Organizacijos kultūra vaikų globos namuose: kaip įveikti iššūkius ir sukurti geresnę aplinką

Vienas iš vaikų globos namams keliamų uždavinių yra vaikų teisių užtikrinimas.

Norint įgyvendinti šį ir kitus uždavinius, iškyla įvairių etinių dilemų, liečiančių globotinius, bendradarbius, organizaciją. Sprendžiant šias etines dilemas, atsiskleidžia socialinių darbuotojų etinės kompetencijos raiška.

Tyrimu atskleista, kad etinės kompetencijos raiška vyksta per santykį, o ją įtakoja: dalyko žinojimas, samprotavimo įgūdžiai, problemos sprendimo įgūdžiai, advokatavimo įgūdžiai, savęs supratimo įgūdžiai, nusistatymas ir įsipareigojimas.

Tyrimo dalyvės atskleidė, kad praktinėje veikloje vadovaujasi etikos kodeksu, kuris sutampa su asmeninėmis vertybėmis.

Tyrimas parodė, kad etinę kompetenciją įtakoja ir visuomenės kultūra bei organizacijos kultūra ir klimatas.

Tyrimas atskleidė, kad spręsdamos etines situacijas, tyrimo dalyvės renkasi vieną iš trijų etikos dimensijų.

Dėl šios priežasties dažnai kyla nauji etiniai klausimai, įtampa tarp pasirinktos ir nuošalyje likusių dimensijų. Tai rodo, kad ne visuomet jų asmeninės vertybės sutampa su profesinėmis.

Tyrimo metu atsiskleidė poreikis etinės kompetencijos vystymui.

Tyrimo Metodologija ir Tikslai

Tyrimo objektas: socialinio darbuotojo etinės kompetencijos raiška. Tyrimo tikslas: atskleisti socialinio darbuotojo, dirbančio vaikų globos namuose, etinės kompetencijos raišką. Tyrimo tikslui pasiekti buvo atliktas kokybinis tyrimas, remiantis interpretuojamąja - konstruktyvistine ontologija bei subjektyvistine epistemologijos pozicija. Apklausti 8 socialiniai darbuotojai, dirbantys keturiuose miesto vaikų globos namuose. Kokybiniams duomenims analizuoti buvo taikomas kokybinės turinio (content) analizės metodas.

Tyrimu atskleista, kad etinės kompetencijos raiškai užtikrinti nepakanka vadovautis etinėmis žiniomis, patirtimi, asmeninėmis ir profesinėmis savybėmis, tam reikalingas ir nusistatymas bei įsipareigojimas. Tuomet socialinis darbuotojas įgyja galią ir moralinį autonomiškumą.

Mūsų kasdienio darbo tikslas - laimingi vaikai, augantys visavertėse šeimose. Esame išskirtinė organizacija, prisiimanti visą atsakomybę rūpintis vaiku nuo gimimo iki savarankiško gyvenimo pradžios. Esame vaikų užtarėjai, todėl siekiame, kad Lietuvoje ir visame pasaulyje būtų paisoma vaikų teisių. Vadovaujamės „Alternatyvios vaikų globos gairėmis“ ir Jungtinių Tautų vaikų teisių konvencija, todėl įsipareigojame rūpintis visais vaikais, bet ypatingą dėmesį skiriame tiems, kurių gerovei iškyla pavojus.

Esame socialiai atsakinga organizacija, neliekanti abejinga didžiausioms šiuolaikinio pasaulio problemoms - vartotojiškumui ir taršai. Reaguodami į tai, kad pasaulyje nuolat išmetami dideli maisto bei vartojimo prekių kiekiai, diegiame atsakingo vartojimo kultūrą: kokybiškiems daiktams, rūbams randame naujus namus paslaugų gavėjų šeimose, nešvaistome maisto, įtraukiame darbuotojus į tvarumo iniciatyvas.

Veikdami laikomės skaidrumo principų. Tai - neatskiriama mūsų organizacijos kultūros dalis.

Užtikrinti programų, darbuotojų, partnerysčių lyderystę, kuri būtų paremta skaitmeninėmis priemonėmis bei pagrįsta organizacine kultūra, skatinančia kiekvieną vaiką ir jaunuolį tapti stipresniu ir turinčiu saugius namus.

Stiprinti organizacijos tvarumą. Dirbame tam, kad kiekvienas vaikas ir jaunuolis galėtų saugiai augti bei kurti ateitį mylinčioje šeimoje. Puoselėjame ilgalaikius ryšius su vaikais, jaunuoliais, šeimomis, rėmėjais ir bendruomenėmis, kurių dalis esame. Priimame naujoves, mokomės, atrandame, pritaikome bei diegiame inovatyvias paslaugas jų gavėjams.

Atsižvelgdami į geriausius paslaugų gavėjų interesus, įgyvendiname tvarius pokyčius visuomenėje. Išmintingai, pagarbiai ir atsakingai naudojame visas mums suteiktas lėšas bei turimus išteklius.

Nuo 1949 metų dirbame taip, kad gautume ir išlaikytume bendruomenių, rėmėjų, valstybinių organizacijų ir kitų mūsų misiją remiančių partnerių pasitikėjimą. Kurdami ilgalaikius ryšius su organizacijos paslaugų gavėjais, rėmėjais, partneriais ir bendruomenėmis, prisiimame atsakomybę ir vykdome įsipareigojimus kartu.

Savanorių Programa Vaikų Globos Namuose

Programa orientuota į vaikus, ypač į patiriančius socialinę atskirtį, esančius iš socialinių įgūdžių stokojančių šeimų bei socialinės rizikos šeimų, netekusius tėvų globos, gyvenančius vaikų globos namuose arba su globėjais (rūpintojais) ar įtėviais (toliau - Vaikus).

Programos tikslas - suteikti tėvų globos netekusiems vaikams individualią savanorių-korepetitorių ugdomąją ir emocinę pagalbą, padedant suprasti ugdymo(si) svarbą, užpildyti mokymosi spragas, išmokti kurti pasitikėjimu grįstus santykius, įsitraukti į darbo rinką.

Kviečiame visa širdimi įsitraukti į aktyvią, ilgalaikę savanorystę vaikų globos namuose, dienos centruose bei socialiai jautriose šeimose. Tapti korepetitoriumi ir draugu, padėti mokytis ir augti, įkvėpti vilties ir užmegzti ryšį - taip galima apibūdinti šios veiklos esmę.

Tapk savanoriu-korepetitoriumi. Lankykis vaikų globos namuose arba dienos centre ir mokyk savo mokinį to dalyko, kurį išmanai geriausiai! Gali mokyti mokykloje dėstomų dalykų: lietuvių, matematikos, anglų, chemijos, fizikos… arba pasiūlyk mums originalią idėją - savo pamoką.

Mes tikime, kad skiriamas laikas ir pastangos yra brangesni už materialinę paramą. Nuolatinis dėmesys - vertingesnis už vienkartinį. Užmegztas ryšys su Vaiku - neįkainojamas. Savo darbais siekiame atspindėti „Ne imti, bet duoti“ vertybes - tikėjimą pokyčiu kiekviename, pasitikėjimo kūrimą, visų patirčių refleksiją.

Programos Tikslai:

Skatinti Vaikų domėjimąsi menu, kultūra, mokslu, padėti užpildyti mokymosi spragas, gilinti akademines žinias, išmokyti efektyvesnio savarankiško mokymosi, atsakomybės, padėti suprasti išsilavinimo vertę, suteikti žinių apie aukštojo mokslo galimybes, profesinę orientaciją, padėti ruoštis brandos egzaminams.
Mažinti Vaikų socialinę atskirtį visuomenėje, skatinti jų pasitikėjimą savimi ir padėti (re)integruotis į švietimo sistemą, darbo rinką bei gyvenamąją aplinką.

Dalyvauk programoje ir rink skaitmeninius kompetencijų žekliukus Badgecraft sistemoje.

Kaip Tapti Savanoriu?

Registracijos anketos užpildymas. Dalyvauti programoje gali asmenys sulaukę 16 metų.
Dalyvauti informaciniame susitikime, kurio metu pristatoma Savanorių-korepetitorių programos eiga ir sąlygos.
Su potencialiais savanoriais vyksta motyvacinis pokalbis, nustatomos jų galimybės ir poreikiai, pristatomos savanorius priimančios organizacijos.
Po informacinio susitikimo visiems dalyvavusiems išsiunčiama anketa dėl apsisprendimo dalyvauti programoje, savanorius priimančios organizacijos pasirinkimo ir registracijos į įvadinius programos savanorių mokymus.
Dalyvavimas trišaliame savanorio, pasirinktos savanorius priimančios organizacijos kuratoriaus ir mentoriaus susitikime, kurio metu aptariami visų lūkesčiai, galimybės, sutarties pasirašymo eiga ir savanorystės pradžia.
Dalyvavimas įvadiniuose mokymuose, kurių metu savanoriams suteikiamos bazinės žinios apie darbo su Vaikais specifiką ir pobūdį.
Pasirašoma trišalė savanoriškos veiklos sutartis 1 mokslo metams.
Savanorio palydėjimas į savanorį priimančią organizaciją, supažindinimas su paskirtu Vaiku, savanorį priimančios organizacijos taisyklėmis.
Atsakingas ir sąžiningas savanoriškos veiklos vykdymas savanorį priimančioje organizacijoje ne mažiau kaip 2 val. per savaitę, 8 val. per mėn., reguliariai susitinkant su Vaiku visus mokslo metus.
Dalyvavimas grupiniuose mentoriaus ir savanorių susitikimuose 2 kartus per mėn. savivaldybėje.

Institucinės Globos Pertvarka ir Bendruomeniniai Vaikų Globos Namai

Šiuo metu šalyje yra vykdoma Institucinės globos pertvarka, kurią įgyvendinus valstybėje neturėtų likti institucinių globos namų. Teisės aktai įpareigoja, kad nuo 2020 m. sausio 1 d.

„Mano namai - mano tvirtovė“ - taip byloja lietuvių liaudies posakis. Šį pasakymą atspindi ir Elektrėnų šeimos namai, kuriuose nuo 2017 m. balandžio veikia dveji bendruomeniniai vaikų globos namai. Šiuo metu ten gyvena po šešis 11-18 m. amžiaus vaikus, o jiems visą parą rūpinasi darbuotojai.

Pasiteiravus Elektrėnų šeimos namų direktorės Vidos Rakauskienės apie įgyvendinamą pertvarką, ji tvirtina, kad bendruomeninių vaikų globos namų atsiradimas užtikrina vaikų integraciją į bendruomenę, sudaro galimybes augti aplinkoje, kuri yra artima šeimos aplinkai, įgyti savarankiškam gyvenimui svarbius įgūdžius.

„Yra galimybė pastebėti kiekvieną vaiką asmeniškai, skirti jam individualų dėmesį. Anksčiau, gyvenant dideliuose globos namuose, vaikų būdavo daug. Todėl, pavyzdžiui, jiems netinkamai elgiantis, buvo daug sunkiau suvaldyti, išspręsti konfliktus, ar - priešingai - pagirti už pastangas. Prie gyvenimo bute vaikai greitai priprato, adaptavosi, jaučiasi, kaip savo namuose. Mokosi patys prižiūrėti savo kambarius - šie įgūdžiai jiems pravers sulaukus pilnametystės, pradėjus savarankišką gyvenimą. Kartu su darbuotojais jie gamina maistą, kepa pyragus, ruošiasi kaip tikra šeima didžiosioms metų šventėms“, - pasakoja V.

Kaimyninės savivaldybės bendruomeniniuose vaikų globos namuose gyvenimas teka įprasta vaga, tarsi vaikai gyventų namuose su savo tėvais: ryte keliasi į mokyklą, darbuotoja paruošia jiems pusryčius, išlydi. Kai jie grįžta po pamokų, jų laukia paruošti pietūs, vėliau - būreliai ar jų širdžiai malonus laisvalaikis. Vakare visi kartu susėda už bendro vakarienės stalo, kuriam maistą pasigamina patys kartu su darbuotoja. Vėliau visi žiūri televizorių, kalbasi, žaidžia stalo žaidimus ar eina pasivaikščioti.

Nors iš pradžių vaikai į gyvenimą bendruomeniniuose vaikų globos namuose žvelgė su baime, vos tik įsikūrę tapo laimingi, turėdami savo kambarius, asmeninę erdvę.

„Manome, kad bendruomeninių namų modelio atsiradimas ir įgyvendinimas yra didelis pasiekimas tiek vaikams, tiek darbuotojams. Pasak vaikų, tai yra vieta, kurioje gera būti, į kurią norisi sugrįžti. Tai - jų namai“, - aiškina V. Rakauskienė.

Bendruomeniniuose vaikų globos namuose dirbant tik 5 darbuotojams ir kai jie yra ilgalaikiai, o ne nuolat besikeičiantys, vaikas gali pasitikėti darbuotoju, nebijo atsiverti, žino, kad juo besirūpinantis žmogus niekur nedings. Tai vaikams be galo svarbu.

Apie vykdomą pertvarką teigiamai atsiliepia ir Elektrėnų savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Violeta Šimkūnienė: „Visi gyvename namuose ar butuose, žmogui nėra poreikio gyventi kolektyviai. Iš tų vaikų, kurie gyvena bendruomeniniuose vaikų globos namuose, visi pasisako, kad taip gyventi patogiau, atsiranda didesnis prieraišumas su auklėtojomis. Šie vaikų žodžiai patvirtina visame pasaulyje ir Lietuvoje darytus mokslinius tyrimus, kurių išvados kalba apie vaikų globos namų žalą besiformuojančiam žmogui.

Doc. dr. A. Ilgą laiką visuomenėje buvo gana nepatikliai žiūrima į vaikų globos namų auklėtinius. Vaikai, likę be tėvų globos, būdavo stigmatizuojami. Dabar nacionalinėje spaudoje vis labiau nušviečiant situacijas, padėtis pamažu keičiasi, aplinkiniai tampa geranoriškesni, supratingesni. Tai patvirtina ir Elektrėnų šeimos namų socialiniai darbuotojai, kurie teigia, kad kaimynai į juos reaguoja teigiamai, nori susipažinti.

„Būna sustabdo darbuotoją ir klausia apie vaikus, kaip jiems sekasi gyventi bute, ar patinka. Tad tikriausiai viskas priklauso nuo paties žmogaus, - sako Elektrėnų šeimos namų vyr. soc. darbuotoja Oksana Kovalenko. - Mūsų kaimynai labai draugiški ir sąmoningi.

Trakų rajone, kaip ir Elektrėnuose, yra įgyvendinamas „Bendruomeninių vaikų globos namų ir vaikų dienos centrų plėtra Trakų rajone“ projektas, finansuojamas iš ES fondų. Anot Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos Danutės Zalieckienės, šiuo metu intensyviai ieškoma namo su žemės sklypu, tinkamo steigti bendruomenius vaikų globos namus. Trakų rajone pertvarkos procesas vyksta nuosekliai, atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus.

„Mes bendradarbiaujame su nevyriausybine organizacija VšĮ „Šv. Jono vaikai“. Tai - bendruomeniniai vaikų globos namai, įsikūrę Jalovės, Apatiškių ir Gojaus kaimuose. Šiuose namuose gyvena vienas vaikas iš mūsų savivaldybės. Šiuo metu, vykdant pertvarkos planą, Lentvario kompleksinių paslaugų šeimos centre gyvena 19 vaikų, iš kurių trys turėtų būti grąžinti į šeimą, nes tėvai įvykdė visus savo įsipareigojimus, pakeitė elgesį. „Apskritai darbas su tėvais turi didelę įtaką, siekiant sumažinti institucinę globą. Kadangi tiek šalyje, tiek mūsų rajone yra sustiprintas darbas su šeimomis, - nuo 2015 m. rajone įsteigtas Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centras, kuris vykdo nuoseklų darbą su sunkumų patiriančiomis šeimomis. Tai lemia, kad mažiau vaikų patenka į institucinę globą“, - reziumuoja A.

Kauno miesto savivaldybė imasi esminių permainų vaikų globos įstaigų veikloje. Pirmiausiai pokyčių sulauks Kaune veikiantys globos namai „Atžalynas“. „Vaikų globos namus „Atžalynas“ pertvarkome ne dėl kokių nors finansinių sumetimų ar siekio optimizuoti. Čia ne ta sritis, kur vertėtų taupyti. Kaunas siekia, kad be tėvų globos likusiems vaikams vietoje institucinės globos būtų pereita prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų. „Tokių įstaigų buvimas ir vaikų skaičius jose yra labai aiškus visuomenės sveikatos indikatorius. Lietuvoje jų mažėja, bet vis tiek dar yra pernelyg daug. Kaune turime dvejus - Atžalyno ir savivaldybės globos namus. Mūsų tikslas - pertvarkyti abi įstaigas. Tai bus naujos kokybės paslauga, kuriai atsakingai ruošiamės“, - teigė G.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra patvirtinusi veiksmų planą permainoms 27 įstaigose, tačiau šiame plane Kauno miesto savivaldybėje veikiantys vaikų globos namai nepaminėti. „Naujovės šioje srityje yra būtinos. Moksliškai įrodyta, kad institucinė globa, ta visa aplinka labai kenkia vaikui, jo savarankiškumui, psichosocialinei būsenai, socialiniams įgūdžiams. Pavyzdžiui, jei tau kiekvieną dieną nuolat pateikia maistą, tu net nesupranti, kaip tas maistas ruošiamas. Sulaukęs pilnametystės, globotinis išeina į gyvenimą nežinodamas, nuo ko pradėti.

Vienas pagrindinių tikslų - globos įstaigų auklėtiniams sukurti aplinką, kuo panašesnę į šeimą. Vaikus numatyta apgyvendinti mažesniuose būstuose maždaug po 5-6 vaikus (ne daugiau kaip 8 vaikai viename bute), suteikiant galimybes tapti vietos bendruomenių dalimi. Iš viso šiuo metu ruošiami 6 butai skirtingose Kauno vietovėse, kuriuose apsistos beveik pusšimtis vaikų iš „Atžalyno“ globos namų. Atitinkamai pagal poreikį jų skaičius nedelsiant gali būti padidintas. Juolab kad vėliau numatyta taip pat pertvarkyti ir kitus mieste veikiančius Kauno savivaldybės vaikų globos namus.

Vaikai į naujus būstus skirstomi įvertinus kiekvieno individualius poreikius. Atsižvelgiama į jų amžių, tarpusavio giminystės ryšius, kurias mokyklas ar darželius lanko. Berniukams ir mergaitėms - atskiri kambariai. Pagalbos ir patarimų jie sulauks iš socialinių darbuotojų, kurie po vieną ar dviese nuolat bus greta ir vietoje formalių prižiūrėtojų taps veikiau namiškiais. Taigi globos įstaigų darbuotojų irgi laukia darbas kitokiu režimu bei rimti iššūkiai, pareikalausiantys ir didesnės motyvacijos. Jiems rengiami specialūs kvalifikacijos kėlimo ir kompetencijų tobulinimo mokymai. Būstuose jau įsibėgėję remonto darbai, patalpos pritaikomos vaikų reikmėms. Jiems leista patiems išsirinkti sienų spalvas, siūlyti kitus interjero sprendimus, kad kambariai kuo geriau atitiktų kiekvieno būsimo gyventojo lūkesčius.

„Tai nėra vien formalus vaikų iškeldinimas į butus. Šitaip Kaunas skatina globai alternatyvių paslaugų kūrimą ir pats jas kuria, kad ateityje globos namų apskritai nebeliktų. Jau kurį laiką mieste plėtojamas budinčių globėjų tinklas, suteikiantis galimybę vaikams aplenkti globos įstaigas ir vietoje jų apsigyventi profesionaliai parengtų globėjų šeimose. Naujų globėjų ieškome ir šiuo metu. Pasak jos, tokia praktika nėra nauja - gerųjų pavyzdžių semtasi iš tokios patirties jau turinčių šalies miestų: „Tikiu, kad ir patys kauniečiai suvokia, jog tai yra mūsų visų vaikai, todėl naujiesiems kaimynams bus tolerantiški ir priims juos geranoriškai. Dauguma Kauno „Atžalyno“ globos namuose gyvenančių vaikų laukia šių permainų. Kai kurie į jas žvelgia dar nedrąsiai. Sunkiausia su naujovėmis susitaikyti prie dabartinės aplinkos pritapusiems paaugliams, tarp kurių jau susiformavę tam tikri tarpusavio ryšiai, autoritetai.

Klaipėdiečių bendruomenės apsuptyje įkurdinant be tėvų globos likusius vaikus, siekiama jiems sukurti į tikros šeimos kasdienybę panašias sąlygas, ugdyti jų gebėjimą gyventi bendruomenėje. Skirtingai nei instituciniuose globos namuose, gyvendami nedidelėmis grupelėmis bendruomenėje, vaikai dalyvauja gaminant valgį, tvarkant namus, einant apsipirkti, mokosi bendrauti su kaimynais. Klaipėdoje netrukus pradės veikti jau šešti bendruomeniniai vaikų globos namai. Jie įkurti erdviame bute Herkaus Manto gatvėje. „Džiugu, kad instituciniai vaikų globos namai Klaipėdoje sparčiai tuštėja, kad ir kaip dviprasmiškai tai beskambėtų. Didžioji dalis vaikų jau yra perkelta į bendruomeninius namus. Tikimės, kad Savivaldybei netrukus pavyks nupirkti dar vieną butą, kuriame taip pat galės įsikurti 8 vaikai. Pirkimo procedūros jau vyksta. Dar vieniems bendruomeniniams namams bus pritaikytos laisvos Savivaldybei priklausančios patalpos Kalvos gatvėje. Bendruomeniniuose vaikų globos namuose Klaipėdoje jau gyvena 40 vaikų. Kai į naujuosius bendruomeninius namus Herkaus Manto gatvėje persikels dar 8 vaikai, globos namai „Smiltelė“ ištuštės visiškai ir bus likviduoti, o globos namuose „Rytas“ liks 8 vaikai.

„Apsilankęs paskutiniame bendruomeninių globos namų steigimui nupirktame ir jau suremontuotame bute įsitikinau, kad sąlygos vaikams sudarytos išties puikios. Nors visuomenėje vis kyla diskusijų dėl tokių butų kainos, manau, rezultatas yra to vertas. Be tėvų globos likusiems vaikams privalome sukurti šiuolaikines normas atitinkančią aplinką, o kartu padėti augti ir jų asmenybėms. „Vertinant jau veikiančių bendruomeninių globos namų praktiką, galime pasakyti, kad iš pradžių neretai kaimynai vaikus pasitinka su baime ir nepasitikėjimu, tačiau laikui bėgant daugelis vieni prie kitų pripranta ir susidraugauja. Vaikai skatinami dalyvauti ir tvarkant bendrą namo aplinką, valant laiptinę, atliekant kitus darbus. Besibaiminančius galimos betvarkės ar triukšmo, norėčiau nuraminti ir pabrėžti, kad bendruomeniniuose globos namuose vaikai yra prižiūrimi suaugusiųjų visą parą“, - sako A.

„Bendruomeniniams globos namams skirti butai turi būti erdvūs, ne mažesni kaip 113 kvadratinių metrų ploto. Į vieną butą kraustosi 8 vaikai, kambariuose jie gali gyventi po du, tad jiems reikia keturių kambarių, bute dar turi tilpti virtuvė, bendra erdvė vaikų susibūrimui, pagal reikalavimus būtini ir du sanitariniai mazgai. 114 kvadratinių metrų butas, kuriame veiks šeštieji bendruomeniniai vaikų globos namai, nupirktas už 124 tūkst. Eurų. Papildomai kainavo ir remontas bei pritaikymas, nes buvęs erdvus butas buvo suskaidytas į tris atskirus butus, kuriuos vėl reikėjo sujungti į vieną, atnaujinti sanitarinius mazgus, keisti dujinį katilą, atlikti visų patalpų remontą. Darbai atsiėjo 36 tūkst. Kad kuo mažiau vaikų atsidurtų globos namuose, kartu mieste siekiama plėtoti ir budinčių globėjų tinklą. Budintis globėjas - tai atranką ir mokymus praėjęs asmuo, kuris iškilus poreikiui yra pasiruošęs į savo namus priimti be tėvų globos likusį vaiką, kol jam bus surasti nuolatiniai globėjai arba vaiką vėl bus pasirengę auginti biologiniai tėvai. Už vaikų globą yra skiriamos piniginės išmokos.