Nėštumas - ypatinga moters būsena, kurios metu jos kūne vyksta daugybė pokyčių. Vaisiaus vandenys, arba amniotinis skystis, supantys vaisių gimdoje, 99 procentais sudaryti iš vandens. Vaisiaus vandenys vaidina svarbų vaidmenį kūdikio augimo ir vystymosi procese. Jie saugo ir aprūpina vaikutį skysčiais. Mažylis kvėpuoja skysčiais ir nuryja juos. Vaisiaus vandenys pradeda gamintis ketvirtą nėštumo savaitę. Nuo penktos savaitės gydytojas ginekologas echoskopo ekrane jau mato gemalinę pūslelę, kurią ir sudaro vaisiaus vandenys. Pirmomis nėštumo savaitėmis jų nėra daug, nėštumas patvirtinamas tada, kai gemalinės pūslelės dydis, apžiūrint gimdą echoskopu, siekia vieną centimetrą. Nėštumo pradžioje vaisiaus vandenų yra vos vienas mililitras, o apie 32-34-ą savaitę jų būna jau nuo pusės iki pusantro litro. Maždaug nuo 25 savaitės vaisiaus vandenų kiekis didėja po maždaug 50 mililitrų kas savaitę, ir 37 savaitę pasiekia maždaug 1 litrą, po to iš lėto mažėja iki gimdymo. Vaisiaus vandenys pradeda gamintis nuo pastojimo momento praėjus maždaug 12-ai dienų. Skystis, supantis gimdoje esantį vaisių, iš esmės sudarytas iš vandens. Vaisiaus vandenų atsinaujinimas vyksta maždaug kas 3 valandas. Įprastai nėštumo pabaigoje amniono skysčio lygis būna nuo 600 iki 1500 ml.
Polihidramnionas yra medicininė būklė, kuriai būdingas per didelis amniono skysčio kaupimasis amnioniniame maišelyje aplink besivystantį vaisių. Ši būklė gali turėti didelės įtakos tiek motinai, tiek kūdikiui, paveikti nėštumo eigą ir reikalauti atidaus stebėjimo bei gydymo. Polihidramnionas apibrėžiamas kaip nenormalus vaisiaus vandenų tūrio padidėjimas, paprastai viršijantis 2000 mililitrų (ml) nėštumo metu. Ši būklė pasitaiko apie 1-2 % visų nėštumų. Dažniausiai polihidramnionas nustatomas nėštumo pabaigoje arba viduryje.
Dažniausi simptomai yra sparčiai augantis pilvas, dusulys, kojų patinimas ir diskomfortas pilve. Nėščiosios, kurių vaisiaus vandenų kiekis gerokai viršija normą, gali jausti diskomfortą pilve ir turėti kvėpavimo sunkumų.
Polihidramniono priežastys ir rizikos veiksniai
Per daug vandenų gali gamintis dėl vaisiaus kraujo konflikto, diabeto, įgimtos mažakraujystės. Tam tikros infekcijos nėštumo metu gali prisidėti prie polihidramniono. Pavyzdžiui, virusinės infekcijos, tokios kaip citomegalovirusas (CMV) ir parvovirusas B19, gali padidinti vaisiaus vandenų kiekį. Genetiniai veiksniai gali turėti įtakos polihidramniono vystymuisi. Tokios būklės kaip įgimtos anomalijos, ypač pažeidžiančios virškinamąjį traktą (pvz., stemplės atrezija), gali lemti nesugebėjimą tinkamai nuryti vaisiaus vandenų, dėl ko jie kaupiasi. Motinos gyvenimo būdo pasirinkimai ir mitybos įpročiai gali turėti įtakos polihidramniono išsivystymo rizikai. Pavyzdžiui, per didelis svorio padidėjimas nėštumo metu arba daug cukraus turinti dieta gali prisidėti prie gestacinio diabeto, kuris yra žinomas polihidramniono rizikos veiksnys, atsiradimo. Pastebėta, kad polinkis į didelį vaisiaus vandenų kiekį gali būti ir paveldimas.
Diagnostika ir stebėjimas
Polihidramniono diagnozė paprastai prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai surinks išsamią pacientės anamnezę, įskaitant visus ankstesnius nėštumus, gretutines sveikatos būkles ir dabartinius simptomus. Ultragarsas: Tai yra pagrindinė priemonė amniono skysčių lygiui įvertinti. Gydytojai apžiūrėdami echoskopu besilaukiančią moterį pasižiūri, ar vaisiaus vandenų kiekis yra normalus, o matuoja juos nuo vidinės gimdos sienelės iki bet kurios judrios vaisiaus kūno dalies (rankytės, kojos, virkštelės). Vertikaliai matuojama giliausia vaisiaus vandenų kišenė, kai joje nėra vaisiaus galūnių ar virkštelės. Gydytojai apžiūrėdami echoskopu besilaukiančią moterį pasižiūri, ar vaisiaus vandenų kiekis yra normalus, o matuoja juos nuo vidinės gimdos sienelės iki bet kurios judrios vaisiaus kūno dalies (rankytės, kojos, virkštelės). Nepraleisk nė vieno apsilankymo pas savo ginekologą. Jis kiekvieno vizito metu pamatuos pilvą, gimdos aukštį, kas ir liudija apie vandenų kiekį. Jei gydytojui kas nors kelia įtarimų, kad vandenų per daug, tau turbūt reikės dažniau pas jį lankytis.
Gydymo ir valdymo galimybės
Polihidramniono gydymas priklauso nuo jo sunkumo ir pagrindinių priežasčių. Jei vaisiaus vandenų kiekis normas viršija tik šiek tiek arba vidutiniškai, rekomenduojama gimdyti 39 arba 40 nėštumo savaitę. Jeigu vaisiaus vandenų perteklius labai didelis, gimdymo datą gali tekti paankstinti. Gydytojas gali skirti vaistų - indometacino (indocino). Šie vaistai vartojami 48 val. Dalinis vaisiaus vandenų nuleidimas. Kai vandenų per daug, būna, net apie litrą gali nuleisti, kad nėščioji jaustųsi geriau. Jeigu dėl per daug vandenų išsivysto hemorojus, labai tinsta kojos, būsimoji mamytė negali valgyti, nes didžiulė gimda pakelia žarnyną ir maistas negali kokybiškai juo slinkti į skrandį. Kitais atvejais problema lengvai išsprendžiama, jei aiški priežastis, pavyzdžiui, moteriai su padidėjusiu cukraus lygiu kraujyje gydymo metu paprastai vaisiaus vandenų kiekis sumažėja.
Vandens svarba nėštumo metu
Niekam nekelia abejonių teiginys, kaip gyvybiškai svarbu visą nėštumo laikotarpį vartoti pakankamai vandens. Tai turi įtakos tiek nėščiosios, tiek kūdikio sveikatai. Vanduo sudaro 60-70 proc. žmogaus kūno masės. Vanduo nėštumo metu yra dar svarbesnis - vien sveikos mitybos ir vitaminų nepakanka. Besilaukiančioms moterims, rekomenduojama kasdien išgerti ne mažiau kaip 2 litrus vandens, t.y. Nėštumo metu organizme cirkuliuojančio kraujo tūris padidėja 50-60 procentų. Tai užtikrina tinkamą besivystančio vaisiaus aprūpinimą maisto medžiagomis. Jei organizmas nuolat nėra aprūpinamas šviežiu vandeniu, jis turi naudoti esamas atsargas, kad gyvybiškai svarbių funkcijų veikla nenutrūktų. Dar daugiau skysčių reikėtų, jei nėštumo metu atostogaujate karštoje klimato zonoje, kalnuose arba daug sportuojate. Vanduo padeda maisto medžiagoms patekti į ląsteles, pašalina toksinus, reguliuoja kūno temperatūrą, padeda virškinimui ir atlieka daugybę kitų funkcijų. Nedidelis patinimas antroje nėštumo pusėje dėl padidėjusio kraujo tūrio yra normalu. Tačiau kartais tinimas gali labai apsunkinti nėščios moters kasdienybę. Dėl padidėjusio progesterono kiekio nėštumo metu bei gimdos spaudimo į žarnyną, nėštumo metu vidurių užkietėjimas yra pakankamai dažna problema. Dehidratacija trečiajame nėštumo trimestre gali sukelti priešlaikinį gimdymą. Neretai besilaukiančios moterys vengia gerti daug skysčių, nes bijo, kad vanduo užsilaikys organizme, lems tinimus. Jūsų kūnas, gaudamas per mažai skysčių, stengiasi apsisaugoti nuo dehidratacijos kaupdamas ir užlaikydamas organizme esančius skysčius. Jei nėštumo metu kamuoja pykinimas arba tiesiog nemėgstate gerti vandens, dešimt stiklinių per dieną gali pasirodyti neįveikiamai daug. Svarbu, kad geriamas vanduo būtų švarus. Nitritais ir nitratais užterštas vanduo sukelia hemoglobino problemas: kenksmingos medžiagos jam trukdo prisijungti deguonį, tad nutrūksta jo tiekimas. O deguonis, kaip žinome, svarbus absoliučiai visų organizmo ląstelių funkcijoms, vaisiaus vystymuisi. Pernai danų atliktame tyrime nustatyta, kad nitritais ir nitratais užterštas vanduo lemia įvairius naujagimių defektus. Pastebėti regos, klausos, veido ir kaklo defektai. Organizmui kenksmingi ne tik nitritai ir nitratai, bet ir bakterijos, pirmuonys, sunkieji metalai. Todėl būtina reguliariai tirti vandenį, ypač jei naudojamas šulinio vanduo. Šeimos gydytoja Agnė Misiūtė: „Vanduo nėštumo laikotarpiu ypač svarbus. Jis palaiko reikiamą amniono skysčio kiekį, gerina kraujotaką, padeda transportuoti deguonį ir kitas maistines medžiagas vaisiui. Jei nėščioji geria pakankamai vandens, gerėja virškinimas, mažėja vidurių užkietėjimo rizika. Nėščioji dažniau šlapinasi, tad mažėja bakterijų dauginimosi tikimybė. Vandens poreikis kiekvienam organizmui yra individualus, nes priklauso ir nuo fizinio aktyvumo, ir nuo to, kiek vandens gaunama kitomis formomis: valgant sriubas, geriant arbatą. Paprastai rekomenduojama per dieną išgerti 8-10 stiklinių vandens. Nėščiosioms minimali vandens dozė per parą - 2 litrai.
Nitritai ir nitratai vandenyje - pavojus nėščiosioms ir kūdikiams
Vandens kokybei didelę įtaką turi žmogaus vykdoma žemės ūkio veikla. Tręšiant žemę azotinėmis trąšomis - salietra, mėšlu, srutomis, karbamidu - per užterštą dirvožemį į paviršinius ir požeminius vandenis patenka azoto junginiai nitratai. Požeminį vandenį teršia ir iš tvartų, lauko tualetų, srutų ir nuotekų duobių į gruntą įsigeriančios azotinės medžiagos, pamažu virstančios nitratais ir dar agresyvesniais junginiais - nitritais. Taip formuojasi užteršti žemės plotai, per kuriuos į šachtinių šulinių ir individualių gręžinių vandenį sunkiasi kenksmingi junginiai. Su geriamuoju vandeniu į organizmą patekusios didelės nitratų dozės gali būti toksiškos organizmui. Veikiami įvairių fermentų, nitratai organizme pirmiausia virsta nitritais, o šie - nitrozo junginiais. Nustatyta, kad nitrozo junginiai yra kancerogenai ir skatina piktybinių auglių atsiradimą. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas pasaulio valstybės griežtai riboja nitritų ir nitratų koncentraciją geriamajame vandenyje. Lietuvos geriamojo vandens higienos normose numatyta, kad nitritų koncentracija vandenyje neturi viršyti 0,5 mg/l, o nitratų - 50 mg/l (kūdikiams 10 mg/l).
Sveikatos specialistai sako, kad padidėjęs azoto junginių kiekis geriamajame vandenyje gali sukelti įvairių sveikatos problemų. „Nitritais ir nitratais užterštas vanduo neturi specifinio kvapo, skonio ar spalvos, o patekęs į žmogaus organizmą gali sutrikdyti kraujo deguonies pernešimą ir sukelti vidinį deguonies stygių, - teigia I. Taraškevičienė. - Jeigu nėščioji vartoja šiomis cheminėmis medžiagomis užterštą vandenį, dėl nuolatinio deguonies stygiaus kraujyje gimsta mažesnio svorio ir silpnesni kūdikiai, lėtėja jų fizinis bei psichinis vystymasis.“ Dėl sutrikdyto kraujo deguonies pernešimo pasireiškia vidinis deguonies badas - methemoglobinemija. NVSC atstovės teigimu, ji ypač pavojinga kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus. „Deguonies trūkumui itin jautri centrinė nervų sistema, širdies raumuo, inkstai, kepenys. Stipriai apsinuodijus, kūdikį gali ištikti mirtis“, - sako I. Taraškevičienė. Buitiniai filtrai ar virinimas kenksmingų medžiagų iš vandens nepašalina. Priešingai, ilgai virinant užterštą vandenį, nitratų koncentracija jame gali padidėti, nes dalis vandens nugaruoja.
Taršiausi Kauno ir Šiaulių šuliniai Siekiant nustatyti taršą nitritais ir nitratais, pernai Lietuvoje buvo ištirti 582 šachtiniai šulinys. Vandens kokybės reikalavimų neatitiko kas ketvirtas (27 proc.) šulinys. Daugiausiai šulinių, kurių vanduo neatitiko nustatytų kokybės reikalavimų, buvo Kauno ir Šiaulių apskrityse - net 34 proc. tirtų šulinių vandens ėminių neatitiko nustatytų normų. Mažiausiai kokybės reikalavimų neatitikimų nustatyta Klaipėdos apskrityje - 17 proc. šulinių rasta nitritų ir nitratų.
„Būtina pabrėžti, kad nustačius šulinio vandens taršą nitritais ir nitratais, tokio vandens vartoti negalima. Ypač nėščiųjų ir kūdikių maistui ruošti. Patariama ieškoti kitų geriamojo vandens šaltinių - jungtis prie centralizuotai tiekiamo vandens sistemos arba naudoti fasuotą geriamąjį vandenį iš parduotuvių”, - pataria NVSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė.
Jei gydytojai neaptinka vaisiaus apsigimimų ar kokių nors sveikatos bėdų, tiesiog stebi nėščiąją; jeigu vaisius užsikrėtė virusine liga, skiria gydymą (kai vaisius pasveiksta, vandenų ir vėl būna tiek, kiek reikia). Kitos per mažo vandenų kiekio priežastys - placentos sutrikimai. Jeigu vaisiaus vandenų nepakanka, kūdikis negali įprastai judėti gimdoje ir dėl ribotų judesių sutrinka jo raida. Sveikas kūdikis daug juda gimdoje, judint vystosi jo raumenys, lietimo, čiulpimo refleksai, kūno koordinacija, bręsta nervų sistema. Kai vandenų per mažai, guli suspaustas gimdos sienelių, jo judesiai labai suvaržyti. Dažniau pastebimi kūdikio apsigimimai, kai vaisiaus vandenų per mažai. Kadangi didžiąją vandenų dalį sudaro vaisiaus šlapimas, mažas jų kiekis gali rodyti, kad kūdikis labai mažai šlapinasi, pavyzdžiui, dėl inkstų bėdų.
