Autizmo spektro sutrikimas (ASS) yra sudėtingas neurologinis raidos sutrikimas, pasireiškiantis bendravimo, vaizduotės, interesų, elgesio ir emocijų savitumu. Šis sutrikimas veikia visą vaiko veiklą - verbalinę ir neverbalinę komunikaciją, socialinę sąveiką ir išryškėja ankstyvoje vaikystėje. Nors autizmo priežastys nėra iki galo aiškios, manoma, kad įtakos gali turėti genetiniai veiksniai, mamos ligos ar infekcijos nėštumo metu. Nemažai žmonių turi pavienių autizmo bruožų, kuriems būdingi tam tikri socialinės sąveikos ypatumai.

Socialinio kontakto sunkumai autistiškiems asmenims kyla ne dėl nenoro bendrauti, o dėl to, kad jie nesupranta ir nesugeba naudoti taisyklių, kurios reguliuoja socialinį bendravimą. Nors Aspergerio sindromą turintys asmenys gali teisingai apibūdinti kitų žmonių ketinimus, emocijas, jie negali šios informacijos spontaniškai naudingai panaudoti, t.y. jiems trūksta nuojautos, kaip prisiderinti prie kitų. Spontaniškos adaptacijos stoka susijusi su perdėtu pasitikėjimu formaliomis taisyklėmis. Šie asmenys taip pat patiria sunkumų su emocijų raiška, dažnai vidinis jausmas neatitinka išorinės jo išraiškos. Suirzimas, pyktis, atsiribojimas nuo kitų gali atsirasti netikėtai.

Daugelis mokslininkų Aspergerio sindromą vertina ne tik kaip būseną, sukeliančią apribojimus, bet ir suteikiančią galimybių, susijusių su jų mąstymo bei emociniais ypatumais. Neįprastas jų požiūris priklauso nuo tendencijos pasirinkti, nuo ko pradėti loginę grandinę. Prioritetus tokie asmenys teikia problemos išsprendimui, o ne kitų asmenų socialinių ar emocinių poreikių patenkinimui.

Pirmas žingsnis - suprasti, kas yra autizmo spektro sutrikimas. Kai vaikui diagnozuojamas autizmo spektro sutrikimas, tėvams labai svarbu kuo daugiau apie šį sutrikimą sužinoti, siekti kuo geriau suprasti vaiko poreikius ir išsiaiškinti, kaip vaiką auginti. Tik suprasdami šiuos dalykus tėvai gebės sukurti vaikui augti palankią aplinką. Šiais laikais vaikams vis dažniau diagnozuojamas autizmas, todėl pastaruoju metu apie jį galima rasti nemažai informacijos.

Yra daugybė knygų, padėsiančių tėvams suprasti, kaip tinkamai ugdyti savo vaiką ir kaip prisitaikyti prie jo poreikių. Pavyzdžiui, knyga „Unikalus žmogus. Kitoks požiūris į autizmą“ (Barry M. Prizant, Tom Fields-Meyer) siūlo suprasti autizmą ne kaip ligą, o kaip kitokią žmogaus ypatybę. Knygoje „Kiekvienas autistiškas vaikas norėtų, kad jūs žinotumėte dešimt dalykų“ (Ellen Notbohm) autorė, auginanti autistą vaiką, pabrėžia, kad autistas pasaulį mato kitaip, ir mūsų uždavinys - pripažinti ir įvertinti kitokį jo mąstymo ir pasaulio pažinimo būdą.

Lietuvoje veikia asociacija „Lietaus vaikai“, kuri vienija šeimas, auginančias vaikus su autizmo spektro ir kitais raidos sutrikimais, suaugusius žmones, turinčius autizmo spektro sutrikimų, ir kitus asmenis, specialistus, susiduriančius su autizmu. Asociacija leidžia žurnalą, kuriame pateikia straipsnių, metodikų, patarimų ir kitos aktualios informacijos apie autizmą.

Bendraujant tarpusavyje, reiškiant mintis mums nereikia įdėti daug pastangų, dažniausiai bendrauti yra malonu. Tačiau autistams bendrauti ir išsakyti savo poreikius žodžiais yra nelengva. Todėl labai svarbu kuo anksčiau padėti jiems išmokti save išreikšti ir kiek įmanoma geriau realizuotis visuomenėje. Tad tėvai turėtų vaikams padėti atrasti būdą, kaip komunikuoti, rasti priemonių, padėsiančių veiksmingai bendrauti. Kalba - ne vienintelė bendravimo priemonė. Bendravimas paveikslėliais, vaizdinėmis priemonėmis, simboliais, gestais ar kitomis specialiomis priemonėmis taip pat gali būti efektyvus būdas suprasti raidos sutrikimų turinčius asmenis.

Autistiško vaiko adaptacija ir bendravimo ypatumai

Visiems vaikams reikia laiko adaptuotis darželyje, tačiau autistiškiems vaikams tai užtrunka ilgiau ir pats procesas yra sudėtingesnis. Kad autistiškas vaikas priprastų prie naujos aplinkos, pirmiausiai reikia pasikalbėti su tėvais ir viską apie jį sužinoti: ką jis mėgsta veikti namie, kaip reaguoja, kai ateina svečiai, kas jį trikdo, kas ramina, kaip adaptuojasi kitose vietose. Pedagogams, dirbantiems su autistiškais vaikais, svarbu rasti laiko susitikti su tėvais išsamiam pokalbiui, taip bus galima pasiruošti preliminarų planą, kaip sklandžiai dirbti su tokiu vaiku.

Pasak K. Košel-Patil, bendrai, autistiško vaiko adaptacija darželyje reikalauja ypatingo dėmesio dėl jų galimų sensorinių, socialinių ir bendravimo ypatumų. Lyginant su neurotipiniais vaikais, autistiški vaikai gali patirti sunkumų dėl nepritaikytos ir nestruktūruotos aplinkos, neaiškios komunikacijos, padidinto nerimo lygio, todėl adaptacijos procesas tampa sudėtingesnis. Tam, kad vaikas jaustųsi geriau, glaudus bendravimas tėvų ir darželio komandos yra labai reikšmingas.

Geras ryšys tarp autistiško vaiko tėvų ir darželio komandos yra itin svarbus vaiko vystymuisi ir gerovei. Tokie santykiai skatina pasitikėjimą, bendravimą ir bendradarbiavimą, sukuria palankią aplinką, kurioje vaikas gali klestėti. Tai užtikrina namų ir mokyklos aplinkos nuoseklumą, o tai labai svarbu autistiškiems vaikams, kurie dažnai pasikliauja rutina ir nuspėjamumu. Kai tėvai ir darželio komanda dirba kartu, jie įgyvendina nuosekliais strategijas visose aplinkose, o tai padeda vaikui jaustis saugiai ir būti suprastam.

Patarimai, kaip bendrauti ir dirbti su autistiškais vaikais

Tiek dirbant su vaikais, tiek su kitais autistiškais vaikais, įsitikinta, kad pasitelkus paveikslėlius (simbolius), galima pasiekti progresą: jie padeda autistiškiems vaikams geriau suvokti ir pažinti supančią aplinką. Klasėje gali būti stendas, kuriame visa vaikų dienotvarkė pavaizduota paveikslėliais: pasisveikinimas, žaidimai, pusryčiai ir kiekvienas tolimesnis užsiėmimas, kol vaikus pasiima tėveliai, tai užtikrina sklandų dienos ritmą.

Kad paveikslėlių metodas veiktų, tėvai turi bendradarbiauti ir tęsti ugdymo įstaigoje pradėtą darbą namuose. Jeigu auklėtoja pateikia pasiūlymą, tėvams vertėtų jį apsvarstyti ir pamėginti taikyti namuose. Kai kurie tėvai atsako, kad „namuose to nereikia“, „mane vaikas supranta“ ar pan. Tačiau jeigu vaikas nekalba, svarbu, kad jam būtų suteikta galimybė kitaip išreikšti save ir priimti informaciją. Autistiškų vaikų ugdymo sėkmė slypi nuosekliame bendradarbiavime: tėvai - vaikas - pedagogas.

Visada svarbu dirbti taip, kad ir vaikai, ir tėvai pasitikėtų, kad būtų gražus santykis. Autistiškų vaikų tėvai turi daug iššūkių, todėl jiems nereikia girdėti, kad vaikas kažką daro netinkamai arba visai nedaro. Svarbu parodyti stipriąsias jų vaikų puses, patarti, nes asmeninis santykis ir nuoširdus bendravimas yra ypatingai svarbus.

Kokių būdo savybių reikia turėti pedagogui, kad jis sugebėtų dirbti su tokiais ypatingais vaikais? Svarbiausia - mylėti vaiką. Žmonės su apribotais kalbiniais gebėjimais arba apskritai negalintys kalbėti jaučia tokį patį bendravimo poreikį, kaip ir visi kiti.

Konkretūs patarimai bendraujant su autistiškais vaikais:

• Stebėkite ir supraskite neverbalinius ženklus: Kiekvieną neverbalinį kreipinį laikykite bendravimo ženklu ir stenkitės išsiaiškinti, ką vaikas stengiasi pasakyti.
• Naudokite vizualines priemones: Paveikslėliai, simboliai, nuotraukos gali padėti vaikams geriau suprasti aplinką ir bendrauti. Sudarykite komunikacijos knygutes, kuriose būtų atvaizduoti mėgstamiausi žaislai, šeimos nariai, maistas, veiklos.
• Suteikite pasirinkimo galimybę: Kai kažkuo užsiimate kartu su vaiku, siūlykite jam pasirinkti tarp dviejų ar daugiau daiktų ar veiklų. Tai padeda vaikui išreikšti savo norus.
• Skatinkite saviraišką: Leiskite vaikui šokti, muzikuoti, piešti, spalvinti, žaisti su įvairiomis medžiagomis. Svarbu prisijungti prie jo veiklos ir parodyti susidomėjimą.
• Aiškiai ir tiesiai komunikuokite: Venkite sudėtingų sakinių, ironijos, subtilių užuominų. Sakykite viską aiškiai ir paprastai.
• Būkite kantrūs: Jei jūsų pašnekovas uždavinėja klausimus, kad išsiaiškintų tai, kas jums atrodo akivaizdu, būkite kantrūs ir ramiai pakartokite informaciją.
• Gerbkite akių kontakto vengimą: Daugeliui autistiškų žmonių akių kontaktas yra labai daug energijos reikalaujantis procesas. Tai nereiškia, kad jūsų nesiklausoma.
• Venkite netikėto fizinio kontakto: Pernelyg garsus balsas ar netikėtas apsikabinimas gali išgąsdinti autistišką žmogų.
• Būkite supratingi dėl pasikartojančių judesių: Autistiškiems žmonėms būdingi pasikartojantys judesiai gali padėti susikaupti, suvaldyti stresą ar emocines perkrovas.
• Įspėkite apie planų pasikeitimus: Autistiški žmonės mėgsta tvarką, struktūrą ir nuspėjamumą. Bet koks pokytis turėtų būti iš anksto praneštas.
• Elkitės kaip su lygiaverčiu asmeniu: Nors autizmas gali sukelti sunkumų, autistiški žmonės yra tokie patys žmonės kaip ir kiti. Gerbkite juos ir būkite su jais sąžiningi.
• Naudokite socialines istorijas: Sukurkite trumpas istorijas, iliustruotas paveikslėliais, kurios padėtų vaikui suprasti socialines situacijas ir taisykles.
• Skatinkite bendradarbiavimą: Svarbu, kad tėvai ir specialistai dirbtų kartu, dalintųsi informacija ir taikytų nuoseklias ugdymo strategijas.

Autistiškų vaikų sensoriniai ypatumai ir saugumas

Autistiški vaikai turi tam tikrų ypatumų, kitaip reaguoja į įvairius dirgiklius, aplinką, stipriau reaguoja į šviesą, akių kontaktą, garsus, kvapus ir skonius. Gaunamą informaciją iš lytėjimo organų jie priima kitaip, savaip. Todėl svarbu atpažinti ir suvokti tokius vaiko jutimo skirtumus, sukurti tinkamą ir palankią aplinką, nesukeliančią neigiamų emocijų ir papildomo streso.

Būdamas su autistišku žmogumi, rinkis neutralią, neblaškančią aplinką. Autistiški žmonės gali būti itin jautrūs garsams, ryškioms šviesoms, kvapams ar kitiems sensoriniams dirgikliams. Galima pasirinkti aplinką, kurioje būtų mažiau dirgiklių, pavyzdžiui, vengti didelių susibūrimų, garsios muzikos.

Vienas iš rimtų iššūkių, su kuriuo susiduria autistiškų vaikų tėvai, yra jų polinkis staiga pabėgti. Statistika rodo, kad autistiškiems vaikams yra didesnė tikimybė patirti pavojingas situacijas, įskaitant skendimą. Bėgimas gali būti susijęs su sensorine perkrova, stipriais pojūčiais, tam tikrų objektų ar reiškinių „apsėdimu“, arba tiesiog su malonumu, kurį jie jaučia bėgdami. Svarbu informuoti ugdymo įstaigų personalą apie šį ypatumą ir imtis papildomų saugumo priemonių, pavyzdžiui, užtikrinti, kad durys ir langai būtų užrakinti.

Siekiant išvengti bėgimo, svarbu tartis su vaiku, kur eisite, leisti jam pasirinkti, įtraukti jį į procesą. Labai padeda, jeigu situacija paaiškinama vaizdais, simboliais. Pavyzdžiui, galima naudoti paveikslėlius, rodančius, kur bus einama, ir ką veikiama po to, arba paveikslėlį su perbrauktu bėgimo simboliu, akcentuojant, kad eisime susikibę už rankų.

Svarbu padėti ne tik vaikui, bet ir sau

Vaiko autisto auginimas reikalauja begalinio atsidavimo, kantrybės, supratimo ir meilės. Tėveliams svarbu suprasti, kad neįmanoma žinoti visko iškart, kad kiekviena diena bus kitokia, kad kasdien drauge su vaiku reikės atrasti ir išmokti naujų dalykų. Kaip visuomet, genialumas slypi paprastume.

Vaikai viską supranta ir jaučia tėvų emocijas, savijautą, todėl padėdami sau, jausdamiesi gerai, prisidėsite ir prie savo vaiko gerovės. Jeigu tėvai nebeturės energijos, bus pervargę, kaip jie galės pasirūpinti vaiku? Todėl svarbu nepamiršti partnerio, rasti laiko santykiams, laikui kartu, išklausyti vienas kitą, padėti. Taip pat reikia nepamiršti rūpintis savo sveikata, skirti laiko miegui, atrasti laiko dalykams, kurie džiugina, pomėgiams, kurie įkvepia, nes tai suteikia vidinės stiprybės ir padeda susidoroti su sunkumais.

Galima sudaryti lentelę, kurioje bus aprašyti vaiko poreikiai ir kaip juos patenkinti, bei strategijos, kaip reaguoti į tam tikrus elgesio modelius.

Tėvų užduotis yra pateikti kuo detalesnę informaciją apie tai, kas gali išprovokuoti tam tikrą elgesį, o specialistai turėtų mokėti tuos požymius identifikuoti ir tinkamai reaguoti. Svarbu suprasti, kad autizmas - tai sutrikimas, kuris gali pasireikšti bet kurioje šeimoje, ir tai nepriklauso nuo to, ar esame geri, ar blogi tėvai.

tags: #kaip #bendrauti #su #autistu #vaiku

• Stilius ir patogumas vaikams
• Nevaisingų dienų nustatymas
• Vaikų užimtumas Vilkaviškyje
• Meškučių kvietimai
• Vaikų auginimas pagal Bibliją