Nėštumas - tai ypatingas metas, kai moters organizmas patiria daugybę pokyčių, siekiant užtikrinti optimalią vaisiaus vystymosi aplinką. Visi būtiniausi maisto komponentai, vitaminai ir mineralai, kurių reikia augančiam mažyliui, gaunami tik iš mamos. Dėl šios priežasties nėščios moters mitybos poreikiai ir jos organizmo funkcionavimas tampa itin svarbūs. Nėščios moters energijos poreikis padidėja 10-15 proc., o žindymo laikotarpiu papildomai reikia vidutiniškai 476-500 kcal per parą.
Kai kurie vitaminai ir mineralai nėštumo metu tampa tokie svarbūs, kad jų poreikis beveik padvigubėja. Būtent pirmaisiais nėštumo mėnesiais pradeda formuotis vaisiaus organų sistemos, klojamas pamatas, nuo kurio priklauso tolesnis vaiko vystymasis. Jau šiuo laikotarpiu labai svarbu, kad vaisius būtų aprūpintas visaverčiais vitaminais ir mineralais. Tačiau apie nėštumą paprastai moteris sužino daug vėliau, kai toks svarbus etapas jau būna praėjęs.
Sveika gyvensena ir mityba mokslinėje literatūroje yra minima kaip neginčijamai svarbus veiksnys nėščios moters ir būsimo kūdikio sveikatai. Besilaukiančios moters organizme įvyksta daug pokyčių, dėl kurių padidėja ne tik bazinių maisto medžiagų, tokių kaip baltymai, riebalai ir angliavandeniai, bet ir vitaminų, mikroelementų poreikis. Nėštumo metu, net ir vartojant visavertį maistą, gali pritrūkti vaisiaus vystymuisi svarbių vitaminų ir mikroelementų. Darnton-Hill ir bendraautoriai aprašė, kad mikroelementų trūkumas gali epigenetiškai paveikti genų raišką, kurie reguliuoja vaisiaus vystymąsi, ir lemti padidėjusią riziką sirgti lėtinėmis ligomis suaugus. Kitų šaltinių duomenimis, neadekvati mityba, vitaminų ir mikroelementų trūkumas sukelia vaisiaus metabolizmo pokyčius, kurie ne tik daro įtaką nėštumo eigai, bet ir didina metabolinių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, tikimybę vėliau, nes vyksta vaisiaus metabolinis programavimas. Moters mitybos būklė svarbi dar prieš pastojant.
B grupės vitaminai
B grupės vitaminai dalyvauja reguliuojant medžiagų apykaitą, padeda sumažinti rezistentiškumą insulinui ir yra svarbūs nervų sistemos vystymuisi, nervinio vamzdelio užsidarymui. Vitaminas B6 (piridoksinas) dalyvauja aminorūgščių apykaitoje ir yra daugelio reakcijų, tokių kaip neuromediatorių sintezė, katalizatorius. Vitaminas B6 padeda sumažinti pykinimą. Šio vitamino gausu mėsoje (jautiena, kiauliena, vištiena), žuvyje (tunas, lašiša), avižose, bananuose, slyvose, avokaduose ir bulvėse. Nėštumo metu papildomas vartojimas nėra būtinas. PSO rekomenduojama paros norma nėščiosioms - 1,9 µg.
Vitaminas B12 (kobalaminas) dalyvauja įvairiose medžiagų apykaitos fermentinėse reakcijose ir yra reikalingas aminorūgšties metionino ir tetrahidrofolato (folio rūgšties metabolitas) sintezei. Vitamino B12 gausu tik gyvulinės kilmės produktuose: mėsoje (ypač jautienoje), piene ir jo produktuose, žuvyje. Šis vitaminas, kartu su folio rūgštimi, reikalingas vaisiaus protinės ir motorinės funkcijos vystymuisi. Moterys, kurios yra turėjusios skrandžio operacijų arba yra veganės, gali turėti vitamino B12 deficitą, tad joms nėštumo metu reikėtų vartoti šio vitamino papildus. Kitoms moterims papildų vartojimas nėra būtinas.
Folio rūgštis (vitaminas B9)
Ypatingai svarbu vartoti dar iki pastojant folio rūgštį (vitaminą B9), nes šis vitaminas apsaugo nuo įvairių raidos ydų, nervų sistemos defektų. Folio rūgštis būtina eritrocitų gamybai, placentos augimui ir vaisiaus nugaros smegenų formavimuisi. Folio rūgštis yra sintetinis gamtoje esančio B vitamino analogas. Ji dalyvauja DNR (deoksiribonukleino rūgšties) bei RNR (ribonukleino rūgšties) biosintezėje, homocisteino ir aminorūgščių apykaitoje. Homocisteinas prisideda prie kraujagyslių sienelės pažeidimo ir aterosklerozės vystymosi. Tyrimų duomenimis, homocisteino koncentracija kraujyje priklauso nuo mitybos, genetinių faktorių, vitaminų B ir folio rūgšties koncentracijos kraujyje - kuo mažesnis šių vitaminų kiekis kraujyje, tuo didesnė homocisteino koncentracija. Folio rūgšties trūkumas nėštumo metu yra susijęs su padidėjusia megaloblastinės anemijos rizika, tačiau nedidina priešlaikinio gimdymo rizikos. Šios medžiagos trūkumas susijęs su nervinio vamzdelio defektais, anemija, sulėtėjusiu intrauterininiu augimu, mažu gimimo svoriu ir padidėjusia rizika sirgti koronarine širdies liga, miokardo infarktu vėlesniu kūdikio gyvenimo etapu.
Folio rūgšties poreikis nėštumo metu labai padidėja dėl pagreitėjusio ląstelių dalijimosi, padidėjusio jų skaičiaus ir vaisiaus augimo. Folio rūgšties vartojimas dar iki nėštumo gerokai sumažina nervinio vamzdelio užsidarymo defektų išsivystymo riziką. Pastebėta, kad, padidėjus folio rūgšties vartojamumui prieš nėštumą ir jo metu, nervinio vamzdelio užsidarymo defektų dažnis reikšmingai sumažėjo. Vartojant folio rūgštį, nervinio vamzdelio defektų sumažėja net 46 proc. Nėščioms moterims rekomenduojama maitintis daug folatų turinčiu maistu - duona, grūdais, citrusiniais vaisiais, žaliomis lapinėmis daržovėmis, riešutais. Folio rūgšties papildus rekomenduojama vartoti visoms pastoti planuojančioms moterims, pradedant juos vartoti dar prieš pastojant ir tęsiant iki 12 nėštumo savaitės. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojama paros folio rūgšties dozė yra 400 µg.
Vitaminas D
Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas, kurio yra piene ar sultyse. Natūraliai vitamino D gausu kiaušiniuose ir žuvyje (pvz., lašišoje). Dalis šio vitamino yra gaminama odos ląstelėse saulės ekspozicijos metu. Neatsižvelgiant į tai, ar Vitaminas D į organizmą pateko egzogeniniu (su maistu) ar endogeniniu (pasigamino organizme) keliu, tolesnis jo metabolizmas kepenyse ir inkstuose yra būtinas, siekiant sudaryti aktyvią vitamino D formą - 1,25-dihidroksicholecalciferolį, dar vadinamą kalcitrioliu. Jis skatina kalcio rezorbciją iš žarnyno, o kalcis užtikrina sveiką kaulų mineralizaciją ir augimą. Vitamino D trūkumas yra nustatomas labai dažnai, ypač moterims, kurios maitinasi veganiška ar vegetariška dieta, gyvena šaltojo klimato zonoje. Lietuva yra priskiriama padidėjusiai vitamino D trūkumo rizikos zonai, todėl moterys, nevartojančios jo papildų, turi 47 proc. didesnę riziką išsivystyti šio vitamino trūkumui vasarą ir 69 proc. didesnę riziką - žiemą. Moterys, turinčios antsvorio, yra priskiriamos didesnei vitamino D trūkumo rizikos grupei, nes jų organizme šio vitamino poreikis yra natūraliai didesnis ir ne nėštumo metu. Vitamino D trūkumas nėštumo metu gali lemti įgimtojo rachito išsivystymą, kaulų lūžius. Nors tai yra pavojingos komplikacijos naujagimio sveikatai, tačiau nėra bendros nuomonės dėl vitamino D vartojimo būtinumo nėštumo metu. Rutiniškai visoms nėščiosioms skirti vitamino D papildų PSO nerekomenduoja. Jei vitamino D trūkumas yra stebimas atlikus 1,25-dihidroksicholekalciferiolio testą kraujyje nėštumo metu, vitamino D rekomenduojama vartoti po 200 TV kasdien. PSO rekomenduojama paros dozė visoms nėščiosioms - 5µg (200 TV).
Vitaminas A
Vitaminas A yra gyvybiškai svarbus ląstelių diferenciacijai ir proliferacijai, stuburo, širdies, akių ir ausų vystymuisi. Šio vitamino trūkumas yra retas reiškinys, tačiau motinų, kurios nėštumo metu trūko vitamino A, naujagimiams stebėtas didesnis mirtingumas, kuris gali būti susijęs su imuninės sistemos defektais. Nors dauguma mikroelementų saugių dozių intervalai yra platūs, vitaminas A yra išimtis. Per didelės kasdienės vitamino A dozės (>10 000 TV) yra susijusios su kraniofacialiniais (veido, ausų, gomurio) ir įgimtaisiais širdies defektais. Su teratogeniniu (kenkiančiu vaisiaus sveikatai) efektu susijusi tik vitamino A forma retinolis. Maisto produktuose esantys karotenoidai šio poveikio neturi. Todėl nėščioms moterims vitamino A rekomenduojama neviršyti daugiau nei 8 000 TV/p.
Omega-3 riebalų rūgštys
Omega-3 riebalų rūgštys yra reikalingos vaisiaus smegenų vystymuisi ir yra susijusios su geresne neišnešiotų naujagimių regos funkcija, geresne kardiovaskuline sveikata kūdikiui paaugus. Itin svarbios yra eikozapentaeno (EPA) ir dokozaheksano (DHA) rūgštys. EPA palaiko gerą širdies, imuninės sistemos funkciją ir veikia uždegiminį atsaką, o DHA užtikrina geras centrinės nervų sistemos ir regos funkcijas. Omega-3 riebalų rūgštys dalyvauja subalansuotoje prostaglandinų produkcijoje. Pastarieji dalyvauja organizmo uždegiminio atsako, kraujo spaudimo, krešėjimo sistemos ir nervinio impulso perdavimo veiklose. EPA ir DHA gausu riebiose žuvyse, tokiose kaip lašišos, sardinės, skumbrės. Tačiau nėščios moterys žuvį turėtų valgyti ne dažniau kaip 2 kartus per savaitę (porcijos dydis - 140 g), nes tam tikrose jų rūšyse yra daugiau žalingo mikroelemento merkurijaus. Žuvys, kuriose merkurijaus daugiausiai, yra durklažuvės, rykliai, karališkosios skumbrės, cigariniai ešeriai ir buriažuvės. Šių rūšių žuvies valgyti nėštumo metu nerekomenduojama. Nėščiosioms, kurios nevalgo žuvies, rekomenduojama mitybą papildyti žuvų taukais, kuriuose yra omega-3 riebalų rūgščių, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į žuvų taukų sudėtį. Nėščiosioms reikėtų vengti tų žuvų taukų preparatų, kuriuose gausu vitamino A.
Geležis
Geležies poreikis nėštumo metu labai padidėja antroje nėštumo pusėje - ji yra būtina siekiant užtikrinti pakankamą vaisiaus kraujotaką ir deguonies pernašą. Nėštumo metu rekomenduojama valgyti daug geležies turinčio maisto - raudonos mėsos, kiaušinių, riešutų, žalių lapinių daržovių, džiovintų vaisių. Vitaminas C padeda pasisavinti geležį, tad suvartojus geležies preparatą ar po valgio rekomenduojama atsigerti citrusinių vaisių sulčių. Kava ir arbata mažina geležies pasisavinimą, tad jų gerti kartu su pagrindiniu patiekalu nepatariama. Moterys, kurioms yra nustatomas geležies deficitas, gali turėti anemijos kliniką, o atlikus laboratorinius tyrimus kraujyje gali būti stebima maža feritino koncentracija.
Kalcis
Kalcio, kaip ir kitų mikroelementų, poreikis nėštumo metu padidėja. Nėštumo metu vaisius pasisavina apie 30 g kalcio, iš kurio 25 g yra atidedami į kaulus. Kalcis be galo svarbus vaisiaus kaulų vystymuisi, palaiko gerą motinos skeleto funkciją. Nustatyta, kad kalcio preparatų vartojimas nėštumo metu sumažina preeklampsijos ir hipertenzijos riziką. Tačiau šioms moterims buvo nustatyta didesnė HELLP sindromo rizika (HELLP - hemolizė, padidėję kepenų fermentai, mažas trombocitų kiekis). Kalcio vartojimas neturėjo jokios įtakos eklampsijos ar nėščiųjų mirties rizikos didėjimui. Taip pat kalcio vartojimas nedidino naujagimio neišnešiotumo ar mažo gimimo svorio rizikos.
Šio mikroelemento absorbcija nėštumo metu gerokai padidėja, tačiau kalcio absorbcija priklauso nuo aktyvaus vitamino D kiekio organizme, tad svarbu vengti ir šio vitamino trūkumo. Lengvai pasisavinamo kalcio gausu pieno produktuose - piene, kefyre, jogurte, sūryje, varškėje. Pieno stiklinė ar 200 g varškės yra 300 mg kalcio. Geriau rinktis natūralų jogurtą, siekiant išvengti gausaus cukraus vartojimo. Moterims, kurios netoleruoja laktozės, rekomenduojama rinktis sojų pieną, migdolus arba kalciu papildytas avižas. PSO rekomenduoja kalcio papildus skirti nėščiosioms, kurios vartoja mažai kalcio turinčius produktus, ir toms, kurios serga arterine hipertenzija, turi padidėjusią preeklampsijos riziką. Rekomenduojama kalcio norma nėštumo ir žindymo laikotarpiu yra 1000-1200 mg per parą.
Jodas
Jodas yra gyvybiškai svarbus mikroelementas, nes iš jo nėščiosios organizme gaminasi skydliaukės hormonai, kurie būtini normaliai vaisiaus centrinės nervų sistemos raidai, kognityvinių ir elgesio funkcijų brendimui. Jodo trūkumas yra viena iš išvengiamų protinių ir elgesio funkcijų sutrikimo priežasčių. Jodo trūkumui labiausiai jautrus vaisius yra pirmaisiais brendimo mėnesiais, tad jodo papildų reikėtų pradėti vartoti dar prieš pastojant ar pirmosiomis nėštumo savaitėmis. Norint tai pasiekti, moterys turėtų vartoti 150-250 µg jodo kasdien. Maksimali dozė, kurią gali vartoti nėščioji, yra 600 µg jodo per dieną. Didesnė nei 1 100 µg dozė yra nesaugi. Moterims, kurios turi sutrikusią skydliaukės funkciją, tam tikra didesnė jodo dozė turėtų būti skiriama pasikonsultavus su gydytoju endokrinologu. PSO rekomenduoja jodo papildų vartojimą nėščioms moterims, gyvenančioms šalyse, kur jodu papildytos druskos prieinamumas yra prastas, arba jodu papildytos druskos programa nėra įgyvendinama. Tokiu atveju nėščios moterys jodo turėtų vartoti 250 µg/p. Jodo su maistu galima gauti valgant žuvį, jūros ir pieno produktus. Tačiau net sveikai maitinantis ir maisto gamyboje naudojant jodu papildytą druską, jūros produktus bent 2 kartus per savaitę bei pieno produktus, per dieną jodo galima gauti iki 100 μg, tad organizmas reikalauja pridėtinio 100-150 μg jodo. Jo galima gauti vartojant maisto papildus.
Vitaminai C ir E, magnis, cinkas
Vitaminas C (askorbo rūgštis) yra svarbus antioksidantas, dalyvaujantis kolageno sintezėje. Nėštumo metu vitamino C reikia vartoti 10 g/d. daugiau, tačiau šis poreikis turi būti patenkinamas mityba. Vitamino C gausu kopūstuose, pomidoruose, paprikose, brokoliuose, braškėse, ananasuose, juoduosiuose serbentuose, kiviuose ir citrusiniuose vaisiuose.
Vitaminas E (tokoferolis) - antioksidantų grupės narys, kuris patenka į vaisiaus kraujo apykaitą tik 12 nėštumo savaitę. Vitamino E deficitas yra itin retas reiškinys, todėl daugiau susirūpinimo kelia vitamino E perteklius, kuris, įvairių tyrimų duomenimis, yra susijęs su gimdymo komplikacijomis, didesne tikimybe išsivystyti kardiovaskulinei ligai vėlesniu vaiko gyvenimo periodu. Vitamino E gausu augalų aliejuose (alyvuogių, saulėgrąžų, rapsų), kiaušinių tryniuose, riešutuose ir sėklose (moliūgų, saulėgrąžų, sezamų).
Vaisius kasdien sukaupia 1 g magnio, o moters magnio poreikius dažniausiai tenkina mityba. Magnio papildai yra rekomenduojami moterims, kurios patiria raumenų mėšlungį. Magnio gausu riešutuose, grūdinėse kultūrose, žaliose lapinėse daržovėse.
Cinko trūkumas iš karto neaktyvina cinko išlaisvinimo iš nėščios moters skeleto sistemoje esančių atsargų, todėl šio mikroelemento deficitas gali išsivystyti staiga. Itin retai tai gali padidinti įgimtųjų deformacijų ir smegenų veiklos sutrikimų riziką. Jo trūkumas susijęs su mažu vaisiaus svoriu pirmame ir trečiame trimestre. Cinko šaltinis yra raudona mėsa, jūros produktai ir grūdinės kultūros. Mokslinių tyrimų duomenimis, cinko preparatų skyrimas nėščioms moterims nepagerina naujagimio sveikatos būklės, palyginti jas su moterims, kurioms cinko papildai nėra skiriami. Visų šioje pastraipoje minėtų mikroelementų ir vitaminų Stoka nėštumo metu yra itin reta, o išsivystęs jų trūkumas kompensuojamas mityba, tad šių medžiagų papildų vartoti poreikio nėra.
Kalis ir jo svarba nėštumo metu
Kalis yra be galo svarbus mineralas mūsų organizmui, kuris būtinas, kad galėtume normaliai funkcionuoti. Jis palaiko širdies veiklą, nervų ir raumenų funkciją. Kalis yra būtinas, kad organizme būtų išlaikoma rūgščių-bazių pusiausvyra, normalus kraujo spaudimas ir užtikrintas tinkamas nervų bei širdies sistemų darbas. Be to, šis mineralas padeda išsaugoti raumenų masę, užtikrinti kaulų stiprumą ir stabilią inkstų funkciją.
Suaugusiam žmogui per parą rekomenduojama gauti maždaug 2-4 g kalio. Kalio norma suaugusiam žmogui yra 3,5-5,0 mmol/l, o nukrypimai nuo šios normos gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Kalio norma moterims ir vyrams yra panaši, tačiau tam tikri hormoniniai svyravimai gali daryti įtaką kalio lygiui, ypač menstruacijų ar nėštumo metu. Kalio norma vaikams gali būti šiek tiek aukštesnė dėl intensyvaus augimo, todėl svarbu atkreipti dėmesį į šį rodiklį.
Kalio trūkumas, dar žinomas kaip hipokalemija, atsiranda, kai kalio kiekis organizme tampa žemesnis nei normalus. Kalio trūkumas organizme gali sukelti įvairius simptomus, kurie dažnai būna subtilūs ir nespecifiniai. Dažniausi kalio trūkumo simptomai yra nuovargis, raumenų silpnumas, mėšlungis bei spazmai, ypač kojų raumenyse. Kartais žmonės gali jausti ir virškinimo sistemos sutrikimus, tokius kaip vidurių užkietėjimas ar pilvo pūtimas.
Kalio trūkumą gali signalizuoti visa puokštė simptomų, priklausomai nuo to, koks didelis jo trūkumas organizme yra: nuovargis, silpnumas; apetito stoka; apatija ar net depresija; negebėjimas susikoncentruoti; raumenų spazmai, skausmas; padažnėjęs širdies plakimas; padažnėjęs šlapinimasis. Ilgalaikis kalio trūkumas gali sukelti labai rimtų sveikatos problemų, o ekstremaliais atvejais net mirtį.
Hipokalemija - būklė, kurią sukelia per mažas kalio kiekis kraujyje. Šiai būklei būdinga širdies aritmija, tachikardija ir net širdies sustojimas. Kalio trūkumas išbalansuoja raumenų funkcijas, dėl ko gali atsirasti raumenų silpnumas ar net paralyžius. Dėl kalio trūkumo gali pasireikšti nervų funkcijos sutrikimai, tokie kaip dezorientacija ar letargija. Ilgalaikis kalio trūkumas gali lemti tai, kad kauluose sumažės ir kalcio kiekis, o taip padidės osteoporozės rizika. Kalio trūkumas gali padidinti šlapimo rūgšties kiekį, o tai gali sukelti inkstų akmenis.
Per mažas kalio kiekis kraujyje gali lemti įvairūs veiksniai, dažniausiai susiję su netinkama mityba arba sveikatos sutrikimais. Kiti svarbūs veiksniai yra diuretikų (šlapimą varančių vaistų) vartojimas, kuris skatina kalio išsiskyrimą per inkstus. Be to, per mažas kalio kiekis gali būti susijęs su mitybos trūkumais, kai maiste nėra pakankamai kalio turinčių produktų, tokių kaip daržovės, vaisiai ir pieno produktai, ilgalaikiu badavimu.
Nėštumas: irzlumas, nemiga, mėšlungis. Mamos mityba, magnio trūkumas, gydytojos patarimai.
Nėštumo metu magnio reikia daugiau, nes šiuo laikotarpiu didesnis jo kiekis išsiskiria su šlapimu. Trūkstant magnio būsimai mamai gali padidėti kraujospūdis, sutrikti širdies darbas, atsiranda nervingumas. Jo stoka gali paskatinti preeklampsiją, priešlaikinį gimdymą, trūkstant magnio nėščiąją kamuoja blauzdų mėšlungis, galvos svaigimas, ji pasidaro dirgli, gali pykinti. Magnis ypač reikalingas žmogaus organizmui, nes jis dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose, kurių metu gaminama ir kaupiama energija. Jis taip pat palaiko visų mikroelementų ir baltymų pusiausvyrą, užtikrina sveiką kaulų struktūrą, tinkamą imuninės ir nervų sistemos funkcionavimą. Kai organizmui trūksta magnio, dažnai atsiranda skausmingas kojų mėšlungis ir galūnių tirpimas. Taip pat vargina galvos skausmai, svaigulys, miego sutrikimai, pykinimas ar vėmimas, pasireiškia skrandžio ir žarnyno spazmai, o moterims jie gali atsirasti ir gimdos srityje. Taip pat sumažėja dėmesio koncentracija, energingumas ir darbingumas, atsiranda padidėjęs jautrumas, suprastėja nuotaika, nerimas, pasireiškia netgi depresijos simptomai. Be to, žmogus gali jausti padažnėjusį ir neritmišką širdies plakimą. Magnio trūkumas būdingas darbingo ir vyresnio amžiaus žmonėms dėl tų pačių priežasčių kaip ir kalio atveju, tačiau kalbėdami apieMagnį turime išskirti dar vieną žmonių grupę - nėščiąsias. Jeigu atlikus tyrimą, nustatomas magnio trūkumas ar žemiausia jo normos riba, kuri yra 0,6 mmol/l, šio mineralo atsargas organizme patariama papildyti su maisto papildais.
Kalio ir magnio šaltiniai
Tinkamą kalio kiekį organizme užtikrinti padės sveika ir subalansuota mityba, į kurią bus įtraukti šiuo mineralu praturtinti produktai: visų rūšių kruopos, riešutai, bananai, pomidorai, bulvės, pupelės, avokadai, lapinės ir ankštinės daržovės bei džiovinti vaisiai. Magnio atsargas organizme padidinti taip pat padės tam tikri maisto produktai: riešutai, sėklos, pupelės, avokadai, žuvis, džiovinti vaisiai, grūdinės kultūros, medus, salotos, špinatai ir obuoliai.
Kalio trūkumo prevencija ir korekcija nėštumo metu
Norint atstatyti kalio kiekį organizme, svarbu pasirūpinti tinkama mityba ir, esant poreikiui, naudoti papildus. Pirmiausia, rekomenduojama į kasdienį racioną įtraukti daugiau kalio turinčių produktų, tokių kaip bananai, apelsinai, bulvės, špinatai, pomidorai ir avokadai. Jei kalio trūkumas yra rimtesnis, gydytojas gali rekomenduoti kalio papildus, tačiau šiuos reikia vartoti tik pagal specialistų nurodymus, kadangi per didelis kalio kiekis gali būti toks pat pavojingas kaip ir jo trūkumas. Be to, labai svarbu stebėti organizmo skysčių balansą - gerti pakankamai vandens ir vengti dehidratacijos, kuri gali paveikti kalio lygį.
Kai kurioms moterims, patiriančioms kalio trūkumą nėštumo metu, gali tekti vartoti specifinius vaistus, pavyzdžiui, kalio chloridą. Kalio chloridas GSK - tai pailginto atpalaidavimo tabletės, kuriose yra kalio chlorido. Veiklioji medžiaga (kalio chloridas) laipsniškai atpalaiduojama iš vaisto ir laipsniškai įsisavinama, todėl nesusidaro didelė kalio koncentracija virškinimo trakte. Taip išvengiama šalutinio poveikio, kuris paprastai atsiranda dėl dirginamojo kalio chlorido poveikio virškinimo trakto gleivinei ir dėl staigaus bei ryškaus kalio koncentracijos serume padidėjimo. Kalio chloridą reikia vartoti atsargiai, nes dažnai nėra tiksliai žinomas jo nepakankamumo laipsnis ar tinkama paros dozė. Pacientams, sergantiems inkstų nepakankamumu, kalio chlorido vartoti negalima. Stipriai perdozavus arba kartu vartojant kalį sulaikančių diuretikų (šlapimo išsiskyrimą skatinančių vaistų) ar angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorių (vaistų padidėjusiam kraujo spaudimui gydyti), gali atsirasti hiperkalemija (per didelis kalio kiekis kraujyje).
Dažnai, pasikliaujant tik maistu, neįmanoma aprūpinti organizmo reikiamu visų būtinų vitaminų ir mineralų kiekiu, ypač kai jų poreikis yra padidėjęs. Didesnis vitaminų ir mineralų poreikis išlieka ir gimus kūdikiui, tad maisto papildus gali tekti vartoti visą nėštumo ir žindymo laikotarpį, be pertraukos.
Nesaugios ar žalingos medžiagos nėštumo metu
Aptarus, kokie vitaminai ir mikroelementai yra būtini sveikam vaisiaus vystymuisi, svarbu paminėti ir kelis, kurių PSO vartoti nerekomenduoja. Tai švinas, per didelis vitamino A kiekis ir merkurijus.
Švinas - sunkiųjų metalų atstovas, žalingas visiems, ne tik nėščioms moterims. Jei kontaktas su švininiais maisto laikymo indais ar švino turinčiomis susidėvėjusiomis teflonu padengtomis keptuvėmis yra didelis, švinas gali pereiti placentos barjerą ir patekti į vaisiaus audinius. Švino patekimas į organizmą yra susijęs su padidėjusia hipertenzijos, savaiminio aborto, mažo gimimo svorio rizika. Siekiant išvengti vitamino A perdozavimo, nėščios moterys turėtų vengti valgyti daug gyvulių kepenų, retinolio turinčių produktų (pvz., žuvies taukų). Augalinės kilmės produktai, kuriuose gausu karoteno, yra geresnis pasirinkimas, nes karotenas yra neteratogeniškas.
Merkurijus yra medžiaga, kuri kaupiasi didelių vandenyno žuvų mėsoje (pvz., ryklių, tunų, durklažuvių (kardžuvių), karališkųjų skumbrių, buriažuvių). Baltijos jūros užterštumas didėja, tad nėščiosioms nepatartina valgyti žuvies, pagautos šioje jūroje. Negana tuo, merkurijus kaupiasi ir gėlo vandens žuvyse - europinėse lydekose, ešeriuose ir gėlavandenė...
