Tėvystė - tai ne tik pareigos, bet ir nuostabus, nors ir kupinas iššūkių, kelias. Šiuolaikiniams tėvams tenka naršyti tarp daugybės auklėjimo teorijų, vertybių, asmeninių vaikystės patirčių ir ateities lūkesčių. Kasdien mus užplūsta reklamos ir patarimai, siūlantys penkis ar net septynis geriausius būdus auginti vaikus. Tačiau svarbiausia, ką turime suprasti, yra tai, kad mes, tėvai, nesame techninis vaikų aptarnavimo personalas. Mes auginame žmogų, kuriam reikia ne tik maisto ir būsto, bet ir gyvybiškai svarbaus žmogiško santykio - meilės, dėmesio, užuojautos ir bendravimo.
Aušra Kurienė, 35 metus konsultuojanti vaikų ir paauglių psichologė psichoterapeutė, Vilniaus universiteto Psichoterapijos studijų lektorė ir nevyriausybinės organizacijos „Paramos vaikams centras“ įkūrėja, savo knygoje „Kaip užauginti žmogų. Mintys iš vaikų psichologo smėlio dėžės“ dalijasi išmintimi, padedančia tėvams suprasti vaiko poreikius, savo ir vaiko jausmus, bei atrasti naujus tėvystės gebėjimus.
Šią knygą autorė parašė, norėdama padėti tėvams suprasti, koks svarbus yra vaiko emocinis gyvenimas ir ryšys su mama ir tėčiu. Daugybė žmonių klausia, ką daryti, praleisdami gerokai svarbesnį klausimą - o kas atsitiko. Kol nesuprasime, ko reikia mūsų vaikams, tol kasdien jausimės nepakankamai gerais tėvais ar ne tokiais laimingais žmonėmis. Galime pritaikyti savo vaikams daugybę metodikų - skaičiuoti iki trijų ar net septynių, ignoruoti, laikyti apkabinus, barti ar šalinti nesutarimus, bet nieko nėra svarbiau už ryšį su vaiku. Labiausiai jam reikia laimingos mamos ir tėčio, santykio su jais, artumo ir supratimo. O visa kita ateis savaime. Išmokite užauginti žmogų, o ne sukurti nepriekaištingai funkcionuojantį aparatą.
Vaiko raidos etapai ir jų poreikiai
Kiekvienu vaiko raidos etapu tam tikri psichologiniai vaiko poreikiai turi būti patenkinti, kad jis galėtų sėkmingai įveikti to etapo keliamus uždavinius. Jeigu norime užauginti žmogų, o ne sukurti nepriekaištingai funkcionuojantį aparatą, raidos etapus įsivaizduokime kaip tam tikrus statybinius vieną ant kito dedamus blokus. Jei pirmaisiais gyvenimo metais vaikas sužinos, kad pasaulis yra saugi vieta, o jį supantys žmonės patikimi ir pasirengę suteikti tai, ko jam reikia, antraisiais bus pajėgus pradėti savarankiškai tyrinėti pasaulį ir bandys suprasti, kaip šis veikia, „ką žmonės dirba visą dieną". Iniciatyvus ir veikiantis, saugus ir smalsus moksleivis sėkmingai įveiks mokyklos iššūkį - mokysis, draugaus, bus stropus, motyvuotas ir atsakingas.
Knygoje „Kaip užauginti žmogų“ Aušra Kurienė pasakoja apie mūsų šalies patirtį ir vaikų auklėjimo tradicijas. Jos skiriasi nuo kitų šalių, nes lietuviai išgyveno net keletą skaudžių laikotarpių, kupinų netekčių, skausmo ir baimės, todėl bendravimas su vaikais ir jų auklėjimas taip pat yra paveiktas šių aplinkybių.
Autorė remiasi savo kasdienio darbo patirtimi ir knygoje aptaria skirtingus vaiko raidos etapus bei pataria, koks auklėjimas tinkamiausias kiekvienu etapu:
- Kaip elgtis su dvejų metų padūkėliu, kuris nesiliauja reikalauti dėmesio ir visko norėti?
- Ar reikia leisti vaiką į darželį ir kada jis tam jau pasirengęs?
- Kodėl vienas trimetis tik stumdo mašinėles, o kitas jau mokosi pažinti raides ir skaičiuoti?
- Kodėl ikimokyklinukai tampa moralizuotojais ir skundikais?
- Kaip apsaugoti vaiką nuo sunkumų mokykloje?

Svarbiausia - ryšys su vaiku
„Mes, tėvai, nesame techninis vaikų aptarnavimo personalas, mes auginame žmogų, kuriam reikia ne tik maisto ir būsto, bet ir žmogiško santykio - meilės, dėmesio, užuojautos, bendravimo. Tik nuolatinis ryšys, kai apsikeičiame žodžiais, veiksmais ir jausmais, gimdo jautrumą, o šioje terpėje auga žmogus. Išmoksite užauginti žmogų, o ne sukurti nepriekaištingai funkcionuojantį aparatą“, - teigia A. Kurienė.
Knygoje „Kaip užauginti vaiką“ A. Kurienė kalba ir tokiomis temomis kaip pirmoji meilė, gebėjimas kurti ir palaikyti santykius, taip pat kalbama apie vaikus, patyrusius netektis, tėvų skyrybas, emigraciją.

Tėvystė - užsiėmimas visam gyvenimui
Tėvystė - užsiėmimas visam gyvenimui. Net kai mūsų vaikai patys taps tėvais, mes vis dar būsime jų tėvais. Jais būsime visada. Kokia auklėjimo teorija keroja Jūsų gyvenime? Ar Jūs, kaip japonai, leidžiate viską, ar, kaip prancūzai, nieko? Jau daugiau nei 35 metus konsultuojanti psichologė psichoterapeutė Aušra Kurienė knygoje „Kaip užauginti žmogų“ kalba apie lietuvių patirtį, pritaikomą auginant vaikus.
Ši knyga - tarsi žemėlapis, kad nepasiklystumėt, o nuklydę rastumėt kelią. Ar tenkinti visus dvimečio norus? Leisti ar neleisti vaiką į darželį? Ar leisti mažajam bijoti? Ar išgyvens jis mokykloje? Juk tėvai nėra techninis vaikų aptarnavimo personalas - jie augina žmogų, kuriam reikia ne tik maisto ir būsto, bet ir žmogiško santykio: meilės, dėmesio, užuojautos, bendravimo. Tik nuolatinis ryšys gimdo jautrumą, o šioje terpėje auga žmogus.
Knygos autorė aptaria skirtingus gyvenimo tarpsnius ir leidžia atrasti sąmoningus kelius į vaiko širdį, bendrystę su vaiku, vienas kito pagarbą bei supratimą. Aušra Kurienė aptaria kūdikio laukimo periodą, tėvų vaidmens svarbą, mokyklos etapą, pirmosios meilės tarpsnį, tėvų skyrybų įtaką atžaloms ir daug kitų aspektų.
Svarbiausia tėvystės strategija | Becky Kennedy | TED
| Tema | Aprašymas |
|---|---|
| Vaiko emocinis gyvenimas | Svarba suprasti ir atliepti vaiko jausmus. |
| Ryšys su tėvais | Meilė, dėmesys, užuojauta ir bendravimas kaip pagrindiniai auginimo elementai. |
| Vaiko raidos etapai | Patarimai, kaip elgtis ir koks auklėjimas tinkamiausias kiekviename raidos etape. |
| Lietuviškos auklėjimo tradicijos | Istorinis ir kultūrinis kontekstas, įtakojantis auklėjimą. |
| Sąmoninga tėvystė | Gebėjimas ugdyti vaiko savarankiškumą, motyvaciją ir vertybes. |


