Būsto nuomos sutartis - tai dviejų šalių sandoris, kuomet viena šalis perduoda kitai šaliai valdyti ir naudoti nekilnojamojo turto objektą už sąlyginai nedidelį mokestį per mėnesį. Abiem sandorio šalims būtina tokį susitarimą užfiksuoti ir aprašyti. Vis dar pasitaiko atvejų, kai šalys vengdamos mokesčių valstybei ar dėl klaidingų įsitikinimų nesudaro nuomos sutarties, tačiau nuoma vyksta.
Sutartys turi būti sudaromos raštiškai. Vis dar pasitaiko atvejų, kuomet nuomos sutartis sudaroma žodiškai. Taip gali būti, tačiau rašytinė nuomos sutartis padės išvengti ginčų. Be to, teisės aktų tvarka ilgesnė nei 1 metų nuomos sutartis privalo būti rašytinė.
Sutartis privalo būti sudaryta valstybine kalba. Tačiau esant poreikiui, pavyzdžiui, nuomojant butą užsieniečiui, sutartis gali būti sudaroma ir kitomis kalbomis. Nuomos sutartis gali būti sudaryta ir patvirtinta notaro arba sudaroma be notaro (didžioji dalis nuomos sutarčių netvirtinamos notaro). Taip pat šios sutartys gali būti užregistruotos Registrų centre.
Paprastai registracija Registrų centre reikalinga norint deklaruoti gyvenamąją vietą ar apsaugoti savo interesus prieš trečiąsias šalis. Nuomininkas gali deklaruoti savo gyvenamąją vietą nuomojamame bute ar name tik gavęs savininko sutikimą.
Svarbiausi nuomos sutarties aspektai
Nurodyti terminą, kuriam laikui turtas nuomojamas. Būna ir neterminuotų sutarčių, tačiau visada rekomenduojama apibrėžti nuomos laikotarpį. Aiškus baigtinis terminas leidžia tiek savininkui, tiek nuomininkui turėti aiškius rėmus laike, prognozuoti būsimus veiksmus.
Nurodyti nuomos kainą. Aptarti ir kitus mokėjimus (mokesčius valstybei, komunalinius mokesčius), mokėjimo formą (grynais ar pavedimu) ir periodiškumą (paprastai tai mėnesinis mokestis). Pasibaigus nuomos terminui, nuomos kaina gali būti peržiūrima ir keičiama.
Nurodyti nuomos užstatą (depozitą).
Taip pat prie sutarties įprastai pridedamas ir priėmimo-perdavimo aktas, kuriame raštiškai užfiksuojama perduodamo turto būklė (tvarkingas, išvalytas ir pan.), inventorius, užfiksuojami skaitliukų parodymai, aprašomi defektai ir kt. Dar geriau, jei padaromos turto nuotraukos (fotofiksacija) ir pridedamos prie priėmimo-perdavimo akto. Tai padeda išvengti interpretacijų bei nesusipratimų nuomos termino pabaigoje.
Kartais kyla klausimas dėl turto nudėvėjimo arba dėl galimos žalos (subraižytos grindys, išpurvintos sienos ar lubos, įskilusios plytelės ir t. t.). Tokiu atveju labai gelbsti būsto perdavimo metu daroma buto ar namo būklės fotofiksacija. Tada visoms šalims nekyla klausimų, kas ir kaip atrodė perdavimo metu ir kaip yra dabar - turtą grąžinant. Kuo išsamesnė ir pilnesnė sutartis, tuo mažiau erdvės interpretacijoms ar nesusipratimams.
Remontas ir nesutarimų sprendimas
Kieno pareiga atlikti kapitalinį ir einamąjį remontą? Esant poreikiui, kapitalinį remontą turi atlikti savininkas. Paprastai tai apima esmines buto ar viso pastato konstrukcijas (stogą, sienas, pamatus, langus ar inžinerinius įrengimus). Smulkų remontą gali atlikti ir nuomininkas, ir nuomotojas, priklausomai nuo susitarimo ir nuo to, kodėl atsirado tokio remonto poreikis.
Kaip sprendžiami nesutarimai tarp nuomininko ir nuomotojo, pvz., sugedus buitinei technikai? Dažnas klausimas būna, kas turi dengti sugedusios buitinės technikos remonto ar keitimo nauja įranga išlaidas. Bendra taisyklė yra tokia - jei buitinė technika sugedo dėl senumo, tuomet išlaidas kompensuoja nuomotojas, tačiau jei sugedo dėl netinkamo naudojimo - be abejo, kompensuoja nuomininkas.
Papildomi aspektai
Teisė nuomoti. Jei nuomojamas turtas yra įkeistas kreditoriams, tokiu atveju turi būti banko/kreditoriaus sutikimas nuomoti.
Turto draudimas. Nuomininkui svarbu pasidomėti, ar nuomojamas būstas ir jame esantis turtas (baldai, buitinė technika, kt.) yra apdrausti.
Nuomininko patikimumas. Savininkams rekomenduojama patikrinti būsimo nuomininko mokumą.
Šeimos su vaikais ir nuomos sutartys
Lietuvos NT nuomos rinkoje paplitęs labai nemalonus stereotipas - nenuomoti buto ar namo šeimai su nepilnamečiais vaikais, nes gali būti sunkumų juos iškraustant. Suaugusiuosius išregistruoti galima internetu keliais mygtuko paspaudimais, o vaiko teises į būstą gina valstybė. Šis stereotipas turi realų pagrindą - kelias sudėtingas bylas, kai savininkai mėnesių mėnesius bandė iškraustyti nemokius nuomininkus iš savo nuosavybės, bet jie liko ten gyventi, nes turėjo mažamečių vaikų. Po šių bylų ir liko nemalonus stereotipas, kuris vis dar užkerta kelią jaunoms šeimoms susirasti norimą būstą nuomai. Be reikalo.
Patarimai, kaip išnuomoti butą ar namą šeimoms, turinčioms mažų vaikų:
- Pasirašykite rašytinę sutartį. Lietuvos teisinė sistema pripažįsta ir žodines sutartis, jei nuomotojas ir nuomininkai susitaria dėl gyvenimo bute ar name. Reikalaujama sudaryti rašytinę sutartį tik tuo atveju, jei numatomas konkretus nuomos terminas, pavyzdžiui, metai ar iki tam tikros datos. Priimdami šeimą su mažais vaikais į savo būstą, VISADA pasirašykite rašytinę sutartį, kurioje aiškiai nurodysite gyvenimo ir išsikraustymo sąlygas.
- Registruokite sutartį VĮ "Registrų centras". Kai sudarysite sutartį, registruokite ją VĮ "Registrų centras". Tai kainuoja keletą eurų. Registruota sutartis turi juridinę galią ir pravers teismo atveju.
- Sutartyje numatykite punktą, kur registruojami nuomininkų vaikai. Sutartyje gali atsirasti punktas dėl vaikų nuomos adreso.
- Aiškiai apibrėžkite veiksmus nemokumo atveju. Tiek sutartyje, tiek žodžiu paaiškinkite nuomininkams, kas gresia nemokumo atveju. Tai iškeldinimas su teismo sprendimu - ilga ir nemaloni procedūra, kurios metu tikrinamas nuomininkų finansinis pajėgumas, dalyvauja ir vaikų teisių tarnyba, ginanti nepilnamečių vaikų teises. Paprastai po tokių procesų teismas yra linkęs priteisti ir nuomą už mėnesius, gyventus po sutarties nutraukimo.
- Numatykite kompensaciją už sugadintą turtą. Dažnai šeimų su vaikais nenorima dėl to, kad vaikai gali apgadinti buto ar namo sienas, baldus, grindų dangą. Sutartyje reikėtų aiškiai nustatyti, kaip reiktų elgtis tokiais atvejais. Įprasta, kad nuomininkai savo lėšomis turi padaryti remontą ir atlyginti už sugadintą turtą. Taip pat gali būti imama tam tikra kompensacija. Kai kada numatoma, kad užstatas negrąžinamas, jei turtas sugadinamas.
Akivaizdu, kad nerimauti priimant nuomotis šeimą su vaikais nėra dėl ko, jei tik sudaroma gera sutartis. Internete sutarčių pavyzdžių yra apstu, tačiau jos ne visada tinkamai gina šeimininkų interesus. Dėl to rekomenduojame kreiptis į brokerius, kurie ne tik padeda išnuomoti ar išsinuomoti būstą, bet ir turi pasiruošę gerus nuomos sutarčių šablonus, paruoštus profesionalių teisininkų.
Jei nuomojate butą arba namą, verčiatės savotišku nuomos verslu, todėl privalote susimokėti mokesčius valstybei. Tai yra 15% gyventojų pajamų mokestis (GPM).
Vadovaujantis Civilinio kodekso (CK) 6.578 str., bet kokiu atveju kaip šio turto savininkas/-ė Jūs turite teisę rinktis su kuo norite sudaryti nuomos sutartį ir kam leisti naudotis savo gyvenamosiomis patalpomis. Nuomotojo ir nuomininko teisės bei pareigos sudaro nuomos sutarties turinį. Į turinį įeina visos nuomos sutarties šalių teisės ir pareigos, kurias galima suskirstyti į dvi grupes: 1) betarpiškai susijusias su naudojimusi gyvenamąja patalpa ir 2) susijusias su tos sutarties sąlygų naudotis gyvenamąją patalpą keitimusi (pvz., teisė gyvenamąją patalpą subnuomoti, rezervuoti, apgyvendinti joje laikinus gyventojus, sutarties sąlygų keitimasis tapus laisviems gretimiems buto kambariams ir t. t.).
Pagal įstatymą sutartyje turi būti nurodytas nuomojamų patalpų skaičius, plotas, patalpose esanti inžinerinė (techninė) įranga, priklausiniai. Nuomininkas turi žinoti, kokiomis sąlygomis jis gali naudotis bendro naudojimosi patalpomis. Taip pat sutartyje aiškiai nurodomi mokėjimo terminai, atsiskaitymo už komunalines paslaugas tvarka. Nors Civilinis Kodeksas nereikalauja būste esančių daiktų sąrašo ir jų būklės įvertinimo, visgi teisininkai rekomenduoja tai padaryti. Taigi ir šiuo atveju, pasiūlymas būtų sudaryti kuo išsamesnę (detalesnę) gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.
Remiantis CK 6.580 str. 4 d., gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis sudaryta su klausime minimais asmenimis galėtų būti nutraukiama remiantis CK 6.611 str. Svarbu pastebėti, kad teismai, kilus ginčui, kiekvieną atvejį vertina individualiai pagal esamas faktines aplinkybes.
Pagal įstatymą, žodinė sutartis yra leidžiama gyvenimui iki metų laiko. Jeigu gyvenama daugiau nei metus - reikalaujama sudaryti rašytinę sutartį. Sutartis yra mūsų apsauga. Jeigu sudarėte sutartį, nepakliūsite į nesąžiningo elgesio pinkles bei apsaugosite savo depozitą ir galėsite jaustis ramiau dėl savo gyvenamosios vietos ir stabilumo. Nepamirškite aiškiai apsibrėžti mokesčių mokėjimo tvarką ir užfiksuoti komunalinių paslaugų skaitiklių rodmenis prieš įsikeliant.
Jūs turite teisę gyventi nuomojamame bute iki paskutinės dienos, kuri numatyta sutartyje. Nors daugiausiai problemų kyla dėl nesutarimų iškeldinimo metu, tačiau turbūt taip pat naudinga žinoti, kaip elgtis, jeigu reikia remontuoti arba sutvarkyti atsiradusias problemas. Visgi, jeigu reikalingas rimtesnis remontas - nieko patys nedarykite ir visuomet derinkite darbus su buto šeimininkais. Kaip nuomininkai, privalote daryti viską, kad kuo labiau išsaugotumėte baldus, buitinę techniką, įrangą ir kitus daiktus, esančius bute.
Prieš nuomojantis butą, reikėtų objektyviai įvertinti savo finansų padėtį. Jeigu renkatės butą nuomai, už šią paslaugą nereikėtų mokėti daugiau nei 30% grynųjų jūsų arba namų ūkio pajamų.
Lygių galimybių įstatymas užtikrina lygias galimybes vartotojų teisių srityje, čia yra išskirtas ir aprūpinimas būstu. Gyvenamojo būsto nuoma, kai nuomos mokestį moka gyventojas, yra šiek tiek išskirtinė visame paslaugų sektoriuje. Nuo rugpjūčio 1 d. įsigalios Lygių galimybių įstatymo pakeitimai - prie draudžiamų diskriminacijos pagrindų bus įtraukta ir šeiminė padėtis. Svarbu paminėti, kad būstą besinuomojančias šeimas su vaikais vis dar apsaugo ir Civilio kodekso nuostatos. Pagal jas draudžiama atsisakyti nuomoti būstą ar sudaryti mažiau palankias nuomos sąlygas šeimoms su vaikais ir besilaukiančioms moterims.
Prakalbus apie diskriminaciją, būstą nuomojantys savininkai atšauna - esu privatus asmuo ir savo butą galiu nuomoti tam, kam noriu. Šiame teiginyje yra dalis tiesos. Civiliniame kodekse, kuris nustato reikalavimus sutarčių, tarp jų ir buto nuomos sutarčių sudarymui, įtvirtinta sutarties sudarymo laisvė. Tai reiškia, kad buto savininkas numatytomis teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai yra būtina ir kol tai nepažeidžia kitų asmenų teisių.
