Nuo to laiko, kai tam, kad būtų išgelbėtas vaisius ir moteris buvo atlikta operacija (oficialiai laikoma pirmąja tokia sėkminga), dabar vadinama Cezario pjūvio, praėjo kiek daugiau nei pusė tūkstantmečio. Visgi, nors visa medicina, o tuo pačiu ir cezario pjūvio operacija, neatpažįstamai pažengė, ji ir visa tai kas laukia vėliau dar kelia nemažai klausimų. Nėštumo metu moters krūtys ir organizmas ruošiasi pieno gamybai, o po cezario pjūvio laktacija gali užtrukti. Iš pradžių tai bus vos keli lašai, bet būtent tiek reikia jūsų kūdikiui, nes kelias valandas po gimimo jis naudos energijos išteklius, kuriuos sukaupė dar būdamas mamos pilve. Priešpienis teikia imunines medžiagas naujagimio atsparumui prieš infekcijas ir - kaip pirmoji maisto porcija - sužadina žarnyno judesius ir pirmųjų naujagimio išmatų, kuriose susikaupęs nebereikalingas bilirubinas, greitesnį pašalinimą.
Nors Lietuvoje pavyko pristabdyti cezario pjūvių epidemiją, statistiškai per pjūvį pagimdo kas ketvirta moteris. Perinatologijos centruose, į kuriuos kreipiamasi dėl pačių sunkiausių patologijų, atliekama apie 25 proc. cezario pjūvio operacijų. Cezario pjūvio operacija atliekama, jei nustatoma, kad vaisiui trūksta deguonies, diagnozuojamos įvairios vaisiaus padėties anomalijos arba kai yra tikimybė vaisiui žūti. Ši operacija gali būti atliekama ir dėl moters sveikatos būklės indikacijų, pavyzdžiui, padidėjusios rizikos nukraujuoti arba sudėtingų jos ligų, širdies bei kraujagyslių patologijos. Kiekviena situacija yra individuali, todėl lygintis su kitomis tikrai neverta. Moterys, kurios susilaukė vaiko cezario pjūvio operacijos pagalba, yra nuostabios mamos savo vaikui. Cezario pjūvio operacija nėra „negimdymas“. Dažnai susiduriame su stereotipu, jeigu moteris patyrė CPO - ji pati nepagimdė. Svarbus momentas, kurį norėčiau perduoti - cezario pjūvio operacija nėra „negimdymas“. Ne mažiau svarbus, ne kiek ne menkesnis nei natūraliais takais. Beje, prisimenate, tą operaciją prieš pusę tūkstantmečio (1500-aisiais)? Moteris net tik, kad išgyveno, bet dar ir natūraliais takais pagimdė net PENKIS vaikus, iš kurių buvo viena pora dvynių. Argi ne sekmės istorija? Nors šiais laikais cezario pjūvio operacija yra saugi, komplikacijų tikimybė yra didesnė nei pagimdžius natūraliai. Todėl kiekviena operacija turi būti apgalvota ir aptarta su gydytoju akušeriu ginekologu.
Pasiruošimas ir pati operacija
Jos eiga pradžioje priklauso nuo to, kokia atliekama - planinė ar skubi. Planinei operacijai ruošiamasi iš anksto, moteris dažniausiai atvyksta į įstaigą operacijos išvakarėse ar ryte, nevalgiusi ir negėrusi bent 6 valandas iki operacijos (geriausia nuo išvakarių sočiai nebevalgyti). Prieš planinę operaciją turi būti atlikti bendras kraujo bei šlapimo tyrimai, nustatoma kraujo grupė, „užrašyti“ vaisiaus širdies tonai. Ruošiantis operacijai su moterimi ateina susipažinti bei konsultuoti anesteziologas, pasirašoma anestezijos sutikimo forma. Prieš pat operaciją įvedamas kateteris į šlapimo pūslę. Operacinėje pilvas nuplaunamas, apklojamas specialiais steriliais apklotais, pjūvio vieta paruošiama. Dažniausiai naudojamas horizontalus pjūvis, retais atvejais - vertikalus. Jeigu atliekamas vertikalus gimdos pjūvis kitas gimdymas jau turi būti užbaigtas cezario pjūvio operacija. Užgimęs naujagimis perduodamas neonatologui - jeigu mamos ir naujagimio būklė gera, mama budri, mažylis gali būti uždedamas jai ant krūtinės.
Dėl žindymo sėkmės, esant galimybei, geriau rinktis ne bendrinį nuskausminimą - narkozę, o vietinę stuburinę nejautrą. Tada mama nepramiegos vaikelio gimimo, galės ne tik išgirsti jo pirmąjį pasisveikinimą su šiuo pasauliu ir pamatyti savo išsvajotąjį džiaugsmelį, bet ir pati nuraminti jo išgąstį. Taip pat - kaip ir gimusieji natūraliai, per Cezario pjūvį gimęs vaikas gali prisiglausti prie savo mamytės tuojau pat. Taip pat susitarkite, kad tėveliui leistų būti šalia ir padėti mamai. Be abejo, operacijai dar nesibaigus (juk dar reikės iš gimdos išimti placentą, atidžiai susiūti visus pjūvio sužeistus audinius) naujagimis negalės gulėti ant mamos pilvo. Tačiau mamos krūtinė jam bus prieinama.
Pirmosios dienos po operacijos
Neretai moterį iškart po cezario pjūvio operacijos krečia drebulys, pykina. Drebulys, kuris gali prasidėti dar operacinėje, siejamas su anestezija, temperatūrų pokyčiais, skysčių netekimu ir, žinoma, hormonais, tokiais kaip adrenalinas. Šis drebulys praeina paprastai per pirmąją valandą. Jei mama dėl tam tikrų priežasčių negali glausti naujagimio - tai gali padaryti kitas šeimos narys, jeigu yra kartu.
Po operacijos moteris perkeliama į intensyviojo stebėjimo palatą. Moters stebėjimo trukmė, tyrimų vertinimo dažnumas priklauso nuo moters būklės ir taikyto nuskausminimo būdo. Įprastai šioje palatoje moteris išbūna mažiausiai 6 val. (kol gali pradėti vaikščioti) arba iki kitos dienos ryto. Intensyviojo stebėjimo palatoje nuolat sekamas moters pulsas, kraujospūdis, kvėpavimas. Matuojama temperatūra, vertinamas kraujavimo iš gimdos kiekis, pjūvio būklė. Visi šie požymiai reikalingi vertinti ne tik bendrai moters būklei, bet ir stebėti, ar neprasideda infekcija.
Jeigu operacija sklandi, praėjus 12 valandų arba parai po planinės cezario pjūvio operacijos moteris gali keltis iš lovos. Likus dienai iki operacijos nerekomenduojama valgyti kieto maisto, moteris turėtų gerti daug skysčių. Pirmosios dienos po operacijos reikalauja ypatingo dėmesio ir priežiūros. Moterys, kurioms buvo atliktas cezario pjūvis, turi atsigauti ir po paties gimdymo, ir po pilvo operacijos. Iki atsikelant iš lovos rekomenduojama pradėti daryti paprastus kojų judesius: lenkti pėdą per čiurnos sąnarį į save ir nuo savęs, sukti ratu į abi puses. Tokiu būdu pagerėja kraujotaka, kuri labai svarbi po operacijos.
Judėjimas ir fizinė veikla
Kada po operacijos atsikeliama iš lovos? Priklausomai nuo savijautos ir įstaigos praktikos atsistoti ir šiek tiek judėti moteris gali būti raginama praėjus maždaug 6 val. Po operacijos. Kai kur laukiama šiek tiek trumpiau, kai kur - ilgiau. Ankstyvas judėjimas po operacijos sumažina giliųjų venų trombozės riziką, o tai išties svarbu. Pirmieji atsikėlimai iš lovos gali būti kiek nemalonūs ir skausmingi, todėl kartais prieš keliantis skiriama dozė vaistų nuo skausmo, taip pat būtina keltis kiek įmanoma taisyklingiau ir lėčiau. Kaip lengviau atsikelti iš lovos? Gulint ant nugaros, sulenkti kojas per kelius: truputį kilstelėti klubus, pasiversti ant šono, lėtai leisti kojas nuo lovos krašto ir atsargiai sėstis. Truputį pasėdėti, pajudinti kojas. Nuleisti kojas ant žemės ir neskubant atsistoti. Stovėti kaip galima tiesiau. Pajudėti, kai tik apsiprasite stovėti. Kiekvieną kartą atsikelti bus lengviau. Palengva didinkite pasivaikščiojimo atstumą ir laiką. Priklausomai nuo taikytos nejautros ir bendros būklės moteris gali pradėti vaikščioti po 8-12 val. Judėjimas ir vaikščiojimas pradžioje gali būti skausmingas. Paprašykite savo gydytojo jums tinkančio skausmą malšinančio vaisto.
Pogimdyminiu laikotarpiu - maždaug šešias savaites po gimdymo - nerekomenduojama kelti sunkių daiktų ar daryti kitus fizinius pratimus. Galite atlikti nesunkius namų ruošos darbus (pvz., maisto ruošimas), tačiau pirmas 6-8 sav. venkite kelti daiktus, kurie yra sunkesni už Jūsų kūdikį. Tik maždaug po 12 savaičių Jūsų kūnas bus pasiruošęs lengvoms ištvermės treniruotėms. Lengvus pratimus, galite pradėti daryti ketvirtą - šeštą savaitę po gimdymo. Tačiau tai darykite tik leidus gydytojai ar Jus prižiūrinčiai akušerei. Svarbu sportuojant nedaryti staigių judesių, pratimai turi būti lengvi ir fiziškai ne per sunkūs. Darykite pratimus dubens dugno raumenims. Nėštumo metu jie patyrė didelį krūvį, todėl labai svarbus jų palaikymas.
Žindymas po Cezario pjūvio
Žindymas po cezario pjūvio operacijos kelia daug klausimų. Dažniausiai mamas neramina tai, kad dėl operacijos iškart nebus oda - oda kontakto, kurio metu naujagimis „apsisės“ ant mamos odos gyvenančia mikroflora, pradės ieškoti krūties. Oda - oda kontaktas operacinėje ne visada, tačiau įmanomas, jeigu operacija vyksta sklandžiai, naujagimio ir mamos būklė yra gera ir ligoninės politika tam pritaria. Jeigu naujagimis kurį laiką bus atskirai ir moters būklė leidžia - rekomenduojama kaip įmanoma greičiau (geriausia per pirmąsias dvi valandas) pradėti nusitraukinėti priešpienį - ankstyvas nusitraukimas ir krūtų stimuliacija siejami su aktyvesne laktacija (priešpienio nusitraukimas pirmąją valandą įtakoja net 130 proc. aktyvesnę laktaciją vėlesniame laikotarpyje !). Pirmąsias paras rekomenduojama nusitraukti priešpienį rankomis, vėliau atsirandant pienui patogu pasitelkti ir pientraukį. Nusitraukinėti reiktų kas 2-3 valandas, kad laktacija būtų tinkamai stimuliuojama.
Kūdikiams, gimusiems po cezario pjūvio, žindymas yra ypač svarbus. Kaip ir po natūralaus gimdymo, kūdikio nereikia versti iš karto apžioti spenelį, bet leisti jam nurimti ir priprasti: užuosti mamą, prisiglaudus prie jos išgirsti jam pažįstamą mamos širdies plakimą ir kvėpavimą, paskui pajusti pirmąjį norą valgyti, kuris įprastai pasireiškia seilių pasirodymu. Kuo greičiau pradėti žindyti po cezario pjūvį operacijos yra taip pat naudinga, kaip ir pagimdžius natūraliai. Tai skatina pieno gamybą krūtyse, o dėl spenelių dirginimo pagausėjęs hormonas oksitocinas stimuliuoja ne tik pieno tekėjimą, bet ir spartesnį gimdos susitraukimą ir jos gijimą.
Žindymo pozos iš pradžių gali būti kiek apribotos pjūvio vietos skausmo. Pirmojo žindymo po operacijos metu nerekomenduojama atsisakyti nuskausminamųjų, nes skausmas susitraukinėjant gimdai gali trukdyti atsipalaiduoti ir laisvai tekėti pienui. Dažnai pirmosios žindymo nesėkmės yra susijusios su šalutiniu vaistų poveikiu, kuris pasireiškia pieno gamybos slopinimu. Šie vaistai patenka ir į pieną, todėl naujagimis gali būti vangesnis, silpniau žįsti. Jei ligoninėje nepavyko pradėti sėkmingai žindyti, galite pasikviesti nepriklausomą akušerę ar žindymo konsultantę į namus. Jos padeda pirmiausiai nusiraminti mamai, o tada parodo tam tikras technikas, kaip sėkmingai sugrįžti nuo mišinio prie krūties. Jei vis dėlto nutinka taip, kad maitinti iš krūties nėra galimybės, net ir maitindama iš buteliuko laikykite kūdikį prie savęs oda-oda kontakte taip, lyg maitintumėte iš krūties. Tai labai svarbu ryšio formavimuisi ir kūdikio vystymuisi.
Cezario pjūvio operacijos saugumas ir rizikos| gyd. Eglė Savukynė
Skausmo valdymas ir randų priežiūra
Skausmas po cezario pjūvio operacijos yra vienas iš, ko gero, labiausiai neraminančių moteris dalykų. Įprastai malšinti skausmui pakanka nuskausminamųjų rektalinių žvakučių forma (nuskausminamieji suderinami su žindymu), tačiau kartais prireikia ir stipresnių nuskausminamųjų, tokių kaip morfinas. Taip nutinka išties retais atvejais, ankstyvąjį pooperaciniame laikotarpyje. Kadangi cezario pjūvis yra tikrai didelė operacija, skausmas po jos bus jaučiamas, tik, žinoma, visoms moterims skirtingai. Vienoms moterims dar kelias dienas nepavyks judėti be nuskausminamųjų, kitoms jų neprireiks beveik visiškai. Po cezario pjūvio operacijos moteris gali jausti didesnį diskomfortą susitraukinėjant gimdai žindant, bei judant. Judant sumažinti skausmą padeda rando vietos prilaikymas delnu ar specialus korsetas, lėtesni judesiai, taisyklingas atsikėlimas iš lovos.
Kaip atrodo pjūvis? Pjūvio ilgis svyruoja tarp 10 ir 20 centimetrų. Pirmąją parą pjūvis būna užklijuotas specialiu pleistru. Jei viskas gerai, po paros jis gali būti nuklijuojamas ir žaizda laikoma atvirai - taip ji greičiau gija. Jei pleistras nuklijuojamas, pjūvį galima šlapinti. Prausiantis duše reikia leisti tekėti vandeniui per pjūvį, švelniais judesiais nuplauti netrinant jo kempine. Po dušo pjūvį reikia itin gerai nusausinti. Jei pleistras paliekamas ar yra gijimo problemų - šlapinti negalima. Skausmingiausias pjūvis yra pirmąsias paras. Tuo pačiu, rando vieta ir plotas aplink jį gali būti aptirpęs, nejautrus prisilietimui. Rekomenduojama gyjančia žaizda pradėti rūpintis kuo anksčiau po operacijos, kad nesusidarytų kietas, nejautrus randas. Pleistras, apsaugantis žaizdą nuo infekcijos, tikrai reikalingas pirmąją parą po operacijos, o vėliau, jei nebaisu, geriau palikti odą atvirą, nes „kvėpuojanti“ žaizdada gyja greičiau. Nerekomenduoju išlaidauti specialiems kremams, mažinantiems randėjimo procesus, verčiau atlikti tam tikrus masažo judesius aplink žaizdą. Kai po paros pašalinamas pleistras, prausiantis duše galima žaizdą plauti vandeniu, bet be muilo, nes jis gali sudirginti. Nusiprausus pjūvio zonos netrinkite rankšluosčiu, o tik švelniai nusausinkite švariu, rekomenduojama atskiru, rankšluosčiu.
Masažuojant gerinama kraujotaka, audiniai gausiau prisotinami gijimui reikalingomis medžiagomis ir deguonimi. Taip pat darant pjūvį pažeidžiama fascija - audinys esantis ir jungiantis viską mūsų kūne. Fascija yra lyg plėvė, atskirianti organų, raumenų ir kraujotakos sistemas, apsaugantis nuo trinties. Kai fascija yra pažeidžiama skaidulos auga padrikai, netinkamai perauga raumenis, audinius, apraizgo organus, keičiasi jos elastingumas. Todėl po cezario pjūvio operacijos neretai pasitaiko sąaugų aplink tiesiąją žarną, kiaušides, tarp gimdos ir šlapimo pūslės. Jos gali kelti skausmą - nugaros, šlapimo puslės, mažojo dubens, skausmingus lytinius santykius. Rando masažas pirmosiomis dienomis turėtų būti tiesiog švelnus „voriuko tipenimas“ aplink pjūvį, paglostymas aplink gerinti kraujotakai - iki tol, kol pilnai sugis ( tai trunka nuo 6 iki 10 savaičių ).
Mityba ir skysčiai
Laikas, kada galima pradėti gerti ir valgyti po CP operacijos gali skirtis. Dažniausiai, jei buvo atliktas epidurinis ar spinalinis nuskausminimas, gerti galima kai tik norisi. Tinka vanduo, natūralus sultinys, žele ir pan. Pirmasis maistas po operacijos turėtų būti lengvai virškinamas, o po pirmo pasituštinimo galima valgyti jau įprastą maistą. Labai svarbu gerti pakankamai skysčių, ypač žindyvei, todėl visada reikėtų turėti stiklinę vandens toje vietoje, kur paprastai žindote naujagimį. Per parą rekomenduojama išgerti mažiausiai 8 stiklines vandens.
Valgyti rekomenduojama kai žarnynas vėl funkcionuoja po operacijos metu suleistų medikamentų įtakos- dažniausiai tai įvyksta praėjus 6-8 valandoms. Kad išvengtumėte šlapinimosi problemų, rekuomenduojama neužlaikyti šlapimo, pirmosiomis dienomis šlapintis nors ir po nedaug, bet kas kelias valandas. Jei po operacijos negalite sulaikyti šlapimo, kas galbūt prasidėjo dar nėštumo metu, reikėtų kreiptis į fizioterapeutą, kuris parodytų, kokius pratimus atlikti, kad sustiprintumėte dubens dugno raumenis. Retesniais atvejais po CP operacijos moterys nejaučia, kada prisipildo pūslė ir kada reikėtų eiti į tualetą. Praėjus kelioms dienoms po CP operacijos, turėtumėte pajusti norą tuštintis. Kartais tai gali išgąsdinti, nes moterys bijo stipriau stangintis, kad nepakenktų pjūvio randui. Tuštinimosi metu pjūvio vietą galima švelniai prilaikyti delnu. Svarbu stengtis išvengti vidurių užkietėjimo, kuris gali sukelti papildomą skausmą ir diskomfortą. Gerkite daug vandens, valgykite skaidulingą maistą, mažinkite nuskausminamųjų vaistų vartojimą.
Emocinė ir psichologinė būklė
Emocijos po CP operacijos tiesiogiai priklauso nuo to, kaip moteris planavo pagimdyti ir kas nutiko operacijos metu. Jei tai buvo planinė operacija, ir viskas praėjo sklandžiai, moterys retai patiria psichologinių sunkumų. Jos greitai sveiksta fiziškai ir grįžta į įprastą gyvenimo ritmą. Jei tai buvo planinė operacija, bet jos metu įvyko kažkas, ko nesitikėta (naujagimis išvežtas į reanimaciją, nesuveikė nuskausminimas ir pan.), gali prireikti laiko ir pastangų, kad susitaikytumėte su įvykusia situacija. Didžiausią emocinę traumą patiria tos moterys, kurios planavo gimdyti natūraliai, bet tam tikru momentu prireikė atlikti skubią CP operaciją. Labai svarbu prieš pat operaciją kuo daugiau sužinoti apie esamą situaciją, o po operacijos viską aptarti su medikais.
Mama dėl gimdymo per Cezario pjūvį gali patirti daug įvairių emocijų. Ypač jeigu ši operacija buvo neplanuota. Neretai mamos nusivilia, kad nepavyko pagimdyti pačios, nors tik apie tai svajojo. Jos gali netgi bijoti, jog tai kažkokia netikusi lemtis, todėl gali nepavykti ir žindyti. Nėštumo metu moters krūtys ir organizmas ruošiasi pieno gamybai, o po cezario pjūvio laktacija gali užtrukti. Iš pradžių tai bus vos keli lašai, bet būtent tiek reikia jūsų kūdikiui, nes kelias valandas po gimimo jis naudos energijos išteklius, kuriuos sukaupė dar būdamas mamos pilve. Gimdymui gali sutrukdyti tikrai neįveikiamos kliūtys, kaip jau anksčiau minėta placentos pirmeiga. Žindymui paprastai anatominių kliūčių nebūna. Be abejo, po cezario operacijos mamai gali prireikti daugiau ištvermės ir kantrybės. Tačiau rezultatas - suteikimas vaikui to, kas jam tuo metu labiausiai reikalinga, - vertas, kad būtų pasistengta nugalėti. Nustumkite šalin liūdesį ir pažiūrėkite į šį įvykį optimistiniu šviesios ateities žvilgsniu.
Be visų fizinių nepatogumų cezario pjūvio operaciją gali lydėti ir neigiamos emocijos, ypač, jeigu cezario pjūvio operacija buvo atlikta skubiai, o moteris svajojo ir tikėjosi gimdyti natūraliai. Kartais moteris dėl to kaltina save („galėjau labiau pasistengti”), savo kūną (nes jis „neatliko savo funkcijos, palūžo”), personalą, situaciją. Po gimdymo sunkumų ryškesnis gali būti ir „baby blues” (pogimdyminiu liūdesiu) vadinamas laikotarpis, kai dėl kintančių hormonų jausmai tampa itin ryškūs ir permainingi. Pogimdyminis liūdesys pasireiškia vis kitaip, tačiau dažniausiai moteris būna iti verksminga, irzli, sentimentali, nepastovios nuotaikos, gali sunkiai priimti naujagimį ar nepajusti „TO ryšio”. Taip pat galima jaustis „lyg rūke” - sunku priimti sprendimus ir aiškiai mąstyti. Šios emocijos gali lydėti nuo kelių dienų iki kelių savaičių po gimimo.
Lytinis gyvenimas ir higiena
Lytinio gyvenimo iššūkiai: praėjus kelioms savaitėms po kūdikio gimimo ir atsigavus, pamažu grįžta mintys apie lytinius santykius. Šmėkšteli kuo aiškiausias supratimas, kad judviejų intymus gyvenimas jau niekada nebebus toks, koks buvo. Jis bus kitoks. Ir tai nėra blogai. Pasitelkite daugiau humoro ir gyventi bus lengviau. Ne viena jauna mama juokauja, kad „miegas yra naujasis seksas“. Mažyliui užmigus norisi ir pačiai tuoj pat miegoti, o ne užsiimti lytiniais santykiais su partneriu. Būkite kantri, reikalai tikrai pasitaisys. Kai mažylio miego režimas labiau nusistovės, taps aiškesnis jo diktuojamas dienos ritmas, jūsų hormoninė sistema grįžs į vėžes, lytinis gyvenimas tikrai susitvarkys ir vėl teiks džiaugsmą. O dabar nereikalaukite iš savęs daugiau, nei galite, suteikite kūnui galimybę ramiai sugyti.
Dažniausiai gydytojai rekomenduoja lytinius santykius atnaujinti praėjus bent šešioms savaitėms, kai baigiasi kraujavimas ir sumažėja infekcijos rizika, geriausia - po apsilankymo pas gydytoją ginekologą 6-8 savaitę po gimdymo. Be abejo, su partneriu galite pradėti lytinį gyvenimą ir anksčiau, svarbu, kad jaustumėtės tam pasiruošusi. Tikrai nėra „teisingo“ laiko intymiam gyvenimui atnaujinti, todėl nereikia išsikelti jokio tikslo. Jei jūs vis dar nepasiruošusi lytiniams santykiams, tai irgi visiškai normalu. Artumo pojūtį gali sustiprinti ir bučiniai, apsikabinimai ar masažas. Lytiniame gyvenime po PC galioja tos pačios taisyklės, kaip ir po gimdymo natūraliais takais. Mylėtis galima pradėti tada, kai moteris jaučiasi tam pasiruošusi, nerekomenduojama atnaujinti santykių iki pirmojo vizito pas gydytoją akušerį-ginekologą. Jei matinate krūtimi, dėl mažesnio estrogenų kiekio skiriasi mažiau makštį drėkinančių gleivių, todėl normalu, jei jaučiate sausumą. Kadangi po gimdymo makštis yra išsausėjusi, naudokite lubrikantus. Atminkite, kad jei naudojate prezervatyvus, tinka tik vandens pagrindu gaminami lubrikantai.
Higiena. Atpalaiduojančias vonias rekomenduojama atidėti, geriau naudotis dušu. Pirmąją parą po operacijos akušerė gali paprašyti parodyti savo higieninį įklotą, kad įvertintų lochijų kiekį ir spalvą. Išskyrų gali padaugėti žindant naujagimį, kadangi išsiskiria hormonai, kurie sutraukia gimdą. Pirmą parą po operacijos akušerė gali paprašyti parodyti savo higieninį įklotą, kad įvertintų lochijų kiekį ir spalvą. Išskyrų gali padaugėti žindant naujagimį, kadangi išsiskiria hormonai, kurie sutraukia gimdą.
Lochijos po cezario pjūvio operacijos būna taip pat, kaip ir po natūralaus gimdymo - pirmąsias paras kraujavimas būna gausesnis, gali pasirodyti keli vynuogės dydžio krešuliai. Taip pat kiek gausiau lochijų pasirodyti gali žindant (nes susitraukinėja gimda), ilgiau pagulėjus/po nakties (nes gulint lochijų daugiau susikaupia makštyje bei gimdoje, nei išbėga). Pirmųjų parų kraujavimui patogu turėti suaugusiųjų sauskelnes (dažniausiai 1-2 parą yra patogiausia būtent tokios) ir vienkartines tinklines kelnaites, kurios yra „kvėpuojančios”, aukšto liemens, itin tamprios.
Dažniausiai pasitaikantys šalutiniai poveikiai ir komplikacijos
Galvos ir kaklo skausmas yra vienas iš dažnesnių spinalinės nejautros šalutinių poveikių. Jis atsiranda todėl, kad pradūrus nugaros smegenų membraną nuteka smegenų skystis ir sumažėja smegenų spaudimas. Galvos skausmas dažniausiai išnyksta 2-4 paras, ir yra intensyviausias atsistojus, judant, todėl rekomenduojama yra būti horizantalioje padėtyje. Kitos plaučių komplikacijos dėl anestezijos gimdant. Širdies komplikacijos dėl anestezijos gimdant. Centrinės nervų sistemos komplikacijos dėl anestezijos gimdant. Toksinė reakcija į vietinę anesteziją gimdant. Kitos sunkios būklės: Šokas gimdant ar po jo. Kraujo užkrėtimas (sepsis) po gimdymo. Smegenų venų trombozė po gimdymo. Akušerinė embolija.
Kojų tinimas. Kojos po gimdymo išlieka/tampa patinę dėl nėštumo metu maždaug 50 proc. padidėjusios kraujo ir skysčių apimties (kuri iškart po gimdymo niekur neišnyksta) ir hormono progesterono atpalaiduojančios įtakos kraujagyslėms (dėl ko skysčiai tiesiog užsilaiko audiniuose), bei dėl papildomai leidžiamų skysčių. Patinimas įprastai praeina per per pirmąsias savaites. Kitas atvejis, kai kojos patinsta netolygiai - t.y. viena ištinsta, o kita ne. Pagrindinė priežastis, kodėl po operacijos tinsta kojos (gali tinti ir rankos) yra prieš operaciją, jos metu bei po jos lašinami skysčiai. Būtent šis skysčių perteklius lemia tinimą. Kita priežastis - nėštumo metu moters organizme esantis didelis progesterono kiekis atpalaiduoja kraujagysles, todėl skysčiai ilgiau užlaikomi audiniuose. Tinimui atlėgti prireikia maždaug savaitės-dviejų.
Niežulys cezario pjūvio (ar bet kurios kitos gyjančios žaizdos) vietoje yra visiškai normalus reiškinys. Niežulys gali būti labai erzinantis, tačiau reikėtų stengtis nesikasyti, netampyti ir kitaip nejudinti žaizdos. Jeigu niežti jau užgijęs cezario pjūvio (ar bet kuris kitas) randas, tikėtina, kad randas susiformavo netinkamai, t.y. susiformavo hipertrofinis arba keloidinis randas. Tokie randai yra dideli, iškilūs, netaisyklingos formos, gali būti išlindę už buvusios žaizdos ribų, labai jautrūs. Kaip atrodo pjūvis? Pjūvio ilgis svyruoja tarp 10 ir 20 centimetrų. Pirmąją parą pjūvis būna užklijuotas specialiu pleistru. Jei viskas gerai, po paros jis gali būti nuklijuojamas ir žaizda laikoma atvirai - taip ji greičiau gija. Jei pleistras nuklijuojamas, pjūvį galima šlapinti. Prausiantis duše reikia leisti tekėti vandeniui per pjūvį, švelniais judesiais nuplauti netrinant jo kempine. Po dušo pjūvį reikia itin gerai nusausinti. Jei pleistras paliekamas ar yra gijimo problemų - šlapinti negalima. Skausmingiausias pjūvis yra pirmąsias paras. Tuo pačiu, rando vieta ir plotas aplink jį gali būti aptirpęs, nejautrus prisilietimui.
Staiga atsiradęs skausmas pilvo srityje, pvz. Iškart po vaisiaus išėmimo dar operacijos metu gimda ima trauktis. Operacijos metu gydytojas iš gimdos išvalo kraują (tiek, kad būtų galima siūti), tačiau kraujingos išskyros (lochijos) būna ne tik natūraliai pagimdžiusioms, bet ir moterims po CP operacijos. Pirmą parą po operacijos akušerė gali paprašyti parodyti savo higieninį įklotą, kad įvertintų lochijų kiekį ir spalvą. Išskyrų gali padaugėti žindant naujagimį, kadangi išsiskiria hormonai, kurie sutraukia gimdą.
Po CP operacijos labai tinka dėvėti nėščiosios rūbus, nes jie puikiai apgaubia pilvą, tuo pačiu nedirgindami pjūvio vietos. Įvairūs skausmai - dažniausiai nugaros, galvos, kojų - yra nereta epidurinio ar spinalinio nuskausminimo pasekmė. Nugaros skausmas po CP operacijos gali būti dėl to, jog duriant adata į stuburą traumuojama oda, raumenys, audiniai ir nervai. Galvos ir kaklo skausmas atsiranda, kai dūrio metu specialiai (spinalinio nuskausminimo atveju) arba netyčia (epidurinio nuskausminimo atveju) pažeidžiamas spinalinį ir epidurinį tarpus jungiantis audinys. Šis skausmas intensyvesnis, jei moteris sėdi ar stovi, o atsigulus tampa lengviau. Dėl dūrio į nugarą atsiradęs galvos skausmas (gali būti su pykinimu), paprastai išnyksta per 72 val. Apatinės nugaros dalies skausmas pasireiškia beveik pusei visų gimdyvių, nepriklausomai, ar jos gimdė be nuskausminimo, su nuskausminimu, ar buvo atlikta bendroji narkozė. Paprastai šis skausmas išnyksta per kelias savaites.
