Lietuvoje paukščiai peri visur: lizduose ant žemės ir po žeme, ant vandens ir sausumoje, medžiuose, krūmuose, net pastatuose. Pasak muziejaus ornitologijos skyriaus vedėjo Sauliaus Rumbučio, Lietuvoje krankliai, jūriniai ereliai, naminės pelėdos, egliniai kryžiasnapiai kai kurie dar peri, kai kurie - jau šildo jauniklius. Lizdus aptūpė ir kiti paukščiai.
Laukiniai paukščiai deda įvairių spalvų, formų ir dydžių kiaušinius. "Medžių uoksuose, inkiluose ir urveliuose baltus ir ovalius kiaušinius deda pelėdos, geniai, tulžiai. Ypač margi, dėmėti (kad būtų nepastebimi) ant žemės perinčių vištinių paukščių kiaušiniai", - pasakojo S.Rumbutis.
Skirtingos rūšys deda skirtingą skaičių kiaušinių. Pavyzdžiui, grifai, gyvatėdžiai, alkos, narūnėliai - po vieną kiaušinį, gervės, karveliai, lėliai - po du, kirai, žuvėdros - po tris, žvirbliniai paukščiai dažniausiai deda 4-6 kiaušinius. Labai gausios žąsinių ir vištinių paukščių dėtys. Kurapkos lizde randama iki 24 kiaušinių.
Dauguma paukščių kiaušinius deda anksti rytą, kas 24 valandas, tačiau kai kurie (kiviai, ereliai, grifai) deda kas 4-5 dienas. Pasak ornitologo, trumpiausiai vaikus peri geniai (didysis margasis genys kiaušinius šildo tik 10 dienų), daugumos žvirblinių paukščių jaunikliai ritasi po 12-14 dienų, vištinių - 17-28, o plėšriųjų paukščių jaunikliai iš kiaušinio prasikala po 30-50 dienų, audrapaukštiniai peri net 40-60 dienų. Ilgiausiai, apie 80 dienų, kiaušinius šildo kai kurie albatrosai ir kiviai.
"Gamtoje sunku pamatyti, kaip atrodo perimi kiaušiniai, nes paukščiai slepia lizdus. Nereikėtų stengtis jų ieškoti, nes perintys sparnuočiai ypač jautrūs trikdymui. Geriau aplankykite zoologijos muziejuje įrengtą ekspoziciją", - kviečia ornitologas.
Muziejaus antrame aukšte esančioje paukščių salėje eksponuojama per 680 kiaušinių, kažkada sudėtų 196 sparnuočių rūšių. Iš viso muziejus turi 989 paukščių dėtis su 3500 kiaušinių. Lietuvoje galima sutikti per 360 paukščių rūšių, iš jų apie 200 rūšių peri mūsų šalyje. Muziejuje galima pamatyti ir kitų pasaulio šalių sparnuočių kiaušinių.
Pasak S.Rumbučio, didžiausius kiaušinius iš šiuo metu planetoje perinčių paukščių deda Afrikos stručiai. Jų padėtas kiaušinis sveria 1600 g, o mažiausius deda Amerikos žemyne gyvenantys kolibriai. Degtukų dėžutės dydžio kolibrių lizduose randami vos 0,6 g tesveriantys kiaušiniai. Kuo didesnis paukštis, tuo jis deda santykinai mažesnius kiaušinius. Kolibrio kiaušinis sudaro 25 proc. paukščiuko svorio, o afrikinio stručio - vos procentą. Lietuvoje didžiausi paukščiai - gulbės nebylės - deda 355 g svorio kiaušinius, o mažiausio paukščio - nykštuko - padėtas kiaušinis sveria 1,2 g.
Rekordininkas tarp mūsų planetoje gyvenusių paukščių buvo Madagaskaro saloje perėjęs epiornis. Šis, apie 3 m aukščio ir apie 400 kg sveriantis, neskraidantis paukštis dėdavo apie 9 kg sveriančius kiaušinius. Manoma, kad šie paukščiai išnyko XVIII amžiuje.
Iki balandžio 20 dienos muziejaus paukščių salėje eksponuojama unikali dailininkės Irenos Jauniškienės 127 kiauraraščių margučių kolekcija. Balandžio 9 dieną Kaune bus išrinktas gražiausias Lietuvos kiaušinis, pelnysiantis "Nacionalinio kiaušinio" titulą.
Lietuvos ornitologai ir Kauno prekybos bei laisvalaikio centras "Mega" jau savaitė, kaip šiame centre eksponuoja didžiausius ir įspūdingiausius Lietuvoje perinčių paukščių kiaušinius. Rinkimai anoniminiai: eksponuojami tik kiaušiniai ir neskelbiama, kuris kiaušinis kurio paukščio, tad rinkėjai turės balsuoti tikrai už kiaušinio grožį, o ne vadovaudamiesi simpatijomis vienam ar kitam sparnuočiui.
Kaip pasakojo T.Ivanausko muziejaus ornitologijos skyriaus ved4jas Saulius Rumbutis, tarp eksponuojamų kiaušinių - ne tik Lietuvoje dažnai sutinkamų paukščių - pempės, baltojo gandro, kurapkos, bet ir įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą - vapsvaėdžio, mažojo erelio rėksnio ir kitų. Rinkimuose dalyvauja ir didžiojo dančiasnapio, didžiosios anties, gulbės nebylės, juodakaklio naro, klykuolės, paprastojo suopio, paukštvanagio, pilkojo garnio, vapsvaėdžio, pelėsakalio, sketsakalio, tetervino, jerubės, pilkosios gervės, laukio, jūršarkės, gaiduko, sidabrinio kiro, rudagalvio kiro, mažojo kiro, upinės žuvėdros, keršulio, naminės pelėdos, lėlio, nendrinės vištelės, griežlės kiaušiniai.
Lietuvos ornitologų draugijos duomenimis (LOD), Lietuvoje peri daugiau kaip 200 paukščių rūšių. Jų dedami kiaušiniai skiriasi dydžiu, spalva, rašto įmantrumu. "Atrinkti pretendentus tikrai buvo nelengva. Stengėmės atrinkti tokius, kurių kiekvienas būtų vertas tapti išrinktam Lietuvos "Nacionaliniu kiaušiniu", - pasakojo LOD direktorius Gintaras Riauba. - Rengdami šiuos rinkimus ne tik siekiame išaiškinti gražiausią kiaušinį, bet ir atkreipti žmonių dėmesį į aplinkosaugos, retų paukščių nykimo problemas."
Pasak organizatorių, šie rinkimai siekia priminti žmonėms, kad gamtoje prasideda svarbiausias paukščiams metas - perėjimas. Ir labai svarbu gamtoje netrikdyti sparnuočių gyvenimo.
Perėjimo procesas ir kiaušinių parinkimas
Perėjimas - tai paukščių tupėjimas ant kiaušinių ir jų šildymas, kad išsiristų jaunikliai. Perėjimo metu kiaušinyje vystosi gemalas. Peri visų rūšių naminiai paukščiai, išskyrus putpeles. Įvairių paukščių rūšių perėjimo instinktas nevienodas. Gerai peri mėsinės vištos ir kalakutės, blogai - dėsliosios vištos.
Perėjimui parinktas paukštis tupdomas į lizdą; tinka aptemdyta vėdinama patalpa, kurioje temperatūra 10-12 °C. Perintiems paukščiams būtina ramybė. Perėjimo metu perekšlė lesinama grūdais, žole, šakniavaisiais, gyvūninės kilmės lesalais, jai beriama kriauklelių ir kreidos, duodama švaraus vandens. Netoli lizdo pastatoma dėžė su smėliu ar pelenais, kurioje višta ar kalakutė maudosi, perinčioms žąsims ir antims leidžiama pasimaudyti vandenyje.
Vištos ir kalakutės peri ne tik savo, bet ir kitų paukščių rūšių kiaušinius. Po perekšlėmis kiaušinių dedama tiek, kad jos gerai aptūptų: po višta dedama 15-17 vištų, 9-11 kalakučių ar ančių, 5-7 žąsų kiaušiniai; po kalakute - 19-23 vištų, 17-19 ančių ar 11-15 žąsų kiaušinių; po antimis dedama 13-17 ančių kiaušinių, po žąsimi - 11-15 žąsų kiaušinių.
Perinimui kiaušiniai renkami kuo dažniau - bent 4-5 kartus per dieną. Iš surinktų kiaušinių perinimui rekomenduojama atrinkti tik pačius geriausius. Kiekvieną kiaušinį apžiūrėkite, įvertinkite jo formą, dydį ir svorį, lukštą ir jo tekstūrą. Per didelius arba per mažus kiaušinius reikia atmesti.
Prieš perinimą galite patikrinti gaidžių darbą sudaužydami kelis atmestus kiaušinius ir paieškodami taip vadinamos jaučio akies (angl. Prie siūlo pritvirtinkite adatą ir porai minučių pakabinkite virš kiaušinio. Manoma, kad temperatūra inkubacijos metu neturi reikšmės paukščių lyčiai. Tačiau gali turėti įtakos viščiukų lyties išsiritimui. Gaidžiukų embrionai yra mažiau atsparūs temperatūrai negu vištelių. Aukštesnė temperatūra gali sunaikinti kiaušinius, kuriuose yra gaidelių embrionai.
Kiaušinio sudėjimo metu jo temperatūra yra šiek tiek mažesnė nei vištos ir siekia ~40°C. Patekęs į aplinką kiaušinis pradeda vėsti, prasideda oro maišelio atsiradimas. Tai sukelia siurbimo efektą. Aplinkos oras patenka į kiaušinį ir yra užrakinamas tarp lukšto membranų. Jeigu įėjęs oras yra užterštas (išmatomis, nešvariu kraiku ir t.t.) bakterijos ar grybeliai gali patekti į lukšto membraną. Užterštumas gali būti labai nežymus, tačiau bet kokia tarša yra labai pavojinga. Pilnas kiaušinio atvėsimas, priklausomai nuo aplinkos temperatūros, trunka apie 4-6 valandas. Kaip tik šiuo momentu ir galima kiaušinį nuvalyti ir dezinfekuoti. Ir dėl šios priežasties pabrėžėme dažno kiaušinių perinimui surinkimo svarbą. Be abejo, net nuvalius ir dezinfekavus nėra garantijos, kad užkrėtimas panaikintas. Geriausias apsisaugojimas - kokybiškas, storo lukšto kiaušinis.
Vienas iš būdų pašalinti kraiko likučius ar išmatas nuo lukšto yra nutrynimas arba pašlifavimas. Bet piktnaudžiauti nereikėtų. Mes vadovaujamės tokia taisykle. Jeigu kiaušiniui nuvalyti reikia 1 ar 2 nubraukimų - jis tinkamas perinimui. Jeigu reikia daugiau - tokio kiaušinio vengiame. Plauti reikėtų su vandeniu, šiltesniu (~5-10°C) nei kiaušinis. Tai privers kiaušinį „išprakaituoti“ nešvarumus iš porų.
Retai kuris veislinių paukščių mėgėjas per pora dienų surenka reikiamą perinimui kiaušinių kiekį. Paprastai tai daroma kelias dienas, kartais net savaites. Geriausius rezultatus gausite jeigu saugosite kiaušinius ne ilgiau kaip 7-8 dienas. Kuo ilgiau saugosite, tuo didesnis bus neišsiritusių viščiukų procentas. Ilgas kiaušinių saugojimas ne tik mažina išsiritimo procentą, bet ir blogina išsiritusių viščiukų kokybę, bei tolesnį jų augimą.
| Laikymo trukmė (dienos) | Išsiritimo procentas (%) |
|---|---|
| 1-3 | 85-90 |
| 4-6 | 80-85 |
| 7-8 | 75-80 |
| 9-14 | 60-75 |
| 15-21 | < 50 |
Vartymas nebūtinas. Vartyti reikia bent tris kartus per parą.
Viščiukų lyties nustatymas
Kaip atrinkti kiaušinius, jog išsiristų daugiau vištelių negu gaidelių? Kaip atskirti kiaušinius pagal formą ar didumą? Reikia rinkti kuo apvalesnius vištų kiaušinius. Peršvietus kiaušinį, stebėti kurioje vietoje yra susidaręs oro tarpas. Pirštu braukiant per kiaušinio galą, pirštas lyg nukrenta, staigiai leidžiasi žemyn - tai bus gaidelis.
Problema viščiukų lyties nustatymas labai aktuali pramoniniams paukštynams. Vien tik Vokietijoje kiekvienais metais sunaikinami 45 milijonai tik išsiritusių mažų gaidelių. Tik 2018 m. po eilės metų ir milijonų eurų investicijų grupė mokslininkų Vokietijoje surado būdą kaip nuspėti paukščiuko lytį prieš jam išsiritant. Fermeriai galės nustatyti viščiuko lytį po 8 dienų inkubacijos. Proceso metu lazeris pradegina kiaušinyje ne didesnę kaip 0,3 mm skylutę. Neinvaziniu būdu paimamas skystis ir dedamas ant žymeklio. Pagal gautos spalvos rezultatą yra žinoma viščiukų lytis. Vyriškos lyties kiaušinius bus galima panaudoti kitų gyvūnų maitinimui, o moteriškos lyties palikti išsiristi.
Kaip atskirti viščiuką patiną ar patelę | Ventiliacijos lyties nustatymas | Viščiuko lytis | Plunksnų lyties nustatymas
Kai kurios šalys planuoja uždrausti viščiukų gaidelių naikinimą. Pabaigai reikia paminėti, jog kiaušinių dydį, formą lemia ir pati paukščio veislė. Pagal mokslą turėtų išsiristi 50/50 gaidelių ir vištelių, tačiau jeigu turite savo pasiteisinusį metodą kodėl turėtumėte jo atsisakyti.
tags: #vienam #perejimui #dedami #kiausiniai
