Graikų dievai - tai senovės graikų garbinti dievai, vaizduojami turintys ypatingų galių ir esantys nemirtingi. Jie buvo nemirtingi laiko atžvilgiu, nors tarpusavio kovose galėjo būti sužeidžiami ir nužudomi. Graikų dievai galėjo transformuoti gyvus padarus, veikti žmonėms nepavaldžius dalykus, buvo personifikuotos stichijos, kaip meilė, saulė, kerštas, jūros gelmė ir kt. Buvo tikima, kad dievai valdo kiekvieną gyvenimo sferą.
Pasaulį valdančių dievų elitą sudarė trys dievų generacijos. Pirmoji karta buvo pirmapradžiai dievai: Gaja, Uranas, Erotas, Erebas ir kt. Antroji generacija - titanai, kurie nuvertė pirmąją. Olimpo dievų periode pasirodo didvyriai, įveikiantys pabaisas. Persėjas užmuša Medūzą, Belerofontas - Chimerą, Melagras - Kalidono šerną ir t. t. Ne tik mirtingieji kovoja su pabaisomis, tą patį daro ir dievai. Moteriškos dievybės, kildinamos iš deivės Motinos senovinio pavidalo, įgauna naujų funkcijų. Hera tampa santuokos ir monogamijos deive, Demetra globoja žemdirbystę ir t. t. Dievai ir didvyriai mituose įgauna naują pavidalą. Peitė (Peitija) - įtikinimo ir sugundymo personifikacija.
Dievai ir jiems priskiriami Zodiako ženklai
Senovės graikų mitologija apipinta daugybe dievų ir dievybių, kurių kiekvienas turėjo savo sritį ir įtaką žmonių gyvenimui. Remiantis gimimo data, galima nustatyti, kokios dievybės globojamos asmenybės, atsižvelgiant į jų charakterio bruožus ir likimo posūkius.
Atėnė (03 21 - 04 20)
Atėnė - Dzeuso ir Heros dukra. Tai išminties, karo ir pergalės, menų ir amatų deivė. Žmonėms, kuriuos globoja Atėnė, gerai sekasi verslas. Jie taip pat gali būti ir garsūs menininkai. Šie žmonės labai smalsūs ir užsispyrę. Jie nori viską žinoti. Jie taip pat atkakliai kovoja už teisybę ir savo poziciją. Dėl tokio jų užsispyrimo kartais gali būti sunku su jais bendrauti. Tačiau tie, kurie kartu su jais gyvena, gali jaustis saugūs, nes šie žmonės moka kovoti už savo ir savo šeimos laimę.
Afroditė (04 21 - 05 20)
Afroditė - Dzeuso ir Dionės dukra (pagal kitus šaltinius - Urano dukra). Tai meilės ir grožio deivė. Žmonės, kuriuos globoja Afroditė, dažniausiai yra gražūs - ir išore, ir savo vidiniu pasauliu. Jie lengvai bendrauja, žavi ir traukia kitus. Jiems labai daug reiškia meilė. Kai myli, yra laimingi, aktyvūs. Su mylimo žmogaus parama gali labai daug pasiekti. Jeigu jaučia meilės trūkumą, tampa viskam abejingi, pesimistiški.
Apolonas (05 21 - 06 21)
Apolonas - Dzeuso ir Letos sūnus. Tai saulės šviesos dievas, graikų mitologijoje vaizduojamas su lanku ir strėlėmis. Jį graikai laikė muzikos ir poezijos globėju, dievu pranašautoju ir gydytoju. Žmonės, kuriuos globoja Apolonas, yra labai talentingi, žavi kitus. Tačiau neretai jie nesugeba savo talento išnaudoti, puola daryti tai viena, tai kita, nieko neįgyvendina iki galo. Jų gyvenimo būdas lengvabūdiškas, jie vengia atsakomybės.
Hermis (06 22 - 07 22)
Hermis - Dzeuso ir Atlanto dukters Majos sūnus. Tai keleivių ir pirklių (taip pat ir sukčių, vagių) globėjas. Jis buvo laikomas tarpininku tarp dievų ir žmonių. Žmonės, kuriuos globoja Hermis, turi ypatingų diplomatinių sugebėjimų, deryboms reikalingos kantrybės ir tolerancijos. Tiesa, tarp šio tipo žmonių pasitaiko ir veidmainių, sukčiautojų, padlaižūnų. Šiems žmonės dažniausiai gerai sekasi tvarkyti finansinius reikalus.
Dzeusas (07 23 - 08 23)
Dzeusas - vyriausias ir galingiausias dievas. Žmonės, kuriuos globoja Dzeusas, yra išdidūs, trokštantys dėmesio, valdžios, garbės. Tiesa, ne visi moka turima valdžia pasinaudoti. Tai drąsūs, aktyvūs žmonės, sugebantys išsisukti iš bet kokios situacijos. Šie žmonės būna geri oratoriai, diplomatai.
Demetra (08 24 - 09 23)
Demetra - Dzeuso sesuo. Tai žemdirbystės deivė, derlingumo, vaisingumo ir santuokos globėja. Žmonės, kuriuos globoja Demetra, turi moteriškų savybių. Jiems svarbiausia šeima ir vaikai. Jie ypač pareigingi, rūpestingi, tvarkingi ir netgi kartais pernelyg pedantiški.
Hefaistas (09 24 - 10 24)
Hefaistas - Dzeuso ir Heros sūnus. Tai ugnies dievas, amatininkystės, skulptorių, kalvystės globėjas. Šis dievas iš kitų išsiskyrė tuo, kad labai daug dirbo, buvo kalvis. Žmonės, kuriuos globoja Hefaistas, yra labai darbštūs, viską gyvenime pasiekia darbu. Darbas, užsibrėžti tikslai jiems yra svarbiausia. Šie žmonės nuoširdūs, patikimi, kantrūs. Juos sunku suerzinti, tačiau, jei supyksta, geriau pasisaugoti, nes pyksta ugningai.
Arėjas (10 25 - 11 22)
Arėjas - Dzeuso ir Heros sūnus, Afroditės vyras. Tai karo dievas. Žmonės, kuriuos globoja Arėjas, yra karšto būdo, aistringi. Jeigu myli, myli aistringai, visiškai atsiduoda partneriui. Jei kažkas juos įskaudina, gali būti labai kerštingi. Šie žmonės užsispyrę, atkakliai siekia savo tikslų, nenusileidžia, nenori pripažinti kitų nuomonės.
Artemidė (11 23 - 12 21)
Artemidė - Dzeuso dukra. Tai medžioklės deivė. Dar ji buvo laikoma gimdyvių, naujagimių globėja. Žmonės, kuriuos globoja Artemidė, kaip medžiotojai turi tikslą ir aktyviai jo siekia, kovoja už savo tiesą. Jie kūrybiški, darbštūs, gali pasiaukoti visuomenės labui. Kartais jie gali būti pernelyg naivūs, altruistiški, kupini idealų, todėl kitiems žmonėms gali atrodyti keisti ir nepriimtini.
Hestija (12 22 - 01 20)
Hestija - Dzeuso sesuo. Tai ugnies deivė, namų židinio globėja. Žmonės, kuriuos globoja Hestija, ypač kantrūs, kruopštūs, pedantiški. Jie siekia, kad viskas būtų tobula, reikšminga. Jie niekada nemes pradėto darbo, kol jis nebus atliktas tobulai, kantriai taisys visas klaidas. Šie žmonės sugeba „uždegti“, paskatinti darbui, suburti vienam tikslui kitus žmones.
Hera (01 21 - 02 19)
Hera - Dzeuso sesuo ir žmona. Tai santuokos ir ištikimybės deivė. Nepaisant to, ji pati buvo pavydi, ne nuolanki žmona, o nuolat priekaištaujanti, besielgianti savaip. Žmonės, kuriuos globoja Hera, išsiskiria iš kitų originaliu mąstymu, aukštu intelektu, lakia vaizduote. Jie patys retai būna laimingi vedę, nes jiems reikia laisvės, pokyčių. Jie nenusėdi vietoje, mėgsta keliauti, ieško nuotykių.
Poseidonas (02 20 - 03 20)
Poseidonas - Dzeuso brolis. Tai jūrų valdovas. Žmonės, kuriuos globoja Poseidonas, yra labai jautrūs, turi gerą intuiciją. Jų nuotaika keičiasi kaip jūra - tai rami, tai audringa. Jų gyvenimas taip pat nepastovus, nes jie nemoka nuobodžiauti. Vanduo teikia jiems stiprybės, jiems patariama gyventi ar bent dažniau būti prie vandens. Jie ištveria didžiausias vidinio gyvenimo audras.
Graikų mitologijoje minimi ir kiti dievai bei dievybės, tokie kaip:
- Acheloja („nuvejanti skausmą“) - menka mėnulio deivė.
- Adikija - neteisybės ir blogo darymo deivė.
- Adranas - dievas, garbintas Sicilijoje, atlikęs panašias funkcijas kaip Dzeusas ir Hefaistas.
- Adonis - grožio dievas ir Afroditės mylimasis, simbolizuojantis kasmetinę gyvybės mirtį ir prisikėlimą.
- Aega arba Aeksa („ožka“ arba „vėjo šuoras“) - menka saulės ir naminių gyvulių deivė.
- Aetonas - bado personifikacija.
- Aigipanas - pusiau ožiu, pusiau žuvimi vaizduojamas dievas.
- Aidos (Aedos, Aida, Aeda) - kuklumo ir pagarbos deivė.
- Agatodemonas arba Agatos Daimon - žemdirbystės, sveikatos, sėkmės, išminties dievas.
- Agdistis - galingas hermofroditinis demonas.
- Akeso - gydymo, gijimo deivė.
- Akratas - nemaišyto vyno dievas.
- Alatėja - tiesos, teisingumo ir nuoširdumo deivė.
- Alfėjas - upės dievas ir upė.
- Alektrona - Saulės deivė.
- Amfitritė - Poseidono žmona, Tritono motina.
- Anankė - pirmapradė likimo, neišvengiamos lemties personifikacija.
- Anteras - paniekinamos, netrokštamos meilės personifikacija.
- Antėja - daržų, pelkių, meilės ir gėlių deivė.
- Aonas - Poseidono sūnus.
- Apatė - apgaulės personifikacija.
- Aretė - dorybės, teisingumo ir sąžinės personifikacija.
- Arėjas - karo dievas.
- Aristėjas - galvininkystės, vaisinių medžių, medžioklės, bitininkystės ir žemės ūkio dievas.
- Argija (Aergija) - tingumo personifikacija.
- Artemidė - medžioklės deivė.
- Asklepijas - medicinos ir gydymo dievas.
- Astraja - teisingumo personifikacija, Mergelės žvaigždyno vardu pavadinta titanidė.
- Atė - proto užtemimo, kliedesio, pažeminimo personifikacija.
- Atėnė - išminties, strategijos ir karo deivė.
- Bentesikimė - Poseidono ir Amfitritės dukra.
- Bija - galios personifikacija.
- Brizo - jūreivių ir žvejų globėja.
- Charitės (Gracijos) - geranoriškos, malonios ir linksmos deivės, grožio ir menų lydinčios Afroditę.
- Charonas - Hado keltininkas.
- Chaosas - pirmapradis dievas, erdvės tarp žemės ir dangaus personifikacija.
- Chronas - laiko dievas, susijęs su pirmapradžiu chaosu.
- Chryza - pavasario, gėlių ir augimo deivė.
- Deimas - baimės kėlimo personifikacija.
- Demetra - žemės derlingumo ir žemdirbystės deivė.
- Dionisas - vynuogių, vyndarystės, ekstazės dievas.
- Dionė - Afroditės motina.
- Dodona - senoviniame Dzeuso Dodonos orakule minima kaip Dzeuso žmona.
- Disnomija - nusikaltimo (dvasia) personifikacija.
- Dzeusas - vyriausias ir galingiausias iš Olimpo dievų.
- Eris - nesantaikos deivė.
- Erosas - meilės dievas.
- Eteris - aukščiausiojo dangaus erdvės personifikacija.
- Fanas - pasaulio sukūrimo dievas, tapatinamas su Erotu.
- Fobas - baimės personifikacija.
- Foretis - graikų mitologijoje minimas kaip Dievas, kurio vardu pavadintas miestas Foresis.
- Gaja - žemės deivė, motina.
- Hadė - požemio pasaulio dievas.
- Hekatė - magijos, kerėjimo, naktinių miškų ir kapinių deivė.
- Helijas - saulės dievas.
- Hera - santuokos ir ištikimybės deivė.
- Hermis - keleivių, pirklių globėjas, tarpininkas tarp dievų ir žmonių.
- Hesiodas - senovės graikų poetas, aprašęs dievų genealogiją.
- Hestija - namų židinio globėja.
- Higėja - švarumo ir prevencijos deivė.
- Homonoja - santarvės deivė.
- Hormė - pastangų personifikacija.
- Iaso - viena iš gydymo deivių.
- Kratos - jėgos personifikacija.
- Krono - pirmapradis dievas, titanų tėvas.
- Lampetija - viena iš gydymo deivių.
- Leto - Apolono ir Artemidės motina.
- Lykurgas - mitinis Trakijos karalius.
- Maja - Hermio motina.
- Melibojė - viena iš niobidų, kurią pasigailėjo Apolonas ir Artemidė.
- Moirai - likimo deivės.
- Nemeidas - keršto deivė.
- Nemezidė - atpildo ir keršto deivė.
- Niktė - nakties deivė, daugelio dievybių motina.
- Niobidai - Niobės vaikai, kuriuos užmušė Apolonas ir Artemidė.
- Okeanas - vandenynų dievas.
- Panas - pusdievis, piemenų ir bandų globėjas.
- Pandoros skrynia - mitologinis objektas, iš kurio išėjo visos pasaulio negandos.
- Peitė (Peitija) - įtikinimo ir sugundymo personifikacija.
- Persefonė - Dzeuso ir Demetros duktė, Hado žmona.
- Pontas - jūros dievas.
- Poseidonas - jūrų valdovas.
- Praksidės - dorybės ir teisingumo deivės.
- Prometėjas - titanų genties atstovas, davęs žmonėms ugnį.
- Rėja - Krono žmona, Olimpo dievų motina.
- Selena - mėnulio deivė.
- Semelė - Dzeuso mylimoji, Dioniso motina.
- Stiksė - neapykantos ir priesaikos deivė.
- Talija - viena iš charitės, grožio deivių.
- Tanatas - mirties personifikacija.
- Tartaras - begalinė bedugnė, požemio pasaulis.
- Telchinai - Olimpo dievų palydovai.
- Temidė - teisingumo deivė.
- Tetija - vandenynų dievo Okeano žmona.
- Tėja (Eurifaesa) - titanidė, saulės, mėnulio ir aušros deivės motina.
- Tichė - sėkmės deivė.
- Tritonas - jūros gelmių pasiuntinys.
- Uranas - dangaus dievas, pirmapradis dievas.
- Zeus - vyriausias ir galingiausias iš Olimpo dievų.
Graikų mitologija yra turtinga ir įvairiapusė, siūlanti gilius simbolinius paaiškinimus įvairioms gyvenimo sritims ir asmenybės bruožams. Kiekvienas dievas ar deivė gali atspindėti tam tikrus mūsų vidinio pasaulio aspektus, padedant geriau suprasti save ir savo vietą pasaulyje.
