Depresijos Nėštumo Metu ir Po Gimdymo Gydymas: Efektyvūs Būdai Pagerinti Jūsų Gerovę

Motinystė - tai ypatingas, tačiau kartu ir sudėtingas laikotarpis moters gyvenime. Nors kūdikio gimimas dažnai siejamas su džiaugsmu ir laime, realybė gali būti kitokia. Hormonų pokyčiai, nuovargis, naujos atsakomybės ir baimės dėl ateities gali sukelti emocinių sunkumų, tarp jų ir depresiją. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti depresiją nėštumo metu ir po gimdymo, kokie yra gydymo būdai ir kaip pasirūpinti savimi šiuo jautriu laikotarpiu.

Melancholija Ar Depresija? Kaip Atpažinti?

Pirmieji metai po gimdymo dažnai vaizduojami kaip vienas gražiausių gyvenimo etapų, tačiau kūdikio gimimas - tai staigus pokytis moters ar poros gyvenime. Tapimas motina ar tėvu - yra laiko reikalaujantis procesas. Neišvengiamai moteris ar pora atsiduria sudėtingoje situacijoje: kūdikis yra čia ir dabar, o įgūdžių, dažniausia, nėra arba jie nepakankami, vyrauja aukšti lūkesčiai sau ir situacijai. Pasimetimo / neužtikrintumo jausmas po gimdymo yra normalus. Svarbus vienas momentas - nespausti savęs, duoti sau laiko. Šioje vietoje prasideda visa įvairovė emocinių reakcijų į susiklosčiusią situaciją.

Svarbu atskirti normalų pasimetimą ir liūdesį nuo depresijos. Iki 80% pagimdžiusių moterų patiria motinystės (pogimdyminę) melancholiją (angl. "baby blues"), kurią sukelia staigūs hormonų pusiausvyros pokyčiai, nuovargis ir po gimdymo jaučiamas skausmas. Medicinos psichologai teigia, kad tai ne liga, o emocinė būsena, kuomet yra padidėjęs jautrumas ir liūdesys. Tiesa, dienos eigoje moters emocinė būsena gali keistis sulaukus artimųjų palaikymo ir pagalbos. Įprastai pogimdyminės melancholijos simptomai išnyksta susinormalizavus hormonų lygiams, įgijus pasitikėjimo savimi ir patenkinus fiziologinius moters poreikius.

Pogimdyvinė depresija yra tokia depresija, kuri pasireiškia apie 10-15 proc. moterų pogimdyviniame laikotarpyje. Dažniausiai šis nuotaikos sutrikimas pasireiškia per pirmas 6 savaites po gimdymo. Įtarti, kad moteriai po gimdymo išsivystė depresija galima, jei ji jaučia stiprų liūdesį, nuotaikos svyravimus, nevaldomą veiksmingumą, jei yra sutrikęs miegas, pasikeitęs apetitas (padidėjęs ar sumažėjęs). Moteris gali jausti susierzinimą, pyktį, silpnumą, kaltę dėl savo jausmų, gali jaustis, jog neva negali pasirūpinti savo vaiku ar nuvertini save. Kartais jaučia baimę, kad gali sužaloti savo vaiką. Dažnai gali pasireikšti nerimas ar net panika. Jeigu tokie simptomai tęsiasi daugiau nei dvi savaites ir sutrikdo normalų kasdienį funkcionavimą, galima įtarti esant depresiją. Pogimdyvinės depresijos nereikėtų painioti su pogimdyvine melancholija, vadinamuoju „baby blues“, kuriai būdingi panašūs simptomai į depresijos, tik šie nebūna tokie stiprūs ir nesutrikdo asmens funkcionavimo. Paprastai pogimdyvinė melancholija prasideda savaitę po gimdymo ir gali tęstis apie 2-3 savaites, ji praeina savaime.

Pagrindiniai pogimdyvinės depresijos požymiai:

Liūdesys, tuštuma, nerimas ir neramumas, trunkantys ilgiau nei 2 savaites.
Beveik nebejaučiamos jokios teigiamos emocijos - nuolat jaučiamasi blogai.
Jaučiama, kad negalima džiaugtis dalykais, kurie anksčiau teikė laimę.
Jaučiama, kad nesugebama sukurti gilaus ryšio su savo kūdikiu.
Įsivaizduojama tėvystė visiškai kitaip. Visai nesusitvarkoma ir jaučiama kaltė dėl to.
Jaučiama, kad niekas pagerės. Jaučiamasi beviltiška.
Didelis nuovargis.
Apatija - nenoras nieko daryti.
Gyvenimo džiaugsmo praradimas.
Energijos stoka.
Nevilties jausmas.
Dažnas verkimas.
Panikos priepuoliai.
Nenoras rūpintis savo vaiku.
Nenoras bendrauti su aplinkiniais.
Apetito bei miego pokyčiai (ženkliai sumažėjęs arba padidėjęs poreikis).
Pastovus nerimas ir dirglumas.
Prastas savęs vertinimas (pvz. mintys, kad esu nevykėlė ar vaikui būtų geriau be manęs).
Mintys apie savižudybę.

Jei kyla minčių pakenkti sau arba savo kūdikiui, labai svarbu kuo greičiau kreiptis pagalbos.

Pogimdyvinė Depresija: Priežastys

Tikslos priežastys, kodėl išsivysto pogimdyvinė depresija, nėra žinomos. Tačiau žinoma, kad pagrindiniai veiksniai, lemiantys šios ligos atsiradimą, yra genetiniai, hormoniniai, psichologiniai bei įvairūs socialiniai stresą keliantys veiksniai. Didesnė rizika susirgti pogimdyvine depresija kyla moterims, kurios yra sirgusios depresija ar nerimo sutrikimu.

Kas sukelia pogimdyvinę depresiją?

Hormoniniai pokyčiai: Dideli estrogeno, progesterono ir kitų hormonų svyravimai laikotarpiu po gimdymo prisideda prie nuotaikų bangavimo. Moters organizmas šiuo pereinamuoju laikotarpiu susiduria su milžinišku endokrininės bei kitų sistemų krūviu, kuris daro moterį pažeidžiamą sutrikimams.
Stresas ir gyvenimo pokyčiai: Stresas ir aplinkos sąlygos labai prisideda prie depresijos pasireiškimo. Tėvai, kurie susiduria su neplanuotu nėštumu, finansiniais sunkumais, santykių krize, artimųjų mirtimis ar kitais stresą keliančiais įvykiais bei neturintys emocinės paramos sistemos gali jausti, kad viskas tarsi slysta iš rankų, prasmė dingsta, vienišumas apgaubia kasdienybę, kuri tampa vis labiau nepakeliama. Neišgedėtos prenatalinės ir kitų vaikų netektys praeityje gali kelti įvairių jausmų sumaištį gimimo akivaizdoje ir neleisti pilnai ir netrukdomai džiaugtis tėvyste.
Gimdymo patirtis, trauminiai įvykiai: Nėštumas ir net ir pats sklandžiausias gimdymas yra stresinis įvykis moters kūnui bei psichikai, kuris pareikalauja didelių resursų. Gimstant kūdikis tampa atskiru žmogučiu, nebesujungtu virkštele su mama. Įvyksta simbolinis ir labai svarbus pirmasis atsiskyrimas. Deja, ne visi turime sklandžias praeities atsiskyrimų patirtis, šis didelis įvykis hormonų ir kitų pokyčių fone gali iškelti didelius jausmus ar netgi praeities traumas.
Genetinis polinkis: Pastebėta, jog dažniau suserga tos moterys, kurioms atliekama skubi cezario pjūvio operacija, taip pat tos, kurios nėštumo metu yra keletą kartų hospitalizuojamos. Taip pat svarbi šeimos istorija, nes genetinis ir psichologinis pažeidžiamumas gali būti paveldimas.

Tyrimais atrasti veiksniai, kurie gali paskatinti pogimdyvinės depresijos išsivystymą:

Neplanuotas ir/arba krizinis nėštumas
Jaunas gimdyvės amžius (iki 21 m.)
Kūdikio tėvo nebuvimas moters ir kūdikio gyvenime (vieniša motinystė)
Nuolatinis stresas ir įtampa
Vaikystės traumos bei patirtas smurtas
Psichotropinių medžiagų vartojimas
Partnerio smurtas
Įvairios psichikos ir/ar somatinės ligos

Pastaruoju metu pastebėta, kad pogimdyvinė depresija gali paveikti ir vyrus. Vyrus tai paveikia dažniau nei gali pasirodyti. Maždaug 1 iš 8-13 tėčių tai patiria. Tačiau vyrai dažnai po gimdymo atsiradusius psichinius sunkumus išgyvena kitaip nei moterys, pavyzdžiui, per dirglumą, nuovargį, atsitraukimą nuo šeimos gyvenimo ar psichosomatinius simptomus. Rizika susirgti padidėja, jei partnerė taip pat serga pogimdyvine depresija.

Pogimdyvinės Depresijos Gydymas

Pastebėjus, kad jaučiatės blogai, svarbu kreiptis pagalbos į specialistą, su kuriuo bus galima rasti geriausią gydymo būdą. Negydoma pogimdyvinė depresija gali tęstis metus ar ilgiau. Būtent todėl gydymas yra toks svarbus. Nesistenk su tuo kovoti viena. Tinkamai gydantis tokia rizika gerokai mažesnė.

Priklausomai nuo depresijos po gimdymo eigos, numanomų priežasčių ir sunkumo laipsnio taikomi skirtingi gydymo metodai - psichologinė/psichoterapinė pagalba, medikamentinis gydymas arba abiejų derinys. Greta minėtų veiksnių, ypač lengvesnės depresijos po gimdymo atveju, ne mažiau svarbi ir savipagalba - kryptingas ir tikslingas pasirūpinimas savimi.

Kaip įveikti pogimdyvinę depresiją?

Kalba apie tai, kaip jautiesi: Jausmų įvardijimas dažnai atneša didelį palengvėjimą - ypač jei jauti gėdą dėl jų ar kaltini save. Jausmų išsakymas garsiai gali sumažinti tą sunkią naštą. Pasikalbėk su kuo nors, kuo pasiti - galbūt su draugu, partneriu ar broliu/seserimi. Jei dabar tai atrodo neįmanoma, apsvarstyk terapiją arba paskambink anoniminei psichinės sveikatos pagalbos linijai 116123.
Būk švelni sau: Tai ne tavo kaltė. Šis laikotarpis yra nepaprastai sunkus - net tiems, kurie atrodo kad išlaiko pusiausvyrą. Nekariauk su savimi: pripažink, kad dabar jautiesi blogai ir tai yra visiškai suprantama. Tačiau išeitis yra ir jei kalbėsi su savimi švelniai, kaip kalbėtum su drauge, ją surasi greičiau.
Pabandyk pailsėti: Suprantam, kai tai padaryti sunku, bet pasistenk pasinaudoti kiekvienu pasitaikiusiu momentu. Galbūt kai vaikelis miega, pailsėk ir tu. Miegas arba tiesiog pogulis gali padėti ištrūkti iš užburto rato. Būtent todėl viskas aplink atrodo tamsu.
Venk izoliacijos: Šiuo metu gali atsirasti noras užsidaryti nuo pasaulio. Atrodo, kad tai vienintelė išeitis. Bijai išeiti į lauką, jautiesi gėdingai. Negali apsimesti, kad viskas gerai. Tačiau socialiniai ryšiai turi didelę įtaką tavo psichinei sveikatai. Jei gali, stenkis išlaikyti bent mažą ryšį su mylimais žmonėmis. Kartais paskambink draugei arba išeik į lauką pasimėgauti šviežiu oru.
Judėjimas: Judant išsiskiria už laimę atsakingi hormonai, judėjimas gerina miegą, apetitą bei padeda pasijusti savimi. Nebūtina judėti tam tikru būdu, įrodyta, kad net kasdienis pasivaikščiojimas, šokis pasileidus mėgstamą muziką ar lengvi tempimo pratimai efektyviai gerina nuotaiką ir leidžia pasijusti geriau. Žinoma, jog buvimas gamtoje padeda jaustis geriau, mažina nerimą, todėl atsižvelgiant į gydytojų rekomendaciją, reikėtų stengtis kuo daugiau judėti, būti gamtoje.
Mityba: Sveika subalansuota ir pilnavertė mityba, šiltas maistas yra būtina sąlyga atsistatyti po gimdymo o ypač susiduriant su pogimdyvine depresija. Svarbu būtų atlikti ir kraujo tyrimus, pasitarus su gydytoju vartoti D vitaminą, Omega 3 bei kitus individualiai reikalingus papildus. Tyrimai rodo, kad omega-3 rūgštys padeda sumažinti depresijos simptomus. Tad rekomenduojame papildyti mitybą šiais maisto papildais.
Struktūra/dienos planas: Atsiradus naujam vaikeliui neretai struktūra ir dienos rutina visiškai prarandama. Tačiau, susiduriant su pogimdyvine depresija nuosekli, realistiška dienos rutina padeda sugrįžti į balansą ir geriau jaustis visų pokyčių akivaizdoje. Susidėliokite dienos planą su svarbiausiais jo uždaviniais, svarbu kad planas nebūtų perkrautas. Net paprasti dalykai tokie kaip išeiti į lauką, nusiprausti, išgerti kavos, nuosekliai juos įgyvendinant gali padėti pasijusti savimi ir mažais žingsneliais atrasti naują gyvenimo ritmą.
Lūkesčiai: Adekvatūs lūkesčiai sau yra ypač svarbūs. Būtų pražūtinga tikėtis, kad gimus vaikeliui spėsite padaryti tiek pat kiek ir anksčiau. Dažnai pasitaikantys nerealistiški lūkesčiai sau kaip mamai ar tėčiui prisideda prie psichologinės būsenos blogėjimo. Prisiminkite, kad užtenka būti pakankamai gera mama ar tėčiu, nereikia būti tobulu.
Artimųjų ir bendraminčių pagalba: Nebijokite prašyti pagalbos ir kliautis artimaisiais. Šiuo metu labai svarbu perleisti dalį atsakomybių vyrui, seneliams. Sakoma, kad vaiko auginimas yra viso kaimo užduotis. Nebandykite to padaryti viena/as. Artimieji gali prisidėti paprasčiausiai būdais: pažiūrėdami mažylį, leisdami išsimiegoti, užsakydami maisto, išplaudami grindis, apipirkdami, ar tiesiog pokalbiu, supratingumu ir savo buvimu šalia. Kartais būtent pastarojo reikia ir trūksta labiausiai. Labai naudinga bendrauti su kitais mažylius turinčiais tėveliais, kurie susiduria su panašiomis problemomis, aktualijomis, galima įsitraukti į tėvų bendruomenes.
Laiko skyrimas sau: Kiekviena papildoma minutė svarbi. Pratęsk savo dušą keliomis minutėmis arba įsijunk mėgstamą muziką. Muzika daro didelį poveikį nuotaikai ir dažnai padeda palengvinti sunkų vienišumo jausmą.
Vengti alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų: Svarbu, kad artimieji išklausytų, skatintų kalbėti apie savo emocinę būklę, parodant, kad jiems rūpi. Atsisakytų kritikavimo, nuvertinimo, lyginimo su kitais, priekaištų.

Psichoterapija ir Medikamentinis Gydymas

Pogimdyvinės depresijos gydymas yra labai efektyvus. Ji gali išnykti per šešis mėnesius. Tyrimai rodo, kad gydoma pogimdyvinė depresija turi puikias visiško pasveikimo galimybes. Po vos trijų mėnesių terapijos ar vaistų tėvai dažnai jaučia reikšmingą pagerėjimą, o per šešis mėnesius po gimdymo daugelis sugrįžta į normalų gyvenimą. Tai tikrai daro didelį skirtumą!

Psichoterapija: Gali padėti pokalbis su psichiatru, psichologu, psichoterapeutu ar kitu psichikos sveikatos specialistu. Terapijos pagalba galima rasti geresnių būdų susitvarkyti su savo jausmais, adaptuotis prie pasikeitusios situacijos, išspręsti problemas, išsikelti realius tikslus ir teigiamai reaguoti į situacijas. Kartais naudinga apsvarstyti šeimos ar santykių terapijos galimybę. Daugelis tyrimų patvirtina, kad ne metodai bei terapijos kryptis yra svarbiausias veiksnys paciento gijime, o būtent ryšys. Todėl labai svarbu rasti specialistą, kuris tinka būtent Jums.

Medikamentinis gydymas: Gydytojas psichiatras gali rekomenduoti antidepresantą. Jei motina maitina krūtimi, bet kokie vartojami vaistai pateks į motinos pieną. Tačiau daugumą antidepresantų galima vartoti maitinant krūtimi, o šalutinio poveikio rizika kūdikiui nedidelė. Norint įvertinti galimą konkrečių antidepresantų riziką ir naudą, svarbu bendradarbiauti su gydytoju. Jeigu depresija nebus laiku gydyta, ji gali užsitęsti ir tapti lėtine. Ateityje depresijos epizodai taip pat gali pasikartoti.

Alternatyvūs gydymo metodai: Pastaruoju metu vis daugiau medicinos bei terapijos profesionalų remiasi požiūriu, kad žmogus yra kompleksiškas ir nedalomas vienetas, todėl labai svarbus yra holistinis visapusiškas požiūris į sveikatą. Derinant psichoterapiją bei (jei reikalingas) medikamentinį gydymą, psichologinę sveikatą dar galima stiprinti kūno terapijos, biblioterapijos, grupinės terapijos, dailės terapijos, endobiogenikos, dvasinėmis praktikomis ir kitais metodais, kurie gali padėti rasti organizmo homeostazę, priprasti prie pasikeitusio gyvenimo ir palaikyti gijimo kelyje.

Kada Kreiptis Pagalbos?

Jeigu pastebėjote, kad jaučiatės blogai, svarbu kreiptis pagalbos į specialistą. Jei simptomai tęsiasi daugiau nei dvi savaites ir sutrikdo normalų kasdienį funkcionavimą, galima įtarti esant depresiją. Jei kyla minčių pakenkti sau arba savo kūdikiui, labai svarbu kuo greičiau kreiptis pagalbos.

Jei jaučiate, kad pagalbos tau reikia dabar, skambink „Vilties Linijos“ pagalbos numeriu 116123. Profesionalūs konsultantai tau suteiks anoniminę emocinę pagalbą.

Jei patiriate sunkumus, nereiškia, kad esate silpna. Tiesiog šiuo metu išgyvenate daugiau skausmo, nei galite pakelti. Tačiau tai nesitęs amžinai. Jūsų emocijos ir hormonai iškreipia realybę, nes esate patyrusi milžinišką stresą ir nuovargį. Nesistenkite su tuo susidoroti viena. Pagalba yra prieinama.

Kur kreiptis pagalbos?

Poliklinikose
Psichikos pagalbos centruose
Moterų krizių centre
Krizinio nėštumo centre
Visuomenės sveikatos biuruose
Esant kritinei situacijai arba gręsiant pavojui gyvybei skambinti 112 arba vykti į priėmimą.

Mokamą pagalbą galite gauti privačiose klinikose bei kreipdamiesi į privačiuose kabinetuose dirbančius psichologus, psichoterapeutus bei psichiatrus.

Kartais pagalbos prireikia neatidėliotinai. Tokiu atveju svarbu kalbėtis su artimaisiais, nelikti vienai/am. Jei tokių šalia nėra - profesionalią emocinę pagalbą teikia nemokamos pagalbos linijos.