Vaiko pradėjimas yra vienas svarbiausių gyvenimo etapų ir jis yra lydimas įvairiausių mitų bei liaudies įsitikinimų. Deja, sekimas šiais išsigalvojimais, dažnai trukdo pastoti ir pradėti sveiką vaiką. Internetinėje erdvėje sklando daugybė mitų, susijusių su vaisingumu ir pastojimu, tačiau svarbu remtis moksliškai patvirtinta informacija.
Mitinės ir realios pastojimo aplinkybės
Visų pirma, svarbu paneigti mitą, kad analiniu būdu pastoti yra neįmanoma. Nors medicininiais duomenimis, tiesiogiai pastoti nuo analinio sekso yra mažai tikėtina, nes nėštumas įvyksta, kai susijungia kiaušialąstė ir spermatozoidas, o sperma per tiesiąją žarną tiesiogiai nepasiekia gimdos, tačiau egzistuoja išimtys.
Yra keletas galimų išimčių, dėl kurių gali įvykti nėštumas po analinio sekso. Pavyzdžiui, jei sperma analinio sekso metu patektų į makštį per jūsų arba partnerio rankas ar sekso žaislą. Kita galimybė - jei partneris ejakuliuoja ir spermos patenka į jūsų makštį. Taip pat prieš ejakuliaciją iš penio išsiskiria priešejakuliacinis skystis, kuris paprastai neturi daug gyvybingų spermatozoidų, tačiau kai kurie tyrimai rodo, kad jis vis tiek gali sukelti nėštumą, nors tikimybė labai maža.
Taip pat verta paminėti labai retą atvejį, kai moteris pastojo analinio sekso metu dėl anatominės anomalijos - kloakos. Kloaka yra reta būklė, kai moteris gimsta be šlaplės, neturi makšties ir išangės, o turi tik vieną bendrą angą. Tokiu atveju, susiformavus fistulai, jungiančiai gimdą ir tiesiąją žarną, mėnesinių metu moteris kraujuoja iš analinės angos. Tokia situacija, kai moteris pastoja analinio sekso metu per kloaką, yra neįtikėtinai reta, jos tikimybė tesudaro vieną iš milijono.
Tačiau dauguma istorijų apie pastojimą per baseiną, menstruacijų metu ar nuo kulkos yra laikomos pramanais. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojas akušeris ginekologas Heraldas Stankevičius tokius pasakojimus vadina nerealiais, nors pripažįsta, kad pats kartą buvo nustebintas istorijos apie merginą, kuri pastojo neįvykus vaginaliniams lytiniams santykiams, o tik dėl petingo ir vaisingų dienų gleivių kontakto su sperma.
Faktoriai, turintys įtakos vaisingumui
Svarbu suprasti, kad vaisingumui įtakos turi daugybė veiksnių, o ne tik lytinių santykių būdas. Nevaisingumą galima įtarti, jei nepavyksta pastoti per vienus metus reguliarių lytinių santykių. Tačiau, jei moteris yra 35 metų arba vyresnė, arba yra kokia nors aiški nevaisingumą galinti lemti priežastis, tyrimą dėl nevaisingumo rekomenduojama pradėti anksčiau - jei moteris nepastoja 6 mėnesius, o 40-ies ir vyresnėms - po 3 mėnesių.
Amžius
Amžius yra vienas svarbiausių vaisingumo veiksnių. Moterų vaisingumas priklauso nuo amžiaus, ypač tarp negimdžiusių moterų. Didėjant amžiui, vaisingumas mažėja. Pavyzdžiui, 25-27 metų moterims tikimybė pastoti vieno mėnesinių ciklo metu yra 0,91, o 40-45 metų moterims - tik 0,40. Vyro vaisingumo priklausomybė nuo amžiaus yra mažesnė.
Svoris
Svoris taip pat turi didelę įtaką pastojimui. Jei moters KMI (kūno masės indeksas) yra per mažas (mažesnis nei 19), gali išnykti mėnesinės, nes blokuojama kiaušidžių funkcija. Jei kūno svoris per didelis (KMI didesnis nei 29), taip pat gali išnykti mėnesinės ir sutrikti ovuliacija. Rekomenduojamas KMI yra tarp 20 ir 25 kg/m². Jei moters KMI ≥30 kg/m², jai reikia ilgesnio laikotarpio, kad pastotų. Jei KMI ≥30 kg/m² ir nevyksta ovuliacija, numetus svorio padidėja nėštumo tikimybė.
Gyvenimo būdas
Gyvenimo būdas daro didelę įtaką vaisingumui. Reguliarūs ir pakankamai dažni lytiniai santykiai didina tikimybę pastoti. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad jei lytiniai santykiai retesni nei keturios dienos, spermatozoidai tampa mažiau judrūs. Todėl rekomenduojama mylėtis reguliariai, be jokių dirbtinių pertraukų, 2-3 kartus per savaitę, o jei yra noro, galima ir dažniau.
Taip pat svarbu vengti žalingų įpročių. Per dažnai geriant kavą (500 mg kofeino arba daugiau nei 5 puodeliai per dieną) nevaisingumo rizika padidėja 45 proc. Tiek aktyvus, tiek pasyvus rūkymas taip pat mažina moterų vaisingumą, be to, yra ryšys tarp rūkymo ir spermos kokybės. Nors saikingas alkoholio vartojimas (iki 1-2 alkoholio vienetų per dieną, ne dažniau kaip 1-2 kartus per savaitę) neturėtų turėti didelės įtakos, piktnaudžiavimas alkoholiu blogina spermos kokybę.
Stresas
Stresas gali neigiamai paveikti vaisingumą. Lėtinis stresas veikia visą organizmą, taip pat nervinę ir endokrininę sistemas, kurios svarbios reguliuojant menstruacinį ciklą ir ovuliaciją. Streso metu išskiriami hormonas kortizolis ir adrenalinas gali trikdyti normalią ovuliaciją bei pastojimą. Todėl poroms, susiduriančioms su nevaisingumo problemomis, gali būti naudinga psichoterapinė konsultacija ir dalyvavimas palaikymo grupėse.
Mokslinis požiūris į vaisingumo klausimus
Dauguma liaudies tikėjimų ir mitų apie vaisingumą yra paneigti mokslo. Pavyzdžiui, mitas, kad vyras turėtų „taupyti“ savo spermą, yra klaidingas. Šiuolaikinis medicinos mokslas paneigė šią teoriją, įrodydamas, kad reguliarūs lytiniai santykiai didina tikimybę pastoti.
Taip pat mitas, kad hormoniniai kontraceptikai kenkia vaisingumui. Hormoninė kontracepcija neturi jokio blogo poveikio nei vaisingumui, nei būsimam nėštumui, nei būsimo kūdikio sveikatai. Priešingai, kai kuriais atvejais, nutraukus hormoninę kontracepciją, per pirmus tris ciklus kaip tik yra didesnė tikimybė pastoti.
Vaisingų dienų skaičiavimas, naudojant įvairius ovuliacinius testus ar matuojant bazinę kūno temperatūrą, taip pat gali nepadėti pastoti. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad bandymas suplanuoti lytinius santykius „vaisingomis“ dienomis gali net sumažinti tikimybę pastoti. Geriausia, kai pastojama be jokių skaičiavimų, kai kyla įtampa ir stresas, kurie blogai veikia vaisingumą.
Paruošimas nėštumui
Kiekvienas vaikas turėtų gimti tada, kai yra pageidaujamas ir laukiamas. Šeimos planavimas - tai reiškia, kad moteris naudoja patikimą ir saugią šiuolaikinę kontracepciją, kol nenori pastoti. Nutarusi pastoti, nors dar vartoja kontraceptikus, mėnesį ji turėtų gerti folio rūgštį. Po 1-2 mėnesių nutraukusi kontracepciją ir toliau vartoja folio rūgštį bei bando pastoti.
Kiekviena moteris, planuojanti nėštumą, kurį laiką turėtų vartoti vitaminus. Svarbiausia - vitaminas B9, kitaip dar vadinamas folio rūgštimi. Moksliniais tyrimais yra labai patikimai nustatyta, kad jei bent mėnesį arba ilgiau, kol pastoja, ir per bent tris pirmus nėštumo mėnesius moteris vartoja folio rūgštį po 0,4 mg per parą, tai iki 70 proc. sumažina nervinio vamzdelio apsigimimų riziką.
Moterims, nesirgusioms raudonuke, rekomenduojama pasiskiepyti nuo šios ligos, o po skiepų nerekomenduojama pastoti ne mažiau kaip 1 mėnesį. Nėščios moterys lengviau užsikrečia ir sunkiau serga gripu, o gripo virusas kelia didelę riziką pačios nėščiosios sveikatai bei gali sukelti persileidimą ir vaisiaus apsigimimą. Taigi prieš gripo sezoną bei jo metu rekomenduojama moterims pasiskiepyti nuo gripo.
5 dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti prieš planuodami nėštumą | Prieš nėštumą sveika
Dirbtinio apvaisinimo galimybės
Kai poros susiduria su nevaisingumo problemomis, gali būti taikomos pagalbinio apvaisinimo (IVF) procedūros. Gyvo kūdikio gimimo tikimybė po vieno IVF ciklo priklauso nuo moters amžiaus: ji didesnė, kai moteris yra 23-35 metų, ir mažėja su amžiumi.
Moterų vaisingumas priklauso nuo amžiaus dėl daugelio priežasčių. Moteris gimsta su tam tikru kiaušialąsčių skaičiumi, kuris mažėja su amžiumi, taip pat vis daugiau pasitaiko kiaušialąsčių su chromosomų anomalijomis. Dėl to ilgėja pastojimo laikas ir daugėja nesivystančių nėštumų. Net apie 87-99 procentai 45 metų amžiaus moterų tampa nevaisingomis.
Tačiau net ir vyresniame amžiuje, naudojant modernias medicinos technologijas, yra galimybių susilaukti vaikų. Pavyzdžiui, Amerikoje vyriausiai pastojusiai po dirbtinio apvaisinimo su savo kiaušialąste buvo 47-eri.
Nevaisingumas yra sparčiai didėjanti problema, su kuria susiduria net ketvirtadalis visų vaisingo amžiaus porų. Tačiau svarbu atminti, kad daugelis mitų ir klaidingų įsitikinimų apie vaisingumą yra paneigti mokslo. Svarbiausia - rūpintis savo sveikata, gyventi sveikai ir, jei kyla sunkumų, kreiptis į specialistus.
