Erkinis encefalitas (EE) yra sunki virusinė liga, kurią sukelia erkinio encefalito virusas (EEV), priklausantis Flaviviridae šeimai. Virusas pažeidžia centrinę nervų sistemą, sukeldamas smegenų uždegimą (encefalitą) arba smegenų dangalų uždegimą (meningitą). Tai gamtinė židininė infekcinė liga, kurią sukelia erkinio encefalito virusas (EEV), o jį perduoda ixodes tipo erkės. Nustatyta, kad apie 100 skirtingų rūšių gyvūnų yra šio viruso šeimininkai. Smulkieji graužikai yra pagrindiniai iksodinių erkių maitintojai. Liga plinta per užsikrėtusių erkių įkandimus, rečiau - per nepasterizuotą užkrėstą pieną ar pieno produktus. Erkinis encefalitas dažniausiai pasitaiko pavasario ir vasaros mėnesiais, kai erkės yra aktyviausios.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Europoje kasmet registruojama apie 10 000-12 000 EE atvejų, dažniausiai Vidurio ir Šiaurės Europoje, įskaitant Lietuvą, kuri yra viena iš endeminių zonų. Lietuvoje aktyvusis erkių periodas trunka maždaug nuo kovo iki lapkričio pabaigos, kai aplinkos temperatūra siekia 5-7 laipsnius šilumos, tačiau, esant klimato atšilimui, situacija pamažu keičiasi ir aktyvumas didėja. Susirgimo atvejai mūsų šalyje dažniausiai registruojami nuo balandžio iki pat gruodžio, tačiau didžiausias sergamumas būna rugpjūtį ir rugsėjį. 2023 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 597 susirgimai erkiniu encefalitu, palyginus su 2022 m. rodikliu, jis padidėjo 36,1 %.
Erkinis encefalitas yra virusinės kilmės liga, plintanti per erkių įkandimus ar užterštą maistą. Žmogus dažniausiai užsikrečia įsisiurbus virusu užkrėstai erkei ar nimfai. Erkinio encefalito inkubacinis periodas paprastai trunka 2-33 d. (vidutiniškai 7-14 d.). Erkinio encefalito simptomai dažniausiai pasireiškia per 7-14 dienų po erkės įkandimo, tačiau inkubacinis periodas gali trukti iki 30 dienų.
Erkinio Encefalito Simptomai
Liga dažnai turi dvibangę eigą: pirmiausia pasireiškia gripą primenantys simptomai, o vėliau - neurologiniai požymiai. Dažniausiai ligos eiga, pasak specialistės, turi dvi bangas. Po pirmosios ligos fazės žmogaus savijauta dažniausiai pagerėja apie savaitę, o kartais pagerėjimas būna labai trumpas - vos 1-2 dienas, tada žmogus net nefiksuoja pagerėjimo ir liga pasidaro tarsi vienbangė. Jei organizmui pačiam nepavyksta kovoti su infekcija, liga pereina į antrą fazę, kai atsiranda centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomų.
Pirmoji Banga (Gripą Primenantys Simptomai)
- Karščiavimas
- Kaulų, raumenų, galvos skausmai
- Nuovargis, bendras silpnumas
- Rečiau - dispepsiniai ar viršutinių kvėpavimo takų kataro požymiai
Antroji Banga (Neurologiniai Simptomai)
Antrosios ligos fazės metu nustatomi centrinės nervų sistemos (CNS) pažeidimo simptomai ir uždegiminiai pakitimai smegenų skystyje. „Dažniausia - meningoencefalitinė forma, kurios metu ligonis vėl sukarščiuoja, atsiranda smegenų dirginimo požymių: galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, sprando raumenų rigidiškumas bei encefalito požymiai - sąmonės, pusiausvyros ir kordinacijos sutrikimai, tremoras, rečiau pasireiškia galvos nervų pažeidimas, negalėjimas kalbėti ar kalbos nesuvokimas“, - vardijo infekcinių ligų gydytoja G. Gaižutytė-Monteleone ir pridūrė, jog encefalomielito atveju dar prisideda paralyžiai, parezės, šakneliniai skausmai, dubens organų funkcijos sutrikimai.
- Smegenų dirginimo požymiai: galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, sprando raumenų rigidiškumas.
- Encefalito požymiai: sąmonės, pusiausvyros ir kordinacijos sutrikimai, tremoras.
- Rečiau pasireiškia galvos nervų pažeidimas, negalėjimas kalbėti ar kalbos nesuvokimas.
- Encefalomielito atveju - paralyžiai, parezės, šakneliniai skausmai, dubens organų funkcijos sutrikimai.
Lengva Forma
Tik apie 30 % užsikrėtusiųjų erkiniu encefalitu perserga simptomine forma. Kartais liga gali praeiti ir lengvesne, nepastebima forma, kuriai nebūdingi ryškūs neurologiniai simptomai.
Kaip Diagnozuojamas Erkinis Encefalitas?
Erkinis encefalitas diagnozuojamas remiantis klinikiniais požymiais, anamneze ir laboratoriniais tyrimais. Erkinio encefalito diagnozę turėtų nustatyti tik kvalifikuoti medicinos specialistai (infekcinių ligų gydytojai arba neurologai), nes tai - gana sudėtingas procesas. Pirmosios bangos metu erkinio encefalito diagnostika yra sunkesnė, nes serologinės ELISA reakcijos (EEV IgM Ir IgG) paprastai dar būna neigiamos dėl nesusiformavusių antikūnų. Bendrajame kraujo tyrime galima pastebėti sumažėjusį leukocitų ir trombocitų skaičių. Taip pat gali šiek tiek padidėti kepenų fermentų aktyvumas. Pirmoje ligos fazėje uždegiminių pokyčių, tiriant smegenų skystį, nebūna, nes virusas dar nebūna pasiekęs centrinės nervų sistemos. Antroje ligos fazėje visada nustatoma uždegiminių likvoro pokyčių, o norint patvirtinti diagnozę, kraujyje reikia aptikti IgM antikūnų. IgG antikūnai susiformuoja palaipsniui. Smegenų skystyje minėti antikūnai tiriami tik abejotinais atvejais po nebaigtų vakcinacijų.
Diagnostikos Metodai:
- Klinikinis įvertinimas: Gydytojas apklausia pacientą ir tikrina, ar nėra tokių simptomų kaip karščiavimas, galvos, raumenų skausmas, nuovargis ir kt., įvertina neurologinę būklę.
- Laboratoriniai tyrimai: Erkinio encefalito diagnozė dažniausiai nustatoma atlikus serologines reakcijas ELISA bei aptikus specifinių erkinio encefalito viruso antikūnų. Retesniais atvejais tiriama genetinė medžiaga EEV RNR.
- Lumbalinė punkcija: Leidžia ištirti smegenų skystį.
- Smegenų vaizdiniai tyrimai: Kai kuriais atvejais gali būti atlikti smegenų tyrimai, pvz., magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT), siekiant įvertinti galimus smegenų pažeidimus.
Gydymas ir Komplikacijos
Specifinio antivirusinio gydymo erkinis encefalitas neturi, todėl gydymas sutelktas į simptomų lengvinimą, komplikacijų prevenciją ir organizmo palaikymą. Esant išreikštiems klinikiniams simptomams, pacientas gydomas ligoninėje, o esant smegenų kamieno pažeidimui - intensyvios terapijos skyriuje. Ši liga gydoma simptomiškai, t. y. skiriami vaistai nuo karščiavimo, pykinimo, intoksikacijos, smegenų edema mažinama diuretikais, esant poreikiui, skiriami vaistai nuo traukulių. Pagerėjus dažnai taikoma reabilitacija - kineziterapijos ir fizioterapijos procedūros. Erkinis encefalitas gali reikalauti skirtingos gydymo trukmės, priklausomai nuo paciento būklės, ligos sunkumo ir kitų individualių veiksnių. Gydymas gali trukti nuo kelių dienų / savaičių iki kelių mėnesių.
Erkinis encefalitas gali stipriai paveikti paciento gyvenimą, ypač jei išsivysto neurologiniai simptomai. Ūmi ligos fazė riboja darbingumą, mokymąsi ar socialinę veiklą dėl karščiavimo, galvos skausmo ar hospitalizacijos. Ilgalaikės komplikacijos, tokios kaip lėtinis nuovargis, atminties sutrikimai ar judėjimo problemos, gali trukdyti grįžti į įprastą gyvenimą, ypač vyresniems žmonėms. Psichologinis poveikis taip pat reikšmingas - baimė dėl komplikacijų ar stigma gali sukelti nerimą ar depresiją. Mirštamumas nuo EE Europoje siekia 1-2 proc. Tačiau net 26-40 proc. persirgusiųjų erkiniu encefalitu turi liekamųjų reiškinių. Sunkiais atvejais, pasak gydytojos, gali atsirasti parezės ir paralyžiai, drebėjimas, pusiausvyros, psichikos sutrikimai, susilpnėjusi klausa. Lengvesniais atvejais atsiranda gyvenimo kokybės ir darbingumo problemų: sutrinka atmintis, dėmesys, miegas. Gali varginti dirglumas, emocinis labilumas, dažni galvos skausmai.
Erkinio Encefalito Prevencija
Erkinis encefalitas yra sunki, bet išvengiama liga, kuriai galima efektyviai užkirsti kelią per vakcinaciją ir apsaugos nuo erkių priemones. Veiksmingiausia prevencija nuo erkinio encefalito - vakcinacija. Vakcina apsaugo nuo erkinio encefalito praėjus 2 savaitėms po pilnos vakcinacijos schemos. Skiepytis niekada nevėlu. Bet kuriuo metų laiku pradėta vakcinacijos schema yra veiksmingesnė nei nesiskiepijimas, ir, žinoma, bendrosios profilaktikos priemonės. Vakcina nuo erkinio encefalito - vienintelė efektyvi profilaktikos priemonė. Pagal tyrimus ir klinikinius duomenis, skiepas nuo erkinio encefalito dažniausiai yra labai efektyvus ir suteikia apsaugą nuo ligos. Pasak specialistės, skiepai nuo erkinio encefalito yra efektyvi apsauga, jų veiksmingumas siekia daugiau nei 96 proc., t. y. didžioji dalis skiepytų asmenų įgauna imunitetą nuo erkinio encefalito viruso.
Infekcinių ligų gydytoja sakė, jog nėra svarbu, kada skiepytis nuo erkinio encefalito, tiesiog svarbu prisiminti - kuo anksčiau pradėsite, tuo greičiau įgysite imunitetą. Laikinas imunitetas susidaro po dviejų vakcinacijos dozių, tačiau ilgalaikiam atsakui svarbu suleisti trečią dozę ir laiku revakcinuotis. Pirmąkart revakcinacija atliekama po 3 metų, vėliau - kas 5 metus.
Vakcinavimo Schemos
Egzistuoja įprastinė vakcinavimo schema, kuomet antroji dozė suleidžiama praėjus 1-3 mėn. po pirmosios, o trečioji - 5-12 mėn. po antrosios. Pagreitinta schema taikoma prieš pat erkių aktyvumo sezoną ar jam prasidėjus, tada antroji dozė suleidžiama praėjus 7-14 d. po pirmosios dozės, o trečioji - praėjus 5-12 mėn. po antrosios.
| Schemos tipas | 1 dozė | 2 dozė | 3 dozė | Revakcinacija |
|---|---|---|---|---|
| Įprastinė | Pradžia | 1-3 mėn. po pirmos | 5-12 mėn. po antros | Kas 5 metus (iki 60 m. - kas 3 m.) |
| Pagreitinta | Pradžia | 7-14 d. po pirmos | 5-12 mėn. po antros | Kas 5 metus (iki 60 m. - kas 3 m.) |
Kitos Bendrosios Profilaktikos Priemonės:
- Tinkama apranga: Einant į mišką rekomenduojama apsirengti šviesiais drabužiais ilgomis rankovėmis ir kelnėmis. Rankogalių ir kelnių klešnių apačia turi būti prigludusi. Galvą rekomenduojama užsidengti skarele ar kepure.
- Repelentai: Naudojant repelentus, atkreipkite dėmesį į gamintojo nurodytas instrukcijas.
- Apžiūra: Grįžus namo būtina atidžiai apsižiūrėti visą kūną. Vilkėtus drabužius patariama pakabinti saulėtoje vietoje - sausoje ir šviesioje patalpoje erkės išgyvena labai trumpai.
- Maisto sauga: Venkite nepasterizuoto pieno ir jo produktų.
Kada Kreiptis į Gydytoją?
Jei pastebite erkinio encefalito požymius, tokius kaip karščiavimas, galvos skausmas, kaklo sustingimas ar neurologiniai simptomai po erkės įkandimo ar buvimo gamtoje, nedelsdami kreipkitės į gydytoją ar skubiosios pagalbos skyrių. Ypatingai skubiai reaguokite, jei simptomai progresuoja greitai arba esate vyresnio amžiaus. Venkite savarankiško gydymo, nes tai gali užmaskuoti ligos eigą ar atidėti reikiamą pagalbą.
Pirmiausia, kaip patarė infekcinių ligų gydytoja, būtina kuo greičiau pašalinti erkę ir dezinfekuoti pažeistą vietą. Galima vietinė alerginė reakcija - paraudimas. Savo sveikatos būklę patariama sekti visą inkubacinį periodą, t. y. apie mėnesį, o atsiradus klinikiniams simptomams, tokiems kaip karščiavimas, pykinimas, vėmimas, gripoidinis sindromas ar sąmonės, pusiausvyros sutrikimai, kuo skubiau kreiptis į savo šeimos gydytoją. „Neatmeskite ir galimybės užsikrėsti Laimo liga bei stebėkite, ar nesiformuoja migruojanti eritema - iš centro besiplečiantis žiedas. Atsiradus ligos simptomų ar nežinant, kaip elgtis po erkės įsisegimo, būtinai konsultuokitės su šeimos gydytoju ar gydytoju infektologu, kurie patars, kaip elgtis vienu ar kitu atveju“.
