Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę.
Pagrindiniai ikimokyklinio ugdymo principai
Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį. Taip pat svarbus vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas, žaismės principas, sociokultūrinio kryptingumo principas, integralumo principas, įtraukties principas, kontekstualumo principas bei vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas. Ypatingas dėmesys skiriamas lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principui.
Reflektyvaus ugdymo(si) principas skatina mokytoją drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindėti vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas. Svarbi ir šeimos ir mokyklos partnerystės principas, kuomet mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.
Ugdymo(si) aplinkos modeliavimas ir kontekstų kūrimas
Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.
Ugdymosi sritys ir universalus dizainas mokymuisi
Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.
Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.
Individualizuotos ugdymo programos teisiniai ir praktiniai aspektai
Švietimo įstatymas numato, kad specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis - didinti asmens, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą. Specialioji pagalba mokiniui, kuriam jos reikia, teikiama mokykloje. Jam teikiamos žodinės kalbos vertimo į gestų kalbą, teksto skaitymo ir konspektavimo bei kitos paslaugos, didinančios ugdymosi prieinamumą.
Nuo 2024 m. visos mokyklos ir visi darželiai turėtų priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nuspręs, kad lankyti tokią įstaigą yra geriausias sprendimas vaikui. Tačiau išliks ir specialiosios mokyklos. Specialiojoje klasėje, skirtoje turintiesiems nežymų intelekto sutrikimą ir turintiesiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, gali būti iki 12 mokinių. Specialiojoje klasėje, skirtoje akliesiems ir silpnaregiams, kurtiesiems ir neprigirdintiems, turintiesiems judesio ir padėties sutrikimų, taip pat turintiesiems vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, gali būti iki 10 mokinių.
Individualizuota ugdymo programa skiriama mokiniui, kurio specialūs ugdymosi poreikiai dėl intelekto sutrikimo yra dideli ir labai dideli, ir kuris siekia individualių tikslų, nes bendrųjų programų tikslai tampa nepasiekiami. Ši programa yra būtina mokiniams, turintiems intelekto sutrikimų. Individualizuotos ugdymo programos tikslas yra užtikrinti tokią mokymo aplinką, kuri kuo mažiau ribotų mokinio gebėjimus ir skatintų jo asmeninį tobulėjimą, atsižvelgiant į jo specialiuosius ugdymosi poreikius. Mokiniui individualizuota ugdymo programa gali būti skiriama, kai jo ugdymosi poreikiai smarkiai skiriasi nuo bendrosios ugdymo sistemos reikalavimų. Tai gali nutikti, jei mokinys turi intelekto sutrikimų, mokymosi, elgesio ar emocijų sutrikimų, taip pat fizinių ar sensorinių negalių, kai bendroji programa nepadeda užtikrinti jo sėkmingo mokymosi.
Realybė yra tokia, kad mokytojų gebėjimai dirbti su individualizuotomis programomis Lietuvoje yra nevienodi, priklausomai nuo įvairių veiksnių, tokių kaip mokytojo patirtis, kvalifikacija, mokyklos ištekliai. Nors švietimo sistema nuolat tobulėja ir siūlo mokytojams kvalifikacijos kėlimo kursus, ne visi mokytojai jaučiasi pasiruošę dirbti su mokiniais, turinčiais didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių.
Pereiti nuo individualizuotos ugdymo programos prie bendrosios ugdymo programos yra įmanoma, tačiau tai priklauso nuo daugelio veiksnių. Grįžimas prie bendrosios programos priklauso nuo mokinio pažangos, bet reikšmingas veiksnys yra tas, kad vaikas turi būti pakartotinai įvertintas tarnyboje. Jei mokinys pasiekia klasės lygį ir geba adaptuotis prie bendrųjų reikalavimų, jis gali būti grąžintas į bendrąją programą, tačiau svarbu užtikrinti, kad perėjimas nesukeltų streso ar nepakenktų mokymosi procesui. Vis dėlto pagrindinis tikslas - kad mokinys gautų tinkamą pagalbą ir galėtų sėkmingai mokytis, nepriklausomai nuo to, pagal kokią programą jis mokosi.
Individualizuotos ugdymo programos pasiekimų vertinimas
Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pasiekimai ir pažanga vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus, taikomas formuojamasis (žodžiu ir raštu), diagnostinis (pagal mokyklos pasirinktą vertinimo formalizavimo būdą) ir apibendrinamasis (pvz., aprašas) vertinimas.
Dėl mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pradinio ugdymo ir individualizuotą pagrindinio ugdymo programą arba socialinių įgūdžių ugdymo programą, mokymosi pasiekimų vertinimo (būdų, periodiškumo) ir įforminimo susitariama mokykloje. Susitarimai priimami, atsižvelgiant į mokinio galias ir vertinimo suvokimą, specialiuosius ugdymosi poreikius, numatomą pažangą, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus. Pradinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas išduodamas mokiniui, baigusiam pradinio ugdymo individualizuotą programą. Pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas išduodamas mokiniui, baigusiam pagrindinio ugdymo individualizuotą programą. Į pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimą įrašomi ugdymo programos dalykų pavadinimai, jų kodai, dalykų metiniai įvertinimai. Vidurinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas išduodamas mokiniui, baigusiam socialinių įgūdžių ugdymo programą.
Pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT) vaidmuo
Pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT) specialistai teikia visapusišką pagalbą tiek tėvams, tiek ugdymo įstaigoms, siekdami užtikrinti vaiko gerovę ir sėkmingą ugdymą. Kai šeima kreipiasi į PPT, tėvai gauna vertingų patarimų, kurie padeda spręsti vaiko ugdymo, elgesio, emocijų ir kitus svarbius klausimus. Jei reikia, nurodoma, kokios institucijos gali suteikti papildomą pagalbą. Be to, PPT organizuoja tėvystės įgūdžių lavinimo užsiėmimus, kuriuose stiprinami tėvų bendravimo įgūdžiai ir gilinamasi į vaikų raidos ypatumus bei auklėjimo metodus. Tarnybos specialistai konsultuoja tėvus vaikų ugdymo, specialiosios pagalbos, įtraukiojo ugdymo, psichologinių, asmenybės ir mokymosi sunkumų sprendimo bei prevencijos klausimais.
tags: #individualizuota #ikimokyklinio #ugdymo #programa
