Delfinų pasaulis visada žavėjo žmones savo paslaptimi ir neįprastais gebėjimais. Tačiau ar teko susimąstyti, kaip šie nuostabūs jūros gyvūnai gali padėti žmonėms, ypač tiems, kuriems reikalinga papildoma pagalba? Delfinų terapija, nors ir ne naujiena pasaulyje, Lietuvoje vis dar kelia daug klausimų ir susidomėjimo. Šiame straipsnyje gilinsimės į delfinų terapijos esmę, jos taikymą ir poveikį, remdamiesi tiek moksliniais tyrimais, tiek praktine patirtimi.
Brigita Kreivinienė, Lietuvos jūrų muziejaus Delfinų terapijos programos vadovė ir Klaipėdos universiteto mokslininkė, viena iš delfinų terapijos kūrėjų Lietuvoje, dalijasi savo ilgamete patirtimi. Jau daugiau nei dvidešimt metų ji dirba ten, kur susitinka žmogus ir delfinas, tyrinėdama jų tarpusavio ryšį ir terapinį poveikį.
Delfinų terapijos ištakos ir raida Lietuvoje
Delfinų terapijos centras Smiltynėje, priklausantis Lietuvos jūrų muziejui, šiemet švenčia dešimtmetį, tačiau pati terapija muziejuje vykdoma jau daugiau nei dvidešimt metų. „Prieš tai dirbome senose, kuklesnėse patalpose. Šiandien mūsų taikomas metodas yra gerokai išplėtotas ir grįstas holistiniu požiūriu, turime ir tam tinkamas patalpas“, - pasakoja B. Kreivinienė.
Terapija priskiriama papildomos alternatyvios medicinos sričiai. Specialistai, vedantys terapiją, privalo turėti delfinų terapeuto licencijas, kurias įgyja po podiplominių studijų programos. „Ši mūsų veikla integruota į e. sveikatos sistemą - duomenys apie terapiją registruojami oficialiai. Nuo šių metų pradžios žmonės, kurie dalyvauja terapijoje, vadinami pacientais, o ne klientais, kaip buvo anksčiau“, - teigia pašnekovė.
Mokslinis pagrindas ir praktinė patirtis
B. Kreivinienė pabrėžia, kad delfinų terapija turi būti grindžiama mokslu. Ji pati yra apgynusi daktaro disertaciją Suomijoje, kurios tema - delfinų terapija, ir daugelį metų tyrinėja šią sritį. „Nesu ta, kuri Lietuvoje sukūrė delfinų terapiją, tačiau buvau viena iš pirmųjų, prisijungusių prie pirmojo biomedicininio delfinų terapijos tyrimo“, - sako ji.
Tyrimai vykdomi nuolat, apimant įvairias gyvūnų terapijos formas, įskaitant delfinų, žirgų ir šunų terapiją. Tyrinėjama ne tik terapijos poveikis žmonėms, bet ir gyvūnų gerovė terapinio proceso metu.
Kodėl delfinai? Unikalūs gyvūnai
Kas daro delfinus tokiais ypatingais? „Jie gali būti ir kaprizingi. Man tai buvo atradimas, nors buvau skaičiusi daug literatūros: esą jie visi jaukūs, smalsūs, draugiški. Tačiau terapijos procese paaiškėjo, kad jie patys atsirenka, su kuo nori bendrauti“, - dalijasi patirtimi B. Kreivinienė.
Delfinų intelektas iki galo neištirtas, tačiau neabejotina, kad jis labai aukštas. Jie pasižymi stulbinančiu smalsumu ir gebėjimu jausti. Buvimas šalia jų suteikia ypatingą jausmą, primena vaikystę ir padeda pamiršti kasdienius rūpesčius.
Terapijos procesas ir poveikis
Delfinų terapija nėra paprastas pasiplaukiojimas. Tai kruopščiai suplanuotas procesas, skirtas spręsti konkrečias problemas. „Mes parengiame programą, nes yra labai aiški sritis, kurioje dirbame: neurosensomotorika. Tai - judesio formavimas, rankų ir kojų koordinacija, dėmesio sukaupimas, sensorinių poreikių atliepimas. Kiekvienas pacientas turi savo programą“, - aiškina B. Kreivinienė.
Terapija taikoma vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, cerebrinį paralyžių ar kitus raidos sutrikimus. Ji padeda mažinti sensorinius iššūkius, stiprinti vaiko gebėjimus, gerinti motoriką, žvilgsnio sutelkimą, pasitikėjimą savimi ir socialinius įgūdžius.
Prieš kiekvieną terapiją vaikas supažindinamas su delfinu. Pirmasis užsiėmimas ypač svarbus - jis skirtas abipusei pažinčiai ir pirmajam kontaktui. Terapijos metu vykdomos užduotys, lavinančios žvilgsnio koncentraciją, koordinaciją ir bendravimo įgūdžius.
Delfinų terapija padeda vaikui suprasti, ką reiškia draugystė, nes delfinas visuomet jį pasitinka, padeda atlikti užduotis ir tampa mokytoju. Buvimas vandenyje, judėjimas ir plaukimas skatina organizmą veikti aktyviai, padeda atsipalaiduoti ir geriau jausti savo kūną.
Pasaulinė patirtis ir poreikis Lietuvoje
Delfinų terapija yra paplitęs gydymo ir reabilitacijos būdas visame pasaulyje. Efektyviausiai ir kokybiškiausiai ją taiko JAV ir Izraelio specialistai. Tačiau didelis poreikis kelia ir dideles eiles - registracija į delfinų terapiją Lietuvoje vyksta tik kartą per dvejus metus, o užsiregistruoja dvejiems metams į priekį.
„Didžiulis poreikis - viena opiausių mūsų problemų. Aš visiškai suprantu tėvus, kurie jaučiasi nusivylę, negalėdami patekti į terapiją“, - sako B. Kreivinienė.
Terapija - ne vaistai
Svarbu suprasti, kad delfinų terapija neatstoja medikamentų, specialistų teikiamų procedūrų ar kitos būtinos pagalbos. Ji turėtų būti vertinama kaip sveikatingumo programa, padedanti atsipalaiduoti, įveikti vidines baimes ir pagerinti emocinę būseną.
„Mūsų darbo tikslas - suteikti mažyliui gerų emocijų, leisti pajusti, kas yra draugystė. Vaikas atsipalaiduoja, patiria džiaugsmo ir šios geros emocijos gali padėti lavėti kitose srityse“, - teigia B. Kreivinienė.
Nors delfinų terapija yra prieštaringai vertinama, jos poveikis vaikų ryšiui su šiais paslaptingais jūrų žinduoliais yra tikrai ypatingas. Kiekvienas vaiko pokytis, kiekviena šypsena - tai įrodymas, kad šis metodas, nors ir ne visada tradicinis, gali atnešti daug naudos.
