Vaikų globos namai Lietuvoje - tai įstaigos, kur auginami ir ugdomi našlaičiai, beglobiai vaikai. Vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Veikia valstybinės ir privačios vaikų globos institucijos.
Visuomenėje egzistuoja daugybė klaidingų įsitikinimų apie vaikus, kurie auga vaikų globos namuose. Paprastai žmonės įsivaizduoja, jog tai vaikai, atskirti nuo visuomenės, kurie turi elgesio problemų, galbūt netgi daro teisės pažeidimus, vartoja psichotropines medžiagas, rūko, keikiasi, nelanko mokyklos, smurtauja, valkatauja, yra utėlėti ir trumpai kirpti. Iš tiesų, tai tėra absoliutūs mitai.
Jeigu 1500 vaikų, kurie šiuo metu gyvena institucijose būtų štai tokie, tai mums tikrai Lietuvoje nebūtų saugu gyventi. Mes sakome, jog vaikai yra vaikai ir kiekvienas vaikas netinkamai pasielgia kaip ir kiekvienas suaugęs žmogus. Vaikų globos namuose gyvenantys vyresni vaikai dažnai vertinami kaip agresyvūs, triukšmingi, nebendradarbiaujantys, nepareigingi. Tačiau aštri išorinė pusė dažnai slepia nesaugumo, baimės, sumišimo jausmą. Dėl visuomenėje gajų mitų apie institucijose augančius vyresnius vaikus daugelis asmenų, kurie galėtų suteikti paaugliui namus, atgrasomi nuo vyresnių vaikų globos.
Egzistuoja mitas, kad globos namuose augantys paaugliai, yra nuolat netinkamai besielgiantys žmonės, kurie buvo apgyvendinti vaikų globos institucijoje, nes jų tėvai negali valdyti savo elgesio. Tai yra neteisybė. Paaugliai paprastai yra globojami dėl tų pačių priežasčių kaip ir jaunesni vaikai. Iš tikrųjų globos namuose augantys paaugliai yra tokio amžiaus, kai jiems vis dar labai reikalinga pagalba ir parama. Gera rutina ir mylinti, puoselėjanti aplinka gali padaryti didžiulį teigiamą poveikį jauniems žmonėms, kurie yra gyvenimo etape, kai priima sprendimus dėl savo ateities. Naujausi tyrimai rodo, kad žmogaus smegenys vystosi iki 20 metų. Taigi, smegenys yra pasirengusios keisti elgesį.
Tapimas globėju: mitai ir realybė
Kad būtumėte globėju, nebūtinai turi būti vyresnio amžiaus ir sukaupęs vaikų ir jaunuolių auginimo patirtį. Globoje ne amžius, o energija ir motyvacija turi didesnę reikšmę. Anaiptol, jaunas, brandus suaugęs gali būti puikus jaunuolio globėjas, neretai tampantis vyresniuoju broliu ar sese savo globotiniui. Globėju galima tapti nuo 21 metų amžiaus.
Tikrai ne maža visuomenės dalis mano, jog norint globoti reikia turėti nuosavus namus. Jeigu jūs manote, kad norėdami globoti turite turėti didelį namą ar butą, kuris būtų puikiai įrengtas ir priklausyti jums nuosavybės teise, vadinasi, jūs esate pagautas šio mito. Nesvarbu, ar paauglys ar vaikas, kurį norėtumėte globoti, galioja tos pačios taisyklės - svarbu, jog vaikas jūsų namuose turėtų savo erdvę miegui, poilsiui, pamokų ruošai, žaidimams.
Jeigu niekada neturėjote vaikų ar niekada nedirbote su vaikais, gali būti, jog esate patikėję šiuo mitu, kad neverta svarstyti apie vaiko globą, jeigu neturi vaikų auginimo patirties. Iš tiesų nebūtina būti užauginus vaikus, kad galėtum juos globoti. Tai ko jums reikia, tai didelio noro atverti savo namų duris ir širdį jauniems žmonėms, kuriuos reikia mylėti ir saugoti.
Žinoma, jeigu neturite patirties, tikėtina, kad galite nerimauti. Tačiau nuo pačios pradžios, kai pradėsite lankyti globėjų mokymus, jūs tapsite globėjų bendruomenės dalimi. Globodami vaiką ar jaunuolį, jūs turėsite globos centro specialistų pagalbą ir paramą, bendrausite su globėjų šeimomis per savipagalbos grupes ir įvairius renginius, galėsite lankyti mokymus ir gauti specialistų konsultacijas.
Vaiko globa: iššūkiai ir parama
Vaiko ir jaunuolio globa kaip ir tėvystė yra visos paros darbas. Tačiau didžiąją laiko dalį esate tik budintis, nes vaikai leidžia laiką mokykloje, būreliuose, su draugais, yra užsiėmę pasaulio tyrinėjimu. Lygiai taip, kaip darbo grafikus derina tėvai prie biologinių vaikų, lygiai taip yra ir su globojamu vaiku. Žinoma, ypatingas laikas yra tuomet, kai vaikas atkeliauja į jūsų namus. Tuomet jums reikia vienas kitą pažinti, užmegzti ryšį - šiam laikotarpiui ypatingai svarbu skirti daugiau laiko praleisti kartu.
Į jūsų namus atvykusiam globojamam vaikui ypač pirmais mėnesiais reikės daugiau fizinės ir emocinės pagalvos - vaikas išgyvens netektį, jam reikės priprasti prie naujos rutinos, naujos ugdymo įstaigos, susipažinti ir megzti ryšius su naujais žmonėmis. Tačiau ilgainiui - viskas stos į savas vėžias, nors pagalba ugdymosi srityje gali būti reikalinga intensyvesnė visą globos laikotarpį.
Tyrimai rodo, jog pirmieji treji vaiko gyvenimo metai yra geriausias laikas vaikams ir tėvams megzti tvirtą ryšį. Tačiau tyrimai taip pat parodė, kad meilė ir prisirišimas nebūtinai priklauso nuo biologijos. Santykio sukūrimas gali vykti bet kuriame amžiuje. Tačiau tam reikia pasitikėjimo ir laiko.
Kai vaikas ar jaunuolis apsigyvena globėjo namuose, tai be abejonės kelia įtampą ir stresą. Be to, vaikas išgyvena ir buvusios aplinkos netektis - auklėtojų, draugų, mokyklos, savo kiemo ir t.t. Globėjui šiuo momentu reikia kantrybės, atidumo ir supratingumo. Globėjas turi žinoti, kad reikės laiko, kol vaikas ar jaunuolis įveiks nemalonius jausmus būdamas naujos šeimos dalimi.
Žmonės, kurie prisiima gyvenimą keičiančią globos užduotį, turi didžiulę širdį ir žino, kad meilė gimdo meilę.
Šeimos padėtis ir globa
Vaiko ar jaunuolio globai visiškai nesvarbi jūsų šeimyninė padėtis. Globėjai gali būti vieniši, vedę ar gyvenantys partnerystėje. Jūsų šeimos sudėtis nėra kliūtis globoti. Jeigu jūsų šeima gausi, pirmiausia reikia pasirūpinti, kad jaunam žmogui būtų pakankamai vietos jūsų namuose.
Vaikų globos įstaigų istorija ir pertvarka
Pirmosios vaikų globos institucijos pradėtos kurti 17-18 amžiuje. 19 a. pradžioje vaikų globos institucijos veikė didžiausiuose Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų miestuose. Lietuvoje našlaičių ir pamestinukų globa pirmoji susirūpino Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė ir 1786 įkūrė pirmąją vaikų ugdymo įstaigą - kūdikių prieglaudą. 1791 Jadvygos Oginskienės iniciatyva Vilniuje atidaryti Vaikelio Jėzaus auklėjimo namai. Juose vaikus, kurių būdavo apie 400, prižiūrėdavo vienuolės.
Kaune 1848 įsteigtas lopšelis pamestinukams (vėliau paverstas nuolatine vaikų prieglauda), 1864 - kūdikių auklėjimo namai (gyvendavo apie 40 pamestinukų). Gruzdžiuose grafas Georgijus Naryškinas 1890 įsteigė prieglaudą neįgaliems vaikams. 19 amžiaus pabaigoje Vilniuje, Kaune, Zarasuose, Šiauliuose, Raseiniuose ir kitur susikūrusios labdaros draugijos rūpinosi beglobiais vaikais. Per Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti Vitebske, Voroneže ir kituose Rusijos miestuose įsteigė vaikų globos institucijas lietuvių vaikams. 1918-40 vaikų globos institucijos daugiausia buvo išlaikomos bažnytinės labdaros organizacijų (pvz., Vaikelio Jėzaus draugijos, Šv. Kazimiero draugijos). 1922 Kūdikių gelbėjimo draugijos iniciatyva Kaune įsteigta kūdikių prieglauda, vadinama Lopšeliu; juose buvo apie 160 pamestinukų iki 3-4 metų amžiaus (1931 pastatyti nauji 200 vietų namai, juose pradėjo dirbti gydytojai, medicinos seserys). Nuo 1928 pradėta vaikus patronuoti (už tam tikrą atlyginimą atiduoti auklėti šeimoms). 1940 SSRS okupavus Lietuvą visų labdaros organizacijų veikla nutraukta, vaikų globos institucijos suvalstybintos. 1941 vaikų prieglaudos pertvarkytos į vaikų namus. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ypač padaugėjo našlaičių ir nuo tėvų pasimetusių vaikų. 1949 buvo 48 vaikų globos institucijos (7000 vaikų).
Į vaikų namus būdavo perkeliami 3 metų sulaukę vaikai iš kūdikių namų. Veikė ikimokykliniai (3-7 metų vaikams) ir mokykliniai (7-18 metų vaikams) vaikų namai. Mokyklinio amžiaus vaikai mokėsi bendrojo lavinimo pradinėse, septynmetėse, vėliau - aštuonmetėse, vidurinėse ir specialiosiose mokyklose. 20 amžiaus 6 dešimtmetyje dauguma vaikų namų pertvarkyta į internatines mokyklas, vėliau kai kurios iš jų - į pensionus. Atkūrus nepriklausomybę vaikų ir kūdikių namai pertvarkyti į vaikų ir kūdikių globos namus.
Nuo 2015 m. pradėta visos vaikų globos sistemos reforma, kuria siekiama sumažinti institucinės globos priklausomybę, didinti bendruomenines ir šeimos (šeimyna) pagrindu kuriamas paslaugas ir kartu apsaugoti vaikus, kad jie nebūtų atskirti nuo šeimos, teikiant pakankamą ir tinkamą paramą vaikams, jų tėvams ir bendruomenei. T. p. Vaiko globos sistemos deinstitucionalizacija nuo 2015 yra viena iš prioritetinių Lietuvos socialinės politikos sričių. Perėjimas nuo institucinės prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos yra laipsniškas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių.
Įgyvendinant valstybės tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad vaikas augtų šeimoje, buvo priimti Civilinio kodekso (2000, įsigaliojo 2001) pakeitimai (įsigaliojo 2018 07 01), pagal kuriuos vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, lyginant 2016-18 duomenis, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėja. 2018 pabaigoje didžioji dalis, t. y. 5249 vaikai (64 %), tėvų globos netekusių vaikų (8 177 vaikai) buvo globojami (rūpinami) šeimose, 394 vaikai (5 %) - šeimynoje, 2 419 vaikų (30 %) - globos įstaigose ir 115 vaikų (1 %) - globos centruose.
2018 m. pabaigoje globa institucijoje dažniausiai nustatyta 10-14 metų vaikams (278 vaikai iš 869, tai sudaro 32 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose) bei vaikams iki 3 metų amžiaus (176 vaikams iš 869, tai sudaro 20 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose). 2018 pabaigoje (kaip ir 2017 pabaigoje) globos įstaigose didžioji dalis globojamų (rūpinamų) vaikų sudarė 15-17 metų amžiaus grupė (2017 - 36 %) ir 10-14 metų amžiaus grupė (2017 - 34 %).
Vis dėlto ministerija pripažįsta, kad įvaikintų vaikų vis dar per mažai. Esą visuomenė neigiamai žiūri į globotinius. Tačiau vaiko teisių specialistai atkerta, kad problema - ne neigiamas visuomenės požiūris, o per mažos išmokos budintiems globėjams. Be to, kaip didelį iššūkį vaiko teisių specialistai mato ukrainiečių vaikų įvaikinimą.
Kupiškio rajone veikiantys vaikų globos namai yra vieni paskutiniųjų šalyje, kai dar ne visi globotiniai gyvena šeimose ar bendruomenės namuose. Šiuo metu globos namuose auga virš dešimties vaikų. Tačiau vaikų globos namų direktorė pasakoja, kad iki metų pabaigos šių globos namų neliks. Dalį vaikų, tikimasi, įsivaikins šeimos, kiti bus apgyvendinti vadinamuosiuose bendruomenės namuose. Ten įprastai vienoje patalpoje gyvena iki aštuonių vaikų. Nuo globos namų gyvenimas bendruomenės namuose skiriasi tuo, kad vaikai apgyvendinami nuosavame name arba bute. Jie esą kartu veda bendrą buitį kaip didelė šeima. Jie yra arčiau žmonių, arčiau bendruomenės, visuomenės.
Ambicingą tikslą uždaryti globos namus turi ir Lietuva. Iki metų pabaigos institucinių globos namų apskritai turėtų nelikti. Tai reiškia, kad vaikai arba bus įvaikinti, arba bus apgyvendinti bendruomenės namuose. Tikslas būtų, kad visi Lietuvos vaikai gyventų šeimose, būtų priimti į šeimas ir būtų suteikta visa įmanoma pagalba, kurios reikia tiek globėjams, tiek vaikams.
Šiuo metu vaikų globos namuose gyvena beveik šeši tūkstančiai globotinių. Iš jų keturi su puse tūkstančio vaikų jau yra perkelti į bendruomenės namus. Tai jie sako, kad aš dabar žinau, kad pienas yra laikomas šaldytuve. Aš dabar žinau, kad duris reikia užsirakinti nakčiai. Aš žinau, kad dabar galiu pasikviesti draugus. Tai tas skirtumas yra tikrai akivaizdus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija viliasi, kad iki metų pabaigos visi vaikai jau gyvens bendruomenės namuose. Šių metų pabaigoje bus užbaigti visi projektai. Daugiau kito laikotarpio ES lėšų skirti nenumatoma. Iki metų pabaigos Lietuvoje bus įkurta per 80 bendruomeninių mažų namų, kur bus apgyvendinti visi likusieji, šiuo metu dideliuose globos namuose gyvenantys, vaikai. Net ir tie bendruomeniniai globos namai dar nėra šeima. Dar yra kur augti ir užaugti.
Todėl, pasak ministerijos, reikia didinti galimų globėjų skaičių, skatinti visuomenę įsivaikinti. Vaiko teisių apsaugos tarnybos duomenimis, nors apie įsivaikinimą galvoja kas antras apklaustasis, kasmet įvaikinama tik apie šimtas vaikų. Nes kitos šalys, jų paslaptis, kodėl ten žmonės labiau globoja. Nes visa aplinka palaiko globėją, nes jeigu šeima globoja vaikus, tai yra pati gerbiamiausia šeima tame miestelyje, tame rajone, toje gatvėje.
Tačiau vaiko teisių apsaugos kontrolierė tikina, kad ne tik įvairios stigmos stabdo nuo įvaikinimo, bet ir mažos išmokos. Pavyzdžiui, budintiems globėjams. Tai yra asmenys, kurie į savo šeimą priima laikinai be tėvų likusį vaiką. Vaiko iki šešerių metų priežiūrai per mėnesį skiriami 254 eurai. O už vyresnio nei dvylikos metų vaiko priežiūrą valstybė skiria ir kiek daugiau nei tris šimtus. Jie gauna tam tikras išmokas ir tai lyg kompensuoja jų išlaidas. Bet jeigu žiūrėti į vaiko poreikius, tai jie kasdien auga. Ir mes puikiai suprantame, kad vaikui reikia ir būrelius lankyti, ir šviestis, o visa tai kainuoja.
Kaip vieną didesnių iššūkių vaiko teisių specialistai mato ir ukrainiečių vaikų įvaikinimą. Šiuo metu globos ar bendruomenės namuose auga beveik aštuoni šimtai ukrainiečių.
Įgyvendinant vaikų globos institucijų pertvarką, gruodžio pabaigoje uždaromi Šakių, Kupiškio ir Kauno rajonuose likę paskutiniai vaikų globos namai. Jų globotiniai perkeliami į šeiminius namus - butus ar individualius namus, kuriuose gali gyventi iki aštuonių vaikų, nurodo organizacijos „Vaikai yra vaikai“ vadovė Rugilė Ladauskienė. Pradėjus pertvarką 2014 metais, dideliuose vaikų globos namuose gyveno daugiau nei 3,5 tūkst. vaikų, o šiandien norime drąsiai paskelbti apie tokių namų uždarymą. Per visus šiuos metus daugiau dėmesio skyrėme šeimoms, kad vaikai galėtų saugiau augti savo tėvų šeimose - pradėjome teikti kompleksines paslaugas šeimai, sustiprinome vaikų dienos centrus ir šeimų socialinę priežiūrą.
Uždarinėti tuomet Lietuvoje veikusius 95 vaikų globos namus buvo pradėta 2014 m. Didžioji dalis jau uždarytų įstaigų globotinių šiuo metu gyvena šeimose: pas globėjus, budinčius ar nuolatinius globotojus bei šeimynose. Siekiant užtikrinti svarbiausias vaiko teises ir poreikius, paslaugas reikia teikti ne tik šeimoms, išgyvenančioms krizę, bet ir šeimoms, kuriose auga be tėvų globos likę vaikai.
Lietuvoje 2018 m. startavo globos centrai, kurių šiuo metu yra 66, atsirado profesionalių globotojų institutas - budintys ir nuolatiniai globotojai, aktyviai buvo stiprinama šeimynų veikla, taip pat dalis vaikų apsigyveno šeiminiuose namuose. Jų šiuo metu turime 177 ir juose auga 1032 vaikai. Tokie pokyčiai ne tik suteikia galimybę vaikams augti mylinčioje ir palaikančioje šeimos aplinkoje, taip stiprinant jų emocinę gerovę, bet taip pat prisideda ir prie bendruomenės stiprinimo bei atsakingo vaikų priežiūros užtikrinimo.
177 šeiminiuose namuose gyvena 1032 tėvų globos netekę vaikai.
Skaičiuojama, kad per dvidešimtmetį globojamų vaikų skaičius institucijose sumažėjo šešis kartus. 2002 m. vaikų globos namuose gyveno daugiau nei 6,7 tūkst. vaikų, 2014 m., pertvarkai tik prasidėjus, - daugiau nei 3,5 tūkst. globotinių. Šiuo metu kiek daugiau nei 1 tūkst. vaikų gyvena šeimos aplinkai artimuose šeiminiuose namuose - bendruomenėje.
Uždarius visus vaikų globos namus, gruodžio mėn. pabaigos duomenimis, Lietuvoje veikė 177 šeiminiai namai, kuriuose šiuo metu gyvena 1032 tėvų globos netekę vaikai, iš kurių - 843 vyresni nei 10 metų amžiaus. Šeiminiai namai, kuriuose vidutiniškai gyvena po šešis vaikus, yra kur kas tinkamesnė vieta vaiko raidai ir socialinių įgūdžių ugdymui, nei vaikų globos namai. Čia jiems skiriama daugiau dėmesio, mokoma savarankiškumo, vaikai gyvena lyg namuose ir yra atsakingi už savo gyvenamą vietą. Visgi nėra saugesnės ir stabilesnės vietos vaikams nei šeima - globėjų ar rūpintojų, nuolatinio globotojo ar šeimynos.
Naujausiais duomenimis, Lietuvoje yra daugiau nei 3 tūkst. fizinių vaiko globėjų rūpintojų, 251 budintis globotojas, 54 šeimynos ir 9 nuolatiniai globotojai, priklausantys nuo liepos 1 d. veikiančiam Nuolatinio globotojo institutui ir gaunantys atlygį už ypatingų vaikų globą.
Kaip 15min.lt jau rašė, Viešvilės vaikų globos namuose - nauji įtarimai dėl galimo nepilnamečių tvirkinimo. Pradėtas tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 153 straipsnį - dėl vaiko tvirkinimo. Lapkričio 3 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimo. Įtariamasis - buvęs Viešvilės vaikų globos namų darbuotojas. Įtariamuoju tapęs Artūras tikina, kad apie tariamą savo vaidmenį skandale jis sužinojo tik iš žiniasklaidos. Jis pasakojo, kad baigęs studijas ieškojo vietos, kur galėtų savanoriauti. Būtent darbui be jokio atlygio Artūrą ir priėmė tuometis Viešvilės vaikų globos namų direktorius A.Liaudaitis.
Po trijų mėnesių jis tapo nuolatiniu darbuotoju, tačiau, kaip tikina, nuo pat pradžių jutęs kai kurių kolegų nepasitenkinimą. Kalbos pradėjo sklisti nuo pat pirmos mano savanoriavimo dienos: gal čia direktoriaus šnipas, gal čia direktoriaus užpakalis. Vėliau jis buvo perkeltas dirbti į šeimyną, kurios du vaikai paprašė jo tapti Sutvirtinimo sakramento tėvu. Esą kaip tik apie tuos vaikus dabar ir eina kalba, nes per vaikų gimtadienius, šventes jis stengėsi vaikus pasveikinti, vaišinti skanesne vakariene. Pasak vyro, kilus pedofilijos skandalui jis sulaukęs nuolatinių Viešvilės vaikų globos namų direktoriaus pavaduotojos Jūratės Bastienės kabinėjimosi - viskas esą buvę blogai. Tiesiog per daug visko žinau, ko nereikia žinoti, todėl norima mane sudirbti, kaip tik galima. Įstaigoje vaikai yra mušami, skriaudžiami. Tiesiog per daug visko žinau, ko nereikia žinoti, todėl norima mane sudirbti, kaip tik galima.
Artūras neneigia bandęs tapti kelių vaikų globėju, įkurti savo šeimyną, tačiau Jurbarko vaiko teisių apsaugos skyrius tam nepritarė, nors jis tvirtina turėjęs visas sąlygas tam. Kol kas prokurorai su Artūru nesusisiekė, jo neapklausė. Jis tikina, kad įstaigoje bandyta vaikus priversti rašyti raštus pagal sukurtą tekstą, ką Artūras su jais daręs. Tačiau esą vaikai atsisakė tai daryti. Pedofilijos skandalas Viešvilėje kilo kovo mėnesį, kai paaiškėjo, kad teisėsaugos institucijas jau anksčiau pasiekė anoniminis skundas apie paauglių lytinį išnaudojimą šio miestelio vaikų globos įstaigoje. Skunde buvo minimi keli 13-16 metų vaikinų tvirkinimo atvejai 2014 metais, nurodyti nepilnamečių vardai ir pavardės.
Į tualetą nespėjusią mažametę vaikų globos namų auklėtinę naktinė budėtoja primušė taip, kad ant kojų liko randų, kita globotinė viena akimi nemato, nes mergaitę per vėlai parodyti gydytojams pasirūpino įstaigos direktorė, o ji pati vagia net iš vaikų - per labdaros akcijas prekybos centruose žmonių suaukotų produktų dalį tempia namo. Tokių ir dar daugiau kaltinimų Panevėžio rajone, Linkaučiuose, esantiems vaikų globos namams išguldyta skunde, sukėlusiame ant kojų ne tik jų steigėją rajono Savivaldybę, bet ir Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.
Vakar į globos namus bene pirmą kartą per jų gyvavimo istoriją pasiųsta tiek Savivaldybės tikrintojų - vaiko teisių apsaugos specialistų, socialinių darbuotojų, auditorių, gydytoja. Į skandalo purtomą įstaigą rengiasi rajono Pedagoginės-psichologinės tarnybos psichologai. Ar gali būti, kad pačiame rajono pakrašty, maždaug 40 kilometrų nuo Panevėžio, ramiame ir mažame kaimelyje įkurtuose globos namuose su auklėtiniais žiauriai elgiasi net darbuotojai? Ar tiesa, kad didelį pedagoginio darbo stažą turinti buvusi Linkaučių pagrindinės mokyklos direktorės pavaduotoja Jūratė Pagojienė, vos prieš keletą metų stojusi prie globos namų vairo, pamiršo svarbiausią savo pareigą - rūpintis tėvų meilės stokojančiais vaikais?
Rajono Savivaldybės bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėmesio centre Linkaučių globos namai atsidūrė, kai prieš porą savaičių valdininkus pasiekė anoniminis pagalbos šauksmas. Dviejų lapų laiške iškloti kaltinimai pašiurpino ir vaiko teisių gynėjus, ir socialinius darbuotojus. Anot nežinomu panorusio likti laiško autoriaus, jei ne direktorės abejingumas, mergaitė sužalota akimi galbūt dabar būtų regėjusi. Globotinei sanatorijoje draugė įdūrė į akį. Mergytė buvo gydoma, o prieš išleisdami ją į globos namus medikai surašė nurodymus, kaip pedagogams elgtis. Tačiau J. Pagojienė net neskaičiusi tuojau pat mergaitę išsiuntė į stovyklą ir tik vasaros pabaigoje, pati grįžusi iš atostogų, perskaitė išrašus iš sanatorijos. Globotinė buvo per vėlai nuvežta pas gydytojus, ir dabar viena akimi ji beveik nemato. Jei ne direktorės abejingumas, gal būtų išgelbėta mergaitės akių šviesa? - klausimą globos namų prievaizdams užduota skundo autorius. Anot jo, tai ne vienintelis įrodymas, kad šių globos namų vadovams vaikai nerūpi.
Kartą auklėtoja pastebėjo randų ant vienos globotinės kojų. Klausinėjama šešiametė prisipažino, kad ją sumušė naktį budėjusi ūkvedė. Auklėtoja mušimo žymes parodžiusi pavaduotojai, slaugytojai, tačiau šios esą tik nuraudo ir numykė. Globos namų auklėtiniams taikomos kolektyvinės bausmės - kam nors sugadinus įstaigos turtą, visiems 60 vaikų neišmokėti kišenpinigiai, siekiantys vidutiniškai 50 Lt per mėnesį. Kur panaudojami sutaupyti pinigai - mįslė.
Globos namų administracija kaltinama pasipelnanti vaikų sąskaita. Esą įstaigos gaunama labdara nukeliauja į direktorės ir jos pavaduotojos namus. Pasiimti labdaros atvažiuoja naktį, kai jau nebedirba auklėtojos. Išsineša slapčia, ne per pagrindinė įėjimą. Paskutinei norvegų labdarai skirstyti net nebuvo sudaryta komisija. Šitaip iškeliauja ne tik norvegų, bet ir visa kita labdara - įstaigos užkulisius teigia praskleidęs skandalingojo laiško autorius. Anot jo, vaikai lieka šokiruoti, kai per „Maisto banko“ akcijas patys per dieną prastovėję prekybos centre vėliau neranda to, ką žmonės jiems būna paaukoję. Neva direktorė kartą pati prisipažino namo parsinešusi šokoladą ir kelis butelius aliejaus.
Per silpna vadovauti 2009-aisiais iš globos namų direktoriaus pareigų pasitraukus Gintarui Navickui jo vietą užėmusi J. Pagojienė, anot laiško autoriaus, taip ir neužsitarnavo vaikų pagarbos. Esą būna gėda klausytis, kaip globotiniai nepagarbiai kalba su direktore ir toje pačioje įstaigoje dirbančiu jos vyru. Kokios pastarojo pareigos, ne visiems suprantama: direktorės sutuoktinis kerpa vaikus, atsakingas už darbų saugą ir atlieka dar aibę darbų. Esą buvusio vadovo pasiilgę vaikai neturi kam išlieti savo nuoskaudų, psichologo dalis darbo valandų sutampa su pamokomis mokykloje, o kitais darbuotojais globotiniai nepasitiki.
Tokios įstaigos vadovu turi būti stiprus žmogus. Psichologiškai ir morališkai. Čia kiekvieną dieną palaikymo, patarimų laukia dešimtys vaikų. Direktorė ypač mėgsta pabrėžti, kokia ji pavargusi ir ryte prabudusi pirmiausia skaičiuoja, kiek dar liko iki pensijos - primenama laiškuose rajono Savivaldybei bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
Rajono Savivaldybės tikrintojai antrą savaitę važinėja į Linkaučius. Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja Nijolė Stakytė ir Socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė jau porą kartų išklausė direktorės J. Pagojienės pasiaiškinimo. Globos namų vadovė tvirtina tapusi šmeižto auka. Tačiau įstaigos prievaizdai nepasikliauna vien jos žodžiais. Vakar globos namus iki siūlelio tikrino Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta darbo grupė: Vaikų teisių apsaugos, Socialinės paramos, Vidaus audito skyriaus vedėjos, Savivaldybės gydytoja. Šiandien į globos namus susitikti su jų auklėtiniais važiuoja rajono Pedagoginės-psichologinės tarnybos psichologės. Per pastaruosius metus tai jau antras Savivaldybės gautas skundas dėl situacijos šiuose vaikų globos namuose. Pernai vaiko teisių specialistai ir socialiniai darbuotojai sulaukė telefono skambučio - buvo kviečiami atvykti pasikalbėti su vaikais bei darbuotojais.
Socialinės paramos skyriaus vedėjos Aldonos Paškevičienės teigimu, ir tąkart direktorė buvo kaltinama per mažai dėmesio skirianti globotiniams. Susitikę su Savivaldybės atstovais tąkart vaikai skundėsi, kad priversti žiūrėti į sieną, nes neveikia televizorius, negali ant širdies gulinčių skaudulių išsakyti darbuotojams, nes pastarieji išplepa jų paslaptis, nepagarbiai elgiasi. J. Pagojienei pagrįstų pretenzijų turėjo ir darbuotojai - jie skundėsi dėl neteisingo mokymosi atostogų apmokėjimo, ne vienam abejonių kėlė ir direktorės vyro darbas. Tąkart J. Pagojienė atsipirko žodiniu įspėjimu. Kalbėjomės su direktore. Iš tiesų buvo ne visai tinkamų dalykų jos darbe. Išsakėme pastabas ir ji taisė klaidas.
Kuo dabar baigsis patikrinimas, paaiškės šį mėnesį. Darbo grupė išvadas dėl situacijos Linkaučių globos namuose žada pateikti iki lapkričio pabaigos. Savo ruožtu tikrintojus į Linkaučius žada atsiųsti ir Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Žymės ant kūno - nuo prausimo J. Pagojienė tikina pasirengusi atsakyti į visus tikrintojų klausimus. Anot jos, įstaigoje nėra taip blogai, kaip surašęs anonimas. Tačiau direktorė sutinka, kad jame dalis tiesos vis dėlto yra.
Įstaigos vadovė pripažįsta, kad mergaitė, kurios akis sužalota, pas gydytoją nuvežta keliomis dienomis vėliau, nei rekomendavo sanatorijoje ją gydę medikai. J. Pagojienė aiškino nesuspėjusi perskaityti sanatorijos medikų rekomendacijų. Mat iš jos mergaitė grįžo anksčiau, nei buvo gauti išrašai. Per tą laiką globotinė buvo išvežta į vasaros stovyklą. J. Pagojienė tikina, kad pavėlavimas neturėjo įtakos mergytės sveikatos būklei. Šiuo metu ji laukia akies operacijos. Įstaigos vadovė kategoriškai neigia, kad globos namuose mušami vaikai. Anot jos, randai ant šešiametės kojų nepanašūs į mušimo žymes. Direktorės versija kita: žymės galėjo atsirasti auklėtojai nuprausus į kelnes darančią šešiametę.
Mergaitė turi labai didelių problemų dėl tuštinimosi į kelnes. Tai jos protestas dėl patekimo į globos namus. Žymės galėjo atsirasti nuo plovimo. Nuplauti tokio amžiaus vaikui užpakaliuką, kai jis visas išsiterliojęs išmatomis, turbūt patys suprantat, kad jei jos pridžiūvusios nuo pusiaunakčio - aiškino J. Pagojienė. Anot jos, globos namai turi svarų įrodymą, kad mergaitė nebuvo mušama - išrašą iš sanatorijos apie atsiųsto vaiko būklę.
Jei būtų mušama, tikrai žinočiau. Mūsų vaikai ne tokie, kad nepasisakytų. Ta mergaitė be galo užsispyrusi. Jei ryte numeta savo nešvarias kelnaites ir iš užsispyrimo neina jų pakelti, o auklėtoja paėmusi ją už rankos tarsi pabando, kad pasilenktų ir paimtų numestą daiktą, nemanau, kad čia yra vartojama fizinė jėga - teigė direktorė. Kaltę verčia kaimo paskaloms J. Pagojienė neneigia, kad globotiniams taikomos kolektyvinės bausmės. Jos tvirtinimu, vaikai tik kartą, kai pedagogams nepavyko išsiaiškinti, kas subraižė sieną, taip buvo nubausti. Dėl to visi globotiniai negavo vieno mėnesio kišenpinigių. Pagal globos namų nustatytą tvarką kas mėnesį vaikams išmokama vidutiniškai 50 Lt. Nusikaltusiesiems jų tenka 5 Lt, pavyzdingai besielgiantieji ir labai gerai besimokantieji gali užsidirbti ir 80 Lt. Pasak direktorės, sutaupyti neišmokėti kišenpiginiai išleidžiami vaikų poreikiams - ekskursijoms ir pan. O kaltinimus dėl pasisavinamos labdaros direktorė vadina absoliučiu šmeižtu.
Dar tiek uždirbu, kad aliejaus galiu pati nusipirkti - piktinosi J. Pagojienė. Direktorė turi savo versiją, kas ir kodėl ją skundžia, tačiau nenorinti jų įvardyti. Ji pripažįsta, kad toks skundas nebuvo perkūnas iš giedro dangaus. Gyvename pačiame rajono pakrašty. Kartais kaimas uždeda savo antspaudą, kai „pletkai“ vaikščioja iš vienos patalpos į kitą. Mieste to nėra - palygino J. Pagojienė.
Purtė seksualinio priekabiavimo skandalas Linkaučių vaikų globos namus skandalai purto kasmet. 2011-ųjų gruodį vaiko teisių apsaugos specialistus ir policijos pareigūnus ant kojų sukėlė 15-mečio skundas, kad prie jo seksualiai priekabiauja tame pačiame kambaryje gyvenantis 16-metis. Nors berniukas apie išgyvenimas papasakojo pedagogams, paaugliai dar kelias dienas buvo palikti gyventi kartu. Pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kai 15-metis paaiškino seksualinio priekabiavimo istoriją tiesiog išsigalvojęs.
Minint globos sistemos pertvarkos dešimtmetį, per 1 000 vaikų vis dar gyvena bendruomeniniuose globos namuose, o sunkiausiai šeimas randa vyresni nei 10 metų vaikai. Jau 20 metų vaikus globojanti Eglė Vaitkevičienė užaugino 15 vaikų, dar 5 šeimoje auga. Sako, kai vieni globojami vaikai užauga - į namus priima kitus. Jiems ypač reikia namų. Netgi tie 18-mečiai, kurie laikomi jau tie suaugusiais žmonėmis, jiems irgi labai labai reikia to saugaus suaugusio šalia. Tikrai nesibaigia ta globa sulig 18 metų, aš manau, kad tai turėtų būti įsipareigojimas visam gyvenimui. Jeigu tu tapai vaiko namais, tai vaikas turi turėti namus. Lietuvoje šiandien jau globojama daugiau nei 5 tūkst. vaikų. Tačiau dar tūkstantis gyvena bendruomeniniuose globos namuose ir laukia šeimos. Rasti šeimą vaikui, vyresniam nei 10-ies, sunku. Prieš daugiau nei dešimtmetį globojamų vaikų šalyje buvo dukart daugiau nei dabar - apie 10,5 tūkst.
Individualizuotos paslaugos, intensyvios paslaugos, pritaikytos šeimai, prieinamos, savalaikės paslaugos padeda įveikti krizines situacijas ir vaikai lieka su savo tėvais, tai turbūt irgi vienas didžiausių tų žingsnių, ką pavyksta padaryti. Džiaugiamės matydami, kad skurde ir socialinėje atskirtyje gyvenančių vaikų mažėja, tai labai geras ženklas visiems Lietuvos vaikams. Žymiai pagerėjo ir globėjų pasiruošimas priimti vaikus.
Turbūt pats skaudžiausias momentas, su kuriuo mes vis dar susiduriam, tai yra, kiek kartų tą vaiką galima paimti iš tos pačios šeimos. Kitaip sakant, institucijos įvertina pokytį tėvų šeimoje, bet tėvų šeima nebūtinai pasikeičia arba labai greit atkrinta ir vaiko antrinis, tretinis paėmimas iš šeimos - labai skausmingas.
