Kūdikio maitinimas - itin aktualus klausimas. Ypač šiuo metu, kai aplink pilna „visaverčių“ mišinukų. Tad, nenuostabu, kad jauniesiems tėveliams kyla vis daugiau ir daugiau su vaiko mityba susijusių klausimų: ar tikrai vaikelį žindant motinos pienu šis gauna visas jo organizmui būtinas medžiagas? Ar žindant būtinas papildomas maitinimas kitu maistu? Iki kokio amžiaus vaikus žindyti būtina ir kada jį reikėtų nutraukti? Ar kūdikis pasisotina vien motinos pienu, o gal jį kankina nuolatinis alkis?
Tinkama mityba kūdikystėje ir ankstyvojoje vaikystėje yra būtina siekiant užtikrinti tinkamą vaiko augimą, vystymąsi bei gerą jo kaip vaiko, o vėliau ir suaugusiojo sveikatą. Netinkamas kūdikio maitinimas ir mityba didina susirgimų riziką, o taip pat tiesiogiai bei netiesiogiai prisideda prie maždaug 35% vaikų iki penkerių metų amžiaus mirčių. Ankstyvas maistinių medžiagų trūkumas arba jų disbalansas yra siejamas su ilgalaikiais augimo, vystymosi bei sveikatos sutrikimais. Manoma, kad netinkama vaiko mityba pirmaisiais dviem gyvenimo metais gali lemti augimo slopinimą, todėl užaugęs vaikas gali būti iki dviejų centimetrų žemesnis už savo ūgio potencialą. Yra svarių mokslinių įrodymų, kad suaugusieji, kurių mityba kūdikystėje ir ankstyvojoje vaikystėje buvo netinkama, yra mažiau pajėgūs tiek fiziškai, tiek ir protiškai. Taip pat pastebėta, kad moterų, kurių mityba kūdikystėje ir ankstyvojoje vaikystėje neatitiko jų tuometinių poreikių, turi reprodukcinių sutrikimų, gimdymai būna sunkesni, o jų kūdikiai dažnai gimsta mažesnio svorio. Taigi, kai dauguma kūdikių maitinami netinkamai, tai jau tampa ne tik asmenine, bet ir visuomenės sveikatos problema. Juk būtent šie vaikai, kurie dėl prastos mitybos užaugę turės įvairių sveikatos problemų, ir yra mūsų ateities visuomenė.
Kūdikių ir mažų vaikų maitinimo rekomendacijos
Nuo 2002 m., Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kartu su Jungtinių tautų vaikų fondu (UNICEF) vykdo pasaulinę kūdikių ir mažų vaikų mitybos strategiją (“Global Strategy for infant and young child feeding”), kurios tikslas - šviesti pasaulio gyventojus ir sveikatos specialistus kūdikių ir mažų vaikų mitybos ir jos daromos įtakos tolimesniam vaiko vystymuisi, augimui ir sveikatai klausimais. Šioje strategijoje, atsižvelgiant į mokslinių tyrimų pagalba sukauptas žinias, rekomenduojama:
Išimtinai žindyti iki 6 mėnesių
Jei tik įmanoma, kūdikį išimtinai žindyti iki 6 mėnesių. Išimtinis kūdikio žindymas reiškia, kad kūdikis maitinamas tik motinos pienu ir negauna jokio papildomo kieto ar skysto maisto ar netgi vandens, išskyrus per burną girdomus vaistus (jei jų reikia). Motinos piene yra gausu visų kūdikiui reikalingų maisto medžiagų, vitaminų ir mineralų: gausu kūdikiui būtinų riebalų (jų yra apie 3,5g/100ml pieno), baltymų (kurių motinos piene yra apie 0,9g/100ml), angliavandenių (didžiąją jų dalį sudaro laktozė, kurios motinos piene yra net 7g/100ml, tačiau yra ir kitų angliavandenių). Motinos pienas pasižymi ir vitaminų bei mineralų gausa (geležies, cinko ir visų vitaminų, išskyrus vitaminą D), o taip pat - bioaktyvių medžiagų ypač svarbių kovojant su infekcinėmis ligomis, kol vaiko imuninė sistema dar nėra susiformavusi (imunoglobulinų (vyrauja IgA), leukocitų ir kt.). Toks maitinimas iki šešerių mėnesių turėtų visiškai patenkinti kūdikio mitybos poreikius ir apsaugoti jo organizmą, kol nesusiformavo jo imuninė sistema.
Kūdikio maitinimas nuo 6 mėnesių iki 2 metų
Po 6 mėnesių (kai kurie šaltiniai taip pat nurodo atsižvelgti dar ir į tai, ar jau vaikas puikiai nulaiko galvą ir pats sėdi) pradėti papildomą maitinimą. Praėjus pirmajam pusmečiui vaiko poreikis maisto medžiagoms pradeda augti ir motinos pienas šių poreikių jau nebesugeba pilnai patenkinti, tad nemaitinant vaiko papildomai arba maitinant jį neteisingai gali sulėtėti vaiko augimas ir vystymasis. Visgi, net ir pradėjus vaikelį maitinti papildomu maistu, dar kurį laiką maitinimas kietu maistu kūdikiui tėra naujų maisto produktų ragavimas (nenustebkite, jeigu 99% maisto atsidurs ant žemės ar bus išspjauta - tai dalis pažinties su skoniais, kvapais, spalvomis, formomis proceso), tad žindymo metu gaunamas motinos pienas išlieka svarbiausiu maistu. Su motinos pienu vaikelis vis dar gauna didžiąją dalį (o vėliau maždaug pusę) jam būtinų maisto medžiagų, vitaminų ir mineralų. Ne mažiau svarbu ir papildomo maisto kokybė. Reikėtų pasirinkti visavertį ir saugų maistą ir jį po truputį įtraukti į vaiko racioną nepamirštant ir žindymo. Finalizuojant žindymo temą - rekomenduojama, kad žindymas, kaip sudėtinė vaikelio maitinimo dalis, išliktų iki 2-jų metų amžiaus, o esant galimybei - žindyti ir ilgiau, pagal kūdikio poreikį!
Kiek kūdikis turi suvalgyti pagal amžių
Per pirmus kūdikio gyvenimo metus mažylis paauga net 25cm, o jo svoris padidėja apie 3 kartus. Nors tiksliai pasakyti, kiek turi kūdikis suvalgyti motinos pieno ar kieto maisto, sunku (juk kiekvienas mažylis yra skirtingas), yra nurodomos bendrosios rekomendacijos, atsižvegiant į kūdikio svorį:
- 10 dienų - 2 mėnesiai: 1/5 kūno masės (600-900 ml/parą)
- 2-4 mėnesiai: 1/6 kūno masės (800-1000 ml/parą)
- 4-6 mėnesiai: 1/7 kūno masės (900-1000 ml/parą)
- 6-8 mėnesiai: 1/8 kūno masės (1000-1100 ml/parą)
- 8-12 mėnesiai: 1/9 kūno masės (1000-1200 ml/parą)
Kūdikis ir jo skrandžio talpa
Verta žinoti formulę, kad kūdikio ir mažo vaiko skrandžio talpa yra apie 30 g/kilogramui kūno svorio. Tad, jūsų 1 metų kūdikis sverdamas 10kg turės apie 300g skranduko talpą.
- Gimusio naujagimio skrandžio talpa 5-10 ml.
- 7 dienų naujagimio skrandžio talpa yra 40-60 ml.
- 1 mėnesio kūdikio skrandžio talpa siekia 80-150 ml.
- 6-9 mėn. kūdikio skrandžio talpa siekia 250 g.
- 9-12 mėn. - 285 g.
- 12-13 mėn. - 345 g.
Žinoma, reiktų nepamiršti, kad sotus žmogus (ar tai vaikas ar suaugęs) nelygu maksimaliai užpildytas jo skrandis. Šie skaičiai yra orientaciniai. Žindymo, o ypač primaitinimo etapas dažnai yra pilnas iššūkių ir neretai atrodo, kad mažylis nieko ar per mažai suvalgo, tad šie skaičiai padės suprasti, kad viskas yra gerai. Svarbiausia maisto kokybė, jo įvairovė ir galiausiai - jūsų kantrybė. 😉
Tikimės, kad šiame straipsnyje esanti informacija padės jauniesiems tėveliams priimti informuotus sprendimus auginant sveiką vaiką.
''Sotūs ir laimingi'': Apie vaikų mitybą arba ką daryti, jei vaikas nevalgo
Dažna mama nerimauja, ar jos žindomas kūdikis gauna pakankamai pieno. Nėra griežtų taisyklių, kiek kartų per dieną kūdikis turi būti žindomas. Nuo 3-5 dienos: kūdikis pradeda priaugti svorio. Atminkite, kad pasisotinęs kūdikis pats baigia žįsti. Naujagimių skrandis labai mažytis, todėl per vieną maitinimą į jį gali tilpti tik nedidelis kiekis pieno. Jie turi būti maitinami reguliariais intervalais visą parą, kad būtų patenkinti jų mitybos poreikiai. Kartais gali prireikti pažadinti kūdikį tarp 22.00 val. Kai kurie kūdikiai ar vyresni vaikai naktį pabunda iš įpročio, nors tuo metu jų maitinti nebūtina. Norėdami juos nuo to atpratinti, stenkitės, kad dienos metu jie rečiau eitų popietės miego ir kad jis būtų trumpesnis.
Mano kūdikėliui dar tik savaitė ir 2 dienos ir ji labai dažnai prašo valgyti, beveik kas valandą. Taip pat valgymo metu arba iškart po jo tuštinasi gelsvomis kruopelyčių pavidalo išmatomis. Ar tai normalu, kad kūdikėlis taip dažnai tuštinasi? Gyvendamas mamos įsčiose, vaikelis “valgė” nuolat, be jokių pertraukų gaudamas maisto medžiagas savo kūno statybai ir energijos poreikiams iš mamos kraujo į savąjį per placentą. Gimęs jis maitinasi per burną, žįsdamas motinos krūtis. Naujagimio virškinimo sistema taip pat dar nestipri, skrandukas nedidelis. Todėl natūralu jam valgyti dažnai ir po nedaug. Apie pirmąsias dienas daugelis mamyčių taip ir sako: “gulėjo beveik visą laiką prilipęs - dieną ir naktį” . Taigi savaitės amžiaus naujagimiui prašytis prie krūties praėjus valandai po buvusio žindymo yra labai normalu. Nauja maisto porcija, patekusi į skrandį, bus apvirškinta ir turės keliauti tolyn - į žarnyną. O ten dar gali būti anksčiau suvalgyto virškinamo maisto likučių. Geriau, kad jie nesimaišytų su naująja maisto porcija. Todėl anksčiau valgytas žarnyne jau virškinamas maistas turi būti pastumtas tolyn: dvylikapirštė žarna patuštinama jos turinį nustumiant į plonąją žarną, plonoji žarna patuštinama jos turinį išstumiant į storąją gaubtinę žarną, šios turinys atitinkamai pastumiamas į riestinę žarną, o ten buvusios jau susiformavusios išmatos - į tiesiąją žarną ir iš ten - lauk. Visi šie turinį tolyn stumiantys žarnų judesiai vadinami peristaltika. Jie vyksta beveik sinchroniškai visuose žarnyno segmentuose. Ir suaktyvėja kaip tik labiausiai po valgio, ar net valgant, kai skrandis “praneša” - čia apvirškintam maistui reikės keliauti toliau.
Kaip spręsti apie kūdikio sotumą ar, atvirkščiai, neprivalgymą?
Gerai pavalgantys kūdikiai nemiegodami paprastai būna žvalūs ir atrodo laimingi. Ir jiems pasitaiko parėkti, tačiau riksmas kitoks negu nuo alkio silpsančio kūdikio. Svorio augimo greitis gali būti įvairus, priklausantis ir nuo genų apspręsto medžiagų apykaitos pobūdžio, polinkio kaupti ar pašalinti suvirškintą “perteklių”. Tomis dienomis, kai nerimaujate, ar vaikeliui užteko pieno, galite skaičiuoti šlapius vystyklus arba kelnytes (sauskelnės šiuo atveju blogiau atspindės tikrovę). Ne mažiau kaip šeši pasišlapinimai per parą - tikriausiai kūdikis per tą laiką pieno gavo pakankamai. Aišku, jei vaikelis yra tik žindomas ir negauna jokių kitokių skysčių. Kita vertus, galima apsieiti ir be skaičiavimų: jei gaunamo su motinos pienu vandens, taigi ir paties pieno (nes jo sudėtis visada beveik pastovi - apie 90 proc.).
Neseniai susilaukusiems naujagimio tėveliams dažnai kyla klausimų, susijusių su mažylio maitinimu. Kūdikio maitinimas kartais gali tapti tikru iššūkiu, ypač jei tai daroma pirmą kartą. Kaip maitinti, kada pradėti primaitinimą, kaip pereiti prie kieto maisto, kiek turi suvalgyti naujagimis - dalis tėvams aktualių klausimų. Turbūt dauguma yra girdėję ar kažkur skaitę nemažai skirtingų nuomonių, skirtingų pasiūlymų ir pamokymų. Be abejo, kiekvienas žmogutis yra be galo skirtingas, todėl kalbėti apie universalias, visiems kūdikiams pritaikomas griežtas maitinimo taisykles yra beprasmiška. Visgi, kad ir kokie būtų skirtingi mažyliai, maitinimo būdai tokie patys. Ką tik gimusiam mažyliui ypač svarbus yra motinos pienas, kuriuo jo organizmas aprūpinamas visomis maistinėmis medžiagomis, reikalingomis geram organizmo vystymuisi. Teigiama, kad motinos pienas kūdikius aprūpina visomis reikalingomis maistinėmis medžiagomis maždaug iki 4-6 mėnesio. Naujagimio virškinimo traktas labai jautrus ir nepajėgus virškinti kitokio maisto. Žindyti naujagimius paprastai pradedama jau pirmąją jų gyvenimo dieną. Natūralus maitinimas teikia naudą ne tik naujagimiui, bet ir jo mamai. Kūdikiai žindomi dažnai ir reguliariai, maždaug kas 4 valandas. Kartais taip nutinka, kad mama su kūdikiu negali būti visą laiką, todėl palikus jį su artimaisiais išsigelbėjimu tampa iš anksto nutrauktas motinos pienas. Motinos pienas pagrindiniu ir nepakeičiamu maisto šaltiniu laikomas kūdikiams iki 12 mėn.
Negalinčios išmaitinti savo pienu mamos mažylius pasotina specialiais pieno mišinukais kūdikiams. Maitinant jais kūdikiams primaitinimus galima pradėti jau nuo 4 mėn. Pieno mišiniai - mamos pieno alternatyva - dažniausiai pagaminti iš apdirbto karvės pieno. Karvės piene paprastai yra 2-3 kartus daugiau baltymų, nei motinos piene, o nesubrendęs kūdikio virškinamasis traktas apdoroti tokio kiekio baltymų tiesiog nepajėgus ir dažnai netgi negali jo toleruoti, todėl jam būtinas apdirbtas ir kiek įmanoma labiau motinos pienui artimas gaminys. Pieno mišinių prekybos vietose galima rasti kelių rūšių. Ko gero, populiariausi yra sausi pieno mišiniai - jų galiojimo terminas ilgiausias, jie yra pigiausi, tačiau lyginant su kitomis rūšimis, juos pagaminti reikia daugiausiai laiko. Kita, kiek mažiau populiari, tačiau mamyčių mėgstama pieno mišinių rūšis - vartoti paruošti mišiniai. Jie labai patogūs tiek namuose, tiek išvykus, mat tereikia supilti į buteliuką ir galima mažylį maitinti. Visgi, šie mišinukai brangiausi, o be to, jų galiojimas itin trumpas. Trečioji pieno mišinių rūšis - skysti, koncentruoti pieno mišiniai. Juos paruošti nesudėtinga, - tereikia nurodytomis dalimis skiesti su vandeniu - tinkami vartoti šiek tiek ilgiau, nei prieš tai įvardinti, o kaina mažesnė nei jau paruoštų vartoti, bet didesnė nei sausų mišinių. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai mažylis yra alergiškas ar netoleruoja karvės pieno pagrindu pagaminto pieno mišinio. Tokiu atveju gydytojai rekomenduoja sojų pieno, hidrolizuoto ar kitokio pieno mišinius.
Dar vienas, dažnai tėvelius kamuojantis klausimas - kada reikia pradėti primaitinti mažylį. Nuomonių daug. Vieni teigia, kad pradėti primaitinti reikėtų jau 4 gyvenimo mėnesį, kiti ragina palaukti bent pusmetį nuo gimimo. Vieno atsakymo nėra. Vieni kūdikiai labai valgūs ir greitai pradeda domėtis kitu maisteliu, o kiti mėgaujasi pieniuku net nesižvalgydami į suaugusiųjų lėkštes. Laikas, nuo kada rekomenduojama pradėti primaitinti kūdikį priklauso ir nuo to, kaip jis buvo maitintas iki tol - motinos pienu ar pieno mišiniu. Pradedant primaitinimą labai svarbu yra sudaryti tinkamą jūsų kūdikiui valgiaraštį. Nepradėkite primaitinimo nuo sunkaus, sunkiai virškinamo maisto, ar maisto, kuris dažnai mažyliams iššaukia alerginę reakciją. 4-6 mėn. kūdikiui primaitinimą siūlome pradėti nuo daržovių tyrelės - pirmojo jūsų kūdikio patiekalo valgiaraštyje. Susipažinimas su nauju skoniu turi vykti palaipsniui - pirmą kartą ragaujant užtenka 3-4 lašelių naujo patiekalo. Pabrėžiame, kad košytės turi būti pagamintos naudojant tik vienos rūšies daržoves. Rekomenduojame pradėti nuo košelės iš bulvės, vėliau cukinijos ar moliūgo, morkos, kopūsto. Daržovių košelės gaminamos labai paprastai - išvirus vienos rūšies daržoves jas tereikia sutrinti, įpilti šiek tiek mamos pieno ar pieno mišinio. Jokiu būdu nedėkite druskos, pipirų ar kitų prieskonių. 5-7 mėn. kūdikiui galite po truputį duoti ragauti ir kruopų košių. Kaip ir daržoves, taip ir kruopas, rekomenduojame naudoti vienos rūšies. Pradėkite, pavyzdžiui, nuo ryšių ar avižų košyčių. Vėliau galite išbandyti grikius, soras, o pripratusiam prie šių naujovių kūdikiui galite pasiūlyti ir keturių ar penkių grūdų košytes. Kaip ir daržovių, taip ir košių nesūdykite, nesaldinkite! Maitindami kūdikius grūdų košėmis atidžiai stebėkite ar jo organizmas toleruoja kviečių, avižų, rugių, miežių baltymus (gliuteną). Netoleravimas gali pasireikšti netinkamu svorio augimu ar kritimu, viduriavimu, pilvuko diegliais, blogu miegu, irzlumu. Mažylių, sulaukusių 6-7 mėn., racioną galite papildyti vaisiais, vaisių sultimis. Rekomenduojame pradėti nuo vienos rūšies vaisių tyrelės. Pažintį su vaisiais galite pradėti nuo obuolio ar banano, taip pat rinktis morkų, obuolių sultis. Jei kūdikis gerai jaučiasi vėliau galite jam pasiūlyti dviejų ingredientų sultis ar vaisių tyreles. 8-10 mėn. kūdikiui jau galite duoti paragauti mėsos. Pradėti reikėtų nuo mėsytės sultinio. Be abejo, tai neturėtų būti sultinys iš sultinio kubelio. Patariame pabandyti jo pasigaminti pačios pirmiausia iš veršienos, triušienos ar kalakutienos. Mėsytės sultiniu galite pagardinti daržovių tyreles. O kiek apsipratusiam su nauju skoniu kūdikiui galite pasiūlyti ir pačios mėsytės, kurios pradžioje užteks ir 3 g. Nusprendę į mažylio racioną įtraukti žuvies, pirmiausiai pradėkite nuo pačių naudingiausių - jūrinių žuvų. 8-10 mėn. taip pat galite pažindinti savo mažylį su jogurtu. 10-12 mėn. mažyliai jau pasirengę ragauti daugiau baltymų turinčius produktus - varškę, kiaušinius. Rekomenduojame pažintį su varške pradėti ją ragaujant vieną, be jokių priedų. Į mitybą įtraukiant kiaušinius, pažintį siūlytume pradėti nuo trynio. Sulaukę metukų, mažyliai paprastai gali valgyti beveik viską, ką ir jo tėveliai. Žinoma, reikėtų nepersistengti ir neskubėti, atsižvelgti į vaikučio poreikius. Jei 8 mėn. kūdikis atsisako mėsytės - neskubinkite jo ir nemaitinkite per prievartą - išauš ta diena, kai jūsų brangiausias turtas pats ties rankutes į ją. Pradedant primaitinimus svarbus ne tik pats maistelis, bet ir indeliai, iš kurių jūsų mažylis valgo. Labai svarbu, kad indai kūdikiams būtų ne tik patogūs, bet ir pagaminti iš nekenksmingų medžiagų. Labai populiariais dėl savo funkcionalumo ir ilgaamžiškumo tampa silikoniniai indai. Jie ne tik nedūžta, neskyla, bet ir yra saugūs jūsų vaiko sveikatai. Indai vaikams sukurti taip, kad juos liesti būtų malonu, o valgyti - patogu.
Dėl pačių įvairiausių aplinkybių žindomus kūdikius kartais tenka primaitinti, jiems duodant ištraukto motinos pieno arba pieno mišinio. Daugelį maitinimų kūdikį žindysite, tačiau pieno pristigus 1 ar 2 maitinimus per parą vaikeliui duosite pieno mišinio (t. y. Taip pat kai kurios mamos mišrų maitinimą renkasi, norėdamos didesnės pertraukos nuo žindymo ir siekdamos išsigydyti pažeistus, skaudančius spenelius. Taip pat yra nemažai įrodymų, kad ilgainiui kūdikiai gali nenorėti žįsti, gali atsisakyti krūties - tai vadinamasis krūties streikas, nes gerdami iš buteliuko jie išmoksta naudoti kitokį čiulpimo būdą, be to, dažniausiai iš buteliuko pienas bėga kur kas lengviau, jo nereikia sunkiai traukti. Kūdikiai - labai gudrūs, tad, įpratę prie žinduko, gali pradėti krūtį spjauti, jos apskritai neimti ir reikalauti duoti buteliuką. Maitinant mišriu būdu, krūtys dažniau persipildo, tad padidėja mastito rizika. Krūtims persipildžius, žindymas gali būti skausmingas, tad mama jaus diskomfortą, o pats organizmas ilgainiui pradės gaminti mažiau pieno. Statistika rodo, kad taikant mišrų maitinimą žindymo trukmė dažnai sutrumpėja, t. y. mišriai maitinami kūdikiai anksčiau atpranta nuo krūties (taip dažniausiai nutinka dėl pasikartojančio krūties streiko ir motinos pieno kiekio sumažėjimo). Jeigu norite derinti žindymą ir maitinimą nutrauktu pienu, pieną geriausia nusitraukti po paskutinio kūdikio žindymo praėjus bent valandai - liaukos per tiek laiko vėl išskirs pakankamai pieno. Kiek įmanoma dažniau glauskite kūdikį. Tinkamiausias būdas - oda prie odos kontaktas. Vienas iš esminių jo privalumų - pieno gamybos stimuliavimas. Reguliariai nusitraukite pieną. Ne tik kūdikiui žindant, bet ir pieną nusitraukiant organizmas išskiria hormoną prolaktiną, skatinantį pieno gamybą. Pieno gamybą „suefektyvinti“ gali padėti pientraukio naudojimas. Šis metodas vadinasi pieno gamybos skatinimas pientraukiu (angl. Apsvarstykite galimybę naudoti papildomo maitinimo sistemą.
Kartais vietoje mamos pieno, kūdikiai maitinami mišiniais. Tokio maitinimo priežastys gali būti kelios: medicininės aplinkybės, kai mamos ar naujagimio sveikatos būklė neleidžia maitinti krūtimi, nepakankamas motinos pieno kiekis, mama negali nuolat būti su kūdikiu, o ištraukto pieno neužtenka arba jei pats vaikas atsisako maitintis krūtimi.
Kas kiek laiko maitinti kūdikį ir kiek mišinuko reikia?
Naujagimio skrandyje gali tilpti apie 10 ml per vieną maitinimą. Toliau su kiekviena diena skrandžio tūris ir maisto kiekis padidėja 10 ml, tai reiškia, antrą gyvenimo dieną jis gali suvalgyti 20 ml, trečią dieną - 30 ml, septintą dieną - 70 ml. Naujagimis turėtų būti maitinamas maždaug kas 2-3 valandas. Iki 1 mėnesio amžiaus kūdikis suvalgo maždaug 500-700 ml per parą, o maitinimų skaičius maždaug 8-10 kartų per parą. Toliau kiekvieną mėnesį maisto kiekis palaipsniui didinamas. Apytikslės mitybos normos:
- 1 mėnuo. Tokio amžiaus kūdikis dar gana daug laiko miega, todėl išlaikomas ir dieninis, ir naktinis maitinimas. Vidutiniškai intervalas tarp valgymų yra 2,5-3 valandos. Bet jei vaikas nori valgyti dažniau, galite sumažinti intervalą. Tačiau tokiu atveju reikia atitinkamai sumažinti ir vienkartinę porciją, kad išlaikyti tinkamą maisto paros normą.
- 2 mėnesiai. Kūdikis jau pamažu tampa budresnis, tačiau maitinimas vis dar turi būti dažnas. Šio amžiaus vaikus reikia maitinti bent 6-8 kartus per dieną. Tačiau nereikia jaudintis, jei vaikas nesuvalgo visos pasiūlytos porcijos iš karto. Skirtingu paros metu kūdikių apetitas skiriasi, pavyzdžiui, ryte galite pasiūlyti šiek tiek daugiau mišinio, nes vaikas per naktį išalko. Nuo 1 iki 2 mėnesių kūdikiui maisto norma yra 1/5 kūno svorio, maždaug 600-900 ml.
- 3-4 mėnesiai. Šiame amžiuje maisto kiekis per dieną yra šeštadalis svorio, maždaug 750-950 ml. Vaikai tampa aktyvesni, o naktimis gali miegoti kiek ilgiau. Todėl naktį galite padaryti maitinimo pertrauką 4-5 valandoms. Per parą turėtų būti 6-7 maitinimai.
- 5-6 mėnesiai. Šiame amžiuje pieno mišinio kiekis per parą yra 1/7 kūno svorio, tai yra maždaug 850-1000 ml. O maitinimo dažnis sumažinamas iki 5-6 kartų per dieną. Sulaukus tokio amžiaus jau galite palaipsniui atsisakyti naktinio maitinimo, kadangi tokio amžiaus vaikai lengviau toleruoja ilgesnes maitinimo pertraukas.
- 6-12 mėnesių. Mityba gali būti palaipsniui papildoma kitais maisto produktais, pavyzdžiui, daržovių ir vaisių tyrėmis bei košėmis. Šio amžiaus kūdikiams mišinio dienos norma yra 1/8-1/9 vaiko svorio. Pradėjus vartoti papildomus maisto produktus, kūdikis pirmiausia turi gauti tyrelę ar košę, o vėliau - mišinį, kaip priedą.
- 12 mėnesių. Skaičiuojant, kiek mišinio duoti vienerių metų vaikui, reikia atsižvelgti į jo papildomo suvartojamo maisto kiekį. Šiame amžiuje pieno mišinio kiekis turėtų būti maždaug 1/10 svorio.
Pagrindinės maitinimo mišiniu taisyklės: ką turi žinoti kiekviena mama
- Pirkite mišinius specializuotose vaikiškų prekių parduotuvėse arba kitose patikimose prekybos vietose ir visuomet atkreipkite dėmesį į galiojimo laiką ir pakuotės vientisumą.
- Atidarytą mišinio pakuotę laikykite vėsioje, sausoje vietoje, ne ilgiau kaip tris savaites.
- Būtinai nusiplaukite rankas prieš ruošiant mišinį ir maitinant kūdikį.
- Buteliukai naujagimiams turi būti sterilizuojami ir laikomi uždarose vietose, kad išvengti dulkių ir nešvarumų patekimo.
- Mišinį ruoškite tik prieš pat kūdikio maitinimą, vandens temperatūra turėtų būti maždaug 37-40 °C.
- Mišinys turi būti ruošiamas naudojant virintą arba filtruotą vandenį.
- Paruoštus mišinius šaldytuve reikia laikyti ne ilgiau kaip 12 valandų, kambario temperatūroje - ne ilgiau kaip 2 valandas.
- Maitinant kūdikį laikykite buteliuką 45 laipsnių kampu, buteliuko žindukas turi būti užpildytas mišiniu.
- Naudokite vienos rūšies mišinius - norint pereiti prie kito tipo mišinių, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
- Papildykite kūdikio mitybą vandeniu, maždaug 80-100 ml per dieną. Geriausia duoti virintą arba filtruotą kambario temperatūros vandenį, maždaug 1-1,5 valandos po maitinimo.
- Jei po maitinimo buteliuke liko mišinuko, jį reikia išmesti ir nepalikti iki kito maitinimo.
Kokį buteliuką pasirinkti maitinimui?
Aptarkime pagrindinius kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti renkantis buteliuką maitinimui.
Žindukas
Dažnai žindukas perkamas atskirai nuo buteliuko, kadangi jis taip pat turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Taigi, į ką atsižvelgti renkantis žinduką?
- Amžius. Ant žinduko pakuotės dažniausiai nurodomas amžius, kuriam jis skirtas, tad išsirinkti tinkamą nebus labai sunku. Ką tik gimusiam kūdikiui reikia rinktis žinduką su maža skylute, kad valgydamas jis neužspringtų. Tačiau žinduko skylutė neturėtų būti per maža, kadangi mažyliui gali būti per sunku žįsti, jis greitai pavargs ir gali atsisakyti valgyti.
- Medžiaga. Čia tėvai turi tik dvi galimybes - pirkti žinduką, pagamintą iš latekso arba silikono. Latekso žindukai yra minkštesni, todėl puikiai tinka naujagimiams, tačiau neretai gali sukelti alerginę reakciją. O silikoninis yra elastingesnis, tačiau tai užtikrina jo tvirtumą ir neleidžia jam sulipti. Silikoniniai žindukai yra hipoalergiški, beskoniai ir bekvapiai. Silikoniniai žindukai tinka kūdikiams nuo 1 mėnesio amžiaus.
- Tėkmės greitis. Žindukai taip pat skiriasi pagal tėkmės greitį. Yra žindukai skirti naujagimiams - jie minkšti, lėto tekėjimo. Kiek vyresniems, 3 mėnesių kūdikiams tinka vidutinis tėkmės greitis, o vyresniems nei 6 mėnesių kūdikiams galima rinktis greitos tėkmės žinduką.
- Forma. Geriausias pasirinkimas yra anatominiai žindukai, kurie savo forma primena moters spenelį. Be to, toks žindukas verčia kūdikį kiek pasistengti, kad gautų pieno.
- Apsauga nuo dieglių. Kūdikiui valgant, kartu su pienu į skranduką patenka šiek tiek oro, todėl atsiranda pilvo diegliai. Žindukas su specialiu vožtuvu leidžia orui laisvai cirkuliuoti buteliuke ir taip padeda išvengti pilvo dieglių.
Buteliuko forma
Buteliuko formą rinktis reikia pagal patogumą. Verta atkreipti dėmesį į buteliukus su nuimamomis rankenėlėmis, jie puikiai tinka kūdikiams, kurie pradėjo rodyti savarankiškumą valgydami.
Buteliuko tūris ir kaklelio dydis
Buteliuko tūris turi būti parenkamas pagal kūdikio amžių ir maisto kiekį, kurį jis gali suvalgyti vieno maitinimo metu. Naujagimiui vienam maitinimui reikia 90-120 ml mišinio, tad puikiai tinka 150ml tūrio Medela buteliukai, o nuo 3 mėnesių maisto kiekis gali būti nuo 120 iki 200 ml. Kuo vaikas vyresnis, tuo daugiau maisto jam reikia, todėl su laiku reikia įsigyti vis didesnį buteliuką. Taip pat verta atkreipti dėmesį į buteliuko kaklelį. Buteliukai kūdikiams gali būti su plačiu arba siauru kakleliu. Buteliukams siauru kakleliu lengviau išsirinkti žinduką, tačiau į buteliuką su plačiu kakleliu daug patogiau pilti mišinuką, be to, jį lengviau išplauti.
Apsauga nuo dieglių
Daugelis tėvų susiduria su kūdikių diegliais, kuomet mažylį kankina pilvo skausmai. Toks skausmas atsiranda dėl netyčia su maistu patekusio oro. Siekiant to išvengti, gaminami specialūs buteliukai kūdikiams su Anti-Colic sistema. Philips Avent buteliukai turi specialų vožtuvą, esantį ties žinduko apačia, tad valgant oras patenka į buteliuką, o ne į kūdikio pilvuką ir taip apsaugo nuo dieglių.
Buteliuko medžiaga
Buteliukai kūdikiams gali būti stikliniai, plastikiniai arba silikoniniai. Stikliniai buteliukai naujagimiams laikomi ekologiškiausiais. Jie pagaminti iš karščiui atsparaus stiklo, todėl nereikės jaudintis, kad jie skils, jei skystis bus per karštas. Stiklinius buteliukus lengva valyti ir prižiūrėti. Tačiau yra ir trūkumų - jie yra sunkūs, sunkiai įšyla ir gali dužti. Plastikiniai buteliukai yra, ko gero, populiariausias pasirinkimas. Jie lengvi ir saugūs naudoti, buteliukuose, pagamintuose iš kokybiškų medžiagų, nėra bisfenolio A. Tokie buteliukai gali atlaikyti aukštą temperatūrą ir nesideformuoja, net jei į juos pilamas verdantis vanduo. O silikoniniai buteliukai yra populiarūs, nes yra lengvi ir gali būti naudojami tirštesniam maistui. Į silikoninius buteliukus galite dėti košę ar tyrelę.
Patarimas: Jeigu vaikas valgo labai dažnai, beveik kas valandą, ir tuštinasi gelsvomis kruopelyčių pavidalo išmatomis, tai yra visiškai normalu naujagimio amžiuje. Jo virškinimo sistema dar nėra visiškai subrendusi, o skrandukas labai mažas, todėl jis negali sutalpinti daug pieno ir greitai jį apdoroja.
Svarbu žinoti: Kūdikio ir mažo vaiko skrandžio talpa yra apie 30 g/kg kūno svorio. Pavyzdžiui, 10 kg sveriančio metukų vaiko skranduko talpa yra apie 300 g. Gimusio naujagimio skrandžio talpa tesiekia 5-10 ml, o 12-13 mėnesių kūdikio - jau 345 g.
