Dantų akmenys - tai sukietėję apnašų likučiai, susidarantys ant dantų paviršiaus. Jie formuojasi tada, kai minkštos apnašos, kurios kaupiasi ant dantų paviršiaus, nėra pašalinamos dantų valymo metu. Dantų akmenys yra kietos, kalkinės nuosėdos, besikaupiančios ant dantų, dantenų ar protezų paviršiaus. Priklausomai nuo šios burnos ertmės problemos įsisenėjimo lygio ir sudėtingumo, kietosios dantų apnašos pirmiausiai būna šviesiai gelsvos, vėliau, jų nevalant, tamsėja ir virsta pilkais, tamsiai rudais, galiausiai - juodais dantų akmenimis, vizualiai matomais iš tolo. Dantų akmenys gali susiformuoti per maždaug 2 savaites - tiek laiko užtenka prasčiau išsivalyti dantis. Prie jau susiformavusių dantų akmenų lengviau prisitvirtina naujas minkštųjų apnašų sluoksnis: palaipsniui akmenų sluoksnis storėja.
Kas sukelia dantų akmenis?
Pagrindinė dantų akmenų atsiradimo priežastis - netinkama burnos higiena. Dažniausiai dantų akmenys vargina tuos pacientus, kurie valosi dantis nereguliariai. Taip pat prie veiksnių, skatinančių dantų akmenų susidarymą, priskiriami:
- Netinkama mityba.
- Netaisyklinga mityba ir piktnaudžiavimas minkštu maistu. Kai mityboje vyrauja daug angliavandenių turintis maistas, gazuoti gėrimai, saldumynai, alkoholis, burnos ertmėje vyksta cheminės reakcijos: fermentuojant maistines medžiagas, seilėse esantis monosacharido pavidalo substratas siunčiamas apnašoms. Jis padeda išsiskirti rūgštims.
- Rūkymas.
- Seilių sudėtis.
- Nereguliari profesionali burnos higiena.
- Netinkamas kramtymo įprotis. Labai daug žmonių yra įpratę kramtyti tik viena žandikaulio puse.
- Druskos trūkumas organizme.
- Genetiniai veiksniai.
Dantų akmenų simptomai ir komplikacijos
Dantų akmenys - tai ne tik estetinė problema, bet ir rimtas pavojus burnos sveikatai. Jie lemia blogą burnos kvapą ir dantų ligas - ėduonį, gingvitą, periodontitą ir kt., todėl juos būtina pašalinti. Dantų akmenys gali lemti šias komplikacijas:
- Blogas burnos kvapas.
- Emalio pažeidimai ir kariesas. Ant dantų susikaupusiose kietose apnašose gausu įvairių, vizualiai nepastebimų bakterijų, galinčių paskatinti karieso atsiradimą.
- Dantenų ligos, pavyzdžiui, dantenų uždegimas (gingivitas).
- Periodontitas. Ilgą laiką nevalomi, juodą spalvą įgavę dantų akmenys gali tapti periodontito (parodontozės) - dantenas ir aplinkinius danties kaulus pažeidžiančio uždegimo - priežastimi.
- Dantų paslankumas.
Tiesa, dantų akmenų pastebėti nepavyks, jei jie kaupiasi po dantenomis. Kartais pacientai galvoja, kad dantų akmenys ištiesų nėra ta problema, dėl kurios vertėtų kreiptis pas odontologą, tačiau toks įsitikinimas gali baigtis rimtais ir skausmingais periodonto susirgimais.
Dantų akmenų prevencija ir gydymas vaikams
Vaikų odontologinis gydymas apima dantų ligų prevenciją ir gydymą vaikystėje, atsižvelgiant į individualias vaiko raidos ypatybes. Tinkama burnos higiena - raktas į dantų sveikatą. Ankstyvame amžiuje vaikai negali visavertiškai pasirūpinti savo dantų higiena, o tėvams taip pat ne visada pasiseka kokybiškai išvalyti savo vaiko dantis namų sąlygomis. Dėl to vaikų dantys greičiau kaupia apnašas, kurios skatina dantų ėduonies vystymąsi.
Pagrindinė vaiko dantų ligų atsiradimo priežastis - nepakankama burnos higiena. Kūdikiams skirtas dantų šepetėlis turi būti minkštais, apvaliai sustatytais šereliais. Dažniausiai iki 2-3 metų vaikams gaminama tokia dantų pasta, kuri neturi fluoro, tačiau tam tikrais atvejais gali tikti ir tokios dantų priežiūros priemonės, kuriose yra šios sudėtinės dalies. Rekomenduojama pasikonsultuoti su odontologu. Paprastai iki trejų metų vaikams, kurių dantys yra sveiki, tinka dantų pasta, turinti 500 ppm fluoro. Dantų pastos kiekis turėtų būti labai nedidelis - ja tiesiog suvilgykite šerelių galiukus.
Vaikų dantų ėduonies (karieso) vystymasis yra dinamiškas procesas, galintis sukelti rimtų odontologinių ligų. Todėl dantų ėduonį labai svarbu laiku diagnozuoti ir gydyti.
Vienas iš efektyviausių būdų apsaugoti vaiko dantų emalį ir užkirsti kelią bakterijų kaupimuisi - dantų dengimas silantais. Silantai - tai specialus kietėjantis skystis, kuriuo užpildomos krūminių dantų kramtymo paviršiuje esančios vagelės ir duobelės, siekiant apsaugoti jas nuo bakterijų kaupimosi ir ėduonies atsiradimo. Dantų padengimas silantais atliekamas vaikams, kuriems išdygo pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys. Ši procedūra yra greita, paprasta, saugi ir neskausminga.
Fluoras didina atsparumą ėduoniui, todėl šios medžiagos aplikacijos gali ilgiau išlaikyti sveikus dantis. Vizito pas odontologą metu vaiko dantys gali būti padengiami fluoro plėvele - ji išsilaiko iki 12 valandų, tačiau per šį laiką dantys spėja pasisavinti mineralines medžiagas. Dantų atsparumas ėduoniui paprastai išlieka maždaug 3-4 mėnesius.
Kaip valytis dantis animacijoje (MCM)
Profesionali burnos higiena
Nors internete gausu „naminių“ patarimų, efektyviausias ir saugiausias būdas pašalinti dantų akmenis - reguliari profesionali burnos higiena, atliekama odontologijos klinikoje. Svarbu pabrėžti, kad namų sąlygomis saugiai pašalinti dantų akmenis yra neįmanoma - reikalinga profesionali įranga ir patirtis. Ultragarsinis skaleris, rankiniai instrumentai ir poliravimas - tai profesionalios burnos higienos priemonės.
Bent 2-4 kartus per metus vaikams rekomenduojama atlikti profesionalią burnos higienos procedūrą. Minkštosios apnašos, besikaupiančios ant vaiko dantų, laikui bėgant sukietėja ir virsta dantų akmenimis. Dantų akmenys skatina ėduonies ir dantenų ligų atsiradimą, todėl juos yra labai svarbu laiku išvalyti. Tai galima padaryti tik specialiais instrumentais profesionalios burnos higienos metu.
Profesionali burnos higiena vaikams yra visiškai saugi ir netraumuojanti. Gydytojas odontologas užtikrina, kad vaikas procedūros metu nepatirtų baimės ir ji jam atrodytų tartum smagus žaidimas. Didelio vaiko dantų jautrumo ar nerimo atvejais profesionali burnos higiena gali būti atliekama su anestezija.
Bent kartą per metus rekomenduojama atlikti profesionalų burnos higieninį valymą odontologo kabinete. Svarbu nepamiršti, kad po dantų akmenų valymo, dantys laikinai gali tapti jautresni, dantenos gali kraujuoti.
Kada pirmą kartą apsilankyti pas odontologą?
Pirmą kartą ateiti pas vaikų odontologą rekomenduojama jau išdygus pirmajam pieniniam dantukui. Pirmasis apsilankymas pas gydytoją odontologą yra labai svarbus žingsnis vaiko gyvenime. Labai svarbu, kad šis įvykis vaikui paliktų tik gerus įspūdžius ir asociacijas. Vaikai bijo nežinomybės, todėl pirmojo apsilankymo metu nėra atliekamas dantų gydymas ar profilaktinės dantų priežiūros procedūros. Pirmosios pažinties metu su gydytoju ir klinika pakanka profesionalios dantų ir burnos ertmės apžiūros.
Reguliarus dantų valymas, atsakinga dantų higiena ir profesionali priežiūra - tai raktas į sveiką šypseną be dantenų ligų. Jei pastebite, kad dantų paviršiai tampa šiurkštūs ar keičia spalvą - nedelskite.
