Lietuvos teisės sistema įtvirtina platų garantijų spektrą, kurio tikslas - sukurti palankesnę darbo aplinką darbuotojams, auginantiems nepilnamečius vaikus. Darbo kodekso garantijos tėvams, auginantiems vaikus, užtikrina galimybę efektyviai derinti profesinę veiklą ir šeimos gyvenimą. VDI informuoja, kad Darbo kodeksas reglamentuoja šeiminių įsipareigojimų turinčių darbuotojų teisę pasinaudoti tam tikromis garantijomis, kurios darbuotojams leidžia daugiau laiko skirti šeimai bei pailsėti, ir darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojams vykdyti šeiminius įsipareigojimus.
Kaip pastebi VDI kancleris Šarūnas Orlavičius, darbuotojų šeiminių įsipareigojimų gerbimo principas įgyvendinamas taikant Darbo kodekso nuostatas, kurios nustato darbuotojams tam tikras garantijas. Kancleris Š. Orlavičius pabrėžia, kad Darbo kodekse darbuotojams numatytos tam tikros garantijos ir sąlygos, jog jie galėtų sklandžiau derinti darbo ir šeiminius įsipareigojimus. Taigi darbdavys, atsižvelgdamas į Darbo kodekso nuostatas, įpareigotas teikti pagalbą darbuotojams vykdant šeiminius įsipareigojimus.
Tiesa, be minėtų su atostogomis susijusių garantijų, darbuotojams Darbo kodeksas numato ir kitų garantijų, tokių kaip nuotolinis darbas, papildomos poilsio dienos, sutrumpinta darbo laiko norma ir kt.
Nėštumo, gimdymo ir vaiko priežiūros atostogos
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas numato ypatingas garantijas nėščioms moterims ir darbuotojams, auginantiems vaikus iki trejų metų. Nuo momento, kai darbuotoja pateikia darbdaviui pažymą apie nėštumą, su ja nutraukti darbo sutartį galima tik išskirtiniais atvejais, pvz., darbdaviui fiziniam asmeniui mirus arba likvidavus darbdavį juridinį asmenį. Su nėščia moterimi negali būti nutraukta ir terminuota darbo sutartis, nėščiai moteriai netaikoma drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo. Nėščia moteris neturi dirbti tokiomis darbo sąlygomis, kurios gali turėti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai; esant šiai grėsmei darbdavys privalo nėščią darbuotoją perkelti į kitą darbą.
Darbo kodeksas numato, kad darbuotojoms turi būti suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos - 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - 70 kalendorinių dienų). Moterims suteikiamos 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (70 kalendorinių dienų komplikuoto gimdymo atveju arba gimus daugiau nei vienam vaikui) nėštumo ir gimdymo atostogų. Jeigu darbuotoja nesinaudoja nėštumo ir gimdymo atostogomis, darbdavys privalo suteikti 14 dienų atostogų dalį iš karto po gimdymo, nepriklausomai nuo darbuotojos prašymo. Nėštumo ir gimdymo atostogos yra įskaitomos į stažą kasmetinėms atostogoms gauti. Motinystės (tėvystės) pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų metu moka Sodra.
Pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka treji metai. Šeimos pasirinkimu motinai arba tėvui (įtėviams), seneliams, globėjams gali būti suteikiamos vaiko priežiūros atostogos iki vaikui sueis 3 metai. Atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis. Šias atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis. Darbuotojai, turintys teisę naudotis vaiko priežiūros atostogomis, gali tai daryti pakaitomis. Šios atostogos gali būti suteikiamos dalimis, pratęsiamos, į darbą galima grįžti ir joms nesibaigus.
Kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų), imdamas atostogas vaikui prižiūrėti, bet kuriuo metu, iki vaikui sukaks aštuoniolika ar dvidešimt keturi mėnesiai, pirmiausia turi teisę pasinaudoti neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalimi, kuri niekam negali būti perleista. Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį sudaro 62 kalendorinės dienos, kurias kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) gali imti visą iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėvių, globėjų). Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalies abu tėvai (įtėviai, globėjai) negali imti tuo pačiu metu.
Visų vaiko priežiūros atostogų metu darbuotojui išsaugoma darbo vieta, tačiau kasmetinės atostogos nesikaupia. Darbuotojas vaiko priežiūros atostogų metu negali būti atleistas iš darbo, išskyrus atvejį, kai likviduojamas darbdavys. Grįžusiam po vaiko priežiūros atostogų darbuotojui turi būti suteikta darbo vieta.
Darbuotojas, ketinantis pasinaudoti atostogomis vaikui prižiūrėti pagal šio straipsnio 1 ar 3 dalį ar grįžti į darbą šioms atostogoms nepasibaigus, apie tai raštu privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų. Darbuotojas, ketinantis pasinaudoti atostogomis vaikui prižiūrėti pagal šio straipsnio 2 dalį ar grįžti į darbą šioms atostogoms nepasibaigus, apie tai raštu privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ilgesnis įspėjimo terminas.
INFOLEX PASTABA: 2024 10 17 įstatymu Nr. XIV-3034 (TAR, 2024, Nr. - jeigu įvaikinus vaiką (-us) iki 2024 12 31 nepraėjo 3 mėnesiai nuo teismo sprendimo įvaikinti vykdymo pradžios (skubaus vykdymo atveju), suteikiant atostogas vaikui prižiūrėti taikomos įstatymo Nr. XIV-3034 14 str. 1 d. išdėstytos Darbo kodekso 134 str. 2 d.
Tėvystės atostogos
Darbo kodeksas numato, kad darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos 30 kalendorinių dienų trukmės tėvystės atostogos, kurios gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis. Vyrui gali būti suteikiamos tėvystės atostogos iki vaikui sueis vienas mėnuo. Šių atostogų suteikimas nepriklauso nuo santuokos fakto, pakanka įrodyti biologinį ryšį - kad darbuotojas yra ką tik gimusio vaiko tėvas. Tėvystės atostogos - Darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos trisdešimties kalendorinių dienų trukmės tėvystės atostogos, kurios gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieni metai. Norėdamas gauti tėvystės atostogas, darbuotojas darbdaviui turėtų pateikti vaiko gimimą patvirtinantį dokumentą, t. y.
Tėvystės išmoka mokama 77,58 proc. Motinystės išmoka yra 77,58 proc.
Papildomos poilsio dienos ir sutrumpintas darbo laikas
Darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius). Darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę). Darbuotojai, auginantys du vaikus iki 12 metų arba vieną neįgalų vaiką iki 18 metų, turi teisę į papildomą poilsio dieną per mėnesį arba jų darbo savaitė gali būti sutrumpinama 2 valandomis. Darbuotojai, auginantys tris ir daugiau vaikų iki 12 metų, gali pasinaudoti 2 papildomomis poilsio dienomis per mėnesį arba darbo savaitę susitrumpinti 4 valandomis. Šis papildomas poilsio laikas yra darbdavio apmokamas. Jo suteikimo tvarka ir laikas nustatoma darbuotojo ir darbdavio susitarimu. Šis laikas suteikiamas darbuotojui per einamąjį mėnesį, todėl nesikaupia ir nėra pridedamas prie kasmetinių atostogų.
Darbuotojams, kurie neturi teisės į aptartą papildomą poilsį, bet auginantiems besimokantį vaiką iki 12 metų, turi būti suteikiama pusė darbo dienos laisvo laiko pirmąją mokslo metų dieną vaikui palydėti į mokyklą.
Ilgintos kasmetinės atostogos ir kitos garantijos
Lietuvoje darbuotojams kasmet priklauso ne mažiau kaip 20 darbo dienų atostogų, jei jie dirba 5 dienas per savaitę, arba 24 darbo dienos - jei dirba 6 dienas per savaitę. Vis dėlto tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, vienišiems tėvams, priklauso ilgesnės kasmetinės atostogos. 25 darbo dienų atostogos per metus (jei dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų atostogos per metus (jei dirbama 6 darbo dienas per savaitę) suteikiamos: darbuotojams iki 18 metų; darbuotojams, kurie vieni augina vaiką iki 14 metų arba vaiką su negalia iki 18 metų; darbuotojams su negalia.
Pagal SADM išaiškinimą, darbuotojais, kurie faktiškai vieni augina vaiką (vaikus), laikomi: našliai (našlės); vienišos motinos (įmotės); kai kitas vaiko tėvas (įtėvis) atlieka laisvės atėmimo bausmę; kai tėvui (įtėviui) teismo sprendimu yra terminuotai arba neterminuotai apribota tėvų valdžia; kai santuoka yra nutraukta arba gyvenama skyrium ir teismo sprendimu vaiko (įvaikio) gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų; kitais panašiais atvejais.
Norint pasinaudoti teise į ilgesnes atostogas, darbuotojas gali būti paprašytas pateikti darbdaviui tam tikrus tai pagrindžiančius dokumentus. Tai gali būti, pavyzdžiui, teismo sprendimas, ištuokos liudijimas ar kiti dokumentai, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių.
Paminėtina, kad be kasmetinių atostogų, šeiminius įsipareigojimus turintiems darbuotojams gali būti suteikiamos ir nemokamos atostogos. Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti ne trumpesnės, negu prašo darbuotojas, trukmės nemokamas atostogas, jeigu jį pateikia: darbuotojas, auginantis vaiką iki 14 m., - iki 14 kalendorinių dienų; neįgalus darbuotojas, taip pat darbuotojas, auginantis neįgalų vaiką iki 18 m.
Darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, suteikiamos minimalios 35 kalendorinių dienų atostogos. Šie darbuotojai turi pirmenybės teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, jei įmonėje yra išdirbę daugiau nei 6 mėnesius.
Prioritetai atostogų suteikimui ir nuotolinis darbas
Tėvams taip pat verta žinoti, kad darbuotojai, auginantys vaiką iki 8 metų, vieni auginantys vaiką iki 14 metų ar vaiką su negalia iki 18 metų, turi teisę prašyti leisti dirbti nuotoliniu būdu. Darbdavys privalo svarstyti tokį prašymą. Jei darbdavys atsisako leisti dirbti nuotoliniu būdu, jis privalo pateikti pagrįstą ir motyvuotą atsakymą, paaiškindamas, kad dėl gamybinių ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas.
Svarbu pastebėti, kad pasirenkant kasmetinių atostogų laiką pirmenybės teisę turi (prioriteto tvarka): nėščios darbuotojos ir darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki 3 m.; darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki 14 m. arba neįgalų vaiką iki 18 m.; darbuotojai, auginantys du ir daugiau vaikų.
Aukščiau pateiktos darbuotojų kategorijos yra nurodytos prioriteto tvarka. Taigi, kiekviena pirmiau įvardyta darbuotojų grupė turi pirmumo teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką kitos atžvilgiu.
Sutrumpinta darbo savaitė ir kitos garantijos
Nuo 2023 m. sausio 1 d. viešojo sektoriaus įstaigose dirbantiems tėvams, auginantiems vaikus iki 3 metų, numatyta sutrumpinta 32 valandų darbo savaitė. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma tik vienam iš tėvų (įtėvių) arba globėjų.
Nėščios moterys, taip pat darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, ir darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, gali reikalauti jiems nustatyti ne visą darbo laiką, pvz., 4 valandas per dieną, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokiu atveju dirbtas darbo laikas apmokamas proporcingai mažiau.
Minėti darbuotojai gali būti skiriami dirbti viršvalandžius, naktį, poilsio ir švenčių dienomis, budėti arba būti siunčiami į tarnybines komandiruotes tik jų sutikimu.
Su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės (šio kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai) t.y., dėl pareigybės naikinimo, prastų darbo rezultatų ar nesutikimo dirbti pakeistomis darbo sąlygomis.
Nuo 2023 metų valstybės įstaigose, kuriose yra 100 ir daugiau darbuotojų, turi būti įrengti vaikų kambariai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė minimalius reikalavimus vaikų valandinės priežiūros kambariui.
Visi darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki 14 metų, iš darbo gali būti atleidžiami tik ypatingais atvejais.
Reikšmingiausi pokyčiai darbo teisėje – ką svarbu žinoti?
tags: #atostogu #ilgis #vaika #auginantiems
