Apsinuodijimas maistu yra rimta sveikatos problema, atsirandanti žmogui suvartojus maisto arba gėrimo, kuriame yra kenksmingų mikrobų, bakterijų, virusų arba toksinų. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra apsinuodijimas maistu, kaip jis pasireiškia, kaip išvengti šios nemalonios problemos ir ką daryti, jei jus netikėtai užklupo šis sveikatos sutrikimas.
Kas sukelia apsinuodijimą maistu?
Apsinuodijimo proceso pradžioje, patogeninės bakterijos, virusai arba toksinai dažniausiai patenka į žmogaus organizmą su suvartotu maistu. Kai patogenai patenka į žarnyną, jie pradeda daugintis ir išskirti toksinus, kurie kenkia žarnyno audiniams arba absorbuojami į kraują ir veikia kitus organus. Tuomet per kelias valandas po užteršto maisto suvartojimo, atsiranda apsinuodijimo simptomai.
Apsinuodijimo atsiradimo priežastys yra įvairios:
- Netinkamas maisto laikymas: Kai maistas laikomas nepakankamai šaltoje arba šiltoje temperatūroje, mikrobai gali greitai daugintis.
- Netinkamas maisto paruošimas: Neteisingai paruoštame ir nepakankamai apdorotame maiste gali likti kenksmingų mikroorganizmų.
- Netinkama higiena: Rankos yra pagrindinė bakterijų pernešimo priemonė. Siekiant išvengti apsinuodijimo maistu, svarbu laikytis geros higienos taisyklių, tinkamai paruošti ir sandėliuoti maistą, bei vengti vartoti maisto produktus, kurie gali būti užteršti.
Dažniausiai registruojami apsinuodijimai nepakankamai termiškai apdorotais kiaušiniais ir mėsa: paukštiena, kiauliena. Pavojai slypi ir kiaulienoje, pavyzdžiui, trichineliozė, kurią sukelia apvaliosios kirmėlės. Salmoneliozė, kurią sukelia salmonelės bakterijos, yra viena dažniausių bakterijų apsinuodijimo maistu forma pasaulyje.
Kaip atpažinti apsinuodijimo maistu simptomus?
Apsinuodijimo maistu simptomai gali labai skirtis, priklausomai nuo apsinuodijimo sunkumo ir suvartoto užteršto maisto kiekio. Įprastai simptomai prasideda vienos ar kelių valandų laikotarpyje po užteršto maisto suvartojimo, tačiau kartais gali atsirasti ir po kelių dienų.
Dažniausi apsinuodijimo maistu simptomai:
- Pykinimas ir vėmimas: Tai bene dažniausiai pasitaikantis simptomas, organizmo bandymas atsikratyti infekciją sukėlusių medžiagų.
- Viduriavimas: Intensyvus viduriavimas yra dar vienas iš būdų, kuriuo organizmas stengiasi atsikratyti kenksmingų medžiagų. Labai intensyvus viduriavimas gali lemti greitą skysčių praradimą, todėl svarbu stebėti, ar viduriuojant nėra kraujo.
- Pilvo skausmas: Stiprus pilvo skausmas, dažnai lydintis viduriavimą.
- Karštis ir šaltkrėtis: Neretai apsinuodijus žmonės gali jausti karštį ar šaltkrėtį.
- Galvos skausmas ir raumenų silpnumas: Gali pasireikšti bendras negalavimas ir silpnumas.
- Aukšta kūno temperatūra: Neretai jaučiama ir pakilusi bendra kūno temperatūra.
Svarbu prisiminti, kad apsinuodijimas maistu gali sukelti ir dehidrataciją, ypač jei viduriavimas ir vėmimas yra intensyvūs. Todėl būtina vartoti daug skysčių, pvz., vandens, arbatų, elektrolitų gėrimų ar sultinio, kad išvengtumėte dehidratacijos pasekmių.
Ką daryti apsinuodijus maistu?
Jei pajutote apsinuodijimo maistu simptomus, svarbu greitai reaguoti, kad būtų išvengta rimtesnių pasekmių. Pirmoji pagalba apsinuodijus maistu yra labai svarbi siekiant užkirsti kelią sunkesnėms komplikacijoms.
Veiksmai, kurių reikėtų imtis:
- Nutraukite maisto vartojimą: Pirmosiomis apsinuodijimo valandomis nesunkus viduriavimas ir vėmimas gali būti gydomas ir namie. Stenkitės nevalgyti parą arba bent jau 4-5 valandas, kad organizmas sėkmingai išsivalytų ir atsistatytų.
- Stebėkite skysčių organizme lygį: Apsinuodijus yra labai svarbu išvengti dehidratacijos. Jei tik yra noras, stenkitės gerti daug vandens, kad kompensuotumėte skysčių praradimą. Taip pat tinka sultiniai ar arbatos. Rekomenduojama kas 20-30 min. mažais gurkšneliais gerti vandenį (nešaltą) arba mažai saldintą arbatą.
- Vartokite lengvą maistą: Kai simptomai sumažėja, pradėkite mažomis porcijomis vartoti mažai kalorijų turintį, neriebų ir lengvą maistą. Po apsinuodijimo organizmas įprastai ilgai dar lieka sudirgęs, todėl geriausia rinktis lengvai skaidomą maistą, pvz., liesą mėsą, džiūvėsėlius arba virtus ryžius.
- Venkite alkoholio ir kofeino: Laikinai susilaikykite nuo alkoholio ir kofeino, kad neapkrautumėte savo virškinimo sistemos.
- Palaikykite higieną: Po kiekvieno vėmimo arba viduriavimo nepamirškite nusiplauti rankas ir valyti aplinką, kad užkirstumėte kelią infekcijos plitimui.
Naudokite gydytojo paskirtus ar vaistininko rekomenduojamus vaistus. Kai kurie vaistai, vadinami adsorbentais (pavyzdžiui, aktyvuota anglis), gali padėti surišti toksinus skrandyje ir žarnyne, neleisdami jiems toliau įsiskverbti į organizmą. Norint sustabdyti viduriavimą, kartais skiriami antidiarėjiniai vaistai, tačiau jų reikėtų vengti, jei įtariama bakterinė infekcija.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Nors lengvus apsinuodijimo atvejus galima gydyti namuose, svarbu žinoti, kada būtina kreiptis į medicinos specialistą.
Būtina skubiai kreiptis į gydytoją, jei:
- Viduriuojama ilgiau nei 5 dienas ar viduriuojama su krauju: Tai yra rimtas signalas, kad reikia kuo skubiau pasitarti su gydytoju.
- Atsiranda dehidratacijos požymiai: Jei pastebite dehidratacijos požymius, tokius kaip staigus svorio praradimas, nuovargis, stiprus troškulys, sausos lūpos ir oda, tai reiškia, kad organizmas praranda per daug skysčių.
- Apsinuodijimo simptomai pasireiškia jaunesniam nei vienerių metų kūdikiui: Mažiems kūdikiams apsinuodijimas maistu gali būti ypač pavojingas.
- Simptomai tampa sunkūs arba ilgai trunka ir nepraeina po kelių dienų: Stipriam apsinuodijimui reikalingas medikamentinis gydymas, kurio pats šeimininkas namuose augintiniui nepaskirs.
Gydytojas galės nustatyti apsinuodijimo priežastį ir, prireikus, paskirti gydymą. Gali būti skiriami vaistai, mažinantys pykinimą, vėmimą ir viduriavimą, taip pat vaistai, mažinantys karščiavimą. Sunkiais atvejais gali prireikti intraveninės terapijos (lašelinės), kuri padeda greitai atkurti skysčių ir elektrolitų balansą organizme.
Kaip apsisaugoti nuo apsinuodijimo maistu?
Prevencija yra vienas tiksliausių būdų išvengti apsinuodijimo maistu. Laikantis tam tikrų taisyklių, galima žymiai sumažinti riziką.
Maisto saugos patarimai:
- Laikykitės maisto higienos: Visada plaukite rankas su muilu prieš ruošdami ar vartodami maistą. Kruopščiai plauti rankas prieš gaminant maistą ir po sąlyčio su žalia mėsa.
- Tinkamai termiškai apdorokite maistą: Užtikrinkite, kad mėsa, žuvis ir kiaušiniai būtų tinkamai apdoroti, t.y. visiškai iškepę, išsitroškinę ar gerai virti. Mažiau pavojinga yra valgyti troškintą ar virtą mėsą. 250 gramų dydžio mėsos gabaliukus reikia virti 1-1,5 valandos.
- Laikykite maistą tinkamoje temperatūroje: Greitai gendančius produktus, tokius kaip pienas, mėsa ar žuvys, laikykite šaldytuve.
- Venkite kryžminės taršos: Neleiskite, kad žalia mėsa liestųsi su jau paruoštu maistu. Naudokite atskiras pjaustymo lenteles žaliai ir termiškai apdorotai mėsai. Sumalus žalią mėsą mėsmale, įrenginį reikia gerai išplauti, nuplikinti karštu vandeniu, nusausinti ir tik tuomet naudoti kitų produktų malimui.
- Vartokite tik šviežius produktus: Rinkitės produktus su nepasibaigusiu galiojimo terminu. Nevartokite maisto, kuris jau yra sugedęs arba atrodo įtartinas, turi nemalonų kvapą ar keistą išvaizdą.
- Pasirūpinkite vandens kokybe: Geriamąjį vandenį vartokite tik iš patikimų šaltinių. Venkite nešvaraus, nefiltruoto vandens ir neapdoroto maisto ar net ledukų gėrimuose, ypač kelionėse į užsienį ar vietose, kuriose higienos standartai nėra aukšti.
- Atkreipkite dėmesį į gyvūnų maistą: Artėjant didžiosioms metų šventėms, VET1 veterinarijos specialistė Justina Maniušienė primena, kad gyvūnams griežtai negalima duoti avokadų, svogūnų, česnakų, vynuogių, razinų, pomidorų, porų, riešutų, ypač graikinių bei makadamijų, druskos, pipirų bei kitų prieskonių.
Atidžiai rinkitės maisto produktus, ypač šventiniu laikotarpiu, kai ant stalo gausu įvairių patiekalų. Niekada nesidalinkite maistu nuo savo stalo su augintiniais, jei maistas yra su prieskoniais ar kitais jiems netinkamais ingredientais. Galima pasirūpinti augintinio mėgstamu maistu ar skanėstais, paruošti žuvies ar mėsos gabaliukų, kurie būtų be prieskonių ir tinkami jiems.
Apsinuodijimas maistu - problema, su kuria yra tekę susidurti kiekvienam iš mūsų ir turbūt ne kartą. Nors apsinuodijimas maistu yra dažnai pasitaikanti problema, ji itin nemaloni ir gali užtemdyti malonius gyvenimo momentus. Laiku pastebėjus simptomus, žinant, ką daryti apsinuodijus maistu ir imantis tinkamų priemonių, galite greitai susigrąžinti sveikatą.
tags: #ka #daryti #apsinuodijus #kiausiniais
