Neformaliojo vaikų švietimas (toliau - NVŠ) skirstomas į neformalųjį švietimą ir formalųjį švietimą papildantį ugdymą (FŠPU). FŠPU skiriasi nuo neformaliojo vaikų švietimo tuo, kad jis yra vykdomas pagal ilgalaikes programas ir sistemiškai plečia tam tikros srities žinias, stiprina gebėjimus ir įgūdžius, suteikia asmeniui papildomas dalykines kompetencijas.
Vaikas pagal neformaliojo vaikų švietimo programą gali būti ugdomas nuo pat gimimo. Neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo muzikos, dailės, meno, sporto, kitos mokyklos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai. Neformaliai mokantis asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip formaliojo švietimo programos ar kvalifikacijos dalis.
Mokesčio dydį už neformalųjį švietimą valstybinėje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje nustato institucija, turinti savininko statusą. Jei NVŠ teikėjas - nevalstybinė institucija, mokesčio dydį nustato teikėjo savininkas ar pats teikėjas.
Neformaliojo vaikų švietimo paslaugų teikimo ypatumai
Neformaliojo vaikų švietimo veiklų organizavimas reikalauja ypatingo dėmesio saugumo užtikrinimui. Rekomenduojama vengti kontakto su pašaliniais, veiklose nedalyvaujančiais asmenimis. Jei to padaryti neįmanoma, būtina riboti kontakto laiką.
Į ugdymo įstaigą neleidžiama vaikų, kuriems pasireiškia karščiavimas ar kurie turi kitų ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymių. Ugdymo įstaigoje dirba tik darbuotojai, neturintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų ir kitų užkrečiamųjų ligų požymių. Darbuotojų sveikata nuolatos stebima.
Neformaliojo vaikų švietimo paslaugų teikimo vietoje sudaromos tinkamos sąlygos darbuotojų ir vaikų rankų higienai: tiekiamas šiltas ir šaltas vanduo, skystas muilas, vienkartiniai rankšluosčiai.
Patalpos, kuriose vykdomos neformaliojo vaikų švietimo veiklos, vėdinamos prieš atvykstant vaikams ir ne rečiau kaip 2 kartus per dieną. Dažnai liečiami paviršiai valomi paviršiams valyti skirtu valikliu ne rečiau kaip 2 kartus per dieną. Jei organizuojant veiką naudojamos bendros patalpos (salės ir pan.), po kiekvienos vaikų grupės panaudojimo jos turi būti išvėdinamos ir išvalomos.
Jei ugdymo priemone, inventoriumi naudojasi daugiau kaip vienas vaikas, jos turi būti išvalomos ir dezinfekuojamos po kiekvieno panaudojimo. Rekomenduojama neformaliojo vaikų švietimo programų, įskaitant vaikų poilsio stovyklų edukacinių programų, teikėjams, vykdant veiklas patalpose, dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones.
Neformaliojo vaikų švietimo finansavimas
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2025 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. [...] Šiaulių miesto savivaldybei 2025 metams neformaliam vaikų švietimui (toliau - NVŠ) skirta 1055,5 eurų.
Šiaulių mieste skiriamas lėšų dydis vienam mokiniui ugdyti pagal NVŠ programą, išskyrus prioritetinės krypties programą, yra 17 eurų per mėnesį. Mokiniui, turinčiam vidutinius, didelius ir labai didelius SUP ugdymosi poreikius, skiriamas lėšų dydis - 34 eurai per mėnesį.
NVŠ teikėjai, ketinantys pretenduoti į valstybės skiriamas lėšas, kviečiami paraiškas teikti elektroniniu būdu tinklapyje www.nspr.smm.lt iki šių metų birželio 1 d.
Neformaliojo vaikų švietimo programų kokybės vertinimas
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. gruodžio 3 d. Nr. [...] patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės neformaliojo vaikų švietimo teikėjų veiklos kokybės įsivertinimo ir išorinio vertinimo tvarkos aprašas. 2021 m. sausio 18 d. Nr. [...] patvirtinta neformaliojo vaikų švietimo teikėjų veiklos kokybės įsivertinimo protokolo forma.
NVŠ teikėjų veiklos kokybės įsivertinimas turi būti atliekamas iki 2023 m. birželio 1 d., 2023 m. spalio 1 d., 2024 m. birželio 1 d., 2026 m. ir 2025 m.
Švietimo etapai Lietuvoje
Švietimo sistema Lietuvoje apima kelis etapus, pradedant ikimokykliniu ir priešmokykliniu ugdymu, tęsiant pradiniu, pagrindiniu ir viduriniu ugdymu, ir užbaigiant profesiniu mokymu bei aukštojo mokslo studijomis. Šios sistemos dalimi yra ir neformalusis vaikų bei suaugusiųjų švietimas.
Ikimokyklinis ugdymas
Ikimokyklinis ugdymas yra neformaliojo švietimo dalis. Jis nėra privalomas, išskyrus atvejus, kai nustatoma, kad vaikas auga socialinės rizikos šeimoje. Tėvai (globėjai) gali patys ugdyti vaiką šeimoje arba pasirinkti ugdymą pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Vaikas gali būti ugdomas nuo gimimo iki priešmokyklinio ugdymo pradžios, paprastai iki 6 metų.
Ikimokyklinio ugdymo programą vykdo ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo mokyklos, laisvieji mokytojai ar kiti švietimo teikėjai, tiek valstybiniai, tiek nevalstybiniai. Valstybė skiria lėšų 4 valandoms per dieną ugdyti (20 val. per savaitę) kiekvienam vaikui. Papildomas lėšas padengia steigėjas, tėvai ar rėmėjai.
Priešmokyklinis ugdymas
Priešmokyklinis ugdymas yra neformaliojo švietimo dalis ir yra privalomas nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Jis pradedamas teikti vaikui, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. Priešmokyklinio ugdymo programą vykdo įvairios ugdymo įstaigos ir kiti švietimo teikėjai. Minimali programos trukmė - 640 valandų.
Kaip ir ikimokykliniame ugdyme, vaikui skiriamas „mokinio krepšelis“. Papildomas lėšas padengia steigėjas, tėvai ar rėmėjai. Vaikams, turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, skiriamos didesnės ugdymo lėšos.
Pradinis ugdymas
Pradinis ugdymas yra formaliojo švietimo dalis ir yra privalomas, nes vaikai privalo mokytis iki 16 metų. Jis pradedamas teikti vaikui, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai, arba anksčiau, jei vaikas jau lankė priešmokyklinio ugdymo programą. Pradinio ugdymo programa trunka 4 metus (1-4 klasės).
Pradinio ugdymo programas vykdo bendrojo ugdymo ir kitos mokyklos ar švietimo teikėjai. Mokykla rengia ugdymo planą, vadovaudamasi teisės aktais. Visiems mokiniams skiriamas „mokinio krepšelis“, o papildomas lėšas padengia steigėjas, tėvai.
Pagrindinis ugdymas
Pagrindinis ugdymas yra formaliojo švietimo dalis ir yra privalomas iki 16 metų, paprastai iki 10 klasės. Jis pradedamas įgijus pradinį išsilavinimą. Pagrindinio ugdymo programa susideda iš dviejų dalių: I dalis (5-8 klasės) trunka 4 metus, II dalis (9-10 klasės) - 2 metus.
Pagrindinio ugdymo programas vykdo įvairios mokyklos ir švietimo teikėjai. Mokykla rengia ugdymo planą, vadovaudamasi teisės aktais. Visiems mokiniams skiriamas „mokinio krepšelis“, o papildomas lėšas padengia steigėjas, tėvai.
Vidurinis ugdymas
Vidurinis ugdymas yra formaliojo švietimo dalis, nėra privalomas, bet garantuojamas valstybės. Jis prasideda įgijus pagrindinį išsilavinimą ir trunka dvejus metus (11-12 klasės). Programa apima privalomus ir pasirenkamus bendrojo ugdymo bei profesinio mokymo modulius. Jei vidurinis ugdymas vykdomas kartu su profesiniu mokymu, programa trunka ilgiau nei 2 metus.
Vidurinio ugdymo programas vykdo bendrojo ugdymo mokyklos ar kiti švietimo teikėjai. Mokykla rengia ugdymo planą, vadovaudamasi teisės aktais. Visiems mokiniams skiriamas „mokinio krepšelis“, o papildomas lėšas padengia steigėjas, tėvai.
Profesinis mokymas
Profesinis mokymas nėra privalomas, bet valstybė garantuoja pirminio profesinio mokymo prieinamumą. Mokinys gali mokytis profesijos ne anksčiau kaip 14 metų. Mokinys, nebaigęs pagrindinio ugdymo, mokosi profesijos ir kartu pagal pagrindinio ugdymo programą. Mokinys, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, gali mokytis tik profesijos arba profesijos ir vidurinio ugdymo programos.
Profesinio mokymo ir pagrindinio ugdymo programa trunka 3 metus. Profesinio mokymo su viduriniu ugdymu programa trunka taip pat 3 metus. Baigus formaliojo profesinio mokymo programą, mokinys įgyja atitinkamo lygio kvalifikaciją. Tęstinis profesinis mokymas apima asmenų formalųjį ir neformalųjį profesinį mokymą.
Pirminiam profesiniam mokymui finansuojamos valstybės vietos, kurių skaičius nustatomas įvertinus įvairius kriterijus. Ūkio lėšas skiria institucija, turinti įstaigos savininko statusą.
Aukštojo mokslo studijos
Aukštojo mokslo studijos yra formaliojo švietimo dalis, vykdoma universitetuose ir kolegijose. Studijų programos yra universitetinės ir koleginės, skirstomos į tris pakopas: profesinio bakalauro ir bakalauro (pirmoji), magistrantūros (antroji) ir doktorantūros (trečioji).
Laipsnio nesuteikiančios studijų programos skirtos kvalifikacijai įgyti arba savarankiškai praktinei veiklai pasirengti. Studijos gali būti nuolatinės (ne mažiau kaip 45 kreditai per metus) ir ištęstinės (ne daugiau kaip 45 kreditai per metus). Profesinio bakalauro ir bakalauro studijų apimtis yra 180-240 kreditų, magistrantūros - 90-120 kreditų, doktorantūros - iki 4 metų (nuolatinės) arba iki 6 metų (ištęstinės).
Asmenys, stojantys į valstybinę aukštąją mokyklą, gali pretenduoti į valstybės finansuojamą studijų vietą. Geriausiai baigę bendrojo ugdymo mokyklą gali gauti valstybės studijų stipendiją nevalstybinėje aukštojoje mokykloje.
Šeimyninis ugdymas
Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. šeimos gali ugdyti vaikus namuose pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. Tam reikia vaiko ir tėvų (globėjų) sutikimo. Savivaldybė tvirtina mokyklų, galinčių padėti ugdytis šeimoje, sąrašą.
Mokyklos vadovas sudaro grupę, kuri vertina vaiko tinkamumą ugdytis šeimoje. Nors tėvai neprivalo turėti pedagoginio išsilavinimo, jie turi užtikrinti vaiko socializaciją, periodinius sveikatos patikrinimus, konsultacijas ir atsiskaitymus mokykloje. Mokykla aprūpina vaiką vadovėliais, paskiria konsultuojančius mokytojus ir du kartus per metus vertina mokinio pažangą.
tags: #teikti #neformaliojo #ugdymo #paslaugas #ikimokyklinio #ir
