Prakaitavimas - natūrali organizmo funkcija, padedanti palaikyti tinkamą kūno temperatūrą, jį atvėsinti ir atsikratyti toksinų bei kitų nereikalingų medžiagų. Kai kūno temperatūra kyla - dėl fizinio aktyvumo, aukštos aplinkos temperatūros ar streso - prakaito liaukos aktyvuojasi ir pradeda gaminti prakaitą. Garuodamas prakaitas vėsina kūną, atsikrato nuodingųjų medžiagų ir taip palengvina inkstų veiklą. Prakaito sudėtį daugiausia sudaro vanduo (98 proc.), tačiau jame gali būti druskų, šlapalo ir kitų medžiagų. Normalus prakaitavimas priklauso nuo daugelio veiksnių: fizinio aktyvumo, oro temperatūros, aprangos ir individualių žmogaus savybių. Prakaitavimas yra svarbi kūno termoreguliacijos dalis. Prakaituoja tiek suaugę žmonės, tiek vaikai. Tačiau kai kurie mažyliai daugiau už kitus.
Suaugusio žmogaus kūno paviršiuje yra apie 2 mln. paprastųjų ir specifinių (pažastyse ir kirkšnyse) liaukų, kurios gamina prakaitą. Nemalonų kvapą turi kaip tik specifinių liaukų išskiriamas prakaitas, kuris tuo aštresnis, kuo prastesnė asmens higiena. Kūdikių ir vaikų iki brendimo laikotarpio prakaitas neturi nemalonaus kvapo, tačiau normalu, kad ir jie prakaituoja.
Kūdikių ir Vaikų Prakaitavimo Ypatumai
Kadangi naujagimio ir kūdikio maždaug iki metų laiko prakaito liaukos dar nebrandžios, jis gali labai greitai perkaisti ir suprakaituoti. Jeigu kūdikiui per šilta, gali iššusti sprando, kojyčių ir rankyčių bei užpakaliuko odelė (visur, kur yra vadinamųjų odos klosčių). Todėl naujagimį ir kūdikį reikia rengti taip, kad jis neperkaistų, vėdinti namus, tinkamai prausti odelę (dažnai mamos maudydamos kūdikį netinkamai išplauna odos raukšleles, reikėtų gerai atverti ir išplauti), kad ant odos patekusios bakterijos nesukeltų iššutimų. Karštą vasaros dieną ypač svarbu kūdikio ir mažo vaiko neperkaitinti, nes suprakaitavęs jis gali peršalti ir susirgti.
Kūdikių prakaitą išskiriančios liaukutės nepakankamai išsivysčiusios. Dėl šios priežasties mažylis greitai perkaista, gali atsirasti prakaitinė. Kūdikio prakaitas neriečia nosies, nes jis būna dažnai prausiamas, ant jo kūno yra mažai bakterijų.
Dažniausiai kūdikiams prakaituojama galvytė, padukai, delniukai ir pečių juosta. Vaikai gali pradėti prakaituoti pažastyse maždaug nuo 5-6 metų, tačiau tai individualu.
Dažniausios Vaiko Prakaitavimo Miego Metu Priežastys
Norint nustatyti, ar vaiko prakaitavimas yra normalus, reikia atsižvelgti į daugelį veiksnių, įskaitant amžių, kūno svorį, prakaitavimo laiką (dieną ar naktį), aktyvumą, prakaito kvapą ir šeimos istoriją. Štai keletas dažniausių priežasčių, kodėl vaikai prakaituoja miegodami:
Per Aukšta Temperatūra
Dažniausia prakaitavimo priežastis - vaikui per karšta. Gausus prakaitavimas ypač vasaros metu yra dėl temperatūros poveikio. Tačiau dauguma skundžiasi, kad vaikas labai stipriai suprakaituoja pirmomis miego valandomis. Kadangi mūsų prakaito liaukas reguliuoja nervų sistema, kada žmogus nurimsta pirmomis miego valandomis, šilumos perteklius atiduodamas į išorę, kad organizmas neperkaistų. Ypač tai būdinga labai jautriems vaikams ir labai aktyviems vaikams. Bet jie išprakaituoja, atiduoda šilumą ir ryte pabunda sausi. Tokiu atveju nerimauti nereikėtų.
Fiziologinis Prakaitavimas
Gausus prakaitavimas gali būti paveldimas - vieni žmonės prakaituoja daugiau, kiti - mažiau. Tačiau visų mūsų organizmas prakaitą gamina nuolatos - skiriasi tik jo kiekis. Vaikai daugiau prakaituoja bėgiodami, judėdami, šiltuoju metų laiku. Normalu, kad mažylis suprakaituoja, jeigu lauke aukšta temperatūra, tarkim, +22 ar daugiau laipsnių, tačiau esant tokiai temperatūrai geriau pasaugoti vaiką ir neleisti jam dūkti tol, kol sušlaps marškinėliai, ypač jeigu jis linkęs labiau prakaituoti. Vis dėlto jeigu lauke temperatūra iki 20 laipsnių, net ir daug bėgiodamas vaikas neturėtų labai smarkiai suprakaituoti - taip, kad būtų šlapia galva ar marškinėliai.
Rachitas ir Vitamino D Trūkumas
Kūdikių prakaitavimo, ypač delnų ir padų, priežastis gali būti rachitas. Vaiko sveikatos būklę stebintis gydytojas turėtų paskirti reikiamus tyrimus ir išsiaiškinti, ar tai tikrai ši priežastis. Kai yra aiškus vitamino D trūkumas, pasireiškia viso kūno prakaitavimas, prakaituoja ne tik tos vietos, kurios yra uždengtos, kontaktuoja su paviršiais, bet ir atviros vietos - galvytė, nugarytė, pečių juosta, pėdutės, rankytės. Jei šalia to yra ir kiti požymiai, galima įtarti vitamino D trūkumą.
Baimė, Įtampa, Nerimas
Vaikas, kaip ir suaugęs žmogus, prakaituoti gali patyręs baimę, įtampą, didelį nerimą. Jautrus vaikas gali suprakaituoti ir nuo stiprių teigiamų emocijų. Jeigu jūsų kūdikis ar vaikas yra dirglus, jautresnės nervų sistemos, gali labiau prakaituoti. Gausiau prakaituoti gali tiek dėl teigiamų, tiek dėl neigiamų emocijų. Tokį kūdikį vertėtų parodyti gydytojui neurologui.
Vaistų Poveikis, Ligos Pradžia ar Pabaiga
Vartojant kai kurių vaistų (ne tik temperatūrą mažinančių, bet ir sukeliančių vėmimą, insulino ar kt.) taip pat gali išsiskirti daugiau prakaito. Prakaitavimas gali rodyti ūmią arba lėtinę užkrečiamąją ligą, karščiavimo pradžią arba pabaigą, kai temperatūra pradeda kristi. Ligonėlis prakaituoja gausiau, todėl jeigu mažylis geria vaistukų nuo temperatūros, kurie skatina prakaitavimą, nereikėtų jo užkloti stora antklode ir paskui pulti keisti drabužėlių, kad nemiegotų su permirkusiais prakaitu. Po ligos nusilpęs vaikas irgi gali gausiau prakaituoti. Jeigu mažylis sirgo ir antibiotikų gėrė, net ir baigęs gerti dar kurį laiką gali gausiau prakaituoti. Tai normalu.
Medžiagų Apykaitos Sutrikimai ir Ligos
Kai kurie vaikai gali prakaituoti sutrikus medžiagų apykaitai, sirgdami diabetu, skydliaukės ligomis, širdies nepakankamumu arba ištikus alerginiam šokui. Jei prakaitavimas yra pernelyg intensyvus, netikėtas arba jį lydi kiti simptomai, tokie kaip karščiavimas, svorio kritimas ar širdies ritmo sutrikimai, būtina kreiptis į gydytoją. Svarbu atkreipti dėmesį, jei prakaitavimas pasireiškia tik vienoje kūno pusėje arba yra susijęs su staigiais sveikatos pokyčiais, tokiais kaip stiprūs galvos ar krūtinės skausmai.
Antsvoris
Jei dūksta, bėgioja stambus vaikas, jo drabužėliai dar labiau sušlampa. Gausiai prakaituojantis vaikas gali dažniau sirgti, nes vilkintį šlapiais drabužėliais greičiau perpučia vėjas.
Prakaitinė ir Odos Bėrimai
Ant odos gali atsirasti rausvų dėmelių, smulkių rausvų ar balkšvų spuogelių ar vandeningų pūslelių. Įprastai šis bėrimų atsiranda tose vietose, kur susidaro raukšlės ar drabužiai glaudžiai liečiasi prie kūno, t. y. kaklo, nugaros, krūtinės, pilvo srityje. Tačiau bėrimų gali pasitaikyti ir tarpkojo srityje, ant užpakaliuko, galvos (ypač jei kūdikis mūvi kepurėlę). Šie pojūčiai yra nemalonūs ir gali sukelti norą odą kasytis. Bėrimai yra smulkūs, primenantys spuogelius ar pūsleles. Odos iškilimai gali būti iki 1-3 mm skersmens. Bėrimai ant kūdikių ir mažų vaikų odos - gana dažni, tad prakaitinę atskirti gali būti sunku.
Bėrimai skiriasi priklausomai nuo prakaitinės tipo:
- Miliaria rubra (raudonoji prakaitinė): Tai labiausiai paplitęs kūdikių prakaitinės tipas. Prakaito liaukos užblokuojamos gilesniuose odos sluoksniuose, todėl kyla uždegimas, vargina niežulys ir dilgčiojimo pojūtis. Simptomai sustiprėja vaikeliui intensyviau prakaituojant.
- Miliaria crystallina (kristalinė prakaitinė): Šis prakaitinės tipas, dar žinomas kaip Miliaria crystalline, pasireiškia dėl to, kad vaikelio prakaito liaukos dar nėra visiškai išsivysčiusios. Apskritai jis dažniau vargina naujagimius, yra kiek lengvesnės formos, tad gali nesukelti niežulio ir diskomforto.
- Miliaria profunda (gilioji prakaitinė): Šio tipo prakaitinė - retesnė, vystosi giliai po oda. Jai pasireiškus ant odos atsiranda didelių, kietų kūno spalvos iškilimų, kuriuos gali stipriai niežėti. Guzelių dažniausiai atsiranda ant kūdikio liemens, tačiau gali pasitaikyti ir ant rankų, kojų.
Bėrimų atsiranda užsikimšus prakaito liaukoms ir/ar kilus uždegimui, kuris blokuoja prakaito liaukų latakus: prakaitas negali prasiskverbti į odos paviršių ir lieka latakėliuose. Dėl pagausėjusio prakaitavimo odos ląstelės (korneocitai, sudarantys apie 90 % epidermio) paburksta. Prakaitinė nėra laikoma rimta būkle. Dažniausiai ji išnyksta savaime, ant odos nelieka randų. Apskritai prakaitinė signalizuoja, kad vaikelis laikomas per šiltai, o perkaitimas gali sukelti šilumos (saulės) smūgį.
Kada Kreiptis į Gydytoją?
Nors prakaitavimas dažniausiai yra normalus reiškinys, yra atvejų, kai reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Tai reikėtų padaryti, jei pastebėjote:
- Totalų prakaitavimą - visas kūnas prakaituoja.
- Šaltą, lipnų prakaitą, ypač ramybės būsenoje.
- Gausų prakaitavimą, dėl kurio vaikas atsikelia šlapias po nakties.
- Kitus simptomus, tokius kaip karščiavimas, kosulys, svorio kritimas, apetito stoka ar nuovargis.
- Aštrų, erzinantį prakaito kvapą.
- Jei prakaitavimas yra pernelyg intensyvus, netikėtas arba jį lydi kiti simptomai, tokie kaip karščiavimas, svorio kritimas ar širdies ritmo sutrikimai, būtina kreiptis į gydytoją.
- Svarbu atkreipti dėmesį, jei prakaitavimas pasireiškia tik vienoje kūno pusėje arba yra susijęs su staigiais sveikatos pokyčiais, tokiais kaip stiprūs galvos ar krūtinės skausmai.
Jeigu šie metodai nepadeda, verta pasitarti su dermatologu ar kitais specialistais, kurie gali pasiūlyti individualius sprendimus.
Patarimai Tėvams
Prakaitavimas - tai ne tik natūrali organizmo funkcija, bet ir sveikatos būklės indikatorius. Jei jis kelia diskomfortą ar klausimų, neignoruokite simptomų ir ieškokite pagalbos.
- Palaikykite tinkamą kambario temperatūrą: Užtikrinkite, kad vaiko kambaryje nebūtų per karšta. Optimali temperatūra miegui yra 18-20 laipsnių Celsijaus. Namus reikia dažnai vėdinti, kad juose nebūtų karšta, o kol vėdinate, kad neperpūstų vėjas, kūdikį iš patalpos išneškite.
- Rengite vaiką tinkamai: Vaikas turėtų miegoti su lengvais, orui laidžiais drabužiais. Venkite sintetinių audinių, kurie gali sulaikyti šilumą. Geriau rinktis natūralaus pluošto, kurie sugeria prakaitą, ir dažniau mažylį perrengti, jeigu jis būdamas lauke suprakaituoja. Eidama pasivaikščioti su vaiku pasiimkite dar vienus marškinėlius, kad galėtumėte perrengti, jeigu bėgiodamas suprakaituos. Vasarą būtinai pasiimkite vandens, nes kartu su prakaitu vaikai praranda skysčių. Kai lauke šilta, vaikelį aprenkite laisvais, lengvais drabužėliais. Žiemą drabužius sluoksniuokite, venkite sunkios, storos aprangos. Natūralus audiniai, pavyzdžiui, medvilnė ar merinų vilna, sugeria drėgmę. Kai kurie specialūs pluoštai ją ir išgarina.
- Užtikrinkite pakankamą skysčių kiekį: Vaikas turi gerti pakankamai skysčių, ypač jei gausiai prakaituoja. Pasistenkite, kad oda išliktų sausa. Atkreipkite dėmesį į labiau drėkti linkusias odos vietas - kaklą, sauskelnių sritį, kitas sritis, kuriose labiau kaupiasi prakaitas, šlapimas ar seilės.
- Laikykitės higienos: Jei vaikas labai suprakaitavo, būtinai reikia atsigerti, taip pat suprakaitavusį vaiką nuprauskite, kad nesidaugintų bakterijos ir odos negraužtų prakaitas, perrenkite sausais drabužiais. Trumpai kirpkite vaikelio nagus: taip jis mažiau kasysis, jei išbertą odą pradėtų niežėti.
- Atvėsinkite kūdikio odą: Bėrimų sumažinsite odą vėsindami. Jeigu vaikelis stipriai sukaito, nuneškite jį į pavėsį arba vėsinamą patalpą. Nuprausę vaikelio odą, leiskite jai išdžiūti natūraliai arba nusausinkite ją rankšluosčiu švelniai glostydami, o ne trindami. Jei niežulys stiprus, pasitarkite su gydytoju: galbūt jis skirs niežulį palengvinančių kremų ar kitų priemonių.
- Nenaudokite kūdikių pudros, talko miltelių.
- Vėsinkite vaikelio kambarį: Jeigu naktį karšta, kūdikio kambaryje įjunkite oro kondicionierių arba ventiliatorių.
- Reguliariai tikrinkite kūno temperatūrą, ypač karštu oru. Būkite vėsesnėje aplinkoje.
Kūdikio prakaitavimas miegant – priežastys ir kaip su tuo kovoti
Prakaito Kvapas: Ką Jis Gali Pasakyti?
Prakaito kvapas mūsų neturėtų erzinti, kalbu apie sveiką, pakankamai skysčių geriantį, sveiką maistą vartojantį žmogų. Tokio žmogaus prakaito kvapas yra labai nežymus. Kai atsiranda erzinantis, aštrus kvapas, tai reiškia, kad su prakaitu šalinamos tam tikros medžiagos. Taip gali būti, jei žmogus vartoja kokius nors vaistus. Kvapas gali atsirasti paauglystėje, nes, prasidėjus brendimui, vyksta tam tikri hormoniniai pasikeitimai, kurie sukelia gausesnį ir koncentruotesnį prakaitavimą. Ypač aštrus kvapas gali atsirasti tuomet, kada pasikeičia odos rūgščių ir šarmų balansas. Tuomet ant odos esančios bakterijos pradeda daugintis sparčiau ir toks jų gyvavimas sukelia nemalonų kvapą. Prakaito kvapas priklauso ir nuo mitybos. Jei žmogus valgo aštriai, labai saldžiai, kvapas suintensyvėja. Tas pats nutinka ir tuomet, jei per mažai geriama skysčių.
tags: #7 #metu #vaiko #prakaitavimas
