Kūdikio lytinių organų priežiūra yra svarbi kiekvieno tėvo užduotis, siekiant užtikrinti vaiko sveikatą ir komfortą. Šioje srityje kyla daug klausimų, susijusių tiek su naujagimių, tiek su vyresnių vaikų priežiūra. Svarbu žinoti, kas yra normalu, o kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją.
Naujagimės mergaitės lytinių organų priežiūra
Tik gimus mergaitei, dar kurį laiką mama lytiniuose organuose pastebi baltų į varškę panašių išskyrų. Dažniausiai dar gimdymo namuose gydytojai nuramina - tai normalu, mergaitė tikrai neserga jokiu uždegimu. Išskyrų randasi dėl to, kad naujagimės organizme dar yra nemažai mamos hormonų.
Kai keičiate mergaitei sauskelnes, prausiate užpakaliuką po tekančiu vandeniu. Tad kartu švelniai nuplaukite ir tas išskyras. Muilo nereikia. Jei užpakaliuką valote drėgna servetėle, švariu jos kampeliu nuvalykite ir išskyras. Nebijokite švelniai praskėsti išorinių lytinių lūpyčių ir išvalyti.
Neišvalytos išskyros kaupiasi, skleidžia nemalonų kvapą. Šiek tiek baltų tirštų išskyrų aplink klitorių, tarp didžiųjų ir mažųjų lytinių lūpų turi būti. Tai gerosios išskyros, kurios nerodo jokios ligos.
Blogos išskyros ir uždegimai
Tačiau gali atsirasti ir blogųjų išskyrų. Jos gelsvos ar žalsvos, gausios, greitai sutepa kelnaites. Tokios išskyros kartu su išsakomais nusiskundimais rodo uždegimą - vulvitą. Mergaitėms vulvitą dažniausiai sukelia žarnyno bakterijos, kurios patenka ant lyties organų. Nedidelis kiekis tų žarnyno bakterijų ant lytinių organų būna nuolatos, tai nepavojinga.
Retais atvejais išskyrų pagausėja po gydymo antibiotikais. Antibiotikai sunaikina daug gerųjų organizmo bakterijų, mergaitės makštyje prasideda vadinamoji pienligė (grybelinė liga).
Mažųjų lytinių lūpų suaugimas
Kai kurioms mergaitėms lytinių hormonų ramybės laikotarpiu (nuo 1 iki 6 metų) gali suaugti mažosios lytinės lūpos. Kartais jos sulimpa aklinai, lieka tik mažas plyšelis išbėgti šlapimui. Nėra tiksliai žinoma, dėl ko mažosios lytinės lūpos suauga. Taip gali būti dėl lėtinės infekcijos ar paprasčiausiai dėl to, kad mergaitės lytinės lūpos labai sausos (jos sulimpa ir suauga).
Anatominės žinios mamai nepakenktų. Suaugusias mažąsias lytines lūpas perskirti nesunku, jei jos suaugusios vos vos, ginekologė gali perskirti pirštu ar vatos tamponu, prieš tai vietiškai nuskausminus. Jei lūpos suaugusios stipriai, prieš atidalinant skiriama hormoninių tepalų. Bet atskiriamos lytinės lūpos ne visais atvejais, o tik esant visiškam suaugimui, kai mergaitė sunkiai gali pasišlapinti, prasideda šlapimo takų infekcija. Tikrai nerekomenduoju lytinių lūpų atidalinimo, jei jokių nusiskundimų nėra ir pastebėta tiesiog profilaktinės apžiūros metu. Kiekvienu atveju sprendžiama individualiai.
Iššutimai ir paraudimai
Jei dukrytės lytiniai organai iššuto, paraudo, nedarykite tragedijos - tai visiškai normalu. Iššusti gali po karštos dienos, pasivažinėjimo dviratuku, supimosi sūpuoklėse, dėl ankštų ar sintetinių kelnaičių, aptemptų kelnių. Leiskite iššutusiems lytiniams organams „pakvėpuoti“, tegul mergaitė kurį laiką namuose pabūna be kelnaičių, be jų ir miega. Kartais iššutimus nuramina švelni plaukų džiovintuvo oro srovė (tik nenustatykite karštos).
Kalio permanganatas vonelėms netinka, jis gali nudeginti odą. Prieš vonelę mergaitę apiplaukite. Apiplautus ir nusausintus lytinius organus tinka patepti aliejiniais tepalais ar kremu. Paprastai per kelias dienas iššutimai praeina.
Kitos paraudimų priežastys
Kartais lytiniai organai būna paraudę ir jautrūs dėl spalinukių (ypač, kai yra paraudę ir apie išeinamąją angą). Tuomet reikėtų kreiptis į pediatrą, kad skirtų reikiamą gydymą. Išgydžius spalinukes, praeina ir lytinių organų uždegimas.
Alergiškų mergaičių lytiniai organai yra jautresni. Jei mergaitę alergizuoja koks produktas, jo suvalgius, gali parausti ne tik jos veidukas, bet ir lytiniai organai. Dėl alergijos lytinių organų oda dar labiau sausėja, tampa jautresnė, gali niežėti. Alergiškų mergaičių kelnaites skalbkite švelniais skalbikliais, nepirkite sintetinių kelnaičių.
Svetimkūniai ir makšties uždegimai
Jei iš makšties pasirodo rusvų kraujingų išskyrų, jos dažniausiai rodo svetimkūnio sukeltą uždegimą makštyje. Pamačius rusvų išskyrų, reikia nedelsiant eiti pas ginekologę. Vienas dažniausių svetimkūnių būna… tualetinis popierius. Mergaitė energingai valosi užpakaliuką, tualetinis popierius susivolioja į rutuliuką ir jo įlenda į makštį. Ten tualetinis popierius pūva, prasideda uždegimas.
Kraujingų išskyrų atsiranda, kai vulvitas labai ūmus ar tęsiasi ilgą laiką.
Kada kreiptis į specialistus
Mergaitė pas ginekologą patenka dviem keliais: arba mama pati atveda dėl išskyrų, skausmo, arba siunčia šeimos gydytojai dėl pasikartojančio vulvito, šlapimo nelaikymo ar blogo šlapimo tyrimo. Jei šlapime randama bakterijų ar leukocitų, mergaitę turi apžiūrėti ginekologas.
Kartais ginekologui reikia tik pažiūrėti ir tampa aišku, kad ginekologinio uždegimo nėra. Tepinėlį ginekologas gali paimti vatos gabalėliu nuo išorinių lytinių organų. Žinoma, specialioje kėdėje apžiūrėti lengviau, bet jei mergaitė bijo, aš ją apžiūriu sėdinčią ant mamos rankų. Mama turi ramiai išaiškinti mergaitei, kaip bus pas ginekologą. Mergaitė turi žinoti, kad reikės apnuoginti apatinę kūno dalį ir kad gydytojas ištirs jos išskyras.
Jei mergaitė vis skundžiasi niežuliu, kartojasi uždegimai, šeimos gydytojui ar akušeriui ginekologui nepavyksta išgydyti mažosios pacientės, reikėtų ją parodyti mergaičių ir paauglių ginekologui arba dermatologui. Nes retais atvejais mergaitėms nustatoma liga - sklerozuojanti kerpligė.
Higienos svarba
Superhigiena gali net pakenkti. Jei mergaitė prausis su muilu kelis kartus per dieną, jos lytiniai organai taps sausi ir pažeidžiami. Išmokykite mergaitę kiekvieną vakarą apsiplauti lytinius organus nuo priekio atgal. Žinoma, apsiplauti nuo užpakaliuko į priekį patogiau, bet nuolat kartokite, kad tai nesveika (mergaitė, plaudama nuo užpakaliuko, bakterijas įneša į lytinius organus). Galima išmokyti apsiplauti atskirai: pirma lytinius organus, po to - užpakaliuką.
Mergaičių ir moterų higiena labai skiriasi. Mergaičių lytiniai organai yra sausi, todėl jiems nereikia daug muilo (geriau plauti intymiosios higienos priemonėmis, nes jos švelnesnės už muilą). Išmokykite užpakaliuką šluostytis nuo priekio atgal (kaip ir apsiplauti), kad į lytinius organus nepatektų bakterijų.
Nors dukra jau nebe kūdikis, keliaudamos turėkite drėgnų servetėlių. Gal nebus sąlygų apsiprausti. Kasdien keiskite dukros apatines kelnaites.
Pastebėjusi blogųjų išskyrų, apžiūrėkite mergaitės lytinius organus. Kelias dienas bandykite uždegimą gydyti naminėmis priemonėmis (vonelėmis, švelniu aliejuku). Jei mergaitė skundžiasi niežuliu, galima patepti kremu, kuris sumažina niežėjimą, ramina, apsaugo nuo lytinių organų sausumo.
Berniukų lytinių organų priežiūra
Pasituštinus jo užpakaliuką reikia tuoj pat kruopščiai nuprausti šiltu tekančiu vandeniu, kad išmatų nepatektų ant lytinių organų. Jeigu užpakaliuką nuplauti neturite sąlygų, nušluostykite drėgna servetėle - nuo priekio nugarytės link.
Maudant berniuką, atsmaukti apyvarpės nereikia. Tačiau vaikai skirtingi - vienam berniukui apyvarpė atsismaukia nuo gimimo, o kitiems, pavyzdžiui, tik nuo paauglystės, kai ėmus keistis hormonams šie suminkštins jos odelę.
Jeigu pastebėjote, kad kūdikis pradėjo dažniau šlapintis, arba šlapinasi verkdamas, akivaizdu, kad tai jam skausminga, būtinai pasitarkite su gydytoju. Tai gali būti nereta berniukų liga - varpos uždegimas. Kiti uždegimo požymiai - padidėjusi (patinusi) ir raudona apyvarpė.
Nenustebkite, jei mažylio "kranelis" pakilo - tai visiškai normalu.
Sėklidžių nusileidimas
Kada jie turi nusileisti? Kodėl dauguma berniukų gimsta su nusileidusiais kiaušinėliais, bet dalis - su nenusileidusiais? Nuo ko tai priklauso? Sėklidės nenusileidimas - kriptorchizmas - yra sutrikusio sėklidės nusileidimo į kapšelį rezultatas. Veiksniai, sukeliantys sėklidžių nenusileidimą, nėra pakankamai aiškūs. Tyrimai rodo, kad tam būtinas reikiamas vyriško hormono testosterono kiekis. Aukščiausias vyriškų hormonų kiekis motinos cirkuliuojančiame kraujyje aptinkamas 28 nėštumo savaitę. Todėl manoma, kad sėklidės nusileidimo procesas gali sutrikti esant nepakankamam šio hormono kiekiui arba dėl neadekvačios organo reakcijos į šių hormonų poveikį. Kriptorchizmas nustatomas 1-4 proc. berniukų. 15-20 proc. jis būna abipusis.
Normalu, kad gimus naujagimiui, sėklidė turi būti kapšelyje. Nenusileidusias sėklides dažniausiai nustato gydytojas pirmos apžiūros metu arba patys tėvai. Esant nenusileidusiai sėklidei, ta kapšelio pusė būna mažesnė, jame neapčiuopiama sėklidė. Kai yra kirkšnies kriptorchizmas, sėklidė čiuopiama kirkšnyje, kai pilvinė - sėklidės neapčiuopiama.
Anomalinės sėklidės padėtis sudaro palankias sąlygas įvairioms komplikacijoms: nevaisingumui, sėklidės užsisukimui ir nekrozei, supiktybėjimui. Sėklidės degeneracija prasideda jau antraisiais gyvenimo metais. Kūdikiams sėklidė dar gali savaime nusileisti į kapšelį, todėl jie neoperuojami. Dėl greitai progresuojančios sėklidės degeneracijos ir kitų komplikacijų chirurginė korekcija turi būti atlikta iki 2 metų. Nustačius kriptorchizmą, vaikus operuoja urologai, vaikų chirurgai. Operacija atliekama tik su bendrąja nejautra. Su paruošimu ir pabudimu užtrunkama apie 1 val. Prieš operaciją gydytojai papasakoja tėvams apie galimas komplikacijas, tačiau jos nėra dažnos. Po operacijos vaikutį slaugyti nėra sudėtinga. Po 5 parų, sugijus žaizdai, vaikas išleidžiamas namo.
Apyvarpės susiaurėjimas ir uždegimai
Visiems jaunesniems kaip 2 metų berniukams yra fiziologinis apyvarpės susiaurėjimas. Vaikui augant, sąaugos išnyksta, apyvarpė išsiplečia. Iki 5 metų maudant varpos galvutės odelę nebūtina atsmaukti. Jei paraudo varpos galiukas, atsirado pūlingų išskyrų, būtina kreiptis į vaikų chirurgą arba urologą.
Apyvarpės uždegimas (balanopostitas). Vaikas pradeda skųstis skausmais, skausmingu šlapinimusi, apyvarpė parausta, iš jos skiriasi pūlingos išskyros. Apyvarpės susiaurėjimas. Kartojantis apyvarpės uždegimams, gali išsivystyti randinis apyvarpės susiaurėjimas. Vaikas šlapinasi plona srovele arba lašais, apyvarpė išsipučia lyg balionėlis.
Sėklidės užsisukimas. Tai ūminė kapšelio organų liga, pasireiškianti staigiais, labai intensyviais skausmais, vienos kapšelio pusės pabrinkimu ir paraudimu. Užsisukus sėklidei, sutrinka jos kraujotaka ir gali greitai prasidėti jos nekrozė. Būtina skubiai operuoti.
Kūdikio lyties nustatymas ir teorijos
Mokslininkai yra pastebėję įdomų dalyką: labai jaunoms moterims (iki 20 metų) dažniau gimsta berniukai, o vyresnėms nei 38-erių - dažniau mergaitės. Italų ginekologas A. Cagnacci atkreipė dėmesį į tai, kad lemtingos įtakos gali turėti ir būsimosios mamytės svoris. Ketverius metus jis tyrė daugiau nei 10 tūkst. pastojimo istorijų ir nustatė, jog moterys, sveriančios mažiau nei 55 kg, daug rečiau pagimdo berniukus.
Lytį galima mėginti nuspėti ir pagal Mėnulį. Šią teoriją bene labiausiai išpopuliarino amerikiečių psichiatras E. Johnas. Atlikęs išsamius tyrimus, jis priėjo išvadą, kad būsimojo vaiko lytį lemia Mėnulio padėtis apvaisinimo metu. Jo teigimu, šeši dangaus žvaigždynai (Dvyniai, Liūtas, Vandenis, Šaulys, Avinas ir Svarstyklės) yra vyriškieji, kiti šeši (Mergelė, Vėžys, Skorpionas, Jautis, Žuvys, Ožiaragis) moteriškieji.
Kai kurie tyrinėtojai siūlo atkreipti dėmesį ir į metų laiką. Statistiniai duomenys kuo aiškiausiai patvirtina, kad rudenį gimsta daugiau berniukų negu mergaičių, o pavasario mėnesiais, atvirkščiai, pirmauja mergaitės.
Yra nustatyta, kad vyriškieji Y spermatozoidai, judėdami tikslo link, yra daug aktyvesni ir greitesni už moteriškuosius. Taigi berniukų užsimezga dažniau nei mergaičių (santykis maždaug 146 : 100). Bet šiuo atveju pradžia dar ne pusė darbo. Pasirodo, vyriškosios lyties vaisiai labai lepūs ir gležni - per pirmąsias nėštumo dienas jų žūsta 2-3 kartus daugiau nei moteriškosios lyties. Neretai pasitaiko, kad žūtis būna tokia ankstyva, kad moterys net ir nesužino, jog laukėsi sūnaus... Kad ir kaip būtų, gimties akimirkos sulaukia beveik vienodas berniukų ir mergaičių skaičius.
Vaisiaus DNR nustatymas motinos kraujyje suteikia saugią ir neinvazinę galimybę nustatyti vaisiaus lytį, nesukeliant jokio pavojaus nei nėščiajai, nei vaisiui. Šis tyrimas ypač svarbus nėščiosioms, kurios arba kurių partneris turi padidėjusią riziką su lytimi susijusioms genetinėms ligoms, perduodamoms su lytinėmis chromosomomis. Tokiais atvejais vaisiaus lytis parodo tikimybę sirgti genetinėmis ligomis.
Be to, naujausi tyrimai rodo, kad motinos bjaurėjimasis maistu nėštumo metu gali būti susijęs su imuninės sistemos apsauga, siekiant apsaugoti labiau pažeidžiamą vyriškos lyties embrioną. Pirmąjį ir antrąjį nėštumo trimestrą berniukus nešiojančios moterys daug labiau šlykštisi tam tikromis situacijomis nei moterys, nešiojančios mergaites.
Gimstančio kūdikio lytis dažniausiai nustatoma 12-20 nėštumo savaitę, t. y. antrojo arba trečiojo ultragarsinio tyrimo (echoskopijos) metu, žinoma, tuo atveju, jei mažylis neslapukauja. Genetiniai tyrimai įprastai atliekami, jeigu egzistuoja su lytimi susijusių genetinių ligų (hemofilija, Diušeno raumenų distrofija, ichtiozė ir kt.) rizika.
tags: #rupinantis #kudikio #lyties #organu
