Meningokokinė infekcija - tai ūminė bakterinė infekcija, kurios sunkiausios sukeliamos ligos formos yra žaibinis sepsis (kraujo užkrėtimas) ar pūlingas meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas). Šią infekciją sukelia Neisseria meningitidis - gramneigiama bakterija, susijusi su beveik puse bakterinio meningito atvejų. Skiriama daugiau nei 13 jos tipų, tačiau labiausiai paplitę A, B, C, X, Y, Z, W135 ir L. Ši infekcija paplitusi visame pasaulyje, tačiau Europoje susirgimus ji sukelia retai, čia labiausiai paplitę B, C ir W tipai. Susirgimai dažnesni šaltąjį sezoną: rudens-žiemos-pavasario mėnesiais. Infekcija plinta oro lašeliniu būdu, imlūs asmenys artimo kontakto metu užsikrečia per kvėpavimo takus. Užkrėsti gali tiek sergantis asmuo, tiek sveikas bakterijų nešiotojas. Inkubacinis periodas svyruoja nuo 2 iki 10 dienų (vidutiniškai 3-4 dienos). Meningokokinė infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų amžiaus. Pavojus susirgti kyla ir kitiems: sergantiesiems virusinėmis respiracinėmis ligomis, nusilpus imunitetui, esant stresui ir kita.

Ankstyvieji meningokokinės ligos ir peršalimo ligų požymiai panašūs: karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis, sprando raumenų sustingimas, vėmimas. Gali pasireikšti jautrumas šviesai, mieguistumas ir sumišimas. Ligai progresuojant ligos eiga sunkėja - išryškėja odos bėrimas. Esant sunkiai ligos eigai galimos tokios komplikacijos kaip nuolatinis smegenų pažeidimas, klausos praradimas, inkstų nepakankamumas, būtinybė amputuoti rankas ar kojas arba lėtiniai nervų sistemos sutrikimai. Meningokokine liga susirgusių asmenų mirtingumas svyruoja nuo 10 iki 15 proc., net ir esant skubiai medicininei intervencijai. Gydyti meningokokinę infekciją naudojami antibiotikai. Sergantysis nebegali užkrėsti kitų asmenų praėjus 24 valandoms nuo tinkamo gydymo antibiotikais pradžios.

Savo ruožtu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pažymi, kad mūsų šalyje nuo 2018 m. pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių valstybės biudžeto lėšomis skiepijami kūdikiai nuo B tipo meningokokinės infekcijos 3 vakcinos dozėmis: 3, 5 ir 12-15 mėn. Lietuvoje šis pokytis, pasak specialistų, lėmė ženklų sergamumo ir mirtingumo nuo šios ligos sumažėjimą.

Meningokokinės infekcijos atvejų analizė Europoje ir Lietuvoje

Šiemet Prancūzijoje fiksuojamas ypač didelis meningokokinės infekcijos atvejų skaičius, praneša „Euronews“. Prancūzijos visuomenės sveikatos tarnyba informavo, kad sausio mėnesį užregistruoti 95, o vasarį - 89 infekcijos atvejai, ir pridūrė, kad skaičius yra gerokai didesnis nei ankstesniais metais. Agentūra taip pat nurodė, kad buvo nustatyti du dažniausiai pasitaikančių B grupės meningokokų protrūkiai: vienas - tarp studentų Lione, kitas - tarp šeimos narių ir studentų Reno mieste. Praėjusiais metais Prancūzijoje buvo užregistruota 615 meningokokinės infekcijos atvejų - daugiausia nuo 2010 m. Agentūra pridūrė, kad infekcijų padažnėjimas gali būti susijęs su sunkiu gripo sezonu, mat, jis didina meningito riziką. Šalyje nuo 2025 m. sausio 1 d., reaguojant į meningito atvejų padažnėjimą, įsigaliojo naujas reikalavimas skiepyti kūdikius nuo ACWY ir B tipų meningokokų. Šiomis vakcinomis pakeista ankstesnė C tipo meningokokinės infekcijos vakcina, kuri buvo privaloma nuo 2018 m. Kad būtų išvengta šios sunkios ir kartais mirtinos ligos, Prancūzijos visuomenės sveikatos agentūra taip pat ragina skiepytis 11-14 metų paauglius sustiprinamąja doze nuo A, C, W ir Y padermių.

Vis dėlto tam, kad meningokokinės infekcijos plitimas būtų sustabdytas, ne visose Europos Sąjungos šalyse imamasi veiksmingiausių priemonių. Pavyzdžiui, Rumunijoje skiepai kūdikiams ne tik kad nėra privalomi ar rekomenduojami, bet ir valstybės nekompensuojami. Vasario 27 d. Uricani mieste, Hunedoaros apskrityje, Rumunijoje, nuo meningokokinės infekcijos sukelto meningito mirė penkiametis berniukas, praneša šalies naujienų portalas „Hotnews“. Šeimos gydytojas ir Nacionalinės šeimos medicinos draugijos Vakcinologijos grupės koordinatorius Gindrovel Dumitra teigia, kad meningito atveju pacientai į ligoninę dažnai atvyksta praėjus kelioms valandoms po pirmųjų simptomų pasireiškimo, nors, anot jo, meningito atveju kelios prarastos valandos gali reikšti, kad padėti jau per vėlu. „Liga vystosi žaibiškai, ji gali baigtis mirtimi per keletą valandų ar dieną“, - pabrėžia gydytojas. Anot jo, vienintelis tikrai veiksmingas būdas išvengti infekcijos - skiepai. Vis dėlto, kaip informuoja „Hotnews“, vakcina nuo meningokokinės infekcijos Rumunijoje vaikams ne tik kad neprivaloma, bet ir nėra rekomenduojama. Ji 100 proc. kompensuojama tik kai kuriomis lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims. Gydytojas G. Dumitra teigia, kad idealus sprendimas meningito prevencijai būtų meningokokinės vakcinos įtraukimas į Nacionalinę skiepijimo programą, t. y. jos kompensavimas vaikams ir paaugliams. Kadangi šalyje vakcina nuo meningokokinės infekcijos vaikams nėra rekomenduojama ir kompensuojama, nėra žinoma ir apie skiepijimo apimtis.

Savo ruožtu, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pažymi, kad per pastarąjį dešimtmetį sergamumo šia liga ir mirtingumo nuo jos rodikliai Lietuvoje keitėsi. „2014 m. užregistruotas 71 meningokokinės infekcijos atvejis ir 5 mirtys, 2015 m. - 74 atvejai ir 7 mirtys, 2016 m. - 75 atvejai ir 7 mirtys, 2017 m. - 81 atvejis ir 11 mirčių, 2018 m. - 40 atvejų ir 5 mirtys, 2019 m. - 37 atvejai ir 6 mirtys, 2020 m. - 12 atvejų, 2021 m. - 11 atvejų, 2022 m. -13 atvejų ir 2 mirtys, 2023 m. - 21 atvejis ir 1 mirtis, 2024 m. - 15 atvejų“, - duomenis pateikia NVSC. Institucija pažymi, kad 2018 m. pradėjus vaikus skiepyti nuo šios infekcijos, sergamumas ženkliai sumažėjo. 2017 m. sergamumo rodiklis Lietuvoje buvo 2,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o 2023 m. - 0,73 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių valstybės biudžeto lėšomis skiepijami kūdikiai nuo B tipo meningokokinės infekcijos 3 vakcinos dozėmis: 3, 5 ir 12-15 mėn. Vis dėlto NVSC pabrėžia, kad pastaraisiais metais paskiepytų nuo B tipo meningokokinės infekcijos vaikų (iki vienerių metų amžiaus) skaičius Lietuvoje nesiekia rekomenduojamo lygio (2024 m. - 76,74 proc., 2023 m. - 76,20 proc.).

„Lietuvoje yra įgyvendinama Nacionalinė imunoprofilaktikos 2024-2028 m. programa, kurios tikslas - užtikrinti kolektyvinį imunitetą visuomenei ir individualią apsaugą kiekvienam asmeniui nuo užkrečiamųjų ligų. NVSC, prisidėdamas prie šios programos įgyvendinimo, didina gyventojų informuotumą apie skiepų naudą ir užkrečiamų ligų pavojus, sudarydamas visuomenei galimybes gauti naujausią mokslu grįstą informaciją, stiprina bendradarbiavimą su medicinos ir ugdymo įstaigomis, dalyvauja tarptautiniuose projektuose“, - naujienų portalui Delfi pažymi institucija.

Pasiskiepyti nuo meningokokinės infekcijos taip pat rekomenduojama asmenims, planuojantiems keliauti į didelės meningokokinės infekcijos rizikos šalis, kur ši infekcija yra paplitusi. Lietuvoje galima pasiskiepyti vakcinomis, kurios apsaugo nuo A, B, C, Y ir W-135 meningokokinės infekcijos tipų.

Skiepų vaidmuo ir ginčai dėl jų

Dėl informacijos gavimo bei sutikimo skiepyti tėvai turi pasirašyti vaiko sveikatos raidos istorijoje (forma Nr. 025-112/a). Jei tėvai nenori, kad jų vaikas būtų skiepijamas, jiems tereikia padėti parašą, kad atsisako. Savo vaikus skiepija visos pasaulio valstybės. Kuo valstybė turtingesnė, tuo daugiau kompensuoja skiepų.

Vakcinos yra gaminamos taip, kad apsaugotų vaiką - jo organizme suformuotų atsparumą kokiam nors ligos sukėlėjui. Dėl skiepijimo išnyko tokia baisi užkrečiamoji liga kaip raupai (apie ją nešnekama, nes šios ligos tiesiog jau niekas nebeprisimena), baigia išnykti poliomielitas (vaikų paralyžius).

Mamos ar tėčiai, kurie mano, kad jų vaikui to nereikia, riboja ir pažeidžia šią vaiko teisę. Kas gali garantuoti, kad jo neskiepytas vaikas nesusirgs? Ir kas žino, kaip sunkiai jis gali sirgti? Kas gali žinoti, kokios bus ligos pasekmės?

Vakcinos nuolat tobulinamos, skiepijimo kalendoriai tikslinami vadovaujantis mokslinėmis studijomis. Skaudu internete skaityti teiginius, kad kai kurios ligos, nuo kurių skiepijama, yra pagydomos antibiotikais ir kitais vaistais, veikiančiais bakterijas, todėl esą skiepytis nereikia. Tačiau antibiotikai turi pašalinį poveikį, organizmui stiprybės neprideda, tik padeda organizmui kovoti su liga.

Daugybė vyresnės kartos tėvų kibs man į atlapus pasakodami, kaip po skiepo jų vaikas karščiavo, kentėjo, kaip jam ištino skiepo vieta. Taip, senosios vakcinos sukeldavo pašalinį poveikį. Tačiau niekas nestovi vietoje, kaip minėjau - į vakcinų tobulinimą investuojami milijonai, net milijardai. Šiuo metu Lietuvoje registruotos vakcinos yra saugios ir veiksmingos.

Anksčiau Lietuvoje nuo tymų, kiaulytės, raudonukės buvo skiepijama MMR vakcina, kurioje buvo gyvsidabrio junginio tiomersalio. Šiam junginiui buvo priskirti nepageidaujami centrinės nervų sistemos dirginimo reiškiniai ir autizmo galimybė. Deja, tokios pat sudėties vakcinomis buvo skiepijami ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių vaikai, kol nebuvo pagaminta vakcina be tiomersalio. Nors įregistruoti simptomai buvo kur kas retesni ir lengvesni, nei sergant natūraliomis ligomis (t. y. skiepijimas buvo efektyvus), anksčiau skiepyta MMR vakcina buvo pakeista kita, brangesne, bet kur kas saugesne vakcina.

EMEA (Europos vaistų agentūra) dar 2004 m. paskelbė tyrimą, neįrodžiusį ryšio tarp neurologinių sutrikimų ir MMR vakcinos. JAV Šeimos gydytojų akademija, Pediatrijos akademija, Skiepijimo praktikos patarėjų komitetas bei Visuomenės sveikatos tarnyba paskelbė tyrimo duomenis, kad tokį patį gyvsidabrio kiekį, kuris buvo MRR vakcinose su tiomersaliu, galime gauti buityje, aplinkoje, suvalgę gyvsidabriu užteršto maisto (pvz., žuvies) ar dar kaip nors. Atlantos (JAV) ligų kontrolės centro mokslininkai, naudodamiesi didelėmis duomenų bazėmis, tyrė ryšį tarp tiomersalio turinčių vakcinų ir didelės grupės nervų sistemos bei inkstų ligų. Kol kas tokio ryšio nenustatyta, o stebėjimai tęsiami.

Lietuvoje skiepai nėra privalomi, skiepijama tik gavus tėvų sutikimą, o „skiepų kalendorius“ - grynai rekomendacinio pobūdžio. Deja, skiepų industrija paremta bauginimais (pvz., užsakomasis straipsnis didelio tiražo dienraštyje, kur tymai pateikiami kaip viena pavojingiausių vaikiškų infekcinių ligų ir siūlomas vienintelis išsigelbėjimas nuo jos), tėvams paprastai pateikiama vienpusiška informacija (neretai - kartu su gamintojo paruoštais lankstinukais) ir pan., kas apsunkina pasirinkimą.

Skiepijimo kalendorius ir papildomi skiepai

Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, valstybės biudžeto lėšomis skiepijami kūdikiai nuo B tipo meningokokinės infekcijos 3 vakcinos dozėmis: 3, 5 ir 12-15 mėn. Taip pat Lietuvoje vaikai nemokamai skiepijami nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, pneumokokinės infekcijos, gimdo kaklelio vėžio, meningokokinės infekcijos. Nemokamai skiepijami ir nuo pasiutligės, bet tik tie, kurie įtariami užsikrėtę šia liga.

Jei tėvai nori, kad jų kūdikis būtų skiepijamas geresne vakcina už tą, kurią apmoka valstybė, turi susimokėti patys. Nors dauguma skiepų finansuoja valstybė, tėvai neprivalo šiomis vakcinomis skiepyti savo vaikų.

Reikalingiausi skiepai yra valstybės apmokami ir įtraukti į šalies skiepų kalendorių.

Rekomenduojami papildomi skiepai pagal amžių:

HB* pirma dozė turi būti įskiepijama naujagimiui per 24 val. po gimimo. PCV - gali būti skiepijama kartu (vieno vizito metu) su MMR vakcina. HPV - skiepijamos tik mergaitės, skiepijimo schemą sudaro dvi HPV dozės (tarp pirmos ir antros HPV dozių turi būti ne trumpesnis kaip 6 mėn. laikotarpis. Skiepijimai atliekami pagal vaistinio preparato charakteristikų santrauką. Prieš kiekvieną vaiko skiepijimą tėvus ar teisėtus globėjus būtina informuoti apie vakcinų skyrimą, galimas nepageidaujamas reakcijas į skiepą.

Kai kurių ikivėžinių būklių ir vėžio galima išvengti skiepijantis. Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra viena dažniausiai lytiniu keliu perduodamų infekcijų. Manoma, kad bent kartą gyvenime juo užsikrečia 4 iš 5 lytiškai aktyvių žmonių. Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija gali sukelti įvairius vėžinius susirgimus tiek moterims, tiek vyrams - nuo gimdos kaklelio iki anogenitalinio bei galvos ir kaklo vėžio. Norint užtikrinti veiksmingą prevenciją, svarbu skiepyti tiek mergaites, tiek berniukus paauglystėje, taip pat sudaryti galimybes skiepytis suaugusiesiems.

Hepatito B virusas (HBV) gali sukelti lėtines kepenų ligas, tokias kaip cirozė ir kepenų vėžys. 2021 m. ES ir EEE šalyse užfiksuota daugiau nei 16 tūkst. naujų HBV infekcijos atvejų, iš kurių beveik pusė buvo lėtinės infekcijos. Visiems naujagimiams ir vaikams, kurie nebuvo paskiepyti anksčiau, rekomenduojama pasiskiepyti. Vaikai skiepijami pagal oficialų skiepų kalendorių, patvirtintą Sveikatos apsaugos ministerijos. HBV skiepų pirma dozė turi būti įskiepijama naujagimiui per 24 val. Paprastai taikoma trijų dozių schema: 0, 1 ir 6 mėn. Ar skiepai nuo hepatito B yra saugūs? Taip, vakcina yra saugi. Ar galima skiepyti nėščias ar žindančias moteris? Taip, skiepijimas yra saugus ir rekomenduojamas, nes infekcija gali būti pavojinga tiek motinai, tiek naujagimiui.

tags: #skiepai #kudikiams #nekompensuojami

• Pilvo skausmai 6 nėštumo mėnesį
• Kaip atpažinti vaikų odos ligas
• Viskas apie kūdikių mišinukus
• Daugiau informacijos apie sauskelnių dermatitą
• Tėvų ir vaikų santykiai Biblijoje