Gruodis - ramybės mėnuo, kai dauguma rudens darbų jau užbaigti, tačiau sodininkams tai nereiškia visiškos pauzės. Nors už lango gruodas sukaustė dirvą, net ir tokiu metu į sodą reikia užsukti. Gruodis - mėnuo, kai beveik visi darbai sode ir darže baigti. Tačiau, net ir šalčiui sukausčius žemę, pravartu retkarčiais užsukti į sodą.
Daržai gruodį: pasiruošimas ateinančiam sezonui
Žiemą daržas ilsisi, bet gruodis - puikus metas pasiruošti ateinančiam sezonui. Jei norite pavasarį anksčiau pradėti darbus šiltnamyje, gruodį patariama juose išlyginti žemę ir pridengti spygliuočių šakomis ar kraikinėmis durpėmis. Tai laikas apmąstyti būsimą planą: ką ir kur sodinsite, kaip taikysite sėjomainą, kad užaugintumėte gausų derlių. Jei kasite dirvą, dar neįšalus žemei, bet iškritus sniegui, nemaišykite jo į dirvą. Sumaišyta su sniegu dirva pavasarį lėčiau įšyla. Nuo pirmosios juostos sniegą nukaskite į šoną. Sukasę šią juostą, ant jos galėsite mesti sniegą, nuimtą nuo gretimos juostos ir t.t.
Šiltnamiuose bei inspektuose dar neįšalusią žemę išlyginkime ir pridenkime šiaudais, kraikinėmis durpėmis, sausais lapais, spygliuočių šakomis, pjuvenomis, kad labai neįšaltų žemė. Taip paruošti šiltnamiai ir inspektai bus šiltesni ir pavasarį bus galima juose anksčiau dirbti. Apie 30 cm storio lapų priedangos visiškai pakaks.
Rūsyje kopūstus su šaknimis sudedame ant lentynos viena eile arba pakabiname (šaknimis į viršų). Perrenkame, surūšiuojame ir į dėžes sudedame šakniavaisius, susluoksniuojame su drėgnu smėliu, durpėmis ar pušų pjuvenomis (jose yra terpentino, kuris turi dezinfekuojamų savybių) - per žiemą nesuvys ir gerai išsilaikys iki pavasario. Paskui nuolat tikrinkime rūsyje laikomas daržoves, ar nėra puvimo židinių.
Žiemą vartokite daugiau česnakų, kurie padeda apsisaugoti nuo peršalimų, slogų ir gripų. Vasariniai česnakai yra švelnesnio skonio, tačiau jie mažiau derlingi, nes galvutes sudarančios skiltelės yra gerokai smulkesnės nei žieminių česnakų. Teigiama, kad vasariniai česnakai geriau išsilaiko per žiemą. Žieminiai česnakai laikosi prasčiau - viduržiemį suminkštėja galvutes sudarančios skiltelės. Jos apvysta, pradeda dygti.
Dabar pats laikas pagalvoti apie sekančių metų derlių. Sudarykime lauko ir šiltadaržių daržovių sėjos planą bei auginimo grafiką. Patikrinkime, ar nėra sandėliuose plyšių, pro kuriuos gali patekti vanduo ar sniegas. Reguliariai tikrinkime rūsių ir kaupų temperatūrą.
Sodo darbai gruodį: genėjimas, apsauga nuo kenkėjų ir sniego
Nors gruodį sodas atrodo nurimęs, jis vis dar reikalauja dėmesio. Jei dar nėra sniego, tinkamas metas vaiskrūmių genėjimui - tam nepamainomi bus patikimi sekatoriai. Reguliarus serbentų ir agrastų atnaujinimas pašalinant senas šakas užtikrins gausų derlių.
Sniegas gali būti ir draugas, ir priešas: jis šildo augalus, bet jo perteklius deformuoja šakas. Todėl sniegą nuo tujų, buksmedžių ar vaismedžių nupurtykite, o aplink vaismedžius jį sutrypkite, kad žvėreliai neprieitų prie jaunų šakų. Nors sniegas yra natūrali augalų apsauga nuo šalčio, pernelyg storas sluoksnis nėra gerai. Sniegą reikėtų nupurtyti nuo buksmedžių, tujų, lauramedžių, vaismedžių ir vaiskrūmių.
Jeigu jau iškrito sniegas (apsaugos augalus nuo iššalimo), juo apkaskaskite rožes, daugiametes ir svogūnines gėlės. Laikas nuo laiko patikriname kaip laikosi gėlių svogūnai bei gumbasvogūniai.
Nepamirškime ir sodo augalų. Apžiūrėkime medelius, ar jų nežaloja kiškiai, pelės, pelėnai. Daug žalos vaismedžiams ir vaiskrūmiams pridaro pelės. Plačiu žiedu nugraužtam medžio kamieno kakleliui joks sodo tepalas nepadės. Pelės pradedamos naikinti nuo rugsėjo mėnesio, kuomet jos nešasi į urvus maisto atsargas. Jauką ar graužikų nuodus mažomis porcijomis suvyniokite į popierių ir išdėliokite su šiaudų gniūžtelėmis sode ypač pelių mėgstamose vietose, ir pridenkite lentelėmis, kad nesulestų paukščiai ar nepermerktų lietus arba įdėkite į vamzdelius bei nupjautus plastikinius butelius. Nuodus pelėms padedame, kol dar nėra sniego. Arba galima pabandyti dar tokį būdą: nupjauname plastikinio butelio abu galus, perpjauname vieną šoną išilgai ir apgaubiame medelio kamieną iš apačios.
Jei pusto - pravartu ant braškių lysvių sulaikyti kuo daugiau sniego. Tam ant jų pamėtykime eglišakių, o jeigu sniego yra greta - užpilkime jo ant kerelių, paslėpkime juos, kad neiššaltų.
Apsvarstykime ir paukštelių apsaugą. Padarykime lesyklėles, sukaupkime maisto visai žiemai. Peržiemoję sparnuočiai neliks skolingi sodų šeimininkams. Jie sunaikins daug kenkėjų, augins naują kartą. Tad pavasariui sukalkime keletą inkilėlių. Zylėms, bukučiams ir kitiems mažiesiems paukšteliams inkilo landos skersmuo turi būti 2-2,5 cm.
Jei norite mėgautis gausiu derliumi ir sveikais vaisiais, vaismedžius būtina genėti tinkamai. Pirmiausia, išpjaustykite aplūžusias, sausas šakas bei praretinkite tankiai suaugusias šakas.
Pagalvokime ir apie vaisių laikymą. Optimali obuolių laikymo temperatūra yra nuo 1 iki 4 °C, kriaušių nuo -1,5 iki 1°C, o optimali drėgmė yra 80-90 proc. Sodininkams mėgėjams sunku sumažinti temperatūrą iki optimalios, kai lauke dar nešąla, tačiau reikia stengtis, kad ji neviršytų 5-8 °C, tad vėdinkime patalpas. Geriausiai obuoliai ir kriaušės išsilaikys, jeigu atrinktus vaisius sudėsite į 10-15 kg talpos dėžes trimis keturiais sluoksniais. Tarp vaisių sluoksnių įdėkite švaraus popieriaus lapų. Sluoksnius atskirti galima ir sveikais, švariais ąžuolo, klevo ar drebulės lapais. Obuolius galima laikyti ir polietileno maišeliuose. Negalima obuolių ir kriaušių laikyti kartu su bulvėmis ar kitomis daržovėmis. Kartu pagulėję jie įgauna nemalonų kvapą ir skonį.
Žiemą galima pasigaminti įvairaus inventoriaus - obuoliams skinti skintuvą, kastuvams, šakėms, kirviams kotų, dėžių kitų metų derliui sudėti. Pasiruošti kartelių vaismediams paremti. Pravartu turėti ir grotelių vaismedžių kamienams nuo graužikų apsaugoti. Jas galima padaryti iš siaurų lentelių, per 2 ar 3 vietas sujungiant viela. Tokiu lanksčiu skydeliu apjuosiamas vaismedžio kamienas.
Gėlynas ir kambarinių gėlių priežiūra gruodį
Žiemą gėlynuose darbų nedaug, todėl daugiau dėmesio skiriama namų aplinkai, kur klesti kambarinės gėlės. Jos žiemą susiduria su iššūkiais - šviesos ir drėgmės trūkumu. Pastatykite jas arčiau lango, bet jautresnes šalčiui rūšis laikykite toliau nuo šaltų stiklų. Patalpoje pravartu pastatyti indelį su vandeniu - taip kompensuosite šildymo sukeltą sausą orą. Laistykite saikingai, tačiau stebėkite, nes kai kuriais atvejais žiemą augalams reikia net daugiau vandens nei vasarą.
Gruodis yra pats sunkiausias metų laikas kambariniams augalams - dienos trumpos ir dažniausiai apsiniaukusios, o kiekviena sekanti diena yra trumpesnė už ankstesnę. O patalpose įjungti šildymo prietaisai labai išdžiovina patalpos orą.
Vazoninės gėlės jausis geriau, jeigu sustatysime grupėmis, nes išgarintas per lapus vanduo sukurs palankesnį mikroklimatą. Kambariuose, kuriuose temperatūra yra 18-20 ºC, daug augalų nustoja augti ir pralaukia tą nepalankų laikotarpį. Tai žalialapės dracenos, stambialapiai fikusai, tradeskantės, vėzdūnės, filodendrai ir daug kitų. Jeigu patalpose temperatūra pakyla iki 22-24 ºC ir aukščiau, augalai ima augti. Tada jiems užtikrinkime būtiną šviesos kiekį, įrenkime papildomą apšvietimą. Tam galime naudoti specialius arba įprastus patalpų šviestuvus. Pirmieji spinduliuoja tik tuos spindulius, kuriuos augalai naudoja savo gyvybiniuose procesuose ir jie yra žymiai efektyvesni už patalpų apšvietimui naudojamus šviestuvus. Vienam kvadratiniam metrui papildomai apšviesti pakanka 70-90 W galingumo lemputės. Švitiname 10-11 val. per parą. Jeigu trūks šviesos, nauji augalų lapai bus maži, šviesesni, o stiebai ištįsę.
Stebėkime augalus, kurie žiemoja vėsiose patalpose. Jeigu ten temperatūra yra 4-12 ºC, tai japoniniai ožekšniai, lauramedžiai, mirtos jausis puikiai. Žiemą laistome pagal poreikį. Stebime substrato drėgnumą. Jeigu patalpa yra labai šilta, tai laistyti gali tekti net dažniau, negu vasarą. Nepamirškime, vanduo turi būti kambario temperatūros arba 2-3 laipsnių šiltesnis. Šaltas vanduo gali būti lapų kritimo priežastis. Vėsiuose kambariuose laistome retai - kas dvi savaites arba net kartą per mėnesį. Kaktusus laistome, jeigu jie stovi šiltai. Ypač mažus.
Tręšiame tik tuos augalus, kurie auga. Jeigu vasarą tai darėme kas 10 - 14 dienų, tai dabar kartą per mėnesį. Saugokime, kad ant palangių vazonuose nesušaltų augalų šaknys. Jeigu per lango rėmą, pučia šaltas oras, vazoną uždenkime.
Nors už lango gruodas, patalpas kasdien vėdinkime. Augalams reikia gaivaus oro. Tik langus atidarykite taip, kad šalto oro srovė nekristų ant jų. Vėdinimo metu patalpa gali atvėsti iki 2-3 laipsnių.
Gruodis dovanoja daug įvairiaspalvių žydinčių augalų. Tai ciklamenai, azalijos, cimbidžiai.
Ruduo - tobulas metas pasiruošti pavasariui. Būtent dabar sodinamos tulpės, narcizai, hiacintai ir kitos svogūninės gėlės, kurios pirmosios pražysta, kai sniegas dar tirpsta. Svogūninės gėlės, ypač tulpės, žiemą gali pražydėti ir vazonuose namie.
