pat daro įtaką vaisingumui, pusiausvyrą. Na, o sveiko gyvenimo būdo ir tinkamos mitybos derinys padeda ne tik paruošti kūną norint pastoti, bet ir užtikrina geresnę sveikatą būsimam vaikui.
Papildai planuojančioms nėštumą
Papildai planuojančioms nėštumą yra itin svarbūs, kadangi padeda paruošti organizmą šiam ypatingam etapui ir užtikrina, kad būsimos mamos organizmas gautų visas būtinas medžiagas tiek savo sveikatai, tiek būsimam vaisiui. Pagrindinis papildas, kurį rekomenduoja gydytojai, yra folio rūgštis, nes jis užtikrina normalų vaisiaus nervinio vamzdelio vystymąsi, kuris formuojasi ankstyvajame nėštumo etape, o taip pat apsaugo nuo kitų vystymosi defektų bei nėštumo komplikacijų. Žinoma, svarbus yra ir vitaminas D, kuris skatina sveiką kaulų ir imuninės sistemos vystymąsi bei reguliuoja hormonų veiklą. Jo trūkumas gali būti siejamas su sumažėjusiu vaisingumu, todėl patartina papildyti šio vitamino atsargas, ypač jei gyvenate vietovėje, kur saulės šviesos yra mažai.
Omega-3 riebalų rūgštys taip pat yra būtinos vaisiaus smegenų, regos ir nervų sistemos vystymuisi. Jos taip pat padeda reguliuoti uždegiminius procesus organizme ir skatina hormonų pusiausvyrą. Jei jūsų mityboje trūksta riebios žuvies, verta rinktis kokybiškus omega-3 papildus. Taip pat svarbus yra geležies kiekis - anemija prieš nėštumą gali apsunkinti pastojimą ir padidinti nuovargį, todėl gydytojas gali rekomenduoti geležies papildų, jei jos lygis yra žemas. Be to, įvairūs B grupės vitaminai, cinkas, selenas ir kiti vitaminai bei mineralai taip pat yra svarbios medžiagos, kurių reikia pakankamai gauti planuojant nėštumą.
Tačiau nors papildai gali padėti pagerinti vaisingumą ir paruošti organizmą nėštumui, juos reikėtų vartoti atsakingai ir pasikonsultavus su gydytoju arba vaistininku. Ir nepamirškite, kad subalansuota mityba ir sveikas gyvenimo būdas yra pagrindas, o papildai yra tik priedas, padedantis užpildyti galimus mitybos trūkumus.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
- Ar galima pastoti prieš mėnesines? Taip, nors tikimybė pastoti prieš mėnesines yra mažiausia viso ciklo metu, ji vis tik yra. Tačiau šiuo ciklo laikotarpiu tai priklauso nuo moters ciklo ilgio ir ovuliacijos laiko. Jei ciklas yra trumpesnis arba ovuliacija įvyksta vėliau nei įprasta, gali atsirasti galimybė pastoti.
- Ar galima pastoti per mėnesines? Nors pastoti per mėnesines yra mažai tikėtina, tai nėra visiškai neįmanoma. Spermatozoidai gali išlikti gyvybingi moters organizme iki 5 dienų, o jei ciklas yra trumpas ir ovuliacija įvyksta netrukus po mėnesinių, tikimybė pastoti gali padidėti.
- Kada galima pastoti po mėnesinių? Po mėnesinių pastoti galima, kai prasideda vaisingasis laikotarpis. Ovuliacija yra pats tinkamiausias laikas pastoti.
- Kokia poza geriausia mylėtis norint pastoti? Nors nėra vienos patvirtintos „geriausios“ pozos pastojimui, tačiau tradicinė misionieriaus poza (kai vyras yra viršuje) yra laikoma palankia, nes leidžia vyro sėklai lengviau pasiekti gimdą.
- Kaip sužinoti, kada vyksta ovuliacija? Ovuliaciją galima nustatyti naudojant ovuliacijos testus, stebint kūno pokyčius (gimdos kaklelio gleivių konsistenciją, bazinę kūno temperatūrą) arba naudojant ciklo stebėjimo programėles.
tags: #specifiniai #hormonai #kalems #nevaisingumui #gydyti
