Veiksmingas mokymasis mokyklinio amžiaus vaikams, ypač tiems, kurie turi intelekto sutrikimų, remiasi įrodymais pagrįstais, į mokinį orientuotais metodais. Šie metodai didina įsiminimą, įsitraukimą ir žinių perkėlimą į naujas situacijas.
Vaikams, turintiems mokymosi sunkumų, paprastai kyla keblumų vienoje ar keliose skaitymo, rašybos, rašymo, matematikos, supratimo klausymo ir išraiškingos kalbos srityse. Multisensoriniai metodai padeda mokytis savarankiškai. Kai kurie tyrinėtojai teigia, kad daugeliui moksleivių būdingas sensorinis mokymosi stilius. Jie pažymi, kad mokymo proceso metu pritaikant mokiniui jo mokymosi stilių atitinkančią metodiką, jis mokosi lengviau, greičiau įsisąmonina sąvokas ir jas gali pritaikyti ateityje.
Nacionalinio vaikų sveikatos ir žmogaus vystymosi instituto (JAV) tyrimai parodė, kad vaikams, turintiems skaitymo sunkumų, multisensoris mokymo metodas yra pats efektyviausias. Multisensorinio mokymo metodo naudojimas - tai pagalba vaikui mokantis pasitelkti daugiau nei vieną pojūtį. Daugelis mokymo metodų naudoja regą arba klausą (regos ar klausos pojūčiai). Vaiko regėjimo pojūtis naudojamas skaitant informaciją, žiūrint į tekstą, paveikslėlius ar skaitant informaciją parašytą ant lentos. Klausos pojūtis naudojamas klausytis, ką sako mokytojas. Tačiau vaikui gali būti sunku sekti užduotį ar apdoroti sekamą, girdimą informaciją, todėl siūloma įtraukti daugiau pojūčių - lytėjimo (taktilinius) ir veiklos (kinetikos). Tai padės vaiko smegenims susikurti taktilinius ir kinetinius bei akustinius ir vizualinius prisiminimus.
Metodai apima išspręstus pavyzdžius su laipsnišku pagalbos mažinimu, išdėstytus (laike paskirstytus) atgaminimo grafikus, temų kaitaliojimą (interleaving), dvigubą kodavimą, atgaminimo praktiką, formuojamuosius patikrinimus, aiškų modeliavimą kartu su praktika, užduočių skaidymą su atramomis, bendraamžių mokymą, metakognityvinius klausimus, meistriškumo mokymąsi su aiškiais kriterijais, kultūriškai jautrius „kabliukus“, elgesio sistemas susitelkimui, pakopinę RTI paramą ir autentiškas apibendrinamąsias užduotis.
Kiekvienas metodas dera su kognityvinio mokslo įžvalgomis ir yra praktiškai įgyvendinamas klasėje. Mokytojai pateikia tylų 60-90 sekundžių „aš darau“, veda 3-5 minučių vadovaujamą praktiką, tada skiria 5-10 minučių savarankišką užduotį.
Pagrindiniai efektyvaus mokymo principai
Paprastai paskirstyto kartojimo (spaced retrieval) tvarkaraščiai reikšmingai sustiprina ilgalaikį įsiminimą, nes trumpi kaupiamieji pakartojimai paskirstomi per didėjančius intervalus. Įrodymais pagrįstos klasės rutinos numato 5-15 minučių kaupiamąsias sesijas bent tris kartus (kitą dieną, po vienos savaitės, po trijų savaičių), naudojant atsiminimo užuominas ir žemo spaudimo viktorinas.
Persipynęs paskirstymas (interleaved spacing) maišo giminingas temas; adaptyvus paskirstymas sutrumpina intervalus praleistiems elementams. Šis į mokinį orientuotas požiūris skatina priklausymo jausmą, nes stebima pažanga ir pritaikoma parama.
Dažnai organizuojamas kaip „aš darau, mes darome, tu darai“ seka, modelio-tada-daryk metodas prasideda mokytojo pademonstruotu išspręstu pavyzdžiu-vizualiai pateiktu ir lydimu aiškaus strategijų, sėkmės kriterijų ir dažnų klaidų įvardijimo-po to seka trumpa, su atramomis teikiama vadovaujama praktika ir tuomet savarankiškas taikymas. Tyrimai rodo, kad išspręsti pavyzdžiai kartu su nedelsiant atliekama vadovaujama praktika mažina pažintinę apkrovą ir klaidas pradedantiesiems, o vėliau pasireiškia ekspertizės apsivertimo efektas. Mąstymas balsu suteikia įžvalgų, o klaidų numatymo žemėlapiai padeda planuoti demonstravimą ir klausimų/padrąsinimų formuluotes.
Specialiosios mokymo priemonės ir jų pritaikymas
Parengta multifunkcinė gamtos mokslų dalyko mokymo priemonė 6 klasei „Mokslininkai - gamtininkai“ (projekto pilotinė veikla). Parengta matematikos mokomoji knyga ir papildomoji medžiaga (1-4 kl.). Parengtos mokytojo knygos elektroniniu formatu: matematikos (1-4 kl.), biologijos (7 kl.) ir geografijos (8 kl.) dalykams (www.sppc.lt). Tai priemonės vidutinio intelekto sutrikimų ugdymui. Priemonės padeda vidutinio intelekto sutrikimų turintiems vaikams mokytis naujų bei tvirtinti jau turimus savitvarkos, savarankiškumo, bendravimo ir bendruomeninius įgūdžius.
Parengtos specialiosios mokymo priemonės: skaitiniai 1-4 kl. mokiniams lietuvių ir lietuvių gestų kalbomis. Visos parengtos specialiosios mokymo priemonės išleistos po 1000 egzempliorių. Parengta kompiuterinė priemonė, skirta matematikos mokymosi sutrikimams šalinimui. Organizuoti švietimo pagalbos specialistų ir mokytojų (665 specialistai) darbo su specialiosiomis mokymo priemonėmis kvalifikacijos tobulinimo mokymai.
Kriterijai parenkant mokymo priemones vaikams su įvairiais sutrikimais:
- Vaikams su klausos sutrikimais: Ugdo komunikacinius mokinio gebėjimus. Informacijos bei mokomosios medžiagos pateikimas neatsiejamas nuo gestų kalbos, todėl mokymo priemonės turi būti bilingvinės (lietuvių ir lietuvių gestų kalba).
- Vaikams su regos sutrikimais: Ugdo orientavimąsi erdvėje ir mobilumą (pvz., Baltoji lazdelė, Brailio rašomoji mašinėlė, kalbos sintezatoriai). Ugdo kasdienio gyvenimo įgūdžius ir savarankiškumą (pvz., akliesiems pritaikyta buitinė įranga). Ugdo skaitymo ir rašymo Brailio raštu įgūdžius. Silpnaregiams rekomenduotini tekstai padidintais rašmenimis.
- Vaikams su mokymosi sunkumais (pvz., skaitymo, rašymo, matematikos): Nepakankamas daiktų suvokimas regėjimu, sunkumai atpažįstant, diferencijuojant ir įsimenant vaizdinius bei simbolius. Priemonės turi būti neperkrautos vizualine informacija, pateikti paprastus vizualinius elementus, būti informatyvios grafiškai, papildyti ugdymą kita jusline patirtimi.
- Vaikams su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais: Neaiški tartis, siauras žodynas, gramatiškai netaisyklinga kalba. Priemonės turi iliustruoti žodinę medžiagą, būti glaustos ir informatyvios, padėti įsiminti informaciją, skatinti samprotavimą.
Emocinis intelektas – kam jis? Kaip jį ugdyti?
Tyrimo rezultatai rodo, kad analizuojant interaktyvią mokymo(si) medžiagą įvairiomis biologijos mokomojo dalyko temomis, kai kurie mokiniai žinias pakartojo, o kai kurie įgijo naujų žinių. Be to, mokiniai išmoko sisteminti medžiagą, kritiškai mąstyti ir vertinti savo įgūdžius bei patyrimą. Reikšmingiausiai mokiniai įvertino interaktyvios biologijos dalyko mokomosios medžiagos svarbą, bet chemijos dalyko mokomoji medžiaga buvo mažiau tikslinga.
