Menu Close

Naujienos

Socialinės globos įstaigų vadovų kompetencijos Lietuvoje

Socialinės globos įstaigų vadovų kompetencijos yra esminis veiksnys, užtikrinantis kokybiškų socialinių paslaugų teikimą pažeidžiamiausiems visuomenės nariams. Šiame straipsnyje nagrinėjami pagrindiniai reikalavimai, keliami socialinės globos įstaigų vadovams, jų funkcijos, profesinio tobulėjimo svarba ir nuolatinis kompetencijų ugdymas. Straipsnyje remiamasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais socialinių paslaugų sritį, bei Utenos rajono socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotojo socialiniam darbui pareigybės aprašymu.

Vadovo Pareigos ir Reikalavimai: Utenos Rajono Socialinių Paslaugų Centro Pavyzdys

Utenos rajono socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotojas socialiniam darbui yra įstaigos vadovo pavaduotojas, kurio pareigybės lygis - A2. Šiam darbuotojui keliami specialūs reikalavimai, apibrėžiantys būtinąsias kompetencijas ir kvalifikaciją.

Kvalifikaciniai Reikalavimai

Darbuotojas, užimantis šias pareigas, privalo turėti:

  • Socialinio darbo kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį arba būti baigęs socialinio darbo studijų krypties programą ir įgijęs socialinių mokslų kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį.
  • Arba iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir socialinio darbuotojo kvalifikaciją.

Be formalių kvalifikacinių reikalavimų, vadovui būtinos ir praktinės, ir vadybinės kompetencijos:

  • Savarankiškai planuoti ir organizuoti savo darbą bei kuruojamų padalinių, teikiančių socialinės globos paslaugas, veiklą.
  • Efektyviai bendrauti su darbuotojais ir paslaugų gavėjais, turėti psichologinių ir vadybinių žinių.
  • Dirbti komandoje, priimant sprendimus ir pasidalinant atsakomybe.
  • Planuoti Centro veiklą, kaupti, sisteminti, apibendrinti informaciją ir rengti išvadas.
  • Žinoti Centro dokumentų valdymo tvarkos reikalavimus, dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisykles, teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas.
  • Efektyviai organizuoti žmogiškuosius, finansinius bei kitus galimus išteklius.
  • Dirbti šiuolaikinių informacinių technologijų priemonėmis, tokiomis kaip „MS Office“ programinis paketas, internetas, elektroninis paštas, teisės aktų paieškos sistemos, dokumentų valdymo sistema „Kontora“ ir socialinės paramos šeimai informacinė sistema SPIS.
  • Taikyti socialinio darbo žinias, vadovautis socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos kodeksu.
Reikalavimai socialinės globos įstaigos vadovui

Asmeninės Savybės

Vadovui būtina turėti tam tikrų asmeninių savybių, kurios padeda efektyviai vadovauti ir užtikrinti paslaugų kokybę:

  • Pareigingumas, empatija, ryžtingumas, sąžiningumas ir drausmingumas.
  • Gebėjimas laikytis konfidencialumo, teikiant informaciją apie Centro veiklą tik įstatymų numatytais atvejais.
  • Gebėjimas laikytis Centro darbo tvarkos taisyklių ir kitų su socialinių paslaugų teikimo organizavimu susijusių Centro lokalių teisės aktų.

Pagrindinės Vadovo Funkcijos Socialinės Globos Įstaigoje

Socialinės globos įstaigos vadovo funkcijos yra įvairios ir apima tiek strateginį valdymą, tiek kasdienės veiklos organizavimą:

  • Teisės aktų rengimas ir koordinavimas: Teikti Centro direktoriui siūlymus bei dalyvauti rengiant įsakymus, taisykles ir vidaus teisės aktus, organizuoti veiklos srities teisės aktų projektų rengimą, jų svarstymą ir derinimą su kitomis institucijomis.
  • Dalyvavimas komisijose: Dalyvauti komisijų, sprendžiančių socialinių paslaugų klausimus, darbe.
  • Padalinių veiklos organizavimas ir kontrolė: Organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti kuruojamų padalinių, teikiančių socialinės globos paslaugas, veiklos tikslų įgyvendinimą ir funkcijų atlikimą, kontroliuoti pavaldžių darbuotojų darbo kokybę, lankyti socialinės globos paslaugų gavėjus, teikti rekomendacijas darbo gerinimui.
  • Kvalifikacijos kėlimo poreikių analizė: Analizuoti pavaldžių darbuotojų mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo poreikį.
  • Siūlymų teikimas direktoriui: Teikti Centro direktoriui siūlymus dėl kuruojamų padalinių ir (ar) pavaldžių darbuotojų darbo organizavimo tobulinimo, darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo.
  • Socialinės globos paslaugų užtikrinimas ir kokybės kontrolė: Užtikrinti socialinės globos paslaugų teikimą teisės aktų nustatyta tvarka, kontroliuoti teikiamų paslaugų kokybę, teikti Centro direktoriui socialinių paslaugų teikimo ataskaitas ir pasiūlymus dėl šių paslaugų kokybės gerinimo, organizavimo ir teikimo.
  • SPIS duomenų priežiūra: Vykdyti socialinės paramos informacinės sistemos SPIS duomenų apie Centro teikiamų socialinės globos paslaugų registravimo proceso priežiūrą.
  • Atstovavimas ir bendradarbiavimas: Pagal kompetenciją atstovauti Centrui valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose, bendradarbiauti su kitais Lietuvos Respublikos ar užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis socialinių paslaugų įstaigos veiklos srityje.
  • Konsultavimas ir informacijos teikimas: Teikti informaciją ir konsultuoti socialinių paslaugų klausimais rajono gyventojus, kitų institucijų, žiniasklaidos atstovus.
  • Skundų ir prašymų nagrinėjimas: Nustatyta tvarka nagrinėti ir rengti atsakymų projektus į paklausimus, prašymus, skundus, pasiūlymus, ieškoti efektyvių priemonių iškilusioms problemoms spręsti.
  • Savanoriškos veiklos organizavimas: Centro direktoriaus pavedimu organizuoti savanorišką socialinę veiklą, studentų praktinį mokymą Centre.
  • Direktoriaus funkcijų vykdymas: Laikinai nesant Centro direktoriaus, vykdyti direktoriaus funkcijas.
  • Susirinkimų organizavimas: Organizuoti ir vesti susirinkimus kuruojamų padalinių darbuotojams.
  • Informacijos viešinimas: Rengti informaciją, viešinti Centro veiklą Centro internetiniame puslapyje ir socialiniuose tinkluose.
  • Licencijavimo dokumentų tvarkymas: Laiku parengti ir teikti dokumentus atsakingoms institucijoms dėl licencijų įgijimo, pratęsimo, panaikinimo.
  • Kitų pavedimų vykdymas: Vykdyti nenuolatinio pobūdžio Centro direktoriaus pavedimus, susijusius su Centro veikla.
Socialinės globos įstaigos vadovo funkcijų schema

Profesinės Kompetencijos Tobulinimas: Būtina Sąlyga Kokybiškoms Paslaugoms

Socialinių paslaugų srities darbuotojų, įskaitant vadovus, profesinės kompetencijos tobulinimas yra nuolatinis procesas, skirtas užtikrinti aukštą paslaugų kokybę ir atitikimą nuolat kintantiems visuomenės poreikiams.

Profesinės Kompetencijos Tobulinimo Principai

Svarbiausi principai, kuriais grindžiamas profesinės kompetencijos tobulinimas:

  • Sąsaja su paslaugų kokybės užtikrinimu: Profesinės kompetencijos tobulinimas turi būti tiesiogiai susijęs su įstaigos teikiamų socialinių paslaugų kokybės užtikrinimu.
  • Nuolatinis tobulėjimas: Tobulėjimas turi būti nuolatinis, tęstinis ir sistemiškas procesas.
  • Darbuotojo motyvacija: Svarbu skatinti darbuotojų motyvaciją tobulėti.

Praktinės Veiklos Vertinimas ir Įsivertinimas

Praktinė veikla - tai darbinė veikla, pagrįsta žiniomis, įgūdžiais ir vertybėmis, vykdant funkcijas ir pareigas individualiai ir komandoje. Darbuotojų (išskyrus socialinių paslaugų įstaigų vadovus) profesinė kompetencija įsivertinama (įvertinama) kasmet nustatyta tvarka. Ateinančių metų profesinės kompetencijos tobulinimo poreikiai įsivertinami (įvertinami) per einamųjų metų pirmą pusmetį. Darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo poreikiams nustatyti naudojamas metodinis profesinių kompetencijų įsivertinimo įrankis.

Intervizijos ir Supervizijos

Intervizija - tai konsultavimo(si) metodas, kai darbuotojai tarpusavyje aptaria ir analizuoja atvejus, orientuodamiesi į sudėtingus, emociškai sunkius, neišspręstus atvejus, be išorinio supervizoriaus (konsultanto). Supervizija - tai darbuotojų ir socialinių paslaugų įstaigų (įmonių, organizacijų) konsultavimas profesinių santykių klausimais, kad būtų tobulinama darbuotojų profesinė kompetencija ir organizacijų veikla. Supervizija gali vykti individualiai, grupėse arba komandose ir organizacijose.

Socialiniai darbuotojai privalo periodiškai dalyvauti socialinio darbo praktinių atvejų aptarime - intervizijose ne rečiau kaip 1 kartą per ketvirtį. Intervizijos (atvejų aptarimas) yra nuolatinė ir sisteminga darbuotojo veiklos forma, kuri yra įskaičiuota į darbo laiką. Pagal poreikį darbuotojams gali būti organizuojami mokymai, skirti apmokyti juos tinkamai organizuoti ir vesti intervizijas, siekiant paruošti specialistus naudotis šiuo metodu ir gauti iš jo didžiausią galimą naudą savo profesinei veiklai. Intervizijų procesas yra protokoluojamas, laisva forma aprašant aptartas situacijas, galimus sprendimus, rekomendacijas, kilusius naujus klausimus ar siūlymus. Intervizijų metu aptariama informacija yra konfidenciali. Supervizijos turi būti organizuojamos darbuotojams, dirbantiems kartu vienoje įstaigoje.

Atestacija

Socialinių darbuotojų ir socialinių paslaugų įstaigų vadovų atestacija vykdoma vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintu Socialinių darbuotojų ir socialinių paslaugų įstaigų vadovų atestacijos tvarkos aprašu.

Mokymų Reikalavimai

Socialinių paslaugų įstaigų vadovų mokymus per 5 kalendorinių metų laikotarpį turi sudaryti ne mažiau kaip 30 proc. mokymų, nurodytų Tvarkos apraše. Socialinis darbuotojas ar socialinių paslaugų įstaigos vadovas, siekdamas, kad išklausytos mokymo akademinės valandos būtų įskaitytos į jo profesinės kompetencijos tobulinimą, privalo turėti pažymėjimą, išduotą profesinės kompetencijos tobulinimo veiklą vykdžiusios įstaigos (įmonės, organizacijos) vadovo, jos struktūrinio padalinio vadovo ar įgalioto asmens, užsienio socialinio darbo ar socialinių paslaugų eksperto. Pažymėjime turi būti nurodyta: vieta, kurioje socialinis darbuotojas, socialinių paslaugų įstaigos vadovas tobulino savo profesinę kompetenciją, profesinės kompetencijos tobulinimo data, forma ir trukmė (akademinėmis valandomis).

Tyrimų Rezultatai ir Socialinės Globos Kokybė

Tyrimų rezultatai parodė, kad socialinės globos įstaigų vadovai yra susipažinę su lyderystės principų kriterijais ir juos įgyvendina. Respondentų atsakymai atskleidė, kad reikia aktyviau skatinti darbuotojų pasitenkinimą ir motyvaciją (66%), o vadovų nuomonė šiuo klausimu nesiskiria nuo kitų kriterijų vertinimo (77%). Tyrimas parodė, kad vadovų subjektyvus vertinimas įgyvendinant partnerystės principą turėtų informuoti darbuotojus apie partnerystę su kitomis institucijomis ir palaikyti glaudesnį bendradarbiavimą su išorės organizacijomis (77,1%).

Apibendrinant, socialinės globos įstaigų vadovų kompetencijos ir nuolatinis tobulėjimas yra būtini kokybiškų socialinių paslaugų teikimui.

Straipsnyje analizuojami teoriniai ir praktiniai socialinės globos įstaigų, dirbančių su senyvo amžiaus asmenimis, teikiamų paslaugų kokybės rodikliai. Socialinių paslaugų kokybė analizuojama socialinių paslaugų kokybės vadybos kontekste, atsižvelgiant į socialinių paslaugų ir jų gavėjų pokyčius (transformaciją). Socialinės globos paslaugų gavėjams būtina užtikrinti kokybiškas paslaugas. Problemą nusako nepakankamas dėmesys socialinės globos įstaigų teikiamų paslaugų kokybės vadybai, kokybės vertinimui bei paslaugų kokybės vertinimo rodikliams, kurie yra svarbūs paslaugų kokybės principus vertinant įstaigų vadovams ir skirtingų pareigybių darbuotojams. Tyrimo tikslas - atskleisti socialinės globos įstaigų vadovų požiūrį į teikiamų paslaugų atitikimą 10 EQAS kokybės kriterijams. Atskleidžiamas socialinės globos įstaigų vadovų požiūris į teikiamų paslaugų kokybę, pritaikius EQUASS (Europos socialinių paslaugų kokybės sistemą), (The European Quality in Social Services) modelį. Empiriniams duomenims surinkti 2017 m. atliktas kiekybinis tyrimas. Tyrimo metodas - anketinė apklausa. Socialinių paslaugų kokybė vertinama ir klausimynas sudarytas remiantis EQUASS metodika. Tyrime naudojami EQUASS kokybės principai, skaidant juos į smulkesnius kokybės kriterijus, leido atskleisti specifinius veiklos efektyvumo rodiklius, kurie rodo pasiekiamą įstaigos vadovų veiklos efektyvumą laikantis kokybės kriterijų bei nustatyti globos įstaigų vadovų požiūrį į teikiamų paslaugų kokybės vertinimo rezultatus. Tyrimu nustatyta, kad subjektyviu tiriamųjų vertinimu bendras paslaugų kokybės lygmuo socialinės globos įstaigose, dirbančiose su senyvo amžiaus asmenimis, visumoje yra gana aukštas.

Tyrimo duomenys atskleidžia, kad socialinės globos įstaigų vadovai labiausiai yra susipažinę ir įgyvendina lyderystės principo kriterijus. Tyrimas parodė, kad subjektyviu vadovų vertinimu įgyvendinant partnerystės principą reikėtų informuoti darbuotojus apie partnerystę su kitomis įstaigomis bei glaudžiau bendradarbiauti su išorės organizacijomis.

Socialinės globos įstaigų vadovų požiūris į lyderystės ir partnerystės principų įgyvendinimą (proc.)
Principas Vadovų susipažinimas ir įgyvendinimas Vadovų nuomonė dėl aktyvesnio skatinimo
Lyderystė 80% -
Partnerystė 77.1% Informuoti darbuotojus ir glaudžiau bendradarbiauti su išorės organizacijomis
Darbuotojų pasitenkinimas ir motyvacija - 66%

Kur kreiptis dėl socialinių paslaugų?

Dėl socialinių paslaugų, kurias finansuoja Savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, skyrimo Klaipėdos rajone gyvenantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, ar bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti asmenys kreipiasi raštišku prašymu, paštu ar elektoriniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje ar Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga).

Klaipėdos rajono gyventojų prašymai gali būti pateikiami (užpildomi), jų namuose ar kituose jų buvimo vietose, socialinio darbuotojo elektroniniame įrenginyje.

Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojai dėl jiems reikalingų paslaugų turi kreiptis į Priekulės socialinių paslaugų centrą, adresu Naujoji g. 5A, LT-96340 Priekulė, el. p. Nr. +370 666 91 835.

Priekulės socialinių paslaugų centras aptarnauja šias seniūnijas: Dauparų - Kvietinių seniūnija, Dovilų seniūnija, Endriejavo seniūnija, Gargždų seniūnija, Judrėnų seniūnija, Kretingalės seniūnija, Priekulės seniūnija, Sendvario seniūnija, Veiviržėnų seniūnija, Vėžaičių seniūnija.

Kokios socialinės paslaugos teikiamos Viliaus Gaigalaičio globos namuose?

  • Ilgalaikė socialinė globa socialinės globos namuose (neterminuotai)
  • Trumpalaikė socialinė globa (iki 6 mėnesių per vienus kalendorius metus)
  • Laikino atokvėpio paslauga senyvo amžiaus ar neįgalų suaugusį asmenį prižiūrintiems artimiesiems (iki 720 val./metus)
  • Asmenims su negalia patyrus smurtą artimoje aplinkoje globos ir slaugos paslaugos

Kas gali kreiptis?

  • Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas
  • Veikdami asmens (šeimos) ar visuomenės socialinio saugumo interesais - bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti asmenys

Kam skiriama globa?

  • Senyvo amžiaus asmenims
  • Suaugusiems darbingo amžiaus asmenims su fizine ir (ar) proto negalia

Dokumentai, reikalingi kreipiantis dėl socialinės globos

Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių ar jo globėjas, rūpintojas) ar asmenys, veikdami asmens (šeimos) ar visuomenės socialinio saugumo interesais, - bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti asmenys turi pateikti:

  • Užpildytą prašymo-paraiškos socialinėms paslaugoms gauti formą SP-8 (patvirtinta Socialinės apsaugos ir darbo ministro), (gali būti pildoma vietoje).
  • Laisvos formos prašymą, kuriame asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių ar jo globėjas, rūpintojas) ar asmenys, veikdami asmens (šeimos) ar visuomenės socialinio saugumo interesais, - bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti asmenys iš Socialinių paslaugų skyriaus sudaryto sąrašo nurodo socialinės globos įstaigos pavadinimą, kurioje pageidauja gauti paslaugas.
  • Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą ar asmens tapatybės kortelę, ar leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (ne ES valstybių narių piliečiams) arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą jo kopiją. Asmeniui pačiam kreipiantis tiesiogiai į dokumentus priimančią įstaigą, pateikiamas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. Įsitikinus asmens tapatybe, dokumentas grąžinamas jį pateikusiam asmeniui, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija nedaroma. Asmeniui kreipiantis paštu, teikiama teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Asmuo, pateikdamas Prašymą elektroniniu būdu, patvirtina savo tapatybę naudodamasis Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma (VIISP). Paslaugų gavėjams suteikiama galimybė prisijungti naudojantis elektroniniu parašu (asmens tapatybės kortele, valstybės tarnautojo pažymėjimu ar kitomis elektroninio identifikavimo priemonėmis) ir (ar) elektroninės bankininkystės sistemomis.
  • Pažymą apie gyvenamąją vietą arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą jos kopiją, o jei asmuo nėra deklaravęs gyvenamosios vietos ir nėra įrašytas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenį apskaitą, pagal galimybes pateikia dokumentų, įrodančių, kad jis gyvena toje savivaldybėje (pvz., joje turi nekilnojamąjį turtą, moka mokesčius už jį, turi viešajame registre įregistruotą nuomos sutartį ir pan.), kopijas, jei tokių nėra valstybės registruose (kadastruose), žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose.
  • Turimos pažymos: specialiųjų poreikių nustatymo pažymą jei yra nustatytas pirmojo ir antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba pirmojo ir antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ir (arba) specialiųjų poreikių (didelių arba vidutinių) lygio nustatymo pažymėjimą arba neįgalumo lygio arba dalyvumo lygio pažymą, išduotą Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (ANTAA).
  • Medicinos dokumentų išrašą (forma 027/a), kuriame nurodyta informacija apie asmeniui paskirtus medikamentus ir jų vartojimą bei patvirtinimas, kad asmuo neserga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis. (Į socialinės globos įstaigą nepriimami asmenys, kurie apgyvendinimo metu serga ūmiomis infekcinėmis ligomis arba jiems diagnozuota ūmi psichozė.)
  • Pažymas apie asmens (šeimos) gautas pajamas, kurių atsakingi darbuotojai neturi savo duomenų bazėje.
  • Įgaliojimą atstovauti asmeniui (jei asmuo atstovauja paslaugų gavėją).
  • Asmens (globėjo, rūpintojo) sutikimą mokėti vieną procentą, skaičiuojant nuo turimos turto vertės, viršijančios gyvenamosios vietos turto vertės normatyvą (kai teikiama ilgalaikė socialinė globa).

Svarbu žinoti - prašymas dėl laikino atokvėpio paslaugų pateikiamas 1 kartą per 24 mėnesių laikotarpį.

Atskirais atvejais, kai asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikiui vertinti reikalingos kitų sričių specialistų išvados, Klaipėdos rajono savivaldybės meras gali sudaryti socialinių paslaugų poreikio vertinimo komisiją, kuri priima rekomendacinio pobūdžio sprendimą dėl socialinių paslaugų skyrimo.

Kaip nustatomas socialinių paslaugų poreikis?

Socialinių paslaugų poreikis nustatomas vadovaujantis 2006 m. balandžio 5 d. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-94 „Dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo ir senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodikos patvirtinimo” patvirtintų asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo ir senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodikos nuostatomis (Pilna versija (aktuali redakcija)), atsižvelgiant į asmens dalyvumo lygį ir jo galimybes savarankiškumą ugdyti arba jį kompensuoti socialinėmis paslaugomis.

Visų pirma, kompleksiškai įvertinamas žmogaus amžius, organizmo funkciniai sutrikimai, negalia, socialinė situacija, gebėjimai kasdieninėje veikloje, rizikos ir kitos aplinkybės. Taip pat atsižvelgiama į kitų institucijų (pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialisto) išvadas apie asmens būklę ir problemas.

Kokių socialinių paslaugų, finansuojamų iš savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų, reikia jų pageidaujančiam asmeniui, nustato socialiniai darbuotojai vadovaudamiesi Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo Klaipėdos rajono savivaldybėje tvarkos aprašu (Pilna versija (aktuali redakcija)).

Atvykimo tvarka į globos namus

Globos namuose atsiradus laisvai vietai, Globos namai informuoja Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos sveikatos ir socialinės apsaugos skyrių (toliau - paslaugų skyrius). Prieš asmeniui atvykstant į Globos namus, Paslaugų skyrius išrašo siuntimą. Paslaugų skyriaus specialistas siuntimą per 3 darbo dienas nuo išrašymo dienos pateikia (išsiunčia) asmeniui (rūpintojui, globėjui), siuntimo kopiją pateikia Globos namams, į kuriuos asmuo vyksta. Išrašytas siuntimas galioja 30 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo ar įteikimo asmeniui (rūpintojui, globėjui) dienos. Institucija, išrašiusi siuntimą, gali siuntimo galiojimo terminą pratęsti, jeigu asmuo (rūpintojas, globėjas) raštu pateikia neginčijamas objektyvias priežastis, dėl kurių jis per nurodytą laiką negali apsigyventi Globos namuose.

Asmuo, kuriam yra skirtos socialinės globos paslaugos į įstaigą gali atvykti tik turėdamas siuntimą. Jeigu asmuo neapsigyvena Globos namuose per siuntimo galiojimo terminą, Sprendimas skirti socialinę globą pripažįstamas netekusiu galios, asmuo išbraukiamas iš eilės trumpalaikei ar ilgalaikei socialinei globai gauti. Asmuo (globėjas, rūpintojas, vienas iš suaugusių šeimos narių) yra atsakingas už nuvykimą į Globos namus.

Į socialinės globos įstaigą nepriimami asmenys, kurie apgyvendinimo metu serga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis. Nuo pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio gydytojo išrašo iš medicininių dokumentų (F027/a) išdavimo iki asmens apsigyvenimo globos įstaigoje negali būti praėję daugiau kaip 3 mėnesiai.

Reikalingi dokumentai atvykstant į globos namus:

  • Siunčiančios institucijos (savivaldybės) nustatyta tvarka išduotas siuntimas.
  • Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (pasas ar asmens tapatybės kortelė, ar leidimas laikinai gyventi Lietuvoje (ne ES valstybių narių piliečiams)).
  • Pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą.
  • Pensijos gavėjo pažymėjimas arba neįgaliojo pažymėjimas.
  • Specialiojo nuolatinio priežiūros poreikio nustatymo pažyma arba specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažyma arba neįgalumo lygio arba darbingumo lygio pažyma.
  • Teismo nutartis dėl suaugusio asmens pripažinimo neveiksniu ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo ar teismo nutartis dėl suaugusio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo.
  • Sprendimas dėl socialinės globos skyrimo (SP-9_forma).
  • Asmenį siunčiančios savivaldybės ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos lėšų kompensavimo sutartis.
  • Savivaldybės pažyma apie asmens mokėjimo už socialinės globos paslaugas dydį.
  • Asmens socialinės globos poreikio vertinimas (su priedais).
  • Medicinos dokumentų išrašas (F 027/a).

SVARBU: Šio skirsnio 1, 2, 4, 5, 6 ir 11 punktuose nurodytus dokumentus atvykstantis asmuo privalo turėti su savimi.

Mokėjimo dydis už socialines paslaugas

Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui teikiamų socialinių paslaugų rūšį. Socialines paslaugas, jų turinį pagal socialinių paslaugų rūšis apibrėžia Socialinių paslaugų katalogas, tvirtinamas socialinės apsaugos ir darbo ministro. Asmens mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali būti didesnis už asmeniui teikiamų socialinių paslaugų kainą. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis nustatomas tik pinigine išraiška.

Asmens, institucijos (Savivaldybės) skiriančios kompensaciją už socialines paslaugas ir Globos namų tarpusavio teisės ir pareigos, susijusios su asmens mokėjimu už socialines paslaugas, nustatomos rašytine socialines paslaugas gaunančio asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių), ar jo globėjo (rūpintojo), institucijos (Savivaldybės) skiriančios kompensaciją ir Globos namų sutartimi. Sutartyje nustatomi konkretūs asmens mokėjimo už socialines paslaugas dydžiai pinigine išraiška ir mokėjimo tvarka, asmens finansinių galimybių vertinimo iš naujo dėl asmens pajamų ir asmens turto pokyčių, įvykusių per šių paslaugų gavimo laiką, sąlygos.

Finansinių galimybių vertinimas - asmens finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimo procedūra, apima asmens (šeimos) pajamų, turto įvertinimą. Suaugusiam asmeniui jis neturi viršyti 80 procentų pajamų, jeigu asmens turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą.

Tais atvejais, kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa kompensacija skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti. Jei suaugusio asmens turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą. Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 tūkst. eurų, o asmens turto vertė - 15 tūkst. eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. nuo 5 tūkst. eurų, tai yra, 50 eurų.

Mokėjimas už trumpalaikės socialinės globos paslaugas

Mokėjimo dydis už trumpalaikę socialinę globą neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa ši kompensacija skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti.

Mokėjimas už laikino atokvėpio paslaugas

Mokėjimo dydis už laikino atokvėpio paslaugą:

  • Neturi viršyti 40 procentų individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, mokamos pagal tikslinių kompensacijų įstatymą laikino atokvėpio paslaugos gavėjo prižiūrimam asmeniui, kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, dydžio.
  • Neturi viršyti 60 procentų individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, mokamos pagal tikslinių kompensacijų įstatymą laikino atokvėpio paslaugos gavėjo prižiūrimam asmeniui, kuriam nustatytas trečio arba ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, dydžio.

Asmenys, laikinai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išvykę iš socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką nuo ketvirtos išvykimo paros moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo dydžio. Už 3 pirmąsias išvykimo paras (įskaitant ir tuos atvejus, kai išvykstama trumpiau kaip 3 paroms) mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas. Mokėjimų, už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamas socialinės globos paslaugas, dydis nustatomas proporcingai teikiamos socialinės globos paslaugos trukmei.

Savivaldybė turi teisę atleisti asmenį nuo mokėjimo už socialinės globos paslaugas. Tais atvejais, kai prieš vykstant į Globos namus pasikeičia asmens pajamos, jos perskaičiuojamos pagal to mėnesio gaunamas pajamas.

Socialinių paslaugų teikimo schema

tags: #socialines #globos #paslaugas #teikianciu #istaigu #vadovu