Vaisiaus ir naujagimio hipoksija yra viena svarbiausių perinatalinės medicinos problemų. Apie 11 proc. naujagimių gimsta hipoksijos būklės (PSO duomenimis) [1]. Intrauterininė hipoksija - dažniausia perinatalinio mirtingumo priežastis bei dažniausias naujagimių sergamumo etiologijos veiksnys. Lietuvos perinatalinio mirtingumo struktūroje vyrauja asfiksija (28,66 proc.) ir vaisiaus hipoksija (25,2 proc.) [2]. Nuo perinatalinės hipoksijos trukmės ir gydymo kokybės priklauso ir vėlesni rezultatai - organiniai ir funkciniai smegenų pažeidimai. Nuo to, kada ir kaip naujagimis bus gaivinamas pirmosiomis jo gyvenimo sekundėmis ir minutėmis, ne tik priklausys, ar jis išgyvens, bet kokia bus tolesnė jo psichomotorinė raida bei gyvenimo kokybė. Gerai pasiruošęs medicinos personalas ir darnus komandinis darbas yra svarbiausi veiksniai, lemiantys sėkmę.
Deguonies trūkumas organizme, atsirandantis prieš pat gimdymą ir jo metu, vadinamas hipoksija. Hipoksija pasireiškia dėl nepakankamo naujagimio audinių ir smegenų aprūpinimo deguonimi. Dėl deguonies stokos slopinama širdies, plaučių ir kitų vidaus organų veikla, todėl tik gimęs naujagimis gali nekvėpuoti, jo širdis plakti lėtai. Pagrindinis asfiksijos gydymo metodas yra naujagimio gaivinimas. Gimdymo metu dalyvauja personalas, gebantis įvertinti asfiksijos bei hipoksijos riziką. Jeigu yra asfiksijos ar hipoksijos rizikos veiksnių, gimdymo metu visada dalyvauja medikų komanda, mokanti kvalifikuotai gaivinti naujagimį.
Asfiksijos priežastys ir rizikos veiksniai
Vaisiaus asfiksiją gali sukelti įvairūs veiksniai: motinos sveikatos problemos (lėtinės ligos, tokios kaip diabetas, hipertenzija ar širdies sutrikimai), žalingi įpročiai (rūkymas ir alkoholio vartojimas nėštumo metu), gimdymo komplikacijos (greitas arba stresas gimdymo proceso metu, skersinė vaisiaus padėtis ar kojinė pirmeiga, vaisiaus dangalų infekcija, blogo kvapo ar vaisiaus vandenys su mekonijumi, motinai skirti narkotiniai medikamentai).
Požymiai ir simptomai Vaisiaus asfiksijos simptomai gali būti sunkiai atpažįstami. Širdies ritmo sutrikimai: Fetalinis širdies plakimas yra pagrindinis rodiklis, rodantis vaisiaus sveikatą. Nesveikas vaisiaus širdies ritmas: Gimdymo metu gydytojai atidžiai stebi vaisiaus širdies ritmą, kad nustatytų, ar kyla rizika.
Naujagimio kvėpavimo sutrikimo sindromas (NKSS) yra susijęs su plaučių ir kvėpavimo takų anatomija. Ši liga dažniausiai pasireiškia neišnešiotiems kūdikiams, kurių plaučiai nėra visiškai išsivystę. Pagrindinė problema kyla dėl surfaktanto trūkumo, kuris yra medžiaga, mažinanti paviršiaus įtempimą alveolėse. Dėl to plaučiai nesugeba tinkamai išsiplėsti, o tai sukelia kvėpavimo sunkumų. Naujagimio kvėpavimo sutrikimo sindromas yra rimta liga, kuri pasireiškia naujagimiams, ypač neišnešiotiems. Ji pasireiškia dėl nesubrendusių plaučių, kurie negali gaminti pakankamai surfaktanto, reikalingo normaliam kvėpavimui. NKSS yra svarbi, nes gali sukelti sunkių komplikacijų, tokių kaip plaučių uždegimas, kvėpavimo nepakankamumas ir net mirtis. Pagrindinė naujagimio kvėpavimo sutrikimo sindromo priežastis yra surfaktanto trūkumas. Tai gali atsitikti dėl įvairių priežasčių, įskaitant ankstyvą gimdymą, motinos diabetą, cezario pjūvį, ir nėštumo komplikacijas. Be to, genetiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos plaučių brandumui. Pagrindiniai simptomai apima greitą kvėpavimą, dusulį, cianozę (mėlyna oda) ir švilpimą kvėpuojant.
Naujagimio gaivinimo procedūros ir prognozė
Pagrindinis asfiksijos gydymo metodas yra naujagimio gaivinimas. Gimdymo metu dalyvauja personalas, gebantis įvertinti asfiksijos bei hipoksijos riziką. Jeigu yra asfiksijos ar hipoksijos rizikos veiksnių, gimdymo metu visada dalyvauja medikų komanda, mokanti kvalifikuotai gaivinti naujagimį.
Asfiksija ar hipoksija gali pažeisti visą naujagimio organizmą, todėl po gaivinimo atliekami įvairūs tyrimai pažeidimo sunkumui nustatyti: vertinama neurologinė būklė, atliekamas ultragarsinis galvos smegenų tyrimas, tiriama kepenų ir inkstų veikla, nustatomas kraujo krešumas, gliukozės kiekis kraujyje, stebimas šlapinimasis ir tuštinimasis, daroma elektrokardiograma ir elektroencefalograma.
Jeigu atsiranda kvėpavimo sutrikimo požymių, naujagimiui gali būti taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Dažniausiai naujagimiui skiriama skysčių infuzija į veną, palaikanti normalų metabolizmą, gerinanti širdies ir inkstų veiklą. Pirmas paras naujagimiui skiriamos maisto medžiagos į veną.
Siekiant sumažinti smegenų pažeidimus, atliekamas gydomasis kūno temperatūros mažinimas. Įrodyta, kad kūno temperatūros mažinimas po gaivinimo sumažina naujagimių, kuriems gimstant pasireiškė asfiksija, galvos smegenų pažeidimą. Gydomasis kūno temperatūros mažinimas turi būti pradedamas kuo greičiau po gaivinimo. Jo metu naujagimis paguldomas ant specialaus šaldymo čiužinio, kuris atšaldo jį iki reikiamos temperatūros. Čiužinys yra pripildytas skysčio, kuris gali būti šaldomas ir šildomas. Gydomojo kūno temperatūros mažinimo metu sumažinama naujagimio kūno temperatūra nuo normalios (37 °C) iki 33.5 °C. Tokia temperatūra palaikoma 3 paras (72 val). Po to naujagimis lėtai sušildomas iki normalios temperatūros, toliau stebima jo būklė.
Gydomasis kūno temperatūros sumažinimas gali sukelti arterinio kraujo spaudimo svyravimus, širdies ritmo sutrikimus, kraujavimą ar krešėjimo sutrikimus, gliukozės ir elektrolitų koncentracijos svyravimus kraujyje, odos pažeidimus. Ne visuomet galima tiksliai nustatyti, kas gimstančiam naujagimiui sukėlė asfiksiją, bet žinoma, kad deguonies trūkumas smegenyse gali sukelti smegenų pažeidimą, kuris gali būti labai didelis, todėl naujagimis gali neišgyventi. Jei naujagimis po asfiksijos išgyvena, yra pavojus, kad jis gali būti neįgalus. Naujagimį stebės šeimos gydytojas ir neurologas.
Retrospektyviniame kohortiniame tyrime analizuoti 2019 - 2023 m. akušerijos ir neonatologijos paslaugas teikiančiuose Lietuvos stacionaruose gyvų gimusių naujagimių nuasmeninti statistiniai duomenys apie hipoksijos gimstant dažnį ir taikyto gaivinimo bei atskirų gaivinimo veiksmų dažnį. Tyrimo rezultatai: Hipoksijos gimstant dažnis 2019 - 2023 m. laikotarpiu Lietuvoje svyravo nuo 1,8 % iki 1,9 %. Hipoksijos gimstant dažnis išnešiotų naujagimių tarpe svyravo nuo 15 ‰ iki 14,7 ‰, o neišnešiotų - nuo 73,5 ‰ iki 105,3 ‰. Hipoksijos gimstant dažnis Vilniaus PC svyravo nuo 2,1 % iki 2,0 %, o Kauno PC - nuo 1,6 % iki 1,9 %. Naujagimių, gimusių hipoksijoje, gaivinimo dažnis padidėjo 1 % - nuo 87 % iki 88 %. PGŽ taikymo dažnis naujagimiams, gimusiems hipoksijoje, sumažėjo 9 % - nuo 20 % iki 11 %. PGŽ + DPV veiksmų taikymo dažnis padidėjo 10,6 % - nuo 61,7 % iki 72,3 %. PGŽ + DPV + KLP taikymo dažnis svyravo nuo 2 % iki 2,6 %. PGŽ + DPV + KLP + medikamentų taikymo dažnis svyravo nuo 3,4 % iki 2,1 %. Vilniaus PC gaivinimo dažnis padidėjo 6,4 % - nuo 88,9 % iki 95,3 %, o Kauno PC sumažėjo 3 % - nuo 85 % iki 82 %. PGŽ taikymo dažnis Vilniaus PC svyravo nuo 23 % iki 7 %, o Kauno PC - nuo 16,8 % iki 14,2 %. PGŽ + DPV taikymo dažnis Vilniaus PC svyravo nuo 61,1 % iki 83,1 %, o Kauno PC - nuo 62,3 % iki 63,5 %. Vilniaus PC PGŽ + DPV + KLP taikymo dažnis padidėjo 2,8 % - nuo 1,3 % iki 4,1 %, o Kauno PC svyravo nuo 2,7 % iki 1,4 %. Tyrimo išvados: Lietuvoje 2019 - 2023 m. hipoksijos gimstant dažnis buvo 1,8 - 1,9 %. Išnešiotų naujagimių hipoksijos dažnis svyravo nuo 15 ‰ iki 14,7 ‰ o neišnešiotų - nuo 73,5 ‰ iki 105,3 ‰. Vilniaus ir Kauno PC hipoksijos dažnis nepakito. 87 - 88 % naujagimių, gimusių hipoksijoje, buvo gaivinti, dažniausiai taikyti PGŽ + DPV (67,9 %), rečiausiai - visi gaivinimo veiksmai (2 %). Gaivinimo dažnis Vilniaus PC padidėjo 6,4 %, o Kauno PC sumažėjo 3 %.
Ankstyvas naujagimių sepsis yra viena dažniausių naujagimio sergamumo ir mirštamumo priežasčių. Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenimis kasmet nuo sepsio pasaulyje miršta daugiau nei 1 milijonas naujagimių, 42% iš jų per pirmą gyvenimo savaitę. Dažniausias ankstyvos naujagimių infekcijos sukėlėjas yra B grupės streptokokas. Žinant, kad gimdanti moteris yra BGS nešiotoja, stacionare jai bus skirti antibiotikai, galintys pilnai ar iš dalies apsaugoti naujagimį. Ankstyvi sepsio (infekcijos) simptomai naujagimiams apima kūno temperatūros kitimus - aukšta arba žema. Pastebėjus šiuos požymius, būtina kviesti naujagimių gydytoją ar slaugytoją. Naujagimiui bus atlikti tyrimai, o sergantiems paskirti antibiotikai, kurie bus švirkščiami į veną per kateterį. Naujagimiams, kaip ir visiems žmonėms, jaučiantiems baimę ir skausmą, tyrimų ėmimo, procedūrų atlikimo metu bus taikomos visos įmanomos medikamentinės ir ne medikamentinės nuskausminimo priemonės.
Hemoraginės ligos apibrėžimas rodo, kad vitaminas K yra labai svarbus sudėtingos kraujo krešėjimo sistemos faktorius, ypač naujagimystės laikotarpiu. Nėštumo metu pro placentą į vaisiaus organizmą vitamino K patenka labai mažai, jo atsargos tik gimusio naujagimio kepenyse yra labai mažos, todėl rizika kraujuoti po gimimo yra labai didelė, jei naujagimiui vitamino K neskiriama. Naujagimių žarnyne bakterijų, kurios sintezuoja vitaminą K, atsiranda per pirmąsias gyvenimo savaites, todėl pirmomis dienomis po gimimo vitamino K organizme trūksta ir dėl jo trūkumo gali prasidėti kraujavimas. Motinos piene vitamino K kiekis yra labai nedidelis, dažnai nepakankamas, todėl žindomi naujagimiai turi gauti jo papildomai. Dažniausiai bendroji naujagimių būklė būna palyginti gera, net jei kraujuoja iš virškinimo trakto, nosies, virkštelės. Grėsmingesnė situacija būna tada, kai kraujuoti pradeda į smegenis, tuomet gali prasidėti traukuliai, trikti naujagimio kvėpavimas ir kt. gyvybinės funkcijos. Skiriant profilaktiškai vitamino K naujagimiams tuoj pat po gimimo, dažniausiai kraujavimo pavyksta išvengti.
Jei pastebėtumėte, kad naujagimio oda dar geltona, jo šlapimas tamsus, išmatos šviesėja, tuoj pat kreipkitės į gydytoją, nes minėti požymiai gali būti dėl įgimtos kepenų ligos ar kitų organizmo sistemų pažeidimo. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, jei 2 - 3 savaičių naujagimis tampa vangus, pradeda gausiai atpylinėti, neauga jo svoris, odoje pastebima ryškėjanti gelta, atsiranda kraujosruvų. Užsitęsus geltai, šeimos gydytojas ištirs bendro ir tiesioginio bilirubino kiekį naujagimio kraujyje. Jei naujagimio būklė gera, jo bilirubino kiekis neviršija amžiui leistinos ribos, greičiausiai tai motinos pieno sukelta gelta, kuri praeina savaime negydoma. Jei tiesioginio bilirubino kiekis viršija leistinas normas, būtinas išsamus naujagimio ištyrimas dėl galimo įgimto ar kitų ligų sukelto kepenų pažeidimo. Jei įtariama, kad yra įgimta kepenų ir tulžies latakų liga, labai svarbu kuo anksčiau ( iki 1,5 mėn. amžiaus) nustatyti jos priežastis, prireikus - chirurginiu būdu šalinti sutrikimus, nes pavėlavus galimas sunkus ir nepraeinantis kepenų pažeidimas. Nenustačius įgimtų kepenų pažeidimų, tiesioginė naujagimio hiperbilirubinemija gydoma vaistais.
Motinos pienas (MP) - vienintelis idealus naujagimio maistas. Pirmų 6 mėn. motinos piene yra visų reikiamų naujagimiui maisto, augimą skatinančių ir imunitetą stiprinančių medžiagų. MP visada yra šiltas ir šviežias, lengvai prieinamas, atitinka naujagimio poreikius. Žindymas yra motinos ir naujagimio bendravimo pagrindas, užmezgantis fizinį ir emocinį tarpusavio ryšį visam gyvenimui. Žindymas teigiamai veikia motiną ir jos naujagimį bent 3 mėn. Sveikas naujagimis pirmą kartą pažinda (pridedamas prie motinos krūties arba pats, padėtas motinai ant krūtinės, susiranda krūtį) taip greit, kaip tik įmanoma, bet ne vėliau kaip per pirmąsias 2 val. po gimimo. Naujagimis žindomas pagal poreikį, tiek, kiek jam reikia, tada, kai jis alkanas, o ne nustatytomis valandomis, tačiau pirmomis paromis po gimimo naujagimiai turėtų efektyviai žįsti krūtį ne rečiau kaip 8 -12 kartų per parą ir ne trumpiau kaip 30-40 min. vieną krūtį. Kuo motinos organizmas gaus daugiau signalų iš savo naujagimio, tuo sklandžiau vyks pieno gamyba, jo gausės, susireguliuos pieno pasiūlos ir paklausos mechanizmas, pavyks išvengti pieno sąstovio (laktostazės). Pirmas 2-5 dienas po gimdymo motinos krūtyse gaminasi priešpienis, kuriame ypač gausu apsauginių, augimo faktorių ir vitaminų. Nuo 2-5 dienos iki 10 dienos gaminasi pereinamasis pienas, turtingas riebiųjų rūgščių, ypač svarbių nervų sistemai vystytis.
Jei naujagimis gimė per anksti, jei gimusiam naujagimiui nustatyti tam tikri sveikatos sutrikimai, žindymas gali būti neįmanomas, kol naujagimis nepaaugs ir išmoks žįsti arba kol jo būklė nepagerės. Tuo atveju naujagimis maitinamas ištrauktu MP, jei reikia - pro skrandžio zondą. Neišnešiotam naujagimiui augti būtinas didesnis baltymo kiekis ir kaloringesnis maistas, todėl neretai MP reikia papildyti. Kartais kyla sunkumų žindant naujagimį, kurio liežuvio pasaitėlis yra trumpas. Naujagimis krūtį apžioja ne visai taisyklingai, todėl pažeidžiami speneliai, jie įtrūksta, tampa skausmingi. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į veisų žandikaulio chirurgus, kurie pakirps liežuvio pasaitėlį ir atlaisvins liežuvį.
Prieš naujagimiui gimstant placenta tiekia deguonį ir maisto medžiagas į naujagimio kraują bei pašalina iš jo anglies dvideginį. Naujagimiui gimus, deguonį į kraują tiekia ir anglies dvideginį iš jo pašalina plaučiai. Pirmą kartą naujagimiui įkvėpus ir perspaudus jo virkštelę, dujų apykaita prasideda plaučiuose. Dauguma naujagimių šį etapą pereina sklandžiai, be pagalbos. Kai kuriems naujagimiams reikia padėti palaikyti atvirus kvėpavimo takus, kvėpuoti, užtikrinti kraujotaką, t.y. gimdymo komplikacijų (skersinė vaisiaus padėtis ar kojinė pirmeiga; vaisiaus dangalų infekcija; blogo kvapo ar vaisiaus vandenys su mekonijumi; motinai skirta narkotinių medikamentų 4 val.). Jiems dažna įgimta infekcija. Kiekvienas tolesnis gaivinimo veiksmas atliekamas vertinant naujagimio būklę kas 30 sek. Gaivinimas gali būti nutrauktas, jei širdis nepradeda plakti daugiau kaip po 10 min. Po gaivinimo, jei prireikė dirbtinės plaučių ventiliacijos arba krūtinės ląstos paspaudimų bei medikamentų, naujagimio būklė gali išlikti labai sunki. Naujagimis nepradedamas gaivinti, jei jis gimsta mažesnio kaip 22 savaičių gestacinio amžiaus arba jis sveria mažiau kaip 500 g, nes tokie naujagimiai neturi galimybės išgyventi dėl plaučių ir kitų organų nebrandumo.
Retai, tačiau pasitaiko atvejų, kai naujagimį gaivinti prireikia išvykus iš ligoninės (namuose, viešose vietose). Nepadėkite ragelio. Įpūtimus darykite burna į burną 30 sek. Apimkite naujagimio burną lūpomis ir įpūskite į jo plaučius tiek oro, kiek jo yra Jūsų burnoje. Po 30 sek. Spauskite apatinį krūtinkaulio trečdalį (1 pav.), įspauskite vieną trečdalį krūtinės ląstos. Kas 45-60 sek. 1 pav. 2 pav.
Anemija (mažakraujystė) tai būklė, kai kraujyje yra per mažai raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų). Anemija išsivysto, kai kaulų čiulpai gamina per mažai eritrocitų ir/ar hemoglobino, kai eritrocitai kraujagyslėse per greitai suyra arba nukraujavus. Kaulų čiulpuose per pirmasias 3-4 savaites po gimimo raudonųjų kraujo kūnelių gamyba nevyksta, todėl jų kiekis per pirmuosius du - tris gyvenimo mėnesius laipsniškai mažėja. Tai vadinama fiziologine mažakraujyste. Ji negydoma. Anksčiau laiko gimę naujagimiai nespėjo nėštumo metu sukaupti pakankamo geležies kiekio, dėl to jiems anksčiau ir dažniau gali būti stebimi mažakraujystės požymiai. Sunkesniais atvejais gydymui taikoma eritrocitų masės transfuzija, kurios metu naujagimiui per 3-4 val. Išnešioti naujagimiai turi pakankamas geležies atsargas iki 4 mėn.
Naujagimių apnėja - kvėpavimo pauzė, ilgesnė kaip 15 sek. - išnešiotiems naujagimiams, ilgesnė kaip 20 sek. - neišnešiotiems naujagimiams, su deguonies kiekio kraujyje sumažėjimu ir/ ar širdies susitraukimo suretėjimu (bradikardija). Išnešiotiems naujagimiams - apnėja yra reta, tačiau ji visada yra patologinis simptomas. Gali būti infekcijos, sunkios asfiksijos, kraujavimo į kaukolės vidų ar insulto, motinos vartotų narkotikų depresijos klinikine išraiška. Neišnešiotų naujagimių apnėjos dažnis maždaug 25%. Apnėjos atvejų dažnėja, mažėjant naujagimio gestaciniam amžiui. Tai susiję su morfologiniu, anatominiu ir funkciniu neišnešioto naujagimio kvėpavimo centro smegenyse, kvėpavimo ir kitų organų bei sistemų nebrandumu. Kuo daugiau neišnešiotas naujagimis, tuo dažniau pasireiškia apnėja: 7% -10 % gimusiems 34-35 sav., 14 % - 32-33 sav., 50 % - 30-31 sav., 85-100% - < 28 sav. Įvykus apnėjai, naujagimiui reikia teikti skubią pagalbą. Naujagimiams, gimusiems po 28 nėštumo savaitės, apnėja paprastai praeina maždaug 37 postkoncepcinio amžiaus savaitę. Naujagimiams, gimusiems iki 28 savaičių, apnėja dažnai tęsiasi ilgiau.
Profilaktika. Galvos ir kaklo padėties kontrolė: vengti per didelio kaklo lenkimo arba ištiesimo, dėl kurio sumažėja viršutinių kvėpavimo takų praeinamumas. Rekomenduojama kontroliuoti ir išlaikyti nosies landų praeinamumą, naujagimio be reikalo neliesti, t. y. Paguldykite nuogą naujagimį, paprastai tik su sauskelnėmis, ant savo nuogos krūtinės tokiu būdu, kad mažylio ausytė priglustų prie jūsų krūtinės ties širdimi. Užklokite antklode. Laikykite jį kniūbsčią vertikalioje padėtyje, tarsi vaikelis gulėtų kengūros sterblėje. Jokios priemonės visiškai nepašalina apnėjos.
Pradiniai naujagimių gaivinimo programos ŽINGSNIAI tapo itin LENGVI!
tags: #ar #ilgai #isgyvena #naujagimis #po #hipoksijos
