Ankstyvasis vaiko vystymasis yra labai svarbus etapas, kuriam didelę įtaką daro saugi, stimuliuojanti ir meilės kupina aplinka. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad vaikui nuo pat kūdikystės itin svarbus bendravimas, kurį jis pats aktyviai siekia inicijuoti. Todėl svarbu bendrauti su mažyliu, jį kalbinti, dainuoti ir tiesiog skirti jam dėmesio, skatinant visapusį jo vystymąsi.

Vaikų lavinimas gali būti smagus ir įtraukiantis. Lavinančios veiklos vaikams pagal amžių yra viena iš dažnų paieškos internete formuluočių. Mokant ir tobulinant vaikų įgūdžius, būtina atsižvelgti į jų amžių ir konkretų raidos etapą. Jei kada pritrūktų idėjų, pateikiame naudingų gairių skirtingo amžiaus grupių vaikams lavinti bei tinkamų veiklų ir priemonių pavyzdžių.

Vaikų raidos etapai ir lavinimo ypatumai

Kūdikystė (nuo gimimo iki 6 mėnesių)

Jau nuo kūdikystės labai svarbus bendravimas. Pasirūpinkite, kad vaikas praleistų laiko atsigulęs ant pilvo. Leiskite vaikui žaisti su skirtingų raštų, ryškiais žaislais. Mažyliui parūpinkite žaislų, kuriuos vaikui saugu dėti į burną, patogu dezinfekuoti ir nuplauti. Dainuokite, jei grojate muzikos instrumentais, švelniai pagrokite mažyliui. Kūdikių sensoriniam vystymuisi svarbus laikas ant pilvuko, manipuliacija minkštais skirtingų tekstūrų žaislais, naudinga švelni, tyli muzika bei švelnūs masažai.

Nuo 6 mėnesių iki 1 metų

Nuo 6 mėnesių mažylis darosi vis aktyvesnis, šiuo amžiaus laikotarpiu jis pradeda sėdėti, ropoti, stotis ir net vaikščioti. Žinoma, vaikų raida yra labai individualus procesas, tačiau vyksta ta pačia seka. Sutelkite dėmesį į mažylio stambiąją ir smulkiąją motoriką, ankstyvąjį kalbos ugdymą ir vaizduotės skatinimą. Išbandykite žaislus, kurie skirti rūšiuoti spalvas ir formas. Atsižvelgdami į vaiko motorikos išsivystymą ir jau įgytus įgūdžius, skatinkite jį atsisėsti, šliaužti, ropoti, vėliau atsistoti ir žengti žingsnius. Išbandykite didelių detalių mažyliui saugias dėliones ir kitokius žaislus, skatinančius pažinimo funkcijų vystymąsi, smulkiąją motoriką, akies-rankos koordinaciją. Mažyliui ypač naudinga dėlioti daiktus į skirtingų dydžių talpas, juos išimti. Skatinkite vaiko žaidimą su lėlėmis, mašinėlėmis, vaikiškais baldais (pvz. virtuvėle). Taip paskatinsite mažylio kalbos žodyno vystymąsi, atmintį ir suvokimą.

1-2 metai

1-2 metų mažyliai susipažįsta su juos supančiu pasauliu su beribiu smalsumu ir nuostaba. Būtent šiuo svarbiu laikotarpiu padedami pamatai visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi. Pojūčiams lavinti: pripildykite indą ryžių, pupelių, vandens ar smėlio. Pridėkite skirtingų tekstūrų objektų, kad vaikai galėtų liesti ir tyrinėti. Labai naudingas piešimas pirštais. Naudokite saugius, nuplaunamus dažus, kad vaikai galėtų tyrinėti skirtingas spalvas ir tekstūras. Leiskite vaikui dėlioti jo amžiui tinkančius, saugius blokelius. Puikiai tinka 1-2 metų vaikams pritaikyti vaikiški konstruktoriai. Svarbiausia, bendraukite su vaiku kaip su suaugusiu. Užduokite klausimus, išklausykite, švelniai pataisykite kalbos klaidas, pagirkite. Vaikai noriai žaidžia su tikrus daiktus primenančiais žaislais: žaisliniais telefonais, gyvūnėliais, vaikiškomis virtuvėlėmis, mašinėlėmis, lėlėmis.

Nuo 2 metų

Nuo 2 metų vaikas nori kuo daugiau dalykų atlikti pats, sparčiai mokosi, atsiskleidžia jo asmenybė. Šiuo laikotarpiu ugdykite vaiko kūrybiškumą ir vaizduotę per meninę veiklą ir žaidimus. Skatinkite sudėtingesnius rūšiavimo ir derinimo žaidimus, vaikas gali tiesiog namuose rūšiuoti daiktus pagal spalvą ar kitą požymį. Leiskite vaikui piešti kreidelėmis, pieštukais, guašu, pirštais. Skatinkite tyrinėjimą natūralioje aplinkoje. Gamtoje mokykite vaiką augalų, gyvūnų pavadinimų. Svarbu, kad vaikas užtektinai laiko praleistų lauke, žaistų aktyvius žaidimus, pajaustų skirtingas tekstūras - žolę, akmenukų skaldą, mokytųsi žaisti su kitais vaikais ir užmegztų socialinių ryšių. Skatinkite vaiką suskaičiuoti namuose esančioje vazoje sudėtus vaisius, kiek ir kokių jų yra. Mokymas natūralioje aplinkoje yra daug efektyvesnis, vaikas įgūdžius geriau pritaiko kasdienėse veiklose. Naudokite paveikslėlių knygas, kad kartu kurtumėte paprastas istorijas.

Nuo 4-5 metų

Nuo 4-5 metų daugiausia dėmesio tiek ikimokyklinio ugdymo įstaigose, tiek namuose turėtų būti skiriama pradiniams raštingumo įgūdžiams lavinti ir mokymui skaičiuoti. Skatinkite praktinį matematikos ir gamtos mokslų sampratų tyrinėjimą, žaidimus pasitelkus vaizduotę. Supažindinkite vaiką su raidėmis ir garsais. Maždaug 5-iais metais vaikai po truputį pradeda mokytis skaityti. Svarbiausia vaiką sudominti ir mokymosi skaityti nepaversti nemaloniu procesu. Naudokite įvairias mokymuisi skirtas korteles. Skaičiuokite aplinkoje esančius objektus. Organizuokite ir skatinkite visas veiklas, reikalaujančias preciziškų judesių, akies-rankos koordinacijos, susikaupimo ir dėmesio koncentracijos. Organizuokite daug išteklių ir pasiruošimo nereikalaujančius bandymus ir tyrimus. Pvz: maišykite spalvas tarpusavyje ir aptarkite gautus rezultatus. Įdėkite svogūną į stiklinę taip, kad jo apatinė dalis siektų vandenį. Skatinkite žaidimus, kurie leidžia atsiskleisti vaiko vaizduotei. Stebėkite gyvūnus, vabzdžius, augalus.

Savarankiško lavinimas (nuo 2 metų)

Šiuo laikotarpiu vaikas tampa vis savarankiškesnis. Skatinkite tai. Tegul vaikas savarankiškai apsirengia, pradėkite mokyti užsirišti batų raištelius, susidėti mėgstamus žaislus keliaujant pas močiutę, reikalingus daiktus į darželį.

6-7 metai

Stiprinkite 6-7 metų vaikų skaitymo ir matematinius įgūdžius. Skatinkite savarankiškai skaityti ir rašyti kelių sakinių istorijas. 6-7 metų vaikų gebėjimas skaityti ir rašyti gali būti labai skirtingas. Tai normalu, kiekvieno vaiko raida yra labai individuali. Įveskite sudėtingesnes sudėties, atimties ir pagrindines daugybos/dalybos sąvokas. Organizuokite daug išteklių ir laiko nereikalaujančius projektus. Vaikui pradėjus eiti į mokyklą, labai svarbu skatinti jo savarankiškumą ir atsakomybę. Vaikas turėtų pats apsirengti, išsivalyti dantis. Mokykite atsižvelgiant į pamokų tvarkaraštį susidėti reikalingas knygas ir daiktus į kuprinę. Skirkite dėmesio namų darbų atlikimui.

Žaidimų nauda ir rūšys

Žaidimai vaikams darželyje tampa pagrindiniu būdu pažinti aplinką, save ir kitus. Žaidimo metu vaikas aktyviai dalyvauja, o ne pasyviai priima informaciją. Kaip tik todėl vaikų darželio žaidimai yra kur kas reikšmingesni, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Žaisdamas vaikas mokosi susitelkti, išlaukti, susitarti, spręsti iškilusias situacijas, išbandyti skirtingus veikimo būdus ir priimti sprendimus. Tai - tie patys gebėjimai, kurie vėliau bus reikalingi mokantis skaityti, rašyti ar skaičiuoti.

Žaidimai lauke puikus būdas išnaudoti susikaupusią energiją ir nurimti. Žaidimai smėlio dėžėje naudingi sensorinei integracijai. Grokite, dainuokite, klausykitės muzikos, skatinkite mažylius judėti pagal ritmą. Svarbu suteikti vaikui galimybę suprasti priežasties ir pasekmės ryšį. Žaidimams galima naudoti tiesiog pagalves (iš jų sukurti kliūčių ruožą vaikams).

Vaikui svarbus kontaktas su bendraamžiais. Inicijuokite jį, dažniau lankykitės žaidimų aikštelėse, organizuokite susitikimus su draugais, turinčiais panašaus amžiaus vaikų. Būkite pavyzdys savo vaikams.

Sensoriniai žaidimai

Mažylių pojūčiams lavinti - sensoriniai kilimėliai ir medžiaginė veiklos knyga. Pojūčiams lavinti: pripildykite indą ryžių, pupelių, vandens ar smėlio. Pridėkite skirtingų tekstūrų objektų, kad vaikai galėtų liesti ir tyrinėti. Tekstūrų tyrinėjimo maišelis: ryžiai, pupelės ar sagos maišelyje sensorikai lavinti.

Judrieji žaidimai

Vaikų stambiajai motorikai gerinti - mediniai Montessori baldai/žaislai. Tai puikios, iš natūralių medžiagų pagamintos priemonės, tinkamos vaikams nuo 1 metų. Judrieji žaidimai yra puikus pasirinkimas, nes suteikia galimybę pajudėti ir patirti puikių emocinių išgyvenimų. Juos žaidžiant reikia greitai reaguoti, perbėgti iš vienos vietos į kitą, atlikti nesudėtingus judesius, gaudyti kamuolį, šokinėti, aktyviai ir kūrybingai prisitaikyti prie žaidimo taisyklių sukurtos situacijos. Šie žaidimai itin patinka smalsiems, judriems ir greitiems vaikams.

Pavyzdžiai:

• Vilkas: Žaidžiama erdvioje vietoje, priešingose pusėse ant žemės brėžiama linija - pažymima, kurioje vietoje yra „dvaras“. Visi žaidėjai sustoja viename gale arba kitame linijos gale. „Vilkas“ stovi viduryje ir šaukia „kas vilko bijo?“ Visi atsako - „niekas“ ir bėga pro „vilką“ į kitoje pusėje esantį „dvarą“. „Vilkas“ gaudo bėgančius žaidėjus, jei pavyksta pagauti, tai šis tampa pagalbininku ir jau kartu su „vilku“ gaudo kitus žaidėjus.
• Žiužis padėtas: Žaidėjai sustoja į eilę, vienas šalia kito. Kiekvienas už savęs pasideda kepurę. Žaidimo vedėjas vaikšto už žaidėjų ir kalba: „ugnis dega, derva verda, kam žiužį įdėti?“ Žaidimo vedėjas pasilenkia prie vienos kepurės, prie kitos ir vaidina, kad įdeda žiužį. Pagaliau jis iš tikrųjų į vieną kepurę įdeda žiužį ir sušunka „Žiužis įdėtas!”. Tada visi žaidėjai stveria savo kepures ir bėga, o tas, kurio kepurėje yra žiužis - muša bėgančius žaidėjus. Žaidėjams sustojus kitoje paskirtoje vietoje, žaidimas tęsiamas. O žiužį neša tas, kuriam jis buvo įdėtas į kepurę.
• Žuvų gaudymas: Žaidėjai pasirenka erdvę, kurioje galėtų judėti. Žaidėjai pasiskirsto į dvi lygias dalis. Vieni yra „žuvys“, kiti - „žvejai“. „Žuvys“ plaukioja, t. y. bėgioja po pasirinktą teritoriją. „Žvejai“ tvirtai susikimba rankomis, gaudo „žuvis“. Pakliuvę į žvejų glėbį žuvys gabenamos į „žvejų namą“. Sugaudžius visas „žuvis“, jos tampa „žvejais“, o „žvejai“ - „žuvimis“.

Statiniai žaidimai

Juos žaidžiant judesys - minimalus, žaidžiama vienoje vietoje. Taigi, žaidėjams nereikia pakeisti vietos, nereikia bėgti, lenktyniauti.

Pavyzdžiai:

• Kiaušinių ridenimas: Paprastai šis žaidimas žaidžiamas Velykiniu laikotarpiu, ridenant dažytus, spalvingus kiaušinius. Visų pirma, padedamas ant žemės akmuo arba kulbė. Į jį įremiama išlinkusi, pusapvalė medžio žievė. Kiaušinis paleidžiamas riedėti aukščiausioje žievės dalyje. Tuos kiaušinius, kuriuos riedėdamas kiaušinis kliudo, pasiima ridentojas. O tada kiaušiniai vėl ridenami. Jei kiaušinis nekliudė kitų kiaušinių, paliekamas gulėti. Laimi tas ridentojas, kuris prisirenka daugiausiai kiaušinių. Prieš pradedant žaidimą visi žaidimo dalyviai išridena po vieną kiaušinį ir tik tada pradeda žaisti.
• Ką kvepini?: Susirandame pievelę, kurioje auga gėlės. Žaidėjai išsirenka po gėlelę, kiekvienas kitokią. Žaidėjui užriša akis ir pastato į pievelės vidurį. Visi paeiliui atneša jam savo gėlelę, žaidėjas gali uostyti, čiupinėti ir turi atspėti gėlės pavadinimą.

Žaidimai su daržovėmis

Rekomenduoju kuo daugiau žaidimų žaisti su daržovėmis. Kiekvienas vaikas ateina prie stalo, paima vieną daržovę ir įvardina jos pavadinimą, spalvą, apibūdina kuo skiriasi nuo kitų daržovių. Paįvairinimui didesniems vaikams: Daržovės sudedamos į nepermatomą maišą. Vaikas turi pagriebti vieną daržovę. Žaidimų smėlio dėžėje naudingi sensorinei integracijai.

Pavyzdžiai:

• Daržovių sriubos žaidimas: Tai grupinis žaidimas, kuris lavina vaikų atmintį bei skatina pažinti daržoves. Pavyzdys: puode jau yra morkos, žirniai, pomidorai ir jūs norite įdėti svogūnų. Variacija: Paprastesnė šio žaidimo versija būtų tiesiog leisti kiekvienam vaikui sušukti daržovių pavadinimus, ir tiesiog „įmesti“ jas į puodą.
• Daržovių judėjimo žaidimas: Labai smagus, judrus žaidimas, skatinantis daržovių valgymą. Reikės penkių spalvų kartono ar veltinio. Jas išdėstykite ant stalo ar prisekite prie lentos, jas sumaišę. Leiskite vaikams po vieną prieiti ir išrinkti vienos tinkamos spalvos daržoves. Pratęsimas: Panaudokite daržovių formas ir kitiems žaidimams, pvz.: daržovių įvardinimui ar skaičiavimui.

Konstruojantys žaidimai

Problemų sprendimo įgūdžiams, suvokimui, smulkiajai motorikai, akies-rankos koordinacijai lavinti ir tiesiog smagiai praleisti laiką - vaikiški konstruktoriai. Pristatome išskirtinių, tvarių, kokybiškų konstruktorių kolekciją!

Socialiniai ir vaidmeniniai žaidimai

Vaidmeniniai žaidimai, istorijų kūrimas, situacijų vaidyba leidžia vaikams išbandyti įvairius socialinius vaidmenis, suprasti kitų jausmus ir mokytis empatijos. Žaidimas yra saugi erdvė emocijoms: vaikas gali išreikšti tai, ko dar nemoka pasakyti žodžiais. Per žaidimą jis patiria džiaugsmą, nusivylimą, jaudulį ir sėkmę, mokosi su šiomis emocijomis būti.

Pavyzdžiai:

• Šuo ir kiškis: Žaidėjai išsirenka greičiausią dalyvį. Jis pasako žaidime dalyvaujančio žmogaus vardą, kurį norėtų pagauti. Jis (arba kitaip - gaudomasis) yra „kiškis“. Jei gaudant „kiškį“ kuris nors žaidėjas perbėga kelią tarp „šuns“ ir „kiškio“, „šuo“ turi mesti pirmąjį gaudomą žaidėją ir gaudyti naująjį.
• Karveliai: Ant žemės nubrėžiamas ratas - gūžta karveliams. Žaidėjai išsirenka „šeimininką“ ir „vanagą“. Visi kiti likusieji žaidėjai atlieka karvelių vaidmenį. „Karveliai“ subėga į ant žemės nubrėžtą ratą. Leidus „šeimininkui“ skraidyti, „karveliai“ gali išeiti iš rato ir bėgioti po nustatytą teritoriją. Kai „šeimininkas“ sušunka: „karveliai, gūžton, vanagas atskrenda!“, visi skuba sugrįžti, o „vanagas“ juos tuo metu gaudo. Jei kuris nors „karvelis“ sugaunamas, tęsiant žaidimą, jis taip pat tampa „vanagu“.
• Pelė, pele, pas ką žiedas žydi: Mūsų vaikai mėgsta laipioti žaisdami „Aukščiau žemės“ ar dainuoja „Pele, pele, pas ką žiedas žydi“.
• Bėk, bėk la Guaraca: Žaidimo pavadinimas reiškia „Bėk, bėk la Guaraca“ („la Guaraca“ yra vaikiškas, reikšmės neturintis žodelis). Žaidimo taisyklės: Išrenkamas vienas žaidėjas („la Guaraca“), kuris gauna nedidelę, lengvo audinio skarelę ar nosinaitę. Pagrindinis žaidėjas tyliai eina aplink ratuką ir ant vieno iš vaikų nugaros užmeta skarelę.
• Statula: Žaidimo pavadinimas reiškia „Statula“. Žaidimo taisyklės: Išrenkamas vienas žaidimo vedėjas. Jis atsistoja per vidurį, užsimerkia ir garsiai skaičiuoja. Staiga vedėjas sušunka „Agalmata“ (lietuviškai galima sušukti „Statula“) ir atsimerkia. Žaidėjai turi akimirksniu pavirsti statulomis ir sustingti. Žaidimo vedėjas stebi, ar skulptūros nejuda ir sujudėjusius žaidėjus pašalina iš žaidimo.

Pažintiniai žaidimai

Skatinkite vaiką suskaičiuoti namuose esančioje vazoje sudėtus vaisius, kiek ir kokių jų yra. Mokymas natūralioje aplinkoje yra daug efektyvesnis, vaikas įgūdžius geriau pritaiko kasdienėse veiklose. Naudokite paveikslėlių knygas, kad kartu kurtumėte paprastas istorijas. Skaičiuokite aplinkoje esančius objektus. Organizuokite daug išteklių ir pasiruošimo nereikalaujančius bandymus ir tyrimus. Pvz: maišykite spalvas tarpusavyje ir aptarkite gautus rezultatus. Žaidimų pasaulis darželyje yra labai platus: vieną dieną vaikai įsitraukia į kūrybinius žaidimus ar statybas, kitą - į vaidmenų ar sensorinius užsiėmimus. Štai ritminiai žaidimai darželyje padeda vaikams pajusti tempą ir ritmą, lavina klausą bei koordinaciją.

Pavyzdžiai:

• Metas ieškoti: Šiame žaidime ieškoma paslėptų šakelių, akmenukų, monetų ar bet kokių kitų smulkių daikčiukų (pavyzdžiui, puikiai tiktų kaladėlės, saldainiai). Žaidimo taisyklės: Paskiriamas žaidimo vedėjas, kuris gauna tiek smulkių daikčiukų, kiek yra žaidėjų. Daikčiukai turėtų būti tokie, kuriuos lengva paslėpti, bet juos taip pat turi būti nesunku atskirti. Visi žaidėjai sustoja atokiau ir užsimerkia, o vedėjas paslepia daikčiukus.
• Kaladėlių žaidimas: Žaidimą pradėjęs vaikas ant žemės, netoli vienas nuo kito sudeda 5 akmenukus. Tuomet 1 akmenuką pasiima ir meta į orą. Jis vėl viena ranka meta akmenuką į orą ir jį gaudo. Jeigu žaidėjas nepagauna į orą išmesto akmenuko arba pameta vieną iš seniau laimėtų akmenukų, jis turi padaryti pauzę.
• Izraeliečių žaidimas su kauliukais: Izraelio vaikai šį žaidimą žaidžia vasaros viduryje ar pabaigoje, kuomet sunoksta abrikosai, kadangi žaidimui reikalingi jų kauliukai (jie vadinami „Go-Go“). Visi vaikai taip pat gauna po dėžę su skylėmis. Dėžėje (pavyzdžiui, likusioje nuo batų) padaromos 5-6 skirtingo dydžio skylės. Metikas atsistoja per 1,5 m nuo kito žaidėjo dėžutės ir į ją meta savo kauliukus, bandydamas pataikyti į skylutes. Jeigu metikas pataiko į skylę, kuri verta 1 taško, dėžės savininkas jam atiduoda 1 savo kauliuką.

Pedagogo vaidmuo ugdant per žaidimus

Svarbi ugdymo per žaidimus dalis - pedagogo laikysena. Darželyje „Saulės gojus“ mokytojai kuria aplinką, kurioje žaidimas gali gimti savaime. Jie stebi vaikus, pastebi jų interesus, stiprybes ir jautrias vietas. Vaikui leidžiama būti žaidimo autoriumi. Jis pats vadovauja procesui, o suaugusysis yra tik jį palaikantis stebėtojas. Žaisdamas vaikas ruošiasi ne tik mokyklai, bet ir gyvenimui. Jis mokosi spręsti problemas, bendradarbiauti, išlaukti, susitarti ir džiaugtis rezultatu. Darželyje „Saulės gojus“ tikime, kad vaikai mokosi tada, kai gerai jaučiasi. Kai mokymasis susisieja su džiugesiu, judesiu ir patirtimi, jis tampa natūralus ir prasmingas. Todėl žaidimas pas mus nėra pertrauka nuo ugdymosi.

Ar vaikas tikrai mokosi, jei jis „tik žaidžia“? Natūralu, kad suaugusiajam kartais kyla klausimas, ar žaidžiantis vaikas iš tiesų mokosi - ypač, kai lyginame savo vaikystės patirtis su šiandiena arba galvojame apie būsimą mokyklą. Žaisdamas vaikas mokosi susitelkti, išlaukti, susitarti, spręsti iškilusias situacijas, išbandyti skirtingus veikimo būdus ir priimti sprendimus. Tai - tie patys gebėjimai, kurie vėliau bus reikalingi mokantis skaityti, rašyti ar skaičiuoti.

Ne visi vaikai žaidžia vienodai - ir tai yra visiškai natūralu. Vieni iškart įsitraukia į bendrus žaidimus, kiti renkasi stebėti, žaisti šalia ar kurti savo pasaulį atokiau ir ramiau. Darželyje „Saulės gojus“ vaiko žaidimo būdas nėra vertinamas ar lyginamas - jis priimamas kaip svarbi vaiko saviraiškos dalis. Mokytojai stebi, fiksuoja ir padeda vaikui atrasti jam artimą įsitraukimo formą, neskubindami ir nespausdami.

Daugumai vaikų sunku mokytis nejudant: jų kūnas ir protas šiame amžiuje veikia kartu. Darželyje „Saulės gojus“ judėjimas yra kasdienis, natūralus ir labai įvairus. Vaikai juda lauke visais metų laikais, žaidžia judrius komandinius žaidimus, balansuoja, šokinėja, bėgioja.

tags: #vaiku #zaidimai #darzelyje

• Korupcijos prevencija globos namuose
• Privalumai vaikams
• Šlapimo pūslės tūrio pokyčiai nėštumo metu
• Vaikų ugdymas ir saugumas
• Darbelių idėjos mamai