Apaštalas Matas, dar žinomas kaip evangelistas, yra viena svarbiausių figūrų Naujajame Testamente. Jo gyvenimas, nors ir negausiai aprašytas, bei jam priskiriama Evangelija, padėjo formuoti krikščioniškąjį tikėjimą ir supratimą.
Matas, kurio hebrajiškas vardas reiškia „Viešpaties dovana“, gimė Kafarnaume ir iki sutikimo su Jėzumi Kristumi dirbo muitininku. Ši profesija tarp žydų buvo itin neigiama, nes muitininkai buvo laikomi bendrininkais su romėnų okupantais ir tautos išdavikais. Tačiau Jėzus jį pašaukė sekti paskui save, ir Matas, palikęs viską, tapo vienu iš dvylikos apaštalų. Evangelijos pagal Morkų ir Luką mini, kad Matas taip pat buvo vadinamas Leviu, ir šis vardas galimai buvo jo vardas iki atsivertimo. Pasirinkęs Matą, jis galimai norėjo parodyti, kad tapo nauju žmogumi, atsižadėjęs savo ankstesnio gyvenimo.
Apie Mato tolimesnį gyvenimą žinių išliko nedaug. Manoma, kad jis pirmiausia skelbė Evangeliją tarp žydų, o vėliau iškeliavo apaštalauti ir pas kitas tautas. Hierapolio vyskupas Papijas liudijo, kad Matas užrašė Jėzaus žodžius hebrajų kalba. Šiandien mums žinoma Evangelija pagal Matą yra graikiškas vertimas, datuojamas maždaug 85 m. Kai kurie mokslininkai ginčija jos autorystę, teigdami, kad ji galėjo būti parašyta vėliau ir tik vėliau priskirta apaštalui Matui. Tačiau tradiciškai Evangelija pagal Matą laikoma ankstyvąja ir svarbiausia, nes joje ypatingai pabrėžiama, kad Jėzus yra žydų lauktasis Mesijas, išpildantis Senojo Testamento pranašystes.
Evangelijoje pagal Matą yra 1068 eilutės, ir ji skirta iš žydų kilusiems krikščionims. Čia Matas siekia įtikinti savo tautiečius, kad Jėzus yra Mesijas. Ši evangelija yra ypač vertinga, nes joje pateikiamas Kalno pamokslas ir didelė dalis Jėzaus mokymų. Mokslininkai pastebi, kad dalis Mato ir Luko evangelijų medžiagos yra identiška, ir spėja, kad ji galėjo būti paimta iš bendro, dabar neegzistuojančio šaltinio, žymimo raide Q.
Vardas Matas yra labai populiarus visame pasaulyje ir nuo XX amžiaus vidurio nuolat laikosi populiariausių vardų dešimtuke. Jo reikšmė „Dievo dovana“ yra kilusi iš hebrajų kalbos žodžio „Matityahu“. Taip pat egzistuoja teorija, kad vardas gali būti kilęs iš škotų žodžio „Mathúin“, reiškiančio „lokys“.
Šv. apaštalas Matas yra gerbiamas tiek katalikų, tiek stačiatikių. Katalikai jį mini rugsėjo 21 d., o stačiatikiai - lapkričio 16 d. Rugsėjo 21-oji Lietuvoje taip pat sutapatinta su rudens šventėmis, derliaus nuėmimo pabaiga, ir yra susijusi su liaudiškais papročiais, pavyzdžiui, alaus ragavimu.
Vardo Matas vibracijos siejamos su meile namams ir tradicijoms. Žmogus šiuo vardu dažnai apibūdinamas kaip darbštus, ambicingas, turintis puikų stiliaus pojūtį ir takto jausmą. Jis vertina privatumą, yra intelektualus ir geba palaikyti įdomų pokalbį. Finansinis ir emocinis saugumas jam yra labai svarbūs. Toks žmogus gali būti puikus derybininkas ir lyderis, tačiau taip pat impulsyvus ir sunkiai atleidžiantis. Jis linkęs ginti savo artimųjų interesus ir gali būti nuoširdus patarėjas bei pagalbininkas.
Krikščioniškoje ikonografijoje Šv. Matas dažniausiai vaizduojamas su angelu, kuris jam padiktuoja tekstą, su knyga arba su kalaviju. Kaip apaštalas jis gali būti pavaizduotas su pinigine, primenančia jo ankstesnę profesiją.
Mato atsivertimas yra stiprus pavyzdys, kaip Jėzaus kvietimas gali pakeisti žmogaus gyvenimą radikaliai. Palikęs pelningą, bet visuomenės smerktą darbą, jis pasirinko skurdą ir tarnystę, parodydamas neabejojantį tikėjimą ir pasitikėjimą.
Nors žinių apie jo gimimo metus nėra, apaštalo Mato gyvenimas ir jo Evangelija paliko neištrinamą pėdsaką krikščionybės istorijoje.
