Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kuomet organizmas tampa jautresnis įvairioms infekcijoms. Nors ne visos infekcijos ar negalavimai laukiantis kūdikio būna itin rimti, ypač jeigu jus užpuolė įprastas peršalimo virusas, kankina rytinis pykinimas ar jaučiate nuovargį, tačiau nėštumo metu padidėja tikimybė susirgti konkrečiomis bakterinėmis infekcijomis. Vienos tokių ligų - skarlatina, kurią sukelia A grupės beta hemolizinis streptokokas. Nors skarlatina dažniausiai pasireiškia vaikams, ja gali susirgti ir suaugusieji, įskaitant nėščias moteris. Ši liga, nors ir valdoma šiuolaikiniais antibiotikais, reikalauja dėmesio dėl galimų komplikacijų.
Skarlatina - tai ūminė bakterinė infekcija, kurią sukelia A grupės beta hemolizinis streptokokas (Streptococcus pyogenes). Šis mikroorganizmas išskiria toksiną, dėl kurio atsiranda būdingas skarlatinos bėrimas ir kiti skarlatinos požymiai. Skarlatina laikoma viena iš dažniausių bakterinių vaikų infekcijų. Kai bakterija patenka į organizmą, ji išskiria toksiną, sukeliantį odos reakciją - paraudimą ir bėrimą. Infekcija plinta ne tik oro lašeliniu būdu, bet ir per bendrus daiktus, indus ar tiesioginį kontaktą. Skarlatinos simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus kelioms dienoms po kontakto su užsikrėtusiu asmeniu.

Skarlatinos simptomai nėštumo metu
Skarlatinos inkubacinis periodas trunka nuo 2 iki 7 dienų. Tai laikas nuo užsikrėtimo iki pirmųjų simptomų atsiradimo. Laikas nuo užsikrėtimo iki simptomų pradžios yra 1-4 dienos. Liga prasideda staiga, pakyla temperatūra, skauda gerklę, galvą, pykina, kartais vemiama, netenkama apetito, skauda pilvą, jaučiamas bendras negalavimas. Kartu būna padidėję ir skausmingi kaklo limfmazgiai, patinusios ir paraudusios tonzilės ir žiočių lankai, o ant kietojos, minkštojo gomurio ir ant liežuvėlio matomi tamsiai raudonos spalvos taškeliai.
Pirmą ar antrą dieną liežuvis apsitraukia pilkai baltos spalvos apnašu, pro kurį matosi raudoni liežuvio speneliai. Ketvirtą-penktą dieną liežuvio apnašas nusivalo, ir liežuvis tampa panašus į avietę. Po 12-48 valandų nuo karščiavimo pradžios atsiranda būdingas skarlatinai bėrimas. Pirmiausia atsiranda raudonos dėmelės apie ausis, kakle, krūtinėje, pažastyse, kirkšnyse ir per 24 val. bėrimas išplinta po visą kūną. Veidas pasidaro ryškiai raudonas, lieka pabalęs tik nosies- smakro trikampis.

Išplitus bėrimui oda atrodo kaip nudegusi saulėje, o dėl iškilusių bėrimo elementų ji būna panaši į žasies odą. Ryškiausi bėrimai būna ten, kur susidaro odos raukšlės: kaklo, pažastų, kirkšnių srityje, pakinklio raukšlėse. Dėl trapių kapiliarų trūkinėjimo šiose srityse gali atsirasti raudoni dryželiai, kurie išlieka dar 1-2 dienas išnykus viso kūno bėrimui.
Negydant, aukščiausiai temperatūra pakylą antrą dieną (38,4◦C ir daugiau) ir palaipsniui per 5-7 dienas sugrįžta į normą. Tinkamai gydant temperatūra nukrenta per 12-24 valandas. Maždaug po 6 dienų bėrimai pradeda blankti ir luptis. Odos lupimasis ryškiausias būna pažastų, kirkšnių srityje, kojų ir rankų pirštų galuose ir gali tęstis iki 6 savaičių.
Skarlatinos rizika nėštumo metu
Nėštumo metu moters imuninė sistema šiek tiek susilpnėja, todėl ji tampa jautresnė įvairioms infekcijoms, tarp jų ir streptokokui. Kai kuriais atvejais bakterija gali nesukelti jokių simptomų, tačiau vis tiek kelti riziką tiek moteriai, tiek vaisiui. Todėl labai svarbu atpažinti pavojų ir žinoti, kada būtina kreiptis į gydytoją.
Nors skarlatina šiandien nebėra tokia pavojinga, kaip anksčiau, svarbu šią ligą vertinti rimtai. Paprastai skarlatina trunka apie 7-10 dienų, tačiau dauguma sergančiųjų pradeda jaustis geriau jau po kelių dienų nuo antibiotikų vartojimo pradžios. Užkrečiamasis laikotarpis dažniausiai baigiasi praėjus maždaug 24 valandoms po pirmosios antibiotikų dozės, todėl po šio laiko žmogus įprastai nebeplatina infekcijos.
Galimos komplikacijos
Šiais laikais retai pasitaiko skarlatinos komplikacijų, tačiau negydant ar esant nesėkmingam gydymui, 3-5-ą dieną gali išsivystyti šios ankstyvos komplikacijos: plaučių uždegimas, otitas, paratonzilinis pūlinys, septicemija, meningitas, osteomielitas. 2-3-ą ligos savaitę gali pasireikšti vėlyvos ligos komplikacijos: reumatinė karštinė, postreptokokinis glomerulonefritas, sinovitas.
Liga pavojinga tuo, kad gali komplikuotis širdies raumens, inkstų, sąnarių uždegimu. Dažniau komplikacijos atsiranda nepakankamai gydytiems antibiotikais vaikams.
Skarlatina: simptomai ir gydymas – klauskite slaugytojos | @LevelUpRN
Skarlatinos diagnostika ir gydymas nėštumo metu
Liga diagnozuojama remiantis klinikiniais požymiais ir laboratorinių tyrimų duomenimis. Pirmomis dienomis bendrame kraujo tyrime būna padidėjęs leukocitų skaičius, per antrą savaitę gali padidėti eozinofilų kiekis kraujyje, būna padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis(ENG). Kad nustatyti, ar sukėlėjas yra streptokokas, gali būti atliekamas greitas streptokokų nustatymo testas. Jo metu paimamas mėginys nuo tonzilių ir ryklės, ir per kelias minutes naudojant specialias diagnostines juosteles nustatoma, ar paimtame mėginyje yra streptokokų antigenų. Jei šis testas neigiamas, streptokokinei infekcijai patvirtinti turėtų būti atliekamas ryklės nuogramdų pasėlis.
Pirmo pasirinkimo vaistas skarlatinai gydyti yra Penicilinas. Jei vaikas alergiškas Penicilinui, skiriamas Eritromicinas. Antibiotikas turi būti skiriamas bent 10 dienų. Sunki skarlatinos forma gydoma ligoninėje, leidžiant antibiotikus į veną. Karščiuojant skiriamas paracetamolis ar ibuprofenas. Gerklė skalaujama dezinfekuojančiais tirpalais. Svarbu vartoti daug skysčių, arbatų.
Nustačius streptokoko infekciją nėštumo metu, gydytojai skiria antibiotikus, pritaikytus nėščiosioms. Dažniausiai naudojamas penicilinas arba kiti saugūs preparatai, kurie nekenkia vaisiui. Jei nėščioji yra alergiška penicilinui, parenkamos alternatyvios priemonės. Svarbiausia yra gydymo laikas. Jei aptinkamas B grupės streptokokas, antibiotikai dažniausiai skiriami gimdymo metu, siekiant apsaugoti kūdikį nuo užsikrėtimo. Tokia taktika leidžia išvengti daugumos sunkių naujagimio komplikacijų. Jei infekcija pasireiškia aktyviais simptomais (pvz., angina), gydymas pradedamas iš karto.
Tinkamai paskirti antibiotikai nėštumo metu yra saugūs tiek motinai, tiek vaisiui. Didžiausia klaida - vengti gydymo, nes negydoma infekcija kelia kur kas didesnę grėsmę kūdikiui nei pats vaistas.

Skarlatinos profilaktika nėštumo metu
Vengti kontakto su sergančiu asmeniu. Sergantis vaikas turėtų būti izoliuotas nuo kitų šeimos narių, ypač jaunesnių brolių, seserų. Sergančio vaiko indus, virtuvės įrankius laikyti atskirai nuo kitų šeimos narių naudojamų įrankių.
Nors visiškai išvengti streptokoko infekcijos neįmanoma, nėštumo metu galima žymiai sumažinti riziką taikant prevencines priemones. Viena svarbiausių yra reguliari nėštumo priežiūra - gydytojas atlieka tyrimus dėl B grupės streptokoko paprastai tarp 35-37 nėštumo savaitės. Jei tyrimas teigiamas, gimdymo metu skiriami antibiotikai, kurie apsaugo naujagimį.
Kasdieninėje rutinoje svarbu laikytis asmens higienos: dažnai plauti rankas, vengti kontakto su sergančiais žmonėmis, nenaudoti bendrų stalo įrankių ar gėrimų. Aplinkai valyti ir dezinfekuoti reikia naudoti karštą vandenį ir buitines valymo arba dezinfekcines valymo priemones. Valyti ir dezinfekuoti galima virinant, skalbiant, plaunant, šluostant.
Nors skarlatina sukelia bakterija, ne virusas, ir apsigimimų nesukelia, visais atvejais, kai kyla abejonių ar yra simptomų, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
tags: #skarlatina #ir #nestumas

