Įsivaizduokite, kad vieną rytą atsikeliate ir ant rankų ar liemens randate keistai atrodančią 2-10 cm pločio dėmę. Išsigandę klausiate artimųjų, kas tai galėtų būti, ir išgirstate įvairiausių atsakymų: odos grybelis, dermatitas, erkės įkandimas, odos egzema… Visgi kartais susergama mažai kam žinoma odos liga, vadinama rožine dedervine.
Rožinė dedervinė yra dažna uždegiminė odos liga, sukelianti veido ar kitų kūno vietų, įskaitant akis, paraudimą. Kai kurios šios būklės formos gali sukelti spuogelius ir patinimą. Tai yra lėtinė liga, kuri neturi visiško išgydymo.
Rožinės dedervinės tipai
Yra keturios pagrindinės šios ligos rūšys:
- Eritemato-telangiektatinė: Sukelia nuolatinį veido paraudimą su išsiplėtusiais, matomais kraujagyslių tinklais. Šiam tipui būdingi paūmėjimai, kai simptomai atsiranda ir išnyksta netikėtai.
- Papulopustulinė: Ant odos atsiranda pūlingų ar skysčio pripildytų spuogų. Oda gali patinti, o simptomai primena aknę.
- Fimatotinė: Sukelia odos sustorėjimą ir patinimą, dažniausiai nosies srityje, suteikdama jai nelygų ar išsipūtusį vaizdą.
- Akių: Paveikia akis, sukeldama jų paraudimą, ašarojimą ir sudirgimą. Gali atsirasti jautrumas šviesai, o ant vokų gali susiformuoti skausmingi guzai.
Kam dažniausiai pasireiškia rožinė dedervinė?
Ši liga paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Nors ji gali pasireikšti bet kam, dažniausiai ji diagnozuojama moterims ir šviesios odos žmonėms. Simptomai dažniausiai prasideda po 30 metų amžiaus, nors retais atvejais liga pasireiškia ir vaikams bei paaugliams.
Tyrimai rodo, kad vyrams rožinė dedervinė gali būti sunkesnė, nes jie dažniau kreipiasi į gydytojus tik tada, kai būklė jau yra pažengusi.
Dažniausiai rožine dedervine serga 10-35 metų amžiaus žmonės. Retais atvejais rožinė dedervinė yra linkusi kartotis, liga dažniausiai užklumpa šaltuoju metų laiku - rudenį ar žiemą. Didesnę tikimybę susirgti šia liga turi žmonės, kurie serga atopiniu dermatitu ar turi paprastųjų spuogų.
Simptomai ir priežastys
Rožinės dedervinės simptomai gali skirtis kiekvienam asmeniui, tačiau dažniausiai pasitaikantys požymiai yra:
- Trumpalaikis paraudimas: Daugelis sergančiųjų patiria dažnus veido paraudimus, kurie gali atsirasti be aiškios priežasties. Tai yra vienas iš pirmųjų ligos požymių.
- Nuolatinis paraudimas: Veido oda atrodo nuolat paraudusi, primena nudegimą saulėje.
- Spuogai ir gumbeliai: Ant odos gali atsirasti raudonų mazgelių ar pūlingų spuogelių, tačiau jie nesukelia inkštirų, kaip įprasta aknės atveju. Kartais jaučiamas deginimas ar dilgčiojimas.
- Matomi kraujagyslių tinklai: Po oda gali tapti matomos plonos raudonos kraujagyslių linijos.
Papildomi simptomai gali būti:
- Akių sudirgimas: Akys gali parausti, ašaroti ar tapti jautrios. Sunkiais atvejais negydoma būklė gali pažeisti rageną ir sutrikdyti regėjimą.
- Deginimo ar dilgčiojimo jausmas: Kartais veidas gali niežėti ar jaustis tempimas.
- Sausa oda: Oda gali būti šiurkšti ir išsausėjusi.
- Raudoni bėrimai: Ant odos gali susiformuoti pakilę raudoni ploteliai.
- Odos sustorėjimas: Kai kuriais atvejais oda gali pastorėti, dažniausiai nosies srityje, suteikdama jai išsipūtusį vaizdą.
- Patinimas: Veido patinimas gali pasireikšti kartu su kitais simptomais arba kaip atskiras požymis.
Paprastai rožinė dedervinė pasireiškia vienos apvalios dėmės bėrimu, vadinamąja „motinine dėme‟, kuri būna 2-10 cm pločio, rožinės spalvos, sausu, iškiliu paviršiumi. Ši dėmė dažniausiai atsiranda ant pilvo, liemens, nugaros, rankos ar kojos. Nugaroje esantys bėrimai dažniausiai išsidėsto „kalėdų eglutės‟ forma. Dauguma atvejų rožinės dedervinės bėrimas yra niežtintis. Netipiniais atvejais rožinė dedervinė gali pasireikšti ir kitų formų bėrimais.
Tai yra odos bėrimas, prasidedantis vienu bėrimo elementu, vadinamu “motinine” plokštele, po kelių dienų-savaičių identiški, tik gerokai mažesni bėrimai atsiranda krūtinės, nugaros srityse ar kitose kūno vietose. Bėrimai yra rausvi-raudoni, ovalo formos, pleiskanojantys, išsidėstymas primena Kalėdų eglutę, iki ketvirtadalio pacientų vargina niežėjimas. Įdomu tai, kad keletą dienų prieš bėrimo atsiradimui vargina į gripą panašūs simptomai, pavyzdžiui, kosulys, gerklės skausmas.
Iki šiol nėra tiksliai žinoma, kas sukelia rožinę dedervinę. Žinoma tik tiek, kad tai ko gero nėra alerginė reakcija, grybelinis, virusinis ar bakterinis susirgimas.
Tikslūs šios ligos atsiradimo mechanizmai nėra žinomi, tačiau mokslininkai pateikia kelias teorijas:
- Kraujagyslių, imuninės ar nervų sistemos sutrikimai gali prisidėti prie ligos atsiradimo.
- Mikroskopiniai odos erkutės: Kai kurių žmonių odoje natūraliai gyvena mikroskopinės erkutės (Demodex), tačiau jų perteklius gali sukelti ligos simptomus.
- Bakterinė infekcija: Kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikra bakterija (H. pylori) gali būti susijusi su ligos atsiradimu.
- Baltymų veiklos sutrikimai: Organizmo gaminamas katelicidinas - baltymas, saugantis odą nuo infekcijų - gali veikti netinkamai, sukeldamas uždegimines reakcijas.
Ar rožinė dedervinė yra autoimuninė liga? Mokslininkai vis dar tiria, ar ši liga priklauso autoimuninių ligų grupei. Kai kurios rožinės dedervinės formos gali atsirasti dėl per stiprios imuninės sistemos reakcijos. Pavyzdžiui, bakterija Bacillus oleronius, dažniausiai randama žmonėms, sergantiems papulopustuline forma, gali sukelti imuninės sistemos reakciją, dėl kurios ji pradeda pulti sveikas odos ląsteles. Tai yra autoimuninis atsakas, kuris skatina uždegimą. Kiti atvejai gali būti susiję su imuninės sistemos jautrumu aplinkos pokyčiams, tokiems kaip saulės spinduliai ar temperatūros svyravimai. Dėl šios priežasties imuninė sistema pradeda veikti per stipriai, sukeldama būdingus simptomus.
Kūno vietos, kuriose pasireiškia simptomai
Rožinė dedervinė dažniausiai pasireiškia šiose vietose:
- Nosis
- Smakras
- Skruostai
- Kaktą
- Akys
- Krūtinė
- Ausys
- Kaklas
- Galvos oda
Kas gali sukelti ligos paūmėjimus?
Kiekvienas sergantis asmuo gali turėti skirtingus veiksnius, kurie išprovokuoja simptomų paūmėjimą. Dažniausi iš jų yra:
- Saulės spinduliai
- Karštis ar šaltis
- Stresas
- Alkoholio vartojimas
- Aštrus maistas
- Kosmetikos ar plaukų priežiūros priemonės
- Hormonų pokyčiai
Jei nežinote, kas sukelia jūsų simptomus, verta kelias savaites registruoti suvartojamą maistą, gėrimus, naudojamus odos priežiūros produktus ir veiklas, kad nustatytumėte galimus paūmėjimų šaltinius.
Rudeninis sodo prevencinis purškimas
Kaip diagnozuojama rožinė dedervinė?
Dažniausiai rožinė dedervinė diagnozuojama įvertinus bėrimo vaizdą, ištyrus ir atmetus kitas galimas odos ligas. Diagnozuojant šią ligą, gydytojas atliks išsamų simptomų ir sveikatos istorijos vertinimą. Apžiūros metu svarbu informuoti specialistą apie visus odos pokyčius, tokius kaip paraudimas, spuogai, deginimo ar niežėjimo pojūtis. Nėra specifinio tyrimo, kuris galėtų patvirtinti rožinę dedervinę, todėl gydytojas gali rekomenduoti apsilankyti pas dermatologą - specialistą, kuris gydo odos ligas.
Kaip gydoma rožinė dedervinė?
Rožinė dedervinė nėra pavojinga liga ‒ per keletą savaičių net ir be jokio gydymo šios ligos simptomai gali visiškai išnykti. Net neskiriant jokio gydymo rožinė dedervinė dažniausiai praeina per 6-8 savaites. Esant sunkesnėms ligoms formoms, kai niežėjimas itin stiprus ir bėrimas nepraeina per 6-8 savaites, gydytojas gali skirti odos tepalų, kurių sudėtyje yra antihistamininių medžiagų ar gliukokortikoidų.
Gydymas priklauso nuo individualių simptomų ir yra skirtas jų sumažinimui bei užkirtimui keliui būklės blogėjimui. Gydymo metodai gali būti šie:
- Vaistai: Yra įvairių geriamųjų ir vietinio poveikio vaistų, padedančių mažinti spuogelius, paraudimą bei kitus simptomus.
- Lazerinė terapija: Gydytojas gali naudoti lazerį, kad sumažintų matomas kraujagysles ir paraudimą.
- Chirurginės procedūros: Sunkiais atvejais gali būti rekomenduojamos operacijos, siekiant koreguoti nosies deformaciją, atsirandančią dėl odos sustorėjimo (rinofimos).
Rekomenduojama skirti gydymą pacientams, kuriuos vargina niežėjimas. Gali būti gydoma emolientais, vietiniais gliukokortikosteroidais, geriamaisiais antihistamininiais vaistais bei siaurabange UVB 311 nm fototerapija.
Kokie vaistai naudojami rožinės dedervinės gydymui?
Gydytojas gali skirti šiuos vaistus simptomams kontroliuoti:
- Antibiotikai (pvz., doksiciklinas) tablečių, gelio ar kremo pavidalu spuogeliams ir uždegimui mažinti.
- Brimonidino gelis, mažinantis paraudimą.
- Kremai ar geliai su azelaino rūgštimi, ivermektinu ar metronidazolu, padedantys sumažinti spuogelius ir odos nelygumus.
Prieš pradedant gydymą, svarbu aptarti su gydytoju tinkamą dozę, vartojimo būdą ir galimus šalutinius poveikius. Taip pat reikia informuoti apie visus vartojamus vaistus, kad būtų išvengta galimų vaistų sąveikų.
Kokių maisto produktų reikėtų vengti sergant rožine dedervine?
Kai kurie tyrimai rodo, kad aštrus maistas gali paskatinti simptomų paūmėjimą. Taip pat svarbu vengti alkoholio ir karštų gėrimų. Tačiau kiekvieno žmogaus reakcija yra skirtinga, todėl ne visi aštrūs patiekalai sukels paūmėjimą. Jei po tam tikro maisto vartojimo simptomai sustiprėja, reikėtų vengti tokių produktų ateityje.
Kada galima tikėtis pagerėjimo po gydymo?
Simptomų sumažėjimas gali užtrukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Jei gydytojas paskyrė vaistus, jis stebės gydymo eigą ir prireikus koreguos dozes. Kai simptomai pradės mažėti, tikėtina, kad vaistų dozė bus palaipsniui mažinama.
Kaip išvengti rožinės dedervinės paūmėjimų?
Kadangi tiksli ligos priežastis nežinoma, jos visiškai išvengti neįmanoma. Tačiau galima sumažinti paūmėjimų dažnį, vengiant žinomų dirgiklių aplinkoje. Svarbu saugoti odą nuo ultravioletinių spindulių, nes saulės šviesa gali sukelti simptomus ir apsunkinti odos gijimą po paūmėjimo. Kasdien naudokite apsauginį kremą nuo saulės ir reguliariai jį atnaujinkite.
Kiti patarimai, kaip sumažinti paūmėjimų riziką:
- Vėsuma ir drėgmė: Venkite ilgai būti karštoje ir drėgnoje aplinkoje.
- Vėsus vanduo: Prausdamiesi naudokite vėsų vandenį.
- Avižinių dribsnių kompresai: Galite pabandyti daryti avižinių dribsnių kompresus.
- Jautriai odai skirtos prausimosi priemonės: Naudokite kuo mažiau odą dirginančių ir sausinančių medžiagų.
- Natūralių audinių drabužiai: Rinkitės laisvus, kvėpuojančius drabužius iš natūralių audinių.
- Odos drėkinimas: Reguliariai drėkinkite odą, ypač po prausimosi.
Rožinė dedervinė nėra pavojinga liga - per keletą savaičių net ir be jokio gydymo šios ligos simptomai gali visiškai išnykti. Vis dėlto rožinė dedervinė gali būti supainiota su kitomis odos ligomis, tokiomis kaip odos grybelis, egzema ar psoriazė (žvynelinė). Kiekvienu atveju šių ligų gydymas skiriasi, tad pasirodžius bet kokio tipo naujam, nežinomam bėrimui, turėtumėte kreiptis į savo šeimos gydytoją.
